skip to Main Content

Generalinis prokuroras E.Pašilis slepia itin sunkius karo nusikaltimus – tyrimą dėl šių nusikaltimų atlieka Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje

 

Pranešama, kad tyrimą dėl Lietuvoje Centrinės žvalgybos agentų (CŽV)  kankintų žmonių tyrimą jau pradėjo Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas. Šio teismo prokurorai svarsto galimybę tirti duomenis apie kankinimus slaptuose Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikymo centruose.

Lietuva iki šiol slepia šiuos labai sunkius nusikaltimus, nes tada reikėtų patraukti atsakomybėn vadinamąjį „elitą“ – prezidentą Valdą Adamkų ir šių kalėjimų architektą, buvusį VSD šefą Mečislovą Laurinkų ir visą jų patarėjų gaują.

Teisės ekspertai mano, kad tyrėjai iš Lietuvos gali pareikalauti suteikti informaciją, bet bylą gali sustabdyti amerikiečių atsisakymas bendradarbiauti.

Šią savaitę Hagos teismo vyriausioji prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) paskelbė preliminarią ataskaitą dėl kaltinimų, kad JAV kariai ir CŽV agentai kankino įtariamuosius terorizmu. 74 puslapių ataskaitoje minimi ir spėjami tardymo centrai Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.

Tarptautinis baudžiamasis teismas – antroji tarptautinė teisminė institucija, kuri gali aiškintis, kas prieš dešimtmetį vyko pastate Antaviliuose, 15 kilometrų nuo Vilniaus. Bylą dėl galimo kankinimo jau nagrinėja Strasbūre veikiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jį Lietuvos vyriausybė įtikinėja, kad Antaviliuose buvo įkurtas žvalgybos paramos centras, o ne slaptas kalėjimas.

Kankinimai ir žiaurus elgesys

Gambijos teisininkės F.Bensoudos ataskaitoje rašoma, kad sulaikyti įtariamieji galėjo būti kankinami, o tai prilygsta karo nusikaltimams.

„Atrodo, kad CŽV nariai mažiausiai 27 sulaikytiems asmenims taikė kankinimus, žiaurų elgesį, asmeninio orumo pažeidimus ir/arba žaginimus Afganistano teritorijoje arba kitose (Tarptautinio baudžiamojo teismo) statuto valstybėse narėse (konkrečiai – Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje) nuo 2002 metų gruodžio iki 2008 metų kovo. Dauguma šių pažeidimų, kaip įtariama, buvo įvykdyti 2003–2004 metais“, – rašoma dokumente.

Šiuo metų generalinio prokuroro pareigas užimantis Evaldas Pašilis asmeniškai davė melagingus parodymus Strasbūro žmogaus teisių teisme, kad Lietuvoje nebuvo kankinami žmonės, todėl nedelsiant turi būti nušalintas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. 

Birželio 29 d.  nagrinėjant bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuvos Vyriausybė pareiškė, kad prieš dešimtmetį amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, o ryšio įrangą, netoli Vilniaus kuriant žvalgybos paramos centrą.

„Tai buvo ryšio įranga, skirta Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdyto bendrojo projekto su partneriais techniniam aptarnavimui“, – teisme sakė teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, komentuodamas 2005 ir 2006 metų skrydžius, siejamus su Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV).

 Viceministras, kreipdamasis į Strasbūro teismo devynių teisėjų kolegiją, pareiškė, kad „Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras neveikė“. Pasak jo, pastatas Antaviliuose 15 kilometrų nuo Vilniaus „buvo žvalgybos paramos centras“, bet šios patalpos „niekada taip ir nebuvo panaudotos pagal pirminę projekto paskirtį“ ir buvo pertvarkytos į VSD mokymo centrą.

 Strasbūre įsikūręs teismas viešą posėdį surengė birželio pabaigoje pagal šiuo metu Gvantanamo bazėje kalinamo Saudo Arabijoje gimusio palestiniečio Abu Zubaydah (Abu Zubaida) skundą. Rugsėjo 11-osios išpuolių organizavimu įtariamo 45 metų vyro advokatai teigia, kad jis 2005-2006 metais buvo kalinamas CŽV įrengtame kalėjime Lietuvoje, o laikymo sąlygos prilygo kankinimui.  P.Griciūnas, kreipdamasis į teisėjų kolegiją, sakė, kad „pareiškėjas Lietuvos teritorijoje (…) kalinamas nebuvo“.

 

Primename, kad 2004-2005 m. Lietuvoje JAV Centrinė Žvalgybos tarnyba (CŽV), su Valstybės saugumo departamento žinia ir leidimu buvo įsteigusi slaptą kalėjimą sulaikytiems įtariamiesiems teroristams. Žmonės buvo suimti be jokių teismų sprendimų, ir atgabenti į kalėjimą Lietuvoje, kad kankinimais iš jų išgauti informaciją. Baisiausia tai, kad VSD pareigūnai pasidalino kelių milijonų dolerių grynųjų pinigų CŽV perduotą kyšį už tai, kad nematytų Lietuvoje vykdomų nusikaltimų. Todėl minėtų pareigūnų veikla turi būti kvalifikuojama kaip sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai – žmonių kankinimo organizavimas ir tėvynės išdavimas

 

Toks beatodairiškas Lietuvos vyriausybės faktų neigimas reiškia, kad A.Butkevičiaus vyriausybė ir neseniai pareigas pradėjęs eiti generalinis prokuroras E.Pašilis slepia sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, todėl jiems nedelsiant turi būti paskelbta apkalta. Dar labiau stebina tyla visų taip vadinamų „tradicinių“ partijų gretose – nejaugi joms neberūpi, kad VSD įvykdė sunkus nusikaltimus, tokius, kaip tėvynės išdavimas? 

 

2014 metų pabaigoje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių. Išslaptintoje versijoje konkrečios šalys neįvardijamos, bet Abu Zubaydah advokatė teigia, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.

 Strasbūro teismo posėdyje dalyvavęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis informavo, kad po cenzūruotos Senato versijos paskelbimo prokuratūra paprašė JAV pateikti papildomos informacijos dėl galimo asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį, bet Teisingumo departamentas atsakė, kad „JAV neturi galimybių gauti prašomos informacijos ir įvykdyti teisinės informacijos prašymus“.

 Abu Zubaydah yra antrasis asmuo, kurio advokatai skelbia surinkę duomenų apie kalinimą Lietuvoje. Prokurorai šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame vertinamos prielaidos, jog Lietuvoje slapta galėjo būti kalinamas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al- Hawsawis (Mustafa al Hausavis).

 Abu Zybaydah atstovaujanti advokatė Helen Duffy (Helen Dafi) Strasbūro teisme sakė, kad „neginčijami faktai“ įrodo, jog Abu Zubaydah buvo kalinamas CŽV kalėjime, kuris Lietuvoje veikė 2005-2006 metais.

„Senato ataskaitos kategoriškos išvados atitinka ir patvirtina daugybę kitų įrodymų, įskaitant skrydžių duomenis ir sutartis, Lietuvos parlamentinio komiteto surinktą informaciją, prokuratūros bylą, papildomus tyrimus regioninu ir tarptautiniu lygiu, taip pat nevyriausybinių organizacijų, tyrėjų ir žurnalistų darbus“, – kalbėjo H.Duffy.

Ji priminė tuometinio prezidento Rolando Pakso pripažinimą, kad 2003 metais VSD vadovas Mečys Laurinkus teiravosi, ar Lietuva sutiktų ateityje priimti terorizmu įtariamus asmenis.

JAV Senato ataskaitoje apie „violetinį“ centrą teigiama, kad CŽV užsitikrino politinės vadovybės palaikymą įkurti sulaikymo įstaigą. Dokumente nurodoma, kad CŽV siūlė pinigų, kad „parodytų dėkingumą“ už palaikymą šiai programai. Konkrečių Lietuvos pareigūnų pavardės cenzūruotoje versijoje neminimos.

„Nors visi negalėjo žinoti, kažkas tikrai žinojo ir pritarė. Neabejotina, kad iki 2005 metų Lietuva žinojo apie pažeidimų riziką savo teritorijoje, bet nesiėmė priemonių užkirsti jiems kelio“, – sakė advokatė.

Dvi kadencijas – 1998-2003 ir 2004-2009 metais – Lietuvos prezidento pareigas ėjęs Valdas Adamkus ne kartą sakė esąs įsitikinęs, kad CŽV slapta netardė kalinių Lietuvoje.

Strasbūro teismas trečiadienį taip pat išnagrinėjo kito Saudo Arabijos piliečio skundą prieš Rumuniją, kuri taip pat kaltinama leidusi įrengti slaptą kalėjimą.

Sprendimai šiose bylose bus skelbiami vėliau, tai gali užtrukti bent keletą mėnesių.

Abu Zubaydah prieš dvejus metus laimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš kaimyninę Lenkiją. Strasbūro teismas pripažino, kad Varšuva buvo davusi leidimą CŽV įsteigti šalies teritorijoje slaptą kalėjimą ir neužkirto kelio dviejų įtariamųjų įkalinimui bei kankinimui 2002-2003 metais.

EŽTT įpareigojo Lenkiją Abu Zubaydah sumokėti 130 tūkst. eurų.

 

 Vėlesniais metais JAV užsienyje įrengė slaptus centrus sulaikytiems įtariamiesiems tardyti. Tuometinio prezidento George’o W. Busho (Džordžo V.Bušo) administracija po atakų prieš Jungtines Valstijas įgalino vadinamuosius šiurkščius tardymo metodus, tarp jų ir imituojamą skandinimą.

Lietuva ir JAV vertina skirtingai

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė Renata Vaišvilienė atkreipė dėmesį, kad vertinama Afganistano situacija apima laikotarpį nuo 2003 iki 2014 metų, ir Lietuva tuo metu buvo Tarptautinio baudžiamojo teismo steigiamosios sutarties Romos statuto dalyvė.

„Tai reiškia, kad Lietuva, esant Tarptautinio baudžiamojo teismo paklausimui, privalės suteikti reikiamą informaciją išankstiniam susijusios situacijos vertinimui atlikti“, – BNS teigė teisininkė.

Ji pabrėžė, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas negali spręsti dėl valstybių atsakomybės, o teisti tik individualius asmenis.

Priešingai nei Lietuva, JAV nėra ratifikavusios Romos statuto, ir jau pareiškė, kad Hagos teismui neleis persekioti savo karių ir žvalgybininkų.

Lietuvos teisingumo ministerija ir JAV ambasada Lietuvoje nuo platesnių komentarų susilaiko.

„Teisingumo ministerija susilaiko nuo platesnio komentaro šia tema, kol nebus išsamiai susipažinta su ataskaitos turiniu. Tačiau norėtume pažymėti, kad dėl to, kad Lietuva paminima šioje ataskaitoje, sankcijos savaime kilti negali“, – BNS sakė ministerijos atstovas spaudai Sergejus Tichomirovas.

„JAV laikosi politikos nekomentuoti tokių prielaidų“, – BNS sakė JAV ambasados atstovė spaudai Althea Cawley-Murphree (Altėja Koli-Merfri).

Kalėjimas ar žvalgybos centras?

Pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais. Įtarimus Lietuvoje aiškinosi parlamentinė komisija ir teisėsauga, prokurorų tyrimas su pertraukomis tęsiasi iki šiol, Lietuvos teisėsauga pagalbos kreipėsi į JAV, Lenkiją ir Rumuniją.

Ilgą laiką Lietuvos vyriausybė ir parlamentarai laikėsi pozicijos, kad šalis neturi duomenų apie konkretų asmenų gabenimą ir negali jų gauti, jei informacijos nepateiks JAV.

Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame esą kalintas Mustafa al-Hawsawis (Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos.

 

Back To Top