skip to Main Content

Graikija – vienas didžiausių melų kurį jums sako žiniasklaida

 

Visos iki vienos žiniasklaidos priemonės Graikijos ekonominės krizės atveju seka vieną naratyvą: valdžia išleido per daug pinigų ir bankrutavo; dosnūs bankai jiems davė pinigų, bet Graikija vis tiek negali apmokėti sąskaitų, nes duotus pinigus iššvaistė. Skamba pakankamai pagrįstai, tiesa?

 

Išskyrus tai, kad tai – didelis, storas melas… ne tik apie Graikiją, bet ir apie kitas Europos šalis, tokias kaip Ispanija, Portugalija, Italija ir Airija, kurios visos patiria įvairaus lygio diržų veržimosi politiką. Visur tas pats storas melas, kuris buvo naudojamas bankų ir korporacijų, išnaudojant daugybę Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos šalių jau daug dešimtmečių.

Graikija sužlugo ne viena pati. Jai buvo padėta sužlugti.

Vasarą bankai sugriovė Graikijos ekonomiką ir tada sąmoningai įstūmė ją į nestabilią skolą… kol pelną generuojantis viešas turtas buvo parduotas oligarchams ir tarptautinėms korporacijoms, Likusi straipsnio dalis bus apie kaip ir kodėl.

Jei jūs esate filmų apie mafiją fanas, jūs žinote kaip mafija užvaldytų populiarų restoraną. Pirmiausia, jie padarytų ką nors, kad pakenktų verslui – inscenizuotų žmogžudystę šalia restorano ar ką nors padegtų. Kai verslas pradėtų kentėti, Krikštatėvis, kaip draugystės ženklą, dosniai pasiūlytų kažkiek pinigų. Mainais „Greasy Thumb“ perima restorano apskaitą. Didysis Džo paskiriamas prekybos vadovu ir t.t. Turbūt jums nereikia aiškinti, kad savininkui tai kelionė kančios spirale žemyn, kurioje jis greitai bus bankrutavęs ir, jei tik pasiseks, liks gyvas.

Dabar išdėstykime mafijos istoriją tarptautiniams finansams į keturis etapus.

I etapas: Pirma ir pagrindinė priežastis, dėl kurios Graikija pateko į bėdą – „Didžioji Finansinė Krizė“, vykusi 2008 metais, sukurta Volstryto ir tarptautinių bankininkų. Jei jūs pamenate, bankai pasirodė su nuostabia idėja duoti rizikingas paskolas bet kam, kas tik jų užsinori. Tada jie supakavo visas tas tiksinčias bombas ir pardavė jas kaip „hipoteka užtikrintus vertybinius popierius“ už didžiulį pelną įvairiems finansiniams subjektams visame pasaulyje.

Didžioji šios kriminalinės veiklos įgalintoja buvo kita šios bankinės sistemos atšaka – reitingavimo agentūrų grupės S&P, Fitch ir Moody‘s – kurios davė puikius reitingus šiems pasmerktiems žlugti produktams. Nesąžiningi politikai, kaip Tonis Bleiras (Tony Blair), prisijungė prie Goldman Sachs ir išplatino šiuos pavojingus popierius pensijų fondams ir miestams, ir valstybėms visoje Europoje. Banko ir Volstryto guru šioje schemoje uždirbo šimtus milijardų dolerių.

Bet tai buvo tik pirmas šios milžiniškos apgaulės etapas. Kituose trijuose etapuose buvo galima pasidaryti dar daugiau pelno!

II etapas: Kai sprogo finansinės laiko bombos. Visame pasaulyje kelių savaičių bėgyje pradėjo griūti komerciniai ir investiciniai bankai. Vyriausybės vietiniuose ir regionų lygiuose matė išgaruojant jų investicijas ir aktyvus. Visur chaosas!

Maitvanagiai, kaip Goldman Sachs ir kiti didieji bankai, uždirbo milžiniškus pinigus trimis būdais. Pirmas, jie galėjo supirkti kitus bankus, tokius kaip Lehman brothers ir Washington Mutual, už skatikus iš dolerio. Antras, dar blogesnis, Goldman Sachs ir insaideriai, tokie kaip Džonas Paulsonas (John Paulson) (kuris neseniai Harvardui paaukojo 400 milijonų dolerių), padarė statymus, kad šie vertybiniai popieriai sprogs. Paulsonas uždirbo milijardus ir žiniasklaida džiaugėsi jo įžvalgumu. (Analogijai, įsivaizduokite teroristus statant ant 9/11 ir iš to uždirbančius.) Trečia, kad pabarstytų druskos ant žaizdos, didieji bankai pareikalavo finansinės pagalbos iš tų pačių gyventojų, kurių gyvenimus tie patys bankininkai ir sugriovė! Bankininkai padarė chucpa (plačiau apie chucpą – vert. past.). Jungtinėse Valstijose jie gavo šimtus milijardų dolerių iš mokesčių mokėtojų ir trilijonus iš Federalinio Rezervo Banko, kuris yra nieko daugiau nei bankininkų fronto grupė.

III etapas: Kai bankai verčia vyriausybę priimti masyvias skolas. Metafora iš biologijos – turėkite omenyje virusą ar bakteriją. Visi jie turi unikalias strategijas tam, kad susilpnintų šeimininko imuninę sistemą. Viena iš pasiteisinusių technikų, naudojamų parazitinių tarptautinių bankininkų – sumažinti valstybės obligacijas. Ir tai yra būtent tai, ką padarė bankininkai, pradedant nuo 2009 metų pabaigos. Tai iškart lemia palūkanų normų („pajamingumo“) kilimą iš obligacijų, darant vis labiau brangėjančią galimybę šaliai pasiskolinti pinigų ar net tiesiog persiversti per egzistuojančias obligacijas.

Nuo 2009 iki 2010 metų vidurio, 10-mečių Graikijos obligacijų pelningumas vos ne patrigubėjo! Šis žiaurus finansinis išpuolis parklupdė Graikijos valdžią ir banksteriai laimėjo jų pirmą skolos sandėrį – didžiulę 110 milijardų eurų sumą.

Bankai taip pat kontroliuoja valstybių politiką. 2011 metais, kai Graikijos premjeras ministras atsisakė priimti antrą masyvią finansinę pagalbą, bankai jį privertė atsistatydinti ir tuoj pat jį pakeitė ECB (Europos Centrinio Banko) viceprezidentu! Nereikėjo jokių rinkimų.

Velniop demokratiją. Ir ką gi darė naujasis žmogus? Pasirašė viską, visą popierizmą, kurį atnešė bankininkai.

(Beje, jau kitą dieną toks pats dalykas atsitiko ir Italijai, kai atsistatydino Premjeras Ministras, tik tam, kad būtų pakeistas bankininkų/ekonomistų marionete. Praėjus dešimčiai dienų, Ispanijoje įvyko priešlaikiniai rinkimai, kur bankininkų marionetė „technokratas“ laimėjo rinkimus.)

2011 metų lapkritis lėlininkams buvo kaip niekad geriausias mėnuo.

Po kelių mėnesių, 2012 metais, buvo panaudota ta pati obligacijų biržos manipuliacija, kai banksteriai pakėlė Graikijos obligacijų pajamingumą iki 50%!!! Šis finansinis terorizmas iškart pasiekė trokštamą efektą. Graikijos parlamentas sutiko su antrąja masyvia finansine pagalba, net didesne nei pirmoji.

Štai dar vienas faktas kurio nesupranta dauguma žmonių. Paskolos nėra šiaip paskolos, kurias jūs gautumėte iš kreditinės kortelės ar banko. Šios paskolos gaunamos su labai specialiomis prikabintomis eilutėmis, kurios reikalauja valstybės turto privatizavimo. Jei jūs matėte Krikštatėvį III, jūs atsiminsite Hyman Roth – investitorių, kuris tarp savo draugų braižė Kubą. Pakeiskite Hyman Roth su Goldman Sachs arba TVF (Tarptautiniu Valiutos Fondu), arba ECB ir jūs gausite paveikslą.

IV etapas: Dabar prasideda valstybės prievarta ir pažeminimas. Dėl skolos, kuri buvo jiems įpiršta, Graikija turėjo parduoti daugybę jos pelningo turto oligarchams ir tarptautinėms korporacijoms. Ir privatizacija yra negailestinga, įtraukianti viską ir bet ką, kas yra pelninga. Graikijoje į privatizaciją įėjo vandens, elektros, pašto, oro uosto paslaugos, nacionaliniai bankai, telekomunikacijos, uostų direkcijos (kurios, šalyje, kuri yra pasaulinė lyderė krovinių pergabenime, yra didžiulės) ir t.t.

Taip pat bankininkų tironai gavo galimybę diktuoti kiekvieną eilutę vyriausybės biudžete. Norite sumažinti išlaidas kariuomenei? NE! Norite pakelti mokesčius oligarchams ar didelėms korporacijoms? NE! Toks mikro valdymas neegzistuoja jokiuose kituose kreditorius–skolininkas santykiuose.

Taigi, kas nutinka po bankininkų despotizmo ir privatizacijos? Žinoma, sumažėja valdžios įplaukos ir skola vis labiau auga. Kaip tai yra „taisoma“? Žinoma, mažinant išlaidas! Atleiskite valstybės tarnautojus, sumažinkite minimalią algą, sumažinkite pensijas (taip pat kaip ir mūsų socialinę apsaugą), sumažinkite viešas paslaugas ir pakelkite mokesčius dalykams, kurie paveiktų 99%, bet ne 1%. Pavyzdžiui, pensijos buvo sumažintos dvigubai, o pardavimų mokestis padidintas daugiau nei 20%. Visos šios priemonės lėmė Graikijos ėjimą į finansinę katastrofą, kuri blogesnė nei 1930-tųjų JAV Didžioji Depresija.

Žinoma, vis manipuliuojantys bankininkai iškart reikalauja privatizuoti visą žiniasklaidą, kas reiškia, kad šalis dabar gauna fotogeniškus TV inkarus kurie kiek vieną dieną pila propagandą ir aiškina žmonėms, kad nedori ir godūs bankininkai yra gelbėtojai; ir vergovė susiveržus diržams yra žymiai geriau nei alternatyva.

Jei kiekvienas graikas žinotų tiesą apie diržų veržimosi politiką, jie tam nebūtų pasidavę. Tas pats galioja Ispanijai, Italijai, Portugalijai, Airijai ir kitoms šalims einančioms per diržų veržimąsi. Liūdnasis viso to aspektas, kad tai nėra unikalios strategijos. Nuo Antrojo Pasaulinio karo šios grobuoniškos praktikos daugybę kartų buvo naudojamos TVF ir Pasaulio Banko Lotynų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje.

Tai yra Naujosios Pasaulio Tvarkos esmė – pasaulis, priklausantis kelioms korporacijoms ir bankams.

Taigi, metas puikiems Graikijos žmonėms pakilti kaip Dzeusui ir pasakyti „NE“ („OXI“ Graikijoje) godiems lėlininkams, nepatriotiškiems oligarchams, parazitiškiems bankininkams ir korumpuotiems politikams.

Brangioji Graikija, žinokite, kad pasaulis dėl jūsų meldžiasi. Balsuokite „NE“ diržų veržimuisi. Sakykite „TAIP“ laisvei, nepriklausomybei, savivaldai ir demokratijai. Taip, demokratijai – žodžiui, kurį išradote JŪS!

P.S. Jūs taip pat galite pažiūrėti šį video, kur Džonas Perkinsas – „Ekonominio smogiko išpažintis“ autorius – kalba apie Lotynų Amerikos ir Azijos šalių išnaudojimą, pasitelkiant tuos pačius skolų, diržų veržimo, privatizavimo įrankius. Jis iš to gyveno!

 

https://youtu.be/RVsB07CcSNw

Šaltinis:

https://truthandsatire.wordpress.com/2015/07/03/greece-the-one-biggest-lie-you-are-being-told-by-the-media/

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top