skip to Main Content

 

Skundas dėl gen. prokuroro pavaduotojo Ginto Ivanausko nusikaltimų – sunkių nusikaltimų dengimo, tarnybos pareigų neatlikimo

Aurimas Drižius

 

Gen. prokuroro pav. Gintas Ivanauskas savo raštu (kopija pridedama) ėmė man atvirai grasinti, kad kels man baudžiamąją bylą, jeigu drįsiu skųstis dėl prokurorų ir teisėjų nusikalstamų veiksmų.

Kreipiausi į taip vadinamą gen. prokuratūrą, nurodžiau visą eilė sunkių prokurorų ir teisėjų nusikaltimų, piktnaudžiaujant savo pareigomis ir neatliekant pareigos ištirti nusikaltimą. Tada taip pavadinamas prokuroras G.Ivanauskas ėmė man atvirai grasinti.

T.y. Spalio pabaigoje gavau Generalinės prokurorės (GP) pavaduotojo Ginto Ivanausko „raštelį“, kuriame nebuvo jokios datos, ir kuriame tariamai buvo atsakyta į mano aukščiau išvardintus skundus.

 

Prokuroras G.Ivanauskas ne tik kad neištyrė visų mano skunde išvardintų sunkių nusikaltimų mano atžvilgiu, tačiau ėmė atvirai grasinti, kad aš neva skundžiu melagingai apie nebūtus nusikaltimus, ir kad man neva pritaikys baudžiamąją atsakomybę už neva mano melagingus skundus.

Prokuroras Ivanauskas tęsia jau daugiau nei 10 metų besitęsiantį mano neteisėtą persekiojimą už visiškai teisėtą veiklą, ir nurodo, kad nusikaltimus mano atžvilgiu padarę teisėjai ir prokurorai negali būti persekiojami ir teisiami. Prokuroras G.Ivanauskas nurodo, kad visos mano skunduose išvardintos aplinkybės nėra „objektyvios aplinkybės“, o jos yra mano išgalvotos ir melagingos.

Tai akivaizdi prokuroro G.Ivanausko tęstinė nusikalstame veikla, nes:

  1. Buvau penkis kartus nuteistas šios mafijinės teisėsaugos už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, teismams ir prokuratūrai legalizavus cenzūrą, kurią draudžia LR Konstitucijos 44 str. ir Visuomenės informavimo įstatymas.
  1. Savo skunde prokuratūrai labai aiškiai nurodžiau, kad „Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. Pažarskis, šiuo metu einantis taip vadinamojo aukščiausiojo teismo teisėjo  pareigas, o taip pat aukščiau paminėtos Vilniaus apygardos teismo teisėjos baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1- 257-648/2010 pritaikė cenzūrą ir nuteisė mane, „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių už sąžiningą savo pareigų atlikimą, spaudos darbą ir žurnalistiką. T.y. buvau nuteistas už tai, kad : „A.Drižius nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: A. Drižius nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis nevykdė 2009-04-10 priimto Vilniaus 1 apylinkes teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, kuris įsiteisėjo 2009-05-10, kuriuo jam ir ( – ) yra uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendroves privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu, tai yra jis, būdamas UAB „Šilo bitė“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, 2009-09-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „( – )“ A. Sadecką siejo su akcine bendrove ( – ), su šios bendroves privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu: “ A. Sadeckas teisme norėjo paneigti, kad jo firma „( – )“ niekaip nedalyvavo AB „( – )“ privatizavime, kad ji niekaip nėra susijusi su tariamos studijos apie šios įmones privatizavimo rengimu, ir kad ji niekaip nesusijusi su buvusiu šios įmonės direktoriaus G. K. dingimu ir nužudymu. “
  1. Savo skunde nurodžiau, kad teisėjas A.Pažarskis nutarė pripažinti mane kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir paskirti laisves apribojimą vieneriems metams. Taip pat nurodžiau ir savo skundo pagrindus : Šioje byloje teisėjas A.Pažarskis tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Teisėjas A.Pažarskis veikė Stalino laikų stiliumi – jis net savo nuosprendyje įrašė, kad „straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai“.
  2. Jau minėti Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, nors cenzūra prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros.
  3. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“. Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.
  1. Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Visuomenės informacijos įstatymo punktams. Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir aš manau, kad jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
  2. Po šio nuosprendžio prasidėjo mano daugiau nei dešimt metų trukęs neteisėtas persekiojimas, kuris nesibaigia iki šiol – tas pats nusikaltimus prieš mane padaręs teisėjas Pažarskis nagrinėja mano skundus ir juos atmetinėja Aukščiausiame teisme. Negaliu patikėti, kad net Aukščiausias teismas gali taip elgtis – visiškai ignoruoti Konstitucijos, pagrindinio šalies įstatymo, reikalavimus, todėl prašau nušalinti tokį skyriaus pirmininką A.Gutauską ir mane už teisėtą veiklą nuteisusį teisėją Pažarskį nuo mano skundo nagrinėjimo.
  3. Dėl visų šių nusikalstamų teisėjų ir prokurorų veiksmų jau minėtas prokuroras Ivanauskas man parašė, kad mano bandymai ieškoti teisingumo yra „piktnaudžiavimas savo teisėmis“. Ivanauskas man nurodė, kad „prokuratūra pakartotinai nenagrinėja mano skundų“, nes neva jie jau buvo išnagrinėti. Tai įžūlus melas nei prokuratūra, nei teismai nė vieno karto nevertino Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatyme numatyto cenzūros draudimo – jie tiesiog nutylėdavo, kad minėti Lietuvos teisės aktai draudžia cenzūrą. Toks nutylėjimas turi būti vertinamas kaip neteisėtas pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnyba. Prokuroras Ivanauskas man nurodo, kad „nėra objektyvių duomenų apie teisėjų nusikaltimus“, tačiau žinoma, apie cenzūrą nepasisako nė puse žodžio. Toks absurdas ir įstatymų ignoravimas būdingas visai taip vadinamai GP.
  4. Atkreipiu dėmesį, kad prokuratūra sąmoningai nevykdo savo funkcijos ir paskirties ištirti sunkias nusikalstamas veikas, tai yra ji bendrininkauja darant nusikaltimus. Į mano skundus ištirti nusikaltimus, kaip numato BK, prokuratūra atrašo neskundžiamais „rašteliais“, kuriuose rašo įvairias savo haliucinacijas ir kitokias nesąmones. Todėl prokuratūra sąmoningai atima iš manęs galimybę skųsti šias haliucinacijas teismui, nes „rašteliai“ neskundžiami.
  5. Šiuo atveju šios aplinkybės yra labai aiškios ir išdėstytos rugsėjo 16 d. skunde – mano už teisėtą veiklą nuteisė organizuota teisėjų ir prokurorų gauja pagal melagingą Sadecko skundą. Teisėjai legalizavo cenzūrą, kurią draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas. Nurodžiau, kad BPK 444 str. aiškiai sako, kad byla atnaujinama, kai įrodomas teisėjų piktnaudžiavimas.
  6. Prašiau prokuratūra vykdyti įstatymus ir savo pareigas. Taip pat prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro Dariaus Čapliko piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.
  7. Iš visų mano prašymų prokuratūrą išsityčiojo – ji nieko nepasisakė ir dėl mano skundo ir neteisėto persekiojimo, o gen. prokuroro pav. Ivanauskas savo „raštelyje“ man nurodė, kad „nustatyta, kad Jūs pastaruosius keletą metų sistemingai kreipiatės į prokuratūrą ir teismus, keldamas klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokurorų ir teisėjų, priėmusių Jus netenkinančius sprendimus ar pateikusių Jus netenkinančius atsakymus, atžvilgiu bei baudžiamųjų bylų, kuriose Jūs esate pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, atnaujinimo. Kaip matyti iš Jūsų tiek ankstesnių, tiek ir dabar gautų skundų bei prašymų turinio, kiekvieną dėl Jūsų skundo ar prašymo priimtą nepalankų sprendimą ar pateiktą atsakymą Jūs vertinate kaip nusikalstamos veikos faktą, nenurodydamas jokių konkrečių aplinkybių, o nusikalstamos veikos padarymo faktą grįsdamas tais pačiais deklaratyviais teiginiais, kuriais remiantis turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas prokurorų ir teisėjų atžvilgiu. Pažymėtina, kad Jūsų teikiamuose skunduose iš esmės nekeičiant argumentacijos, keičiamas ir plečiamas teisėjų bei prokurorų ratas bei sąrašas nusikalstamų veikų, siekiant jų atžvilgiu pradėti baudžiamąjį persekiojimą, kerštauti už nepalankių sprendimų priėmimą, kas vertintina kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis.
  8. LR BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo, kad Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
  9. Šiuo atveju prokuroras G.Ivanauskas ne tik nevykdo savo pareigos ištirti mano atžvilgiu padarytus nusikaltimus, tačiau dar ir grasina, kad jeigu nesiliausiu skųstis, tai man bus dar blogiau – mano atžvilgiu jis kels bylą dėl melagingo skundo. Prokuroras Ivanauskas puikiai žino, kad dėl nusikalstamų anksčiau išvardintų teisėjų ir prokurorų nusikaltimų (žurnalistikos kriminalizavimas, cenzūros įvedimas, įrodymų ignoravimas) turi nedelsiant pradėti tyrimą, tačiau atsisako vykdyti savo pareigas, ir man nurodo, kad mano skundas yra melagingas – tai yra nieko panašaus nebuvo. Visus šiuos faktus labai lengva patikrinti, tačiau prokuroras Ivanauskas toliau dengia šios organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos nusikaltimus ir man atvirai grasino. Dėl nusikalstamų valstybės tarnautojų veiksmų man buvo padaryta didžiulė žala – buvau daug kartų nuteistas dėl teisėtos veiklos, man sąžiningai atliekant žurnalisto pareigas, teisėjams ir prokurorams masiškai piktnaudžiaujant jiems suteiktais įgaliojimais.
  10. G.Ivanauskas sulaužė priesaiką, ne tik neatlikęs savo pareigos ištirti nusikaltimus, legalizavęs Konstitucijoje uždraustą cenzūrą, tačiau ir ėmęs grasintini nukentėjusiems asmenis, t.y. man.
  11. Remdamasis išdėstytu, prašau – gen. prokurorės nušalinti savo pavaduotoją Gintą Ivanauską nuo pareigų ir pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
  12. Prezidento prašau atšaukti prokurorą Gintą Ivanauską iš pareigų, jam sulaužius priesaiką.

Prezidentui laikas nustoti apsimetinėti, kad tas nusikalstamas organizuotas susivienijimas

teismuose ir prokuratūroje jo neliečia – tai tiesioginė prezidento atsakomybė, nes jo siūlymu

prokurorė Nida Grunskienė ir G.Ivanauskas ir buvo paskirti prokuratūros vadovais.

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));