skip to Main Content

Lietuvos apeliaciniam teismui

Bylos dalyvis

Ir išteisintasis, ir kaltinamasis

Henrikas Daktaras

Lukiškių skg. 6, Vilnius

PAREIŠKIMAS DĖL INFORMACIJOS SUTEIKIMO, APIE BYLĄ GRĄŽINTĄ Į APELIACINĘ INSTANCIJĄ IŠNAGRINĖTI IŠ NAUJO (LR BK 382 str. 5 d. PAGRINDU)Nr. 2K-7-2-699/2016, BEI DĖL INFORMAVIMO APIE TOLIMESNĮ PROCESĄ; PRAŠYMAS DĖL VISŲ SUINTERESUOTŲ ASMENŲ ĮTRAUKIMO Į BYLĄ

2017 01 24

Lietuvos Aukščiausiajame teisme 2016 06 16 buvo baigta nagrinėti byla, kuri niekada nebuvo atskirta į atskiras bylas. Todėl tokiai bylai galioja LR BPK 382 str. reikalavimas nutarčiai, priimtai kasacinėje instancijoje – o ne nutartims, arba nutarčiai pagal visus punktus.

Tačiau štai kiap atrodo rezoliucinė LAT nutarties 2016 06 16 dalis:

Nutarė:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Zdzislavo Tuliševskio, nuteistųjų E. A., R. Z. kasacinius skundus atmesti.

 

Vadovaujantis 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžių dalį, kuria A. G. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė, panaikinti ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai.

 

Panaikinti nuosprendžių dalį, kuria iš A. G. priteisti civiliniai ieškiniai ir A. G. pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

 

Panaikinti nuosprendžių dalį dėl 509,47 Lt (147,55 Eur) proceso išlaidų išieškojimo iš A. G. valstybei.

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. D. priklausančiam turtui, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

 

Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.“

Taip buvo pažeista LR BPK 384 str. 4 dalis – nes nenurodyta iš viso, kas nuspręsta dėl mano, konkrečiai Henriko Daktaro, kasacijos. Apie kitas kasacijas pasisakyta: o apie mano – nei žodžio.

Kasacinė instancija ir yra tokia instancija, kuri peržiūri bylą TEISĖS atžvilgiu, o bylos per naują (de novo – lotyniškas terminas) nesprendžia. Jeigu sprendžia iš naujo (de novo) bylą, dažniausiai byla grąžinama į apeliacinę instanciją, nes kasacinė instancija neturi teisės pernagrinėti bylas: nes kasacinė instancija nenagrinėja FAKTŲ. Taip skelbia teisės mokslas. Nors senatys yra priskiriamos prie TEISĖS klausimų, tačiau visada tokių dalykų konstatavimas, kad ankstesni teismai nesugebėjo taikyti teisės, veda į klausimą, ar jeigu pirmosios ir antrosios instancijos teismai nesugebėjo susigaudyti, kaip taikyti nusikalstamos veikos senatį – ar ir kitose sprendimų dalyse jie ką nors sugebėjo? 

Nes negebėjimas, nekompetencija irgi nebūna dalinė – tai yra tiesiog nekompetencija spręsti ir analizuoti bylas, tuo labiau, jog tinkamas kvalifikavimas, kaip ir senačių taikymas, yra baudžiamosios teisės pagrindas. Teisėjas ne tik turi turėti kažkokį neapibrėžtą „vidinį pajautimą“, bei susigaudyti ir „Konstitucijos dvasioje“, bet turėti ne žemesnį nei bakalauro ir magistro teisės studijų išsilavinimą – tai įrodantį diplomą, turėti sveiką psichologinę būklę, ir būti moraliam. 

Nors teisėjams nėra reikalavimo tikrintis psichologinę sveikatą, tačiau ji yra preziumuojama – nes teisėjai yra specialūs valstybės tarnautojai, ir jiems pratęsimai po pensijinio amžiaus nebegalimi, dėl to, kad esant sudėtingai tarnybai, psichologinė, bei fizinė sveikata susigadina greičiau. Tas klausimas, kodėl mano bylą nagrinėjo ir galimai pensiniame amžiuje esanti ir be to, kaip teismų sprendimais nustatyta, labai didelę psichologinę traumą patyrusi teisėja, buvo paverstas dar viena baudžiamąja byla – neva aš iš kameros būčiau galėjęs rašyti internete, kai aš net tušinuko neturiu: o ką kalbėti apie internetą, bei prieigas prie socialinių tinklų.

 Dar viena baudžiamoji byla ir davė prielaidą manyti, jog su „pagrindine“ byla yra kažkas netvarkoje (veikiama pagal metodą „mes turime ASMENĮ, ir jam kokį nors straipsnį pritaikysime“), o paaiškėjo, jog mano ir gynėjų kasacijos iš viso nėra išnagrinėtos: nes išnagrinėjimo rezultatas yra paskelbiamas REZOLIUCINĖJE dalyje. Tą žino bet kuris 1-2 kurso teisės studentas, tai reglamentuoja LR BPK 384 str. 4 dalis. Nei kiti teismai, nei antstoliai, nei kalėjimų administracija neskaito 55-159 puslapių apimties sprendimų, ir negali patys bandyti suvokti, kas ten nuspręsta, o iš interneto žmonės mato, jog byla nagrinėjama de novo apeliacinėje instancijoje (LR BPK 382 str. 5 d.), tačiau man iš viso apie tai nepranešama, nors aš esu BYLOS DALYVIS.

Tai, kad bylos dalyvio yra ribojamos teisės dalyvauti teisiniame procese, kuris visas sudarytas tik dėl jo, ir netgi buvau gabenamas iš svetimos šalies su didžiule pompastika, ir karinių oro pajėgų lėktuvu – tačiau kasacinės nutarties man net neįteikė, ir neišaiškino (LR BPK 385 str. pažeidimas) – tada taip kuriamas labai pavojingas precedentas: baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisiamiesiems asmenims už akių, netinkamas išnagrinėjamas nesukelia jokių pasekmių, nes bylos dalyvis net nežino priimtos nutarties turinio, bei visų pažeidimų, kurie yra šioje nutartyje. Nežino ir nutylėjimų – o kad teismai nesugeba priimti sprendimų, tą matome, nes įstatymų leidėjas yra reglamentavęs tokias situacijas – o aš nematydamas nutarties turinio, ir negalėjau žinoti, kad dėl mano kasacijos iš viso net nėra pasisakyta, ir paaiškėja, kodėl – nes BYLA NAGRINĖJAMA IŠ NAUJO APELIACINĖJE INSTANCIJOJE. 

Nors teisėjai bando sukurti precedentą, kad baudžiamajame procese įmanomas DALINIS procesas, deja, BAUDŽIAMOJI teisė to nenumato. O civilinio proceso taisyklės baudžiamajame procese – negalioja. Čia vėl yra teisėjų galimos nekompetencijos, kai jie nesugeba atriboti vienos teisės srities nuo kitos – problema. Tačiau tai yra valstybinė problema, o ne mano asmeninė: kodėl aš turiu kentėti dėl kažkieno negebėjimo taikyti tinkamai įstatymus?

Nekompetencija šviečia 2016 06 16 nutartyje.

Lietuvos įstatymai nenumato vietoj 1 (vienos) nutarties, pasirenkant iš 5 variantų, priimti 5 (penkių) skirtingų variantų maišalynę, o dėl dalies skundų iš viso nepasisakyt, parašius aptakiai, jog kažkokių (kurių bylų ir kurių valstybių?) nuosprendžių DALIS (vns.) (2 nuosprendžiai turi 1 (vieną) dalį?) – palikti nepakeistas: tarsi kasacinis teismas gali tai daryti – iš vieno nuosprendžio vieną dalį keisti, kitos ne, iš kito dar kitą dalį, tada dar vieną dalį grąžinti, o dėl kažkurių nuosprendžių DALIES (vns.)- nieko nedaryti. Tokia rezoliucinė dalis jau yra net ir gramatiniu, lingvistiniu požiūriu klaidinga, o ką jau kalbėti apie teisę?

Kaip rodo liteko sistema, aš bylinėjuosi ir dėl teisės susirašinėti – ji yra pažeista. Kaip dabar supratau, kodėl – kad nežinočiau 2016 06 16 nutarties turinio, ir kai atiminėjami tušinukai – kad negalėčiau surašyti prašymo, pareiškimo, kad negalėčiau naudotis LR BPK 21-22 str. suteiktomis teisėmis. 

Įdomu ir tai, jog namo, kurio aš nesu savininkas, ir kurio savininkui buvo apribotos teisės, – o jis nėra PROCESO DALYVIS, tik asmuo, kurio teisėti interesai buvo pažeisti jam už akių, ir jam nepadarius jokios nusikalstamos veikos – tačiau LAT ta vadovėlinė tiesa, kas yra dalyviai, buvo nė motais.

Asmenys , turintys savarankiškus įstatyminius interesus:

 

• Įtariamasis,kaltinamasis,nukentėjusysis,teisiamasis,civilinis ieškovas,civilinis atsakovas.

Buvo labai įdomiai padaryta, jog nors namas ne mano – nebent plytelės prieangyje mano, ir dėl jų teismas turės spręsti – tačiau visiškai su byla nesusijęs asmuo įtrauktas per turimą turtą į bylą, ir dabar teismas įsivaizduoja, kad tam asmeniui neturint jokio procesinio statuso, jis nagrinės bylą?

Vadinasi, Lietuvos apeliacinis teismas tikisi posėdžiauti be jokių dalyvių – tiesiog susirinks, ir spręs bylą tuščioje salėje – nes Ramutė Daktarienė nėra BYLOS DALYVIS. O man, bylos dalyviui, ir kurio yra viena prieangio plytelė, nes vis tiek gyvenau kartu, ir bent apdailą įdėjau į namą – nėra pranešama. Tokių keistų precedentų teismai ir prokuratūros matyt yra sukūrę ir daugiau, ir kol neišeina į viešumą – žmonės net nežino, kokiu būdu žmonės sėdi iki gyvos galvos bylai esant…antroje, apeliacinėje, instancijoje.

Nes nors buvo paskelbta, jog aš paliekamas sėdėti iki gyvos galvos – niekur tokios informacijos nėra: kaip tik byla pažymėta kaip grįžusi į apeliacinę instanciją, nutarties dėl bylos išskyrimo į atskirą – nėra, nutartis dėl Ramutės Daktarienės pripažinimo proceso dalyviu priimta nėra – nes ji nepadarė jokio nusikaltimo, todėl ir negali būti BAUDŽIAMOJO proceso dalyviu, todėl man privalo būti pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir man turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti MANO BYLOJE, kurioje aš turiu PROCESINĮ STATUSĄ – KALTINAMASIS.

LR BPK 22 str. 3d. Kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis.

Teisėjai, kurie negeba taikyti tinkamai įstatymų ir susigaudyti, kas yra apkaltinamoji senatis – negali būti pripažinti sugebantys tinkamai nagrinėti bylas. Tokia peršasi išvada iš 2016 06 16 nutarties: kad ankstesni teismai – nekompetetingi. Be to, „išėmus“ vieną kaltinamąjį iš bylos, sugriūva ir bendrininkavimas – kas yra PRIVILEGIJUOTA nusikaltimo sudėtis, todėl kadangi byla grąžinta į apeliacinę instanciją – priminsiu, jog LR BPK 382 str. 5 d. nenumato „grąžinti dalyje nusikaltimų“ arba „dalį dėl proceso dalyvio negrąžinti, o dėl asmenų, neturinčių procesinio statuso grąžinti“, nes tai ne teisinė veikla, o galimai kliedesys – aš turiu būti šaukiamas dalyvauti, remiantis procesu, o ne LAT 7-ių teisėjų sugalvotu kodeksu, kurio niekas nežino – net Seimas, kuris su savo visais Teisės komitetais ir departamentais yra kitoje gatvės pusėje.

 Kaip įsivaizduoja LAT – proceso nebėra, bet ne SEIMAS, priėmęs Baudžiamojo proceso kodeksą ar Seimą rinkę piliečiai – Tauta, iš kurios TEISMAS  negali atimti galių- o grąžinama byla ir nagrinėjama iš naujo PAGAL ĮSTATYMUS LR BPK 382 str. 5 dalį– todėl procesas vyksta, o aš esu bylos dalyvis. Tiek to, kad aš, kaltinamasis, traktuojamas „pašaliniu“ – bet dėl prieangio plytelių aš esu bent suinteresuotasis asmuo, nes vis tik teismas negalės neigti, kad aš kartu gyvenau, ir tas plyteles klojau, ir kels klausimą mano turto dalies, ir turės manęs paklausti, o aš turėsiu kažką atsakyti. O jeigu nežinosiu, kada vyksta teismas – tai teismas už mane nuspręs, kurios plytelės mano, o gal man už akių ir visą namą pripažins – juk čia stebuklų valstybė!

Tačiau man net 2016 06 16 nutartis nebuvo paskelbta ir įteikta – o kažkoks gandų lygio žinojimas kaip mėgsta teismai rašyti „per vamzdį“ (patys pagrindiniai slaptieji liudytojai visada viską sužino per kalėjimo ventiliacijos angas…) – tai nėra įteikimas ar sužinojimas TEISINE prasme (priminsiu, jog vis tik čia TEISINIS, o ne kitoks, procesas), aš nebuvau atvežtas į teismą, neva man labai pavojinga buvo išgirsti, kad mano kasacija iš viso nebuvo nagrinėjama – dar būčiau ėmęs ir iš karto parašęs šį pareiškimą. Dabar, kai man nebuvo niekas įteikta, aš ir negalėjau ilgai susigaudyti byloje, nes susigaudyti galima tik turint raštą prieš akis.

Tačiau susipažinus kol kas žodžiu, iš pasakojimų, ir patarimų, su 2016 06 16 nutartimi, kuri man pažeidžiant LR BPK 22 str., 385 str., nebuvo paskelbta, o pažeidžiant, LR BPK 382 str., 384 str. 4 dalį, net nebuvo tinkamai, pagal įstatymus, surašyta –  aš nebuvau atvežtas į teismą jos išklausyti, neturėjau galimybės susipažinti, ar parašyti prašymą dėl išaiškinimo, aiškėja, jog teismų sistemoje liteko ji pažymėta kaip byla, kuri grįžusi į apeliacinę instanciją būti iš naujo nagrinėjama.

Baigtis Panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (http://eteismai.lt/byla/224947268544587/2K-7-2-699/2016)

Tai atitinka LR  BPK 382 str. 5 d. , tačiau teismas gale nutarties pažymėjęs beveik visus įmanomus kasacinės NUTARTIES variantus – nors įstatymas riboja kasacinio teismo galias, ir neleidžia elgtis interpretatyviai bei plečiamai.

„Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 382 straipsnio 1, 2, 5 punktais,“

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, net jo išplėstinė kolegija, negali būti aukščiau Įstatymo, kuris teigia:

382 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys

Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių:

1) atmesti kasacinį skundą;

2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti;

3) panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles;

4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų;

5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;

6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį.

Tačiau sprendime 2016 06 16 yra pasirenkami visi įmanomi variantai – nors byla yra viena, ji neatskirta. Teismas, nors įstatymas jam liepia priimti tik VIENĄ iš nutarčių, priima nutartį iš 4 įmanomų variantų, o dėl mano kasacijos iš viso – nieko nepasisako. Todėl yra panaudoti net 5 variantai vienai nutarčiai – nors įstatymų leidėjas Seimas neleido šitokios savivalės, ir veikiau kūrybinės, o ne teisinės, veiklos.

Skaitant nutarties rezoliucinę dalį, neaišku, ar teisėjai suprato, ką jie daro, ką rašo, nes pasirinkti visus įmanomus LR BPK 382 str. punktus neleidžia įstatymas, kuris teigia: teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių.

Taigi, jeigu reikėjo kažką išteisinti, ir dar kažkam spręsti iš naujo dėl namų, kurie netyčia yra ir mano namais – tai yra de facto jau ir de jure pripažįstama, kad ankstesni teismai nesugebėjo tinkamai išnagrinėti bylos, nes yra padarytos labai grubios ir teisės, ir proceso klaidos – nes tarkime, senatis yra teisės, o nuosavybės teisių ribojimo klausimas baudžiamajame procese – procesinis – taigi, kasacinis teismas negali ištaisyti šių trūkumų, ir bylą gražinti atgal išspręsti. Nes kasacinis teismas dėl faktų nir proceso NEPASISAKO IR NIEKO NESPRENDŽIA, tik gali sugąžinti atgal viską išspręsti kompetetingą teismą. Seimas yra priėmęs įstatymus, ir paskirstęs procesines naštas tarpe teismų, ir teismai negali savavališkai sau susigalvoti teisių ir pareigų, kurios nenumatytos įstatyme. Tačiau iš nutarties matyti, jog LAT 7-niukė tai bandė daryti.

Tačiau teismas apeidamas teisę ir teisingumą, bando „žongliruoti“ teise, ir surašo neįtikėtiną, ir teisėje nenumatytą nutartį, kur ir kažką išteisina, kažkieno skundo iš viso nesprendžia, kažką atseit „dalį baudžiamosios bylos“, – nors LR BPK 382 str. 5 dalis to iš viso nenumato – neva grąžina, ir nagrinės iš viso be bylos šalių, kas yra neįtikėtina ir neįmanomas precedentas.

 

Rezoliucinėje sprendimo dalyje yra dar keičiami jau įsiteisėję nuosprendžiai, ir panaikinamas teistumas vienam iš bylos dalyvių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas pripažįsta pirmosios ir antrosios instancijos teismų sprendimus niekiniais, padarius labai grubias teisės taikymo ir aiškinimo klaidas. O tokiais atvejais jau ir plenarinė LAT sesija yra išaiškinusi, jog negrąžinti bylą perspręsti tokiu atveju yra neįmanoma, nes kasacinis teismas gali tik palikti pirmosios instancijos nuosprendį, arba iš dalies kažką pakeisti, bet jeigu suranda labai grubius teisės pažeidimus – kasacinis teismas nesprendžia bylos, nes kasacija nėra bylų tyrimo instancija. Todėl akivaizdu, jog LAT pritrūko drąsos pasiremti įstatymu, teise ir klausyti Tautos atstovybės – Seimo: kuris yra priėmęs įstatymą, kad kasacinis teismas priima tik VIENĄ IŠ NUTARČIŲ. O ne 5 nutarties variantus iš karto. LAT pasirinko būdą vietoj to patys būti Seimu, Tautos atstovybe – nes jų yra daug, o mūsų – mažai. Tačiau proto balsas sako, jog nutartis su šitokiomis klaikiomis klaidomis negali būti pripažįstama teisinio bei angl. reasonable mind (sveiko proto – mėgstama sąvoka Anglijos ir JAV teismų nutartyse) rezultatu.

Priminsiu, jog byla niekada nebuvo išskirta į atskiras, todėl vieno iš bylos – BENDRININKŲ, NUSIKALSTAMO SUSIVIENIJIMO – išteisinimas, automatiškai sugriauna visą buvusią „susivienijimo“ piramidę, ir todėl normalioje valstybėje, kur galioja įstatymai, normalus teismas, turėtų spręsti bylą iš naujo – tačiau juk taip LAT sistemoje ir parašyta – byla grąžinta spręsti iš naujo, o LR BPK 382 str. 5 d. nenumato „dalinio svarstymo iš naujo“, nes tai prieštarautų baudžiamajai teisei. Tuo labiau, kad byla nagrinėta kaip „nusikalstamo susivienijimo“. Jeigu teismas nematė pagrindo visas bylas nagrinėti kartu, jis jas aiškiai turėjo atskirti, ir priiminėti tas 5 skirtingas nutartis, o ne sujungus nepanašius epizodus, žmonių likimus, viską kaip kokį kratinį, „želė“, nagrinėti kartu, ir priimti įstatymams ir be to logikai, bei sveikam protui prieštaraujančią galimai nesąmonę.

Remiantis tiek LAT suformuota praktika, tiek jurisprudencija, tiek tuo pačiu įstatymu – kadangi dar vieno „gaujos“ dalyvio išteisinimas reiškia, jog „gaujoje“ likome mes kartu su Abariumi, todėl logiška, kad kasacinis teismas turėjo ir mudu perspręsti, gal išteisinti, gal sumažinti laiką kalėjime.

Toliau skaitant matosi, jog kasacinis teismas iš viso nieko nepasisakė dėl mano, Henriko Daktaro kasacijos.

Teisėje svarbiausia ne kas dėstoma dokumente, o jo REZOLIUCINĖJE dalyje, aš nebaigęs teisės mokslų, tą žinau, ir galiu tai įrodyti, nes taip sako teisė – juk kiti teismai, ar kalėjimai, ar antstoliai neskaitys ilgiausio rašinėlio, kur kažkas dėstoma, o žiūrės, kas nuspręsta.

Pagaliau susipažinus su nutartimi, matau, kad:

1. Nieko nenunuspręsta dėl mano ir gynėjų kasacijos.

2. Informacinėje sistemoje rašoma, kad nuosprendis panaikintas ir byla grąžinta į apeliacinę instanciją.

Pasisakysiu ir dėl sakinio „kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas“.

Kasacinis teismas, neperžengdamas jurisdikcijos ribų, gali priimti vieną iš šių nutarčių, numatytų ir jau mano pacituotų LR BPK 382 str.

Jeigu teismas pradeda vienoje nutartyje rinktis visus įmanomus kasacinės nutarties variantus, o galiausiai dėl vieno iš teisiamų asmenų iš viso nepasisako – tada dažniausiai su tokiom klaidom byla ir grąžinama išspręsti iš naujo apeliacinėje arba net pirmojoje instancijoje.

Dar įdomybių randu, jog atseit teismai nustato – nors kartu iš viso nepasisako dėl mano kasacijos rezoliucinėje dalyje – kad ir tariamai mano namo klausimas neišnagrinėtas. (Nes jeigu nebūtų laikę jo mano namu, nebūtų areštavę – o per visą procesą laikyta, kad čia mano namas – nesvarbu, kad registro sistemoje visiškai kitas savininkas nurodytas.)

Motyvuoja, kad todėl ir grąžinama byla į apeliacinę instanciją.

Tačiau kaip minėjau, niekur manęs nemini, man net sprendimo neįteikia, neišaiškina – nors namas kad ir asmeninės nuosavybės teise valdomas mano žmonos R.Daktarienės, tačiau gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, turi būti įvertintas mano prisidėjimas prie jo. Tačiau vėlgi apie tai – nei žodžio. Manau, teismas man už akių ir vertins vidaus apdailą, ir man neleisdamas prieštarauti, stengsis pripažinti visą namą mano nuosavybe, kad mano nepilnametė dukra netektų gyvenamosios vietos – nes taip yra suvokiamas teisingumas, kai jį vykdo teisėjai.

Kadangi tai ne CIVILINIS , o BAUDŽIAMASIS procesas, DALINIO bylos nagrinėjimo šitokiame procese nebūna. Be to, visą šeimą nuteisinėjo tik Stalino „Trojkos“ – kai trėmė prie Laptevų žmones su visom šeimom ir kūdikiais, o Lietuvoje atiminėjo be jokio teismo jų namus, „konfiskuodavo“.

O čia pavaizduota, jog neva  baudžiamosios bylos atskirs kažkokį neva civilinį klausimą, ir toliau bylą nagrinės kaip civilinę, man už akių – nors nesuvokiama, kaip spręsti turto konfiskacijos klausimą, nesprendžiant …mano kaltės klausimo?

Tačiau tai yra tiesiog keistas įsivaizdavimas, nes Ramutė Daktarienė nėra bylos šalis, o bylos nagrinėjimo be bylos šalių įstatymai iš viso nenumato.

Tačiau Lietuvos aukščiausiasis teismas su 7 teisėjais, kaip matome, geriau už kodeksą susigaudo, kad galima vesti bylą pagal kažkokį sugalvotą kodeksą, ir netgi šalims nedalyvaujant.

Kadangi dar vienas „gaujos“ narys „atkrito“, o senasis kodeksas nenumatė bendrininkavimo 2 asmenų, ne mažiau 3 turėjo būti, be to, jeigu bus nagrinėjama už akių, dar netyčia galiu būti nuteistas iš tų veikų, iš kurių išteisino, o be to, baudžiamojo proceso įstatymas už akių nenumato, jeigu asmuo nesislapsto – todėl toks proceso vedimas yra skandalingas.

Taip pat, spręsti apie namo „įsigijimą nusikalstamu būdu“ neįmanoma, iš naujo nevertinant mano „nusikaltimų“. Už akių spręsti apie žmogaus kaltę, įstatymai nenumatė, išskyrus bylose, kur asmenys slapstosi už karo nusikaltimus. Aš niekur nesislapstau, manęs tik nebeatveža į teismą.

 Priminsiu, jog nors aš nebaigęs teisės mokslų, bet įstatymas labai aiškiai sako, jog LR BPK 382 str.

5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;

Tai reiškia, kad panaikinti nuosprendė, ir perduoti iš naujo nagrinėti, nes LAT padarė pažeidimą, kai pats bandė taisyti nuosprendžius – nes tokie LAT veiksmai įrodo, jog yra padaryta labai grubi teisės taikymo ir aiškinimo klaida, ir todėl visi nuosprendžiai to pasekmėje yra neteisėti, ir taisytini PILNA APIMTIMI, nes taip numato baudžiamoji teisė (Seimo sukurta, ne LAT septyniukių.)

Dalinės jurisdikcijos, dalinių nuosprendžių – įstatymai ir teisė nenumato.

Be to, kaip minėjau, teismas iš viso nieko nepasisakė, ar tenkina mano kasaciją, ar atmeta, tačiau nusprendė iš naujo nagrinėti mano šeimyninio namo konfiskacijos klausimą – taip pat nurodęs, jog ankstesni teismai pažeidė įstatymą, kad neišnagrinėjo šio klausimo. Vėlgi, dar vienoje vietoje LAT pripažįsta, jog byla iš viso netirta, nes tam tikrų klausimų teismai sugebėjo iš viso nenagrinėti.

Remiantis bendrąja teisės samprata, ir tuo, kad daliniai procesai baudžiamojo proceso teisėje nenumatyti – neįmanoma perduoti perspręsti dėl vieno nužudymo, kito nenagrinėjant, jeigu yra bendrininkavimo byla, arba kaip čia bandoma padaryti, kad aš sėdėsiu kalėjime, o man už akių bus sprendžiama – nusikalstamu būdu ar ne aš klijavau plyteles savo namo prieangyje.

Kiek suprantu, bijoma mano dalyvavimo, nes aš, bylos ŠALIS – priminsiu, baudžiamojo proceso be šalių įstatymai nenumato – galiu teikti prašymus, pageidavimas, galiu prašyti nagrinėti bylą iš esmės – todėl manęs iš viso neinfomavo. Todėl dar reikalauju įvykdyti nutarties paskelbimą, ir jos įteikimą, bei išaiškinimą. Nes dabar aš galiu suprasti iš to, ką man kiti, prieinantys prie interneto pasakoja, bet aš pats net tušinukų neturiu.

Taip pat priminsiu gerbiamam teismui, kad vien kasacijų nagrinėjimas rodo, jog buvo LR BPK 369 str. pagrindai:

369 straipsnis. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai

1. Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu:

1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;

2) padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų.

2. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti.

3. Esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

O nutarties rezoliucinėje dalyje matome, jog vienas žmogus iš viso išteisinamas, panaikinamos priteistos sumos – tačiau pagal teisę, tokie procesai galėjo vykti tik 1-2 instancijoje, kasacinis teismas negali de novo nagrinėti bylos nepilna apimtimi, kažką panaikinti, kažką palikti, dėl trijų kasacijų iš viso nepasisakyti, kaip atsitiko mano atžvilgiu. Nusikalstamo suvienijimo byloje nagrinėti veikas atskirai yra neįmanoma, nes tokiu būdu LAT automatiškai pripažino nusikalstamo susivienijimo nebuvus. Todėl sugriūva visa susivienijimo piramidė. Tik gal teisėjai bijo prisipažinti, kad drįso tai atrasti byloje – bijo dėl darbo, juk iki pensijos vieniems mažai, o kitiems jau ir nieko nebelikę. 

Gal teismui iš viso iš 7 teisėjų, atrodė, jog sakinys „Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą“ kažką reiškia, tačiau jis reiškia, kad LAT nieko nepasisakė, dėl mano kasacinio skundo – nei ar  tenkina, ar atmeta. O šitas sakinys – jis neatitinka LR BPK 382 str. ir yra suprantamas tik tą sakinį parašiusiems asmenims. Tačiau teisėje kai yra turimi valstybės įgaliojimai, nutarčių tekstas visų pirma turi būti suvokiamas tiems asmenims, kuriems adresuojama – tai tiems, kurie teisiami, bei jų atstovams. 

Nutartys turi būti priimamos tik pagal įstatymą, ir nei raidės į šoną. Kasacinė instancija ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti, ir keisti nuosprendžius tuo pačiu metu, neišnagrinėdama apskritai kasacijų pagrįstumo – neturi teisės. Todėl toks niekinis sakinys, kuris neatitinka LR BPK 382 str. kai įstatymas leidžia priimti tik VIENĄ IŠ NUTARČIŲ, o ne visas iš karto, sumaišius viską į vieną mišrainę, ir suponuoja, jog procesas vyksta, tiesiog man niekas nieko nepraneša.

„Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.“- neaišku, apie kokią „kitą“ kalbama, kokių „nuosprendžių dalį“, ir kodėl keli nuosprendžiai turi tik „vieną dalį“? Vien jau gramatinė sakinio struktūra rodo, jog rašyta paskubomis, bijant pasekmių. O pasekmė tokia – kad byla iki šios dienos neišnagrinėta, ir tai matyti net prieraše prie šios bylos:

Baigtis Panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (http://eteismai.lt/byla/224947268544587/2K-7-2-699/2016)

Priminsiu, jog net jeigu bus ignoruojamas mano pareiškimas, ir mano teisės – aš ir dėl naujai vykstančio proceso turiu teisę ir gauti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą dėl namo, kuriame gyvenau, ir apskųsti kasacine tvarka, bei būtinai naudosiu argumentą dėl proceso už akių, nes sudarys šios bylos sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindą.

Todėl remiantis, išdėstytu:

Reikalauju:

1. Paskelbti ir įteikti oficialiai pagal LR BPK 22 str. (kaltinamasis turi teisę apskųsti teismų nutartis), bei LR BPK 385 str. (nuosprendžių paskelbimas)  man Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 06 16 nutartį Nr. 2-2K-7-2-699/2016 tame teisme, kuris priėmė šią nutartį, nes proceso už akių, kai kaltinamasis nesislapsto, LR BPK nenumato. Kaip teismas, kurio žinioje yra byla, jūs turite teisę ir pareigą organizuoti man nutarties įteikimą.

2.Informuoti mane apie tolimesnį bylos procesą, pranešti oficialiai apie posėdžio datą ir laiką, garantuoti, kad bus įvykdytas manęs atvežimą į teismą: teismas privalo pranešti ir įkalinimo įstaigai apie procesą.

3. Nagrinėjant bylą, vadovautis tuo, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas iš viso nepasisakė apie mano kasaciją, tik sprendime yra minima, kad Čiapo ir jo vairuotojo žudymų neužsakinėjau. O Ganusausko lavonas nerastas, todėl teismas turi nagrinėti nerastų lavonų tariamo nužudymo aplinkybes, bei, išteisinus dar vieną iš „gaujos“ – turi išspręsti klausimą, ar pagal LTSR 1961 m. BK įmanoma bendrininkauti 2 asmenims.

4. Namo klausime aš privalau būti apklausiamas apie savo prisidėjimą prie jo, nes visada dirbau ir rūpinausi šeima, be to, teismas irgi tai žino, todėl už akių man gali imti ir priteisti namo dalis, kurios man nepriklauso. Turiu teisę prieštarauti, tačiau to neįmanoma atlikti, nedalyvaujant procese.

5. Kadangi turto objekte, kurio areštavimas ar net konfiskavimas bus nagrinėjamas, gyvena nepilnametė dukra Henrika Daktaraitė, turi būti įtraukta Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius ir pati nepilnametė Henrika Daktaraitė, nes taip įstatymai numato – atimti gyvenamąją vietą iš nepilnamečių negalima, ir spręsti dėl nepilnamečio asmens gyvenamosios vietos panaikino prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, yra psichologinis ir emocinis smurtas prieš vaiką, todėl turi būti įtraukta nauja šalis ginti vaiko interesus, kaip tai yra visose šeimos ir vaikų bylose, o čia klausimas liečia nepilnamečio asmens gyvenamąją vietą.

Kaltinamasis, proceso dalyvis Henrikas Daktaras

Pareiškimo projektą surašė teisininkė Kristina Sulikienė

 

 

Facebook komentarai
Back To Top