skip to Main Content

Prezidentas: Šoa – tai katastrofa, su kuria niekas niekada negalės susitaikyti

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale.

„Šoa – tai Katastrofa. Bet tai nėra tik žydų tautos katastrofa ir tragedija. Tai Lietuvos Šoa. Tai visos žmonijos Šoa. Tai mūsų žmogiškumo, atjautos ir abejingumo Šoa“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius sakė Prezidentas, prie paminklo Holokausto aukoms atminti padėjęs vainiką.

Prezidento žodžiais, vien Paneriuose netekome dešimčių tūkstančių savo piliečių, kartu kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę, kartu dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, kartu išgyvenusių sunkiausius jaunos valstybės kūrimosi metus, kartu sudėjusių viltis į nepriklausomos Lietuvos ateitį. Per kelerius metus netekę didelės ir labai svarbios dalies savęs, galime tik bandyti įsivaizduoti, kokia kūrybinga, išsilavinusi, versli, išmani būtų Lietuva, jei Katastrofa nebūtų įvykusi.

Šalies vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija – suvokti ir pasakyti sau teisybę. „Mes neigėme, pykome, bandėme derėtis su sąžine, skaičiuodami ir lygindami tai, ko negalima nei skaičiuoti, nei lyginti – žmonių kančias ir gyvybes. Pripažinti sau, kad mūsų valstybės piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs, kad tik suvokę tragedijos mastą, aplinkybes ir atsakomybę mes galime kalbėti apie ateitį. Ją, stovėdamas katastrofos atminties vietoje, Prezidentas ir paragino matyti – tokią, kurioje visos Lietuvoje gyvenančios tautos kartu kuria stiprią ir teisingą valstybę, kurioje nėra vietos visa apimančiam abejingumui.

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, tądien 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas ir buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Panerių memoriale vykusioje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo valdžios, Lietuvos žydų bendruomenės, užsienio šalių ambasadų Lietuvoje atstovai ir užsienio svečiai. Buvo dedami vainikai, buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja pasidalijo prisiminimais, kantorius Shmuelis Yatomas giedojo maldą, moksleiviai padėjo akmenėlius prie memorialo nužudytoms aukoms, ceremoniją užbaigė Vilniaus geto himnas.

Kasmet Vilniuje vyksta eisena „Atminties keliu“ iš Rūdninkų aikštės, kuri nacių okupuotoje sostinėje buvo geto teritorija, į geležinkelio stotį ir į Panerius. Joje dalyvauja sostinės moksleiviai, o visos šalies jaunimas tądien eidami keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę, aplanko masinių žudynių vietas savo vietovėse, pamini sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes. Lietuvoje tokių vietų daugiau nei 200.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: ANTANAS MANSTAVIČIUS, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJA

Juozapas Streikus Stumbras neabejoju buvo atkaklus partizanas, bet vienas jo gyvenimo epizodas iš 1941 metų mano nuomone padaro negalimą tą pagarbą kurią šiandien jam rodo prezodentas Nausėda ir valstybės institucijos čia iš jo bylos 5 tomo tai kgb kapitono Liniausko žodžiai. Kiek jie pagrįsti byloje dar nežiūrėjau, bandysiu skaityti, bet man nesitiki kad tai laužta iš piršto, nors nenustebčiau, kad jį reabilitavo nes rašo varė, bet ne šaudė, savanorio statusas ir kapitono laipsnis bei savanorio kūrėjo medalis irgi liudija kad LR mano kad jis buvo nekaltas…

Evaldas Balčiūnas nuotrauka.
Evaldas Balčiūnas nuotrauka.

Zarasų krašto žydų žudynės Krakynės miške (dabar plačiau žinomas šis pavadinimnas) Juozapas Streikus – Stumbras varė nužudytus į tą vietą, mano straipsnis apie tai https://evaldukas.livejournal.com/109934.html streikaus „autobiografija“ kaip tada sakydavo „javka s povinnoj“ rašyta legalizuojantis (tiesa joje jis nutyli apioe savo dalyvavimą Holiokauste) galima rasti čia https://evaldukas.livejournal.com/110202.html dokumentų kopijos paimtos iš LYA skelbtos jo bylos

 

Juozapas Streikus ir Holokaustas

Lietuvoje jau tampa įprastu reiškiniu, kai žmonės prisidėję prie Holokausto perlaidojami su valstybinėmis iškilmėmis.
Juozapas Streikus Stumbras su valstybės demonstruojama pagarba buvo perlaidotas Panevėžyje 2020 m. rugpjūčio dieną. Vienos iš televizijų reportažą galima rasti čia https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1055050/panevezyje-iskilmingai-palaidotas-partizanas-juozapas-streikus-stumbras



Lietuvos Respublikos institucijų propaguojamą partizanų vado biografiją nesunku rasti
Tiesa joje nutylėtas vienas esminis tos biografijos momentas. Nieko nekalbama apie J. Streikaus dalyvavimą Holokauste.

Bet gal šiek tiek apie asmenybę. Ilgai partizanavęs ir slapstęsis J. Streikus Legalizavosi tik 1958 m. Legalizuodamasis jis su smulkmenomis kelių dešimčių puslapių rašinyje papasakojo apie savo partizanavimą. Tiesa tas dokumentas nėra kiek nors plačiau žinomas, nors J. Steikaus bylos skaitmeninis variantas ir yra laisvai prieinamas internete. Plačiau yra žinoma J. Steikaus patriotiškas paskutinis žodis teisme, tiesa gal daugiau „patobulintas“ variantas skelbtas „patriotiško politiko“ A. Anušausko. Tas asmuo mėgsta būti pristatomas istoriku, bet tokiu atveju jį tektų kaltinti žinomo istorinio dokumento klastojimu. Kaip ten buvo su ta kalba aiškinosi žurnalistė R. Miškinytė

Visgi ir savo veiklos aprašyme pateiktame legalizuojantis 1958 m. liepos 25 d. žr. https://eais-pub.archyvai.lt/eais/faces/pages/forms/search/F3004.jspx pirmo tomo 69-88 puslapius J. Streikus nutylėjo savo sąsajas su Holokaustu. Jas jis atskleidė per tardymą 1961 metų lapkričio 10 dieną. Tas pasakojimas leido KGB tardytojui kapitonui Liniauskui kaltinimą papildyti sekančiai:
„1941 metų rugpjūčio mėnesį Streikus Juozapas persikėlė į Turmanto miestelį, kur taipogi priklausė lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų gaujai. Būdamas ginkluotas kartu su kitais lietuviškaisiais buržuaziniais nacionalistais 1941 metų rugsėjo mėnesį varė iš Dukšto miesto į Zarasų rajono Savičiūnų mišką suimtus žydus, kur sekančią dieną lietuviškieji buržuaziniai nacionalistai sušaudė apie 8 tūkstančius žydų.“ J. Steikaus baudžiamosios bylos 5 tomo lapai 285-286

Tiesa reikia padaryti kelias pataisas. Savičiūnų mišką dabar įprasta vadinti Krakybės mišku, o Holokausto aukų skaičius paprastai imamas ir K.Jagerio raporto , jame minima, kad 1941 m. rugpjūčio 26 d. Zarasuose buvo nužudyti 2569 žmonės – 767 vyrai, 1113 moterų, 687 vaikai – žydai, 1 lietuvis komunistas ir 1 rusė komunistė…. Aštuoni tūkstančiai tai aiškiai padidintas skaičius. Taigi KGB kapitonas neteisus dėl skaičiaus ir datos.
Kiek teisus buvo tardytojas dėl kitko, spręskite patys – pateikiu 1961 m. lapkričio 10 dienos protokolo kopiją.



https://laisvaslaikrastis.lt/20630-2/

Partizano Juozapo Streikaus laidotuvėse – gėlės nuo Prezidento

Prezidento Gitano Nausėdos vardu šeštadienį padėtas gėlių vainikas šalia partizano, Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vado Juozapo Streikaus-Stumbro karsto.

1962 m. rugpjūčio 17 d. sovietų valdžia Juozapą Streikų-Stumbrą sušaudė Vilniaus KGB kalėjime.

J. Streikui-Stumbrui sugauti buvo siūlomi dideli pinigai. 1950 m. į kuopą buvo infiltruoti net du agentai, tačiau jų tapatybė buvo atskleista ir sovietų klasta nepavyko.

Nuslopus partizaniniam karui ir LSSR KGB pirmininkui Kazimierui Liaudžiui garantavus partizanų neliečiamumą 1958 m. liepos 22 d. J. Streikus-Stumbras legalizavosi kartu su jaunesniu broliu partizanu Izidoriumi Streikumi-Girėnu.

Tačiau brolius Streikus sovietų valdžia apgavo, 1961 m. spalio 6 d. KGB juos suėmė ir nuteisė: Juozapą Streikų-Stumbrą – mirties bausme, Izidorių Streikų-Girėną – 15 m. lagerio.

1998 m. J. Streikui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1999 m. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. dekretu jis apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).

Visa Streikų šeima pasiaukojo dėl Lietuvos laisvės.

Tėvas Antanas Streikus-Tamošiukas, 1919 m. savanoris, už kautynes prieš bolševikus ir lenkus (buvo sužeistas) apdovanotas Vyčio kryžiaus, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliais, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, 1944 m. paties įkurto partizanų Žalgirio būrio vadas, nuo 1945 m. liepos – Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas. Žuvo 1945 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Latvijos pasienyje esančiuose Raudinės-Šarlotės miškuose kautynėse su NKVD kariuomene: kulkosvaidžiu dengė besitraukiančius partizanus, kai baigėsi šoviniai, susisprogdino.

Mama Marcelė Streikienė, partizanų rėmėja, suimta 1944 m. lapkričio 1 d., nuteista ir išvežta į lagerį Komijoje.

Sūnus Juozapas Streikus-Stumbras nuo 1941 iki 1958 m. aktyviai priešinosi sovietinei imperijai ir už tai sušaudytas.

Sūnus Petras Streikus suimtas kartu su mama 1944 m. lapkričio 1 d., nuteistas ir išvežtas į lagerį Komijoje, kur 1947 m. birželio 28 d. mirė.

Sūnus Izidorius Streikus-Girėnas, Lokio rinktinės Birutės būrio vadas, nuteistas 15 metų lagerio.

Duktė Ona Streikutė-Rūta, Vyties kuopos partizanė, suimta 1949 m., Rokiškio kalėjime žiauriai tardoma susirgo ir po dviejų savaičių Rokiškio ligoninėje mirė

Duktė Valerija Streikutė-Piemenaitė, Vyties kuopos partizanė, legalizavosi 1956 m.

J. Streikaus-Stumbro palaikai rasti tik pernai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vykdant partizanų paieškas Vilniaus miesto Antakalnio kapinių teritorijoje, vadinamose „Našlaičių“ kapinėse.

Atsisveikinimas su J. Streikumi–Stumbru vyks nuo šeštadienio, rugpjūčio 15 d., 15 val. iki sekmadienio, rugpjūčio 16 d., 13 val. Panevėžyje, „Ramybės take“, Geležinkelio g. 20.

Sekmadienį, rugpjūčio 16 d., įvyks partizano laidotuvės.

Šv. Mišios vyks 14 val. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje (Katedros a. 1), mišias aukos Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Laidotuvės – Panevėžio Kristaus Karaliaus kapinėse (Ramygalos gt.), šeimos kapavietėje.

Laidojimo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų 5-osios rinktinės kariai, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: REGINA STATKUVIENĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJA
Facebook komentarai
Back To Top