skip to Main Content

Henrikas Daktaras laimėjo teismą dėl perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus

Kristina Sulikienė

Vilniaus apygardos teismas pripažino Eglės Gruodienės nutartį neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota ir neargumentuota, ir 2018 05 11 panaikino ją, kuria buvo netenkinamas Lukiškių TIK ir psichologinės tarnybos teikimas dėl gerai besielgiančio kalinio Henriko Daktaro perkėlimo.

Teisėja Eglė Gruodienė nesilaikė Konstitucijos, Teismų įstatymo, kuriuose parašyta, jog teisėjas visų pirma paiso įstatymų, teisės, o tik paskui to mistinio „vidinio įsitikinimo“.

Jeigu atmestume teisinio ir loginio argumentavimo minėtoje nutartyje nebuvimą – Henrikas Daktaras, kurio bylą akylai analizuoju ir komentuoju nuo 2013 metų birželio , ir šios nutarties kopiją garsusis kalinys man atsiuntė paanalizavimui – ten nėra iš viso sudedamųjų dalių, privelta kliedesių, išsigalvojimų, naudojami argumentai iš pirmojo Henriko Daktaro teismo, kuris vyko jam esant 19 metų.

Henrikas Daktaras laiškuose piktinasi, jog ta istorija vykusi 1976 metais, ir jis kai buvo sulaikomas, buvo išgėręs šampano, o ne pavartojęs psichotropinių medžiagų, kaip rašo teisėja.

Labai keista teisėjos argumentuotė, jog jeigu būdamas 19 metų taip elgėsi, tai ir suaugęs elgsis taip pat – juk žmonės keičiasi…

Henrikas Daktaras, būdamas stačiatikiu, vaikščiojo į Lukiškėse esančią katalikų koplyčią, ten giedojo, dalyvavo įvairiose veiklose, mezgė kilimėlius, kojinaites, piešė atvirukus, rodė labai gražią ir teigiamą savo asmenybės pusę, todėl apygardos teismas apylinkės teismo nepagrįstą nutartį be motyvų atmesti teikimą ir panaikino.

Be to, Lukiškių TIK niekaip neduodavo pasimatymų su žmona, o Pravieniškės vykdo teismų sprendimus dėl pasimatymų. Todėl vykdyti teismų sprendimus pataisos namuose bus lengviau. 

Štai jau ir pirmas ženklas, jog Henriko Daktaro byla pagaliau išjuda. Be to, visa tai vyksta galimai dėl to, jog buvo sulaikyta keletą dešimtmečių siautėjusi tikra o ne sapnų ir šešėlių mafija „Kamuoliniai“. 

Gali būti, spaudžiama Europolo, teisėsauga turės pripažinti, jog bylas Henrikui Daktarui, Laurynui Baltrūnui (49 km nuo namų neturėdamas 1 kojos, neva užmušė ir kažkur paslėpė „Kumpį“, po to pėsčiom grįžo namo), Česlovui Kuncevičiui (garsioji „Unitazo byla“), Petrui Dimšai (net neprisilietė prie dviratininko, kurį neva užmušė) sukurpė vien tam, kad užkimštų eilutę „žmogžudysčių tyrimai“, kad nereikėtų tirti Deimanto Bugavičiaus, Remigijaus Morkevičiaus nužudymų, ir pasikėsinimo į tą patį Henriką Daktarą, kuris per stebuklą liko gyvas, kai samdomi žudikai iššaudė visus buvusius Viluloje, restorane, kuriame H. Daktaras vykdė legalų pramogų verslą.

Vilulos žudynės neištirtos iki šios dienos, nes tikrų nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti teisėsauga tiesiog nepajėgi ištirti, o štai sufantazuoti bylą, kaip yra padaryta H. Daktaro atveju – gali, ir netgi labai mėgsta, ir tęsia šitą „praktiką“ toliau („Kumpio“ „nužudymo“ byla.)

 

Facebook komentarai
Back To Top