skip to Main Content

Generalinės prokuratūros griaustinis dėl Trakų rajono teismo teisėjos Astos Adamonytės-Šipkauskienės sprendimo pasiųsti mergytę teismo ekspertizei

 

Panašu, kad LR generalinę prokuratūrą privertė sukrusti publikacija portale „Laisvas laikraštis“ apie LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės favoritės – Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės troškimą atiduoti mažametę dukrą teismo psichiatrams. Minėtą publikaciją ir anglų kalba rasite Zigmanto Šegždos tinklaraštyje http://zigmantassegzda.blogr.lt/?page_id=64.

Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna 2016-04-06 potvarkiu įpareigojo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Gediminą Bernotavičių patikrinti, ar valstybės tarnautoja Sigita Jurgelevičienė ir Trakų rajono teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė nepažeidė mažametės mergytės asmens teisių.

Manyčiau, kad Lietuvos viešųjų pirkimų prievaizdės Sigitos Jurgelevičienės desperatiškas sprendimas atiduoti mažametę dukrytę teismo psichologijos ekspertizei,  aiškiai diagnozuoja, kad pačios prievaizdės psichikos sveikata išgyvena ne pačius geriausius laikus dėl patiriamo ilgalaikio aštraus jausminio surogato.

Dėl vaiko teisių pažeidimų aliarmo švyturėlis turėtų sumirgėti Vilniaus rajono savivaldybės merės Marijos Rekst darbo kabinete. Mat, šios savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Silva Lukoševičienė negarsėja ypatingu uolumu gindama Vilniaus rajono vaikų teises. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pagal Zigmanto Šegždos prašymą 2016-03-16 dieną pradėjo antrąjį tyrimą dėl vaikų teisių apsaugos „barnevernet“ – vedėjos Silvos Lukoševičienės asmeninio aplaidumo ginant viešųjų pirkimų „pažibos“ Sigitos Jurgelevičienės dukrytės teises.

            Gi, avantiūros su mergyte autorei Sigitai Jurgelevičienei dabar dėl nieko būkštauti neverta. Nes, prireikus, pastarosios asmeninius interesus vėl turėtų apginti jos bičiulis – Darbo partijos vedlio Artūro Paulausko sūnus – Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Vilius Paulauskas.

 

Pateikiu skundo Vilniaus apygardos teismui tekstą dėl teisėjos Astos Adamonytės-Šipkauskienės nutarties pasiųsti mergytę ekspertizei į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą.

 

 

Vilniaus apygardos teismui

adresas Gedimino pr. 40/1, Vilnius

 

PAREIŠKĖJAS ieškovas Zigmantas Šegžda, gyvenantis …  Vilniaus mieste

 

Atsakovė Sigita Jurgelevičienė, gyvenanti …  Vilniaus rajone

 

Institucija, priėmusi nutartį

Trakų rajono apylinkės teismas, Vytauto g. 47/49, Trakai

 

 

ATSKIRASIS SKUNDAS

DĖL TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMO 2016 m. kovo 22 d. NUTARTIES

c.b. Nr. 2-52-983/2016

2016-03-25 diena, Vilnius

 

            1. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

 

2016-03-25 Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė – Šipkauskienė ((toliau – Pirmos instancijos teismas), žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Sigitos Jurgelevičienės prašymą dėl teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės paskyrimo nepilnamečiui vaikui S.V.Š. civilinėje byloje pagal ieškovo Zigmanto Šegždos ieškinį atsakovei Sigitai Jurgelevičienei, paskyrė  nepilnamečiui vaikui S.V.Š. ambulatorinę pirminę teismo psichologinę ekspertizę. Pirmos instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad atsižvelgė į byloje kilusio ginčo pobūdį, konfliktiškus santykius tarp tėvų ir vaiko amžių.

Su šia Pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinku, kaip neteisėta, nepagrįsta ir naikintina, ir toliau pateikiu savo argumentus.

 

2. Atskirojo skundo argumentai

 

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK )229 str.,  bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. Parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.

Skundžiama Pirmos instancijos teismo nutartis buvo priimta nagrinėjant bylą iš esmės, t,y.  penktojo teismo posėdžio šioje byloje  metu. Parengiamojo teismo posėdžio, kurį 2015-04-30 dieną surengė Vilniaus rajono apylinkės teismas, metu proceso dalyviai atsisakė sudaryti taikos sutartį, buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės – buvo nagrinėjamas atsakovės prašymas sustabdyti bylą bei ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo. Dar keturi teismo posėdžiai šioje byloje įvyko Trakų rajono apylinkės teisme 2015-09-14, 2016-02-15, 2016-02-22 ir 2016-03-22 dienomis.

Pažymėtina, kad iki skundžiamos Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos atskiruosius skundus Vilniaus apygardos teismui teikė pati atsakovė ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius, o ieškovas  Zigmantas Šegžda Vilniaus apygardos teismui pateikė du atskiruosius skundus dėl dviejų – 2015-08-26 ir 2015-12-07 Trakų rajono apylinkės teismo nutarčių, kurie buvo tenkinti apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių CPK 233 straipsnio nuostata, kad teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos, nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma, o Pirmos instancijos teismo sprendimas, kad kita dalis nutarties neskundžiama, yra neteisėtas.

Atskiruoju skundu teikiu argumentus, kad skundžiama nutartimi Pirmos instancijos teismas, siekdamas surinkti daugiau įrodymų, skyrė teismo ekspertizę nepagrįstai ir neteisėtai, nes byloje yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima išnagrinėti bylą iš esmės bei nėra įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių kliudančių išnagrinėti civilinę bylą (CPK 1623 straipsnis).

Dalyvaujantis byloje asmuo – ieškovas Zigmantas Šegžda 2016-03-22 teismo posėdžio metu motyvuotai nesutiko dalyvauti ekspertizėje, t.y. neteikė pareiškimo bei  nedavė žodinio sutikimo skirti teismo ekspertizę. Skundžiama Pirmos instancijos teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, nes teismo ekspertizės iš esmės neįmanoma atlikti tuo atveju, kai ekspertizėje turintis dalyvauti asmuo ekspertizėje dalyvauti nesutinka, o CPK bei kiti normatyviniai aktai nenumato priverstinio ieškovo dalyvavimo ekspertizėje šios kategorijos civilinėse bylose.

 

1. Skundžiama Pirmos instancijos teismo nutartis neteisėta ir negaliojanti, nes ieškovė prašė skirti vaikui teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, bet teismas be jokios teisinės argumentacijos paskyrė  nepilnamečiui vaikui S.V.Š ambulatorinę pirminę teismo psichologinę ekspertizę, todėl teismo psichologas neturi kompetencijos atsakyti į teismo psichiatrui skirtus klausimus.

Skundžiama Pirmos instancijos teismo nutartis neteisėta dar ir dėl to, kad ieškovas su prašymu skirti byloje ekspertizę nesutiko. Tai reiškia, kad ieškovas  teismo ekspertizėje dalyvauti sutikimo nedavė, o priverstinis ieškovo dalyvavimas tokio pobūdžio ambulatorinėje pirminėje teismo psichologinėje ekspertizėje nei LR civilinio proceso kodekse, nei kituose normatyviniuose aktuose nėra numatytas. Be kita ko, minėtos ekspertizės neturi teisės atlikti ir Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, nes remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-499 patvirtintais „Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) nuostatų“ (toliau – Nuostatai) 4.9 punkte Tarnybos ekspertas – psichologas turi teisę tik įvertinti vaiko gebėjimą išreikšti savo nuomonę vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei įvaikinimo bylose. Nagrinėjamu atveju ekspertizė paskirta byloje dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad Nuostatų  29 punkte įtvirtinta, kad asmenims ekspertizė gali būti daroma tik jiems sutikus, priverstinai daryti ekspertizę jiems negalima. 

 

2. Manau, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė – Šipkauskienė skundžiama nutartimi  pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį „Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą“, kuriame  numatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Europos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Manau, kad teisėja Asta Adamonytė – Šipkauskienė skundžiama nutartimi  pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kuri taip pat garantuoja bešališką bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas.

Aplinkybę, kad Pirmos instancijos teismas padėjo atsakovei realizuoti tikslą – vilkinti bylą, patvirtina ir kitas faktas, kad, prasidėjus civilinei bylai dėl vaiko lankymo tvarkos nustatymo, atsakovė neteikė teismui prašymo skirti ekspertizę, bet prašymą  teismui pareiškė tik praėjus 12 mėnesių terminui nuo civilinio proceso pradžios. 

 

3. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė – Šipkauskienė 2016-02-18  nutartyje nepasisakė, kad tėvo ir dukros bendravimas neatitinka dukros interesų ar net jiems kenkia, todėl nustatė palankią ieškovui ir jo dukrai bendravimo tvarką. Tačiau Pirmos instancijos teismo ta pati teisėja Asta Adamonytė – Šipkauskienė skundžiamoje nutartyje dėl visiškai nesuprantamų priežasčių pakeitė savo nuomonę ir ėmė remtis ne objektyviais duomenimis ir teisine argumentacija, bet vadovautis ieškovės pasiūlytomis hipotetinio pobūdžio prielaidomis, spėlionėmis ir nepagrįstais nuogąstavimais, todėl be jokios teisinės argumentacijos tenkino atsakovės prašymą paskirti ekspertizę.

 

4. Dėl visiškai neaiškių priežasčių Pirmos instancijos teismo teisėja Asta Adamonytė – Šipkauskienė skundžiamoje nutartyje pažodžiui atkartojo beveik visą 2016-02-18 Trakų rajono apylinkės teismo nutarties tekstą, tačiau visiškai nenurodė atsakovės argumentų, pagrindžiančių teismo psichologinės ekspertizės tikslingumą, kaip ir nepateikė jokios Pirmos instancijos teismo teisinės argumentacijos, pagrindžiančios teismo psichologinės ekspertizės būtinumą.

Manau, kad Pirmos instancijos teismo teisėja Asta Adamonytė – Šipkauskienė pasielgė neetiškai – savo sprendimą skirti vaikui ekspertizę „motyvavo“ nurašydama, t.y. pažodžiui atkartodama ištrauką iš civilinės bylos Nr. 3K-3-202/2014, kurioje nagrinėjamos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų bylos aplinkybių, kurią nagrinėjo Pirmos instancijos teismas, todėl 2014-ųjų metų byla toli gražu nėra tinkamas precedentas dabartinei bylai spręsti. Be kita ko, teisėja, „pasiskolindama“ tekstą iš kitos teismo nutarties, savo nutartyje, matyt, neatsitiktinai nenurodė civilinės bylos numerio.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė prašo paskirti byloje psichologinę-psichiatrinę ekspertizę „atsižvelgiant į byloje kilusį ginčą“. Aplinkybė, kad civilinėse bylose nuolat kyla ginčai, nedaro išvados, kad kilus ginčui visada vaikui skirtina psichologinė-psichiatrinė ekspertizė.

Atsakovės argumentas, kad psichiatrinės ekspertizės paskyrimo pagrindas – „atsižvelgimas į byloje kilusį ginčą“,  nėra logiškas, nes atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčijo vaiko teisės bendrauti su tėvu teisėtumo, neginčijo ieškovo pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos, o tik prašė sustabdyti civilinę bylą. Todėl ieškovės prašymas skirti ekspertizę tam, kad galima būtų surinkti papildomus įrodymus, nėra nei racionalus, nei protingas, nei logiškas, nes nėra aišku, kokiam tikslui bus naudojami teismo ekspertų pateikti duomenys.

Aplinkybę, kad  ginčas dėl vaiko lankymo tvarkos nustatymo iš esmės jau yra išspręstas priešingų šalių sutikimu, įrodo 2016-02-18 Trakų rajono apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada,  kad „visi proceso dalyviai iš esmės sutarė dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, laiko ir vietos. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas tiek atsakovė, tiek institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė, nurodė, jog ieškovo susitikimuose su dukra turėtų dalyvauti specialistas – psichologas ir dėl ginčo šalių konfliktiškų santykių, šiuose susitikimuose neturėtų dalyvauti atsakovė S.Jurgelevičienė.“

 

5. Per 2016-03-22 Pirmos instancijos teismo posėdį atsakovės advokatė Viktorija Čivilytė, posėdyje dalyvaujant atsakovei, nurodė hipotetinio pobūdžio prielaidą dėl teismo ekspertizės būtinumo, kad esą „vaikas yra mažas; pats savo aiškios nuomonės šiai dienai išreikšti negali. Vienintelis būdas, kaip vienas ar kitas aplinkybes įrodyti, reikalinga ekspertizė“.

Atsakovės atstovės teiginys, kad ketverių metų S.V.Š nemoka kalbėti ir išreikšti savo aiškios nuomonės, neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad S.V.Š. puikiai kalba lietuviškai, gerai ištaria netgi raides „r“, „š“, „ž“, turi gebėjimą  pateikti logiškus klausimus ir logiškai atsakyti į klausimus, t.y. gali išreikšti savo valią ir nuomonę. Pastarąją aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismas,  2015-05-11 nutartimi nurodęs, jog 2015-05-06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad skyriaus specialistės bendravo su ieškovo dukra Š.V.Š., kuri nurodė, jog labai ilgai nematė tėvo ir norėtų, kad tėtis pas ją atvažiuotų; vaikas nieko blogo nepasakė apie tėvą ir norėtų su juo bendrauti.

            Pagal atsakovės logiką išeitų, kad vaikų teisės apsaugos specialistėms prieš metus išreiškęs savo aiškią nuomonę, per metus vaikas tiek sumažėjo („vaikas yra mažas“) ir protiškai degradavo, kad, pasak atsakovės, „vaikas pats savo aiškios nuomonės šiai dienai išreikšti negali“.

           

6. Atsakovės prašymas skirti ekspertizę tam, kad būtų galima sužinoti aiškiai išreikštą S.V.Š, nuomonę, sužinoti ar dukra nori bendrauti su tėvu ir kiek artimi jos santykiai su tėvu, kaip dukra bendrauja su tėvu net kai susitikime nedalyvauja dukros motina, ir, ar toks bendravimas atitinka vaiko interesus, yra netikslingas, perteklinis, neturi jokio loginio ir teisinio pagrindo, įrodo toliau pateiktos aplinkybės:

Akcentuotina, kad  ieškovas ieškiniu šiuo metu prašo nustatyti tik minimalų bendravimą su vaiku, todėl teismo ekspertizė nėra tikslinga, o ekspertų išvada civilinėje byloje nėra reikšminga teismui nustatant minimalaus bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, nes neegzistuoja teisinis pagrindas dar labiau apriboti tėvo ir vaiko bendravimą taip, kad bendravimo laikas būtų trumpesnis už minimalų.

Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Kaip vaikas bendrauja su tėvu ir kad toks bendravimas su tėvu atitinka vaiko interesus, įrodo įvairių specialybių ir pareigybių Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų 2015-10-11, 2015-10-25, 2015-11-08 šeimos lankymo aktai, kuriuose nustatyta, kad „Zigmantas Šegžda gražiai bendravo su dukra. Mergaitė noriai žaidė su tėvu, jai buvo labai linksma“; „po to tėvas su dukra  nuėjo į antrą namo aukštą ir ten bendravo“, „dukra linksmai pasitiko tėvą“; „tuo metu, kai namie nebuvo S.Jurgelevičienės, (ieškovas) Z.Šegžda … gražiai bendravo su dukra, kartu žaidė įvairius žaidimus, dainavo, mėtė kamuolį“. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų tam, kad teismas galėtų tinkamai nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką ir teismas neturi pagrindo apriboti ieškovo bendravimą su dukra labiau, nei tai yra reikalinga, ir dėl to neturi pagrindo neproporcingai pasunkinti ieškovo galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Remiantis teismų praktika, apeliacinės  instancijos teismas turėtų atsižvelgi į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, įskaitant medicininius duomenis, apie tai, jog ieškovui yra apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu ir kad jis padarė žalą dukrai bei į tai, jog vaikas pareiškė norą matytis su tėčiu. Pažymėtina, kad sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su motina ir tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vaikas yra mažametis, tuo tarpu tokio amžiaus vaikui apribojus bendravimą su tėvu, vaikas gali nuo jo atprasti, atitolti (Vilniaus apygardos teismo sprendimas c.b. 2S-133-392/2012).

 

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas.

Atsakovė Sigita Jurgelevičienė atsiliepime nurodė, kad nepageidauja bendrauti su ieškovu, nepasiūlė konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos; nurodė, kad būtina įsitikinti, ar ieškovas nekelia pavojaus mažametei dukrai, kitais savo konkliudentiniais veiksmais prieštarauja dukros bendravimui su tėvu.  Tačiau  duomenų rinkimas, siekiant įsitikinti ar nėra pavojaus vaikui, nėra savitikslis ir negali tęstis amžinai.

8. Kai spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

Natūralu, kad ilgai besitęsiantis tėvų konfliktas ir teismo procesas neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.

Byloje nenustatyta, ir kad mažametei dukrai kenktų netinkami motinos – atsakovės veiksmai, tačiau iš bylai teiktų atsakovės dokumentų ir atsakovės veiksmų byloje matyti, kad atsakovė Sigita Jurgelevičienė turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti dukrai palaikyti ryšį su tėvu, o ne riboti vaiko bendravimą su tėvu.  Tai reiškia, kad iki šiol  dėtas atsakovės Sigitos Jurgelevičienės pastangas teismas turėtų vertinti kaip nepakankamas, o gal ir žalingas mažamečio vaiko psichikos sveikatai, jo psichikos raidai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei LR CK 3.174, 3.177 str., LR CPK 7, 136, 163, 164, 165, 218, 229, 334 straipsniais Apeliacinio teismo prašau:

panaikinti 2016-03-22 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį  civilinėje byloje 2-52-983/2016.

 

Ieškovas Zigmantas Šegžda

 

 

Facebook komentarai
Back To Top