skip to Main Content

Globalios žiurkės arba komunistai

 

Po taip vadinamo šalies atkūrimo akto, persidalinę valdžią prie jos pripuolusieji ir jų padlaižiai-pamiršo ,kad jie turi laikytis švento rašto ir išpardavė šalies visus likusius turtus, o daugumą atstumtųjų paliko skurde. Neįtikę ir nepopuliarūs piliečiai buvo pasiusti šieno ravėti, o kasta susirinkusi prie lovio dėjo Ant visko. Visi pabučiavę ranką ponui ar kitas kūno dalis galėjo tikėtis susimylėjimo  gauti postą ir privilegijų, o visi kiti –būti užmirštais ir pažemintais. Daugelis pasitenkino –tyla ir padidinta pensija, o signatarai -renta  .

Taip ėję metai iš metų marazmo – pasiekė apogėjų, kai vertybės prarado prasmę, o gėjai gavo pagarbą. Globaliniai tarnai toliau klauso norinčių užkariauti be šūvio mažas tautas, o disidentai –rašo sovietinius memuarus, kaip jie kovojo dėl šalies išlikimo ir bijo neįtikti arba įžeisti „labiau nusipelniusių“ šalies duobkasių. Pasirodo –mes dar esame sovietų erdvėje, o Terleckas dar nepatikimas užimti kokią nors vietą –išskyrus rašytojo. Pensininkų tauta išgelbėjusių šalį nuo prarajos, o ypač keturiasdešimtmečių generolų –pensininkų ir dar dirbančių aštuoniasdešimtmečių tarybinės teisėtvarkos veteranų dėka –biudžetas turi turėti skylę, kurią vis lopome iš skolintų siūlų.

Šiaip ,atrodo, visi gyvena gerai, kai išgeria gurkšnį spiritinio alaus gėrimo-išrasto naujų technologijų diegėjų, o meningokoko pasėlį dar paimti gali ir po laiko. Kreivų veidrodžių karalystėje nebereikia nei diplomų, nei sąžinės-tik privilegijų, laipsnių ,medalių, geros algos, pensijos.

VILNIAUS energija išmokins ir nesušalti visą Lietuvą, o badauti jau išmokė .Valstybė valstybėje spjauna į visus moralinius „zakonus“ ir į valdžią  galinčią parduoti bet ką –tik negalinčią taupiau gyventi. Sovietinio instruktoriaus mentalitetas nekreipti dėmesio į žemesnio rango piliečius kopiant karjeros laiptais gavo pagreiti. Atsisukti nevalia. Laimės žiburys priešaky, kaip ir praraja –moralinė praraja, kurios gylį gali įvardinti ir vienas kitas dvasininkas. Jei neliko nieko švento nei sąžinės ,nei noro dirbti geriau, ieškoti ir atrasti ,kas tokių galvose gali šviesti, kokia šviesa? Ar tunelis begalinis. Pažiūrėjus į ne kuriuos „valstybės kūrėjus“ –pagalvoji, kokią šalies viziją jie turi, ar turėjo? Kada nieks už nieką neatsako teisiškai. Už bet kokias klaidas gali atsakyti tik eilinis.

Taigi, ar verta diskutuoti su plikakakčiu nežinančiu,kaip mažiau skolintis. Arba SU PARTINĖS mokyklos auklėtiniu ,arba komsorgu, arba komsekretoriumi užimančiais labai atsakingas pareigas prie valstybės krizės.

To išdavoje sąžiningesni kaltina ne Maskvą ,o šalia mūsų esančius okupantus, kurie okupavo ne tik protus, bet ir kišenes. Į kiekvieno piliečio asmeninį gyvenimą lenda ieško priekabių, nepagarbos  išmokytų pilni kabinetai. Dirba sau ir šefui, o kada dirbs šaliai. Neišmokino jų  dirbti tauta-patikėjusi, kad gal dirbs ir vėl atsistojusi ant grėblio.

Jei esanti valdžia nesugebėjo rasti moralinių išteklių, ką ras atėjusieji po jų…Kas sutvarkys beirstančius šalies pamatus. Komunistai-turėjo būti praeitis. Kodėl jie dabartis ir ateitis? Kas leido išduoti Lietuvą dar kartą? Dar net neatkūrus –paaukota desovietizacija.

Tas keiksmažodis daug kam būtų buvęs moralinis apsivalymas ir klaidų supratimas. Kodėl Lietuva liko gyventi klaidoje it sugyventi su ją išdavusiu. Apsivalyti niekada nevėlu-tik neverskite to daryti kitų, kurie neišdavė net ir šios Lietuvos.

Moraliniai memorandumai –šauksmas tyruose ir kurtieji jo neišgirs, o girdintys neatsilieps, nes jie nežino iš tikrųjų ,kas po to bus .

O tu ar žinai, kad tyli.

 

D.Tylis

 

Facebook komentarai
Back To Top