skip to Main Content

Įvyko taip, kaip ir prognoavo „Laisvas laikraštis“ – Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjas A.Daugėla staiga „išblaivėjo“, nors policijos buvo pagautas vairuojantis su 1,8 promile alkoholio.

A.Daugėla pareikalavo kraujo tyrimo, ir buvo matyt nugabentas iš Kauno, kur buvo pagautas, į Vilnių darytis kraujo tyrimo. Per kokią valandą trukusią teisėjas matyt „išblaivėjo“, nes padarytas kraujo tyrimas parodė tik 1,2 promilės. Taigi, A.Daugėla išvengė baudžiamosios atsakomybės už tai, kad girtas kaip pėdas pervažiavo per visą Lietuvą – nuo Klaipėdos iki Kauno.

LAT teisėjas A.Daugėla birželio 17 d. Seime pristatė savo viziją apie tai, kad nutiko :

A. DAUGĖLA. La­ba die­na, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai. At­ėjau į šią tri­bū­ną pa­si­nau­do­da­mas nors trum­pai pa­sa­ky­ti jums pas­ku­ti­nį žo­dį, prieš pri­imant man lem­tin­gą spren­di­mą. Ga­liu drą­siai žiū­rė­ti kiek­vie­nam į akis. Ne­tei­si­nu sa­vęs, pri­si­pa­ži­nau pa­da­ręs klai­dą, ne kar­tą at­si­pra­šiau vi­sų, ku­rių tik ga­lė­jau. Nuo­šir­džiai at­si­pra­šau ir vi­so Sei­mo, prieš dve­jus me­tus pa­sky­ru­sio ma­ne LAT tei­sė­ju.

Vi­so šio grei­to ma­no at­lei­di­mo iš pa­rei­gų pro­ce­so me­tu ban­džiau pa­aiš­kin­ti sa­vo žmo­giš­kos klai­dos prie­žas­tis ne ieš­ko­da­mas pa­si­tei­si­ni­mo, o no­rė­da­mas bū­ti bent kiek su­pras­tas, iš­klau­sy­tas. Ta­čiau su­pra­tau, kad ma­no klai­dos prie­žas­tys iki šiol ne­pa­si­ro­dė svar­bios, o ar­gu­men­tai reikš­min­gi. Pro­ce­sas pra­dė­tas net ne­ga­vus krau­jo ty­ri­mo iš­va­dų, ku­rios la­bai reikš­min­gai ski­ria­si nuo al­ko­tes­te­rio pa­ro­dy­mų. Vie­nu at­ve­ju bū­tų bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, ki­tu at­ve­ju – ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė.

Tai­gi šia­me pro­ce­se ne­da­riau jo­kių veiks­mų vil­kin­ti pro­ce­są, ne­tu­rė­jau to­kio tiks­lo, ta­čiau kė­liau ir ke­liu klau­si­mą, ar bū­tent šis pro­ce­sas yra tei­sin­gas. Tai yra klau­si­mą, ko­dėl, jei­gu pa­da­riau nu­si­kals­ta­mą vei­ką, pa­si­rink­tas ma­no at­lei­di­mo iš pa­rei­gų dėl tei­sė­jo var­do pa­že­mi­ni­mo, o ne ga­li­mo pa­ša­li­ni­mo iš pa­rei­gų ap­kal­tos pro­ce­so tvar­ka ke­lias, kaip tai Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jui nu­ma­to spe­cia­lus Teis­mų įsta­ty­mo 91 straips­nis, kai pa­aiš­kė­ja, kad to­kio sta­tu­so tei­sė­jas pa­da­rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra dėl Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 2811 straips­nio nu­ma­ty­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos pra­dė­jo ty­ri­mą. Bet ko­dėl pro­ce­dū­ra pa­si­rink­ta bū­tent to­kia? Gal to­dėl, kad pir­ma­sis ke­lias yra pa­to­ges­nis, pa­pras­tes­nis, grei­tes­nis. Pa­aiš­kė­jo, kad Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas pa­da­rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką, bet mes šio įsta­ty­mo straips­nio ne­ma­to­me, iš ga­li­mos nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­ima­me vie­ną ele­men­tą, ma­no at­ve­ju – vai­ra­vi­mą esant ne­blai­viam, pa­sa­ko­me, kad tai že­mi­na tei­sė­jo var­dą, ir at­lei­džia­me iš pa­rei­gų. Tuo­met ran­kos lais­vos ir tei­sė­jui at­lie­ka­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas iš es­mės už tą pa­tį. Bet kam ši aiš­ki nor­ma įsta­ty­me nu­ma­ty­ta, ko­kia jos pa­skir­tis ir ko­kiais at­ve­jais tai­ko­ma? Ar nu­ma­ty­tu at­ve­ju pa­aiš­kė­jus, jog Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas pa­da­rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir jos ne­tai­kant ne­at­ima­mos tei­sė­jo tei­sės, nu­ma­ty­tos ap­kal­tos pro­ce­se? Ar ši nor­ma tei­sė­jui su­tei­kia pri­vi­le­gi­jų? Ne­ma­nau, bet toks yra įsta­ty­mas. Ar Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas tu­ri dis­kre­ci­ją to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je rink­tis pir­mą­jį ke­lią? At­sa­ky­mo tur­būt ne­gau­si­me.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, no­riu aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad ne­si­den­giu prieš įvy­kį man su­si­klos­čiu­sia sun­kia kri­zi­ne si­tu­a­ci­ja, ne­tu­riu pa­si­tei­si­ni­mo prieš sa­ve, pri­pa­žįs­tu, kad bū­da­mas kri­zės bū­se­nos jai su­val­dy­ti pa­si­rin­kau ne­tin­ka­mą bū­dą ir vė­liau kly­dau dėl ga­li­mu­mo vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nę. Ta­čiau ma­nau, kad ne­bu­vau ne­at­sa­kin­gas nei kaip tei­sė­jas, nei kaip žmo­gus.

Baig­da­mas no­riu pa­sa­ky­ti tai, kas man at­ro­do svar­bu. Dėl su­si­klos­čiu­sios prieš šį įvy­kį man sun­kios kri­zi­nės si­tu­a­ci­jos pa­da­riau gy­ve­ni­miš­ką klai­dą, ji bus įver­tin­ta ku­rios nors tei­si­nės at­sa­ko­my­bės po­žiū­riu. Bet ke­liu klau­si­mą: ar to­ji vie­na klai­da nu­brau­kia vi­są ma­no il­ga­me­tį dar­bą vals­ty­bei ir vi­suo­me­nei?

Nuo 1989 me­tų tre­jus me­tus dir­bau po­li­ci­jo­je tar­dy­to­ju, po to ne­per­trau­kia­mai 29 me­tus tei­sė­ju. Il­gą lai­ką bu­vau Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo sky­riaus ir teis­mo pir­mi­nin­kas. Ar ta klai­da, net ne­su­si­ju­si su ma­no kaip tei­sė­jo pa­rei­gų at­li­ki­mu, ga­lin­ti bū­ti ver­ti­na­ma tik kaip ad­mi­nist­ra­ci­nis nu­si­žen­gi­mas, yra to­kia sun­ki, kad at­im­tų vi­są vals­ty­bės už ma­no il­ga­me­tę tar­nys­tę grą­žą, ga­li­my­bę dar bū­ti nau­din­gam tei­si­nė­je sri­ty­je? Ar ma­no pa­da­ry­ta klai­da to­ly­gi sun­kiems nu­si­žen­gi­mams ar net nu­si­kal­ti­mams, jei­gu tai pa­da­ry­tų tei­sė­jas dėl ei­na­mų pa­rei­gų?

Ta­čiau ji su­ke­lia tuos pa­čius pra­ra­di­mus. Ga­lio­ja ly­gia­vos prin­ci­pas. Ne­svar­bu, ar tu at­leis­tas pa­že­mi­nęs tei­sė­jo var­dą dėl to­kio nu­si­žen­gi­mo, ne­su­si­ju­sio su pa­rei­gų at­li­ki­mu, ar sun­kaus nu­si­kal­ti­mo, pa­vyz­džiui, ko­rup­ci­jos, su­si­ju­sios su pa­rei­gų at­li­ki­mu. Abiem at­ve­jais vi­sam gy­ve­ni­mui ne­ten­ka­ma vi­sų už­tar­nau­tų so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų, ga­li­my­bių il­gą lai­ką dirb­ti dar­bą ten, kur ke­lia­mi re­pu­ta­ci­jos rei­ka­la­vi­mai.

Ko­kius pa­ma­tuo­ja­mus pa­da­ri­nius sa­vo po­el­giu su­kė­liau, be di­džiau­sios ža­los sau, sa­vo šei­mai? Na, taip, juk esu siū­lo­mas bū­ti at­leis­tas iš pa­rei­gų pa­že­mi­nęs tei­sė­jo var­dą. At­leis­tas dėl to iš pa­rei­gų juk at­sa­ky­siu už tei­sės pa­žei­di­mą nuo­bau­do­mis, baus­mė­mis ir dar tam tik­rais ap­ri­bo­ji­mais. Tai kiek čia yra tos at­sa­ko­my­bės ir ma­no nu­bau­di­mų? To­dėl re­to­riš­kai klau­siu: ar tai tei­sin­gu­mas, ar ga­li bū­ti toks tei­sin­gu­mas šio­je ge­ro­vės vals­ty­bę ku­rian­čio­je ša­ly­je? Kaip po­li­ti­kai jūs ga­li­te į tai at­sa­ky­ti ir bal­suo­da­mi bū­ti man tei­sė­jais.

Pas­ku­ti­nis da­ly­kas, ką no­riu pa­sa­ky­ti. Ar no­rė­čiau tęs­ti dar­bą Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me, jei­gu man bū­tų pri­im­tas pa­lan­kus spren­di­mas? Šio­je sa­lė­je at­sa­kau – ne, pa­si­trauk­čiau iš čia, to­kiu bū­du iš­sau­go­da­mas bent ma­žą da­lį to, ko, ma­nau, esu ver­tas.

La­bai ačiū už su­teik­tą žo­dį. Vi­siems ge­ros svei­ka­tos, gy­ve­ni­mo be pyk­čio, su mei­le ir ti­kė­ji­mu. Ačiū.

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));