skip to Main Content
Generalinė prokuratūra, kaip organizuota mafijos grupuotė
Aurimas Drižius
Šiandien jau antrą kartą pridaviau visą šią banditų šutvę, pasivadinusią generalinė prokuratūra, į administracinį teismą dėl sunkių nusikaltimų dengimo.
Kaip žinia, šią nusikaltėlių gaują įsteigė dar AMB tam, kad būtų pridenginėjami visi stambūs korupciniai privatizavimo nusikaltimai. Nuo to laiko GP šią užduotį sėkmingai vykdo ir tebevykdo.
Reikalas tas, kad tą vadinamoji GP visaip slepia sunkius organizuotus mafijos nusikaltimus, o kai parašai skundą dėl šių nusikaltimų, tai toks prokuroras Gintas Ivanauskas (nuotr.) ima grasinti : „Tik pabandykit dar skųstis dėl teisėjų ir prokurorų nusikaltimų, tai tave patį pasodinsime“.

Visa prokuroro Ginto Ivanausko „špargalkė“:

ivanausko

Tiesa, šis gudruolis žino, kad dengia sunkius nusikaltimus, todėl vietoj to, kaip kad numato įstatymas būtų parašęs atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, tai G.Ivanauskas parašo „raštelį“ arba špargalkę be datos. Nes tokios špargalkės negali skųsti teismui, ir – vsio zakonno.
Kaip žinia, Vyriausias administracinis teismas jau panaikino tokios teisėjos Kirkutienės nutartį, kuria buvo legalizuotos prokuratūros „Špargalkės“. Tačiau ta pati Kirkutienė panaikino vyriausiojo administracinio teismo nutartį – dar neteko tokio bajerio matyti, kad žemesnės instancijos teismas naikina aukštesnės instancijos teismo nutartį. Tačiau tą Kirkutienės nutartį vėl apskundžiau vyriausiam administraciniam ir nurodžiau, kad gal jau užtenka tyčiotis iš įstatymų.
https://laisvaslaikrastis.lt/35007-2/
Skundas dėl generalinės prokuratūros atsisakymo tirti sunkius nusikaltimus, nusikalstamo neveikimo, tarnybos pareigų neatlikimo
Dėl generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko atsakymo be datos į mano skundus (2021-10-20, 2021-09-22, 2021-09-30, 2021-10-04)
Vilnius, 2021 m. lapkričio 5 d.
Spalio pabaigoje gavau Generalinės prokurorės (GP) pavaduotojo Ginto Ivanausko „raštelį“, kuriame nebuvo jokios datos, ir kuriame tariamai buvo atsakyta į mano aukščiau išvardintus skundus.
Prokuroras G.Ivanauskas ne tik kad neištyrė visų mano skunde išvardintų sunkių nusikaltimų mano atžvilgiu, tačiau ėmė atvirai grasinti, kad aš neva skundžiu melagingai apie nebūtus nusikaltimus, ir kad man neva pritaikys baudžiamąją atsakomybę už neva mano melagingus skundus.
Prokuroras Ivanauskas tęsia jau daugiau nei 10 metų besitęsiantį mano neteisėtą persekiojimą už visiškai teisėtą veiklą, ir nurodo, kad nusikaltimus mano atžvilgiu padarę teisėjai ir prokurorai negali būti persekiojami ir teisiami. Prokuroras G.Ivanauskas nurodo, kad visos mano skunduose išvardintos aplinkybės nėra „objektyvios aplinkybės“, o jos yra mano išgalvotos ir melagingos.
Tai akivaizdi prokuroro G.Ivanausko tęstinė nusikalstame veikla, nes:
1.2021-10-04 skundu kreipiausi į taip vadinamą GP su reikalavimu atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-257-648/2010 dėl neteisėto spaudos persekiojimo, Konstitucijos sulaužymo ir netinkamų teisės aktų taikymo, nusikalstamų teisėjų A.Pažarskio, D.Pranytės-Zaleskienės, L.Gurevičienės, V.Pakalnytės veiksmų, nusikalstamų prokuroro D.Čapliko veiksmų.
Tame skunde nurodžiau, kad spalio 4 d. gavau taip vadinamo GP prokuroro Dariaus Čapliko raštelį nr. 17.2-2694. Jame prokuroras nepasisakė nė dėl vieno mano rugsėjo 16 d. išsiųsto skundo GP motyvo. Šiame skunde buvo išsamiai aprašyta teisėjų ir prokurorų nusikalstama veikla. Beje, prokuroras Čaplikas buvo vienas iš tų, kurie klastojo man baudžiamąsias bylas už teisėtą veiklą, ir pažadu, kad už tokią veiklą prokuroras Čaplikas, kol aš būsiu gyvas, neišvengs atsakomybės.
Itin juokingas prokuroro D. Čapliko motyvas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl teisėjų nusikaltimų – neva Vilniaus apygardos teismas dar 2016 m. nurodė, kad „nusikalstamas teisėjų piktnaudžiavimas turi būti nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“, tačiau tokio nėra.
Tokio nuosprendžio nėra tik todėl, kad prokuratūra jau dešimt metų dengia sunkią nusikalstamą tiek teisėjų, tiek ir prokurorų veiklą, ir todėl nepradeda ikiteisminio tyrimo – kaip tas nuosprendis gali atsirasti, jeigu prokuratūra visokiais būdais vengia savo pareigos ištirti sunkius nusikaltimus? Tai yra prokuroras Čaplikas atsisako ištirti savo nusikaltimus ir pats nusprendžia, kad jokių nusikaltimų jis nėra padaręs. Gal jau užtenka juokinti pasaulį?
  1. Puikiai žinau, kad taip vadinama gen. prokurorė Grunskienė yra šios organizuotos nusikalstamos gaujos narė, nes jau savo nutartyse man ne kartą aiškino, kad teisėjai Lietuvoje yra neliečiamieji ir gali daryti bet kokius nusikaltimus.
  2. Apskundžiau šį prokuroro Čapliko nutarimą gen. prokurorei, nors ir nurodžiau, kad iš tos poniutės nieko nesitikiu, tai tik formalumas – prašiau man atsakyti ir paneigti visus 24 punktus, kurie yra išdėstyti mano rugsėjo 16 d skunde. Nurodžiau, kad BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą aiškiai nurodo, kad „ Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės“.
  3. Šiuo atveju šios aplinkybės yra labai aiškios ir išdėstytos rugsėjo 16 d. skunde – mano už teisėtą veiklą nuteisė organizuota teisėjų ir prokurorų gauja pagal melagingą Sadecko skundą. Teisėjai legalizavo cenzūrą, kurią draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas. Nurodžiau, kad BPK 444 str. aiškiai sako, kad byla atnaujinama, kai įrodomas teisėjų piktnaudžiavimas.
  4. Vyriausias administracinis teismas savo nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-518-261/2021, kurioje analogiškoje byloje prašiau atnaujinti kitą bylą dėl cenzūros, aiškiai nurodo, kad „iš skunde ir patikslintuose skunduose teismui išdėstytų argumentų bei pareikštų reikalavimų matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atnaujintas procesas baudžiamosiose bylose“, todėl panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo aš prašiau teismą įpareigoti prokuratūra nedengti sunkių nusikaltimų..
  5. Prašiau prokuratūra vykdyti įstatymus ir savo pareigas. Taip pat prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro Dariaus Čapliko piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.
  6. Iš visų mano paršymų prokuratūrą išsityčiojo – ji nieko nepasisakė ir dėl mano rugsėjo 16 d. skundo. Šiame skunde generalinei prokuratūrai pareikalavau atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-257-648/2010 dėl neteisėto spaudos persekiojimo, Konstitucijos sulaužymo ir netinkamų teisės aktų taikymo, nusikalstamų teisėjų A.Pažarskio, D.Pranytės-Zaleskienės, L.Gurevičienės, V.Pakalnytės veiksmų.
  7. Nurodžiau, kad spalio 2 d. kreipiausi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą skundu dėl šios baudžiamosios bylos atnaujinimo, nurodžiau, kad teismo sprendimu įvesta cenzūra ir draudimas rašyti straipsnius tam tikromis temomis yra neteisėtas ir nusikalstamas, mat cenzūrą draudžia LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas. 2020-10-06 nutarimu Nr. DOK-4826 Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas man nurodė, kad cenzūra yra visiškai legali ir teisėta, o mano skunde nėra suformuluoti „aiškūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos atnaujinimo pagrindų buvimą“. A.Gutauskas man nurodė, kad mano išvardinti LAT teisėjo A.Pažarskio nusikalstami veiksmai, nuteisiant mane už teisėtą veiklą, nėra bylos atnaujinimo pagrindas.
  8. LAT baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A.Gutauskas, žinoma, nepastebėjo mano skunde išdėstytų argumentų dėl neteisėtos cenzūros ir nusikalstamos teismų 3
sistemos darbo. Ir nieko dėl jų nepasisakė. Toks Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų „nepastebėjimas“ tęsiasi jau daugiau nei dešimt metų ir tik dar kartą įrodo, kokia korumpuota ir niekam neatsiskaitanti yra vadinamoji „teisinė sistema“.
  1. Savo skunde labai aiškiai nurodžiau, kad „Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. Pažarskis, šiuo metu einantis taip vadinamojo aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas, o taip pat aukščiau paminėtos Vilniaus apygardos teismo teisėjos baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1- 257-648/2010 pritaikė cenzūrą ir nuteisė mane, „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių už sąžiningą savo pareigų atlikimą, spaudos darbą ir žurnalistiką. T.y. buvau nuteistas už tai, kad : „A.Drižius nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: A. Drižius nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis nevykdė 2009-04-10 priimto Vilniaus 1 apylinkes teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, kuris įsiteisėjo 2009-05-10, kuriuo jam ir ( – ) yra uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendroves privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu, tai yra jis, būdamas UAB „Šilo bitė“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, 2009-09-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „( – )“ A. Sadecką siejo su akcine bendrove ( – ), su šios bendroves privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu: “ A. Sadeckas teisme norėjo paneigti, kad jo firma „( – )“ niekaip nedalyvavo AB „( – )“ privatizavime, kad ji niekaip nėra susijusi su tariamos studijos apie šios įmones privatizavimo rengimu, ir kad ji niekaip nesusijusi su buvusiu šios įmonės direktoriaus G. K. dingimu ir nužudymu. “ „ Tam, kad nuslėpti „( – )“ ryši su G. K. dingimu A. S. teisme melavo, kad V. G. niekada nėra dirbęs UAB „( – )“. „ 7„ Todėl labai gali buti, kad „( – )“ tuos pinigus, skirtus G. K. nužudymo tyrimui, perdavė V. G. neoficialiai… “ 8„ … jo firma „( – )“ ir buvo įsikūrusi „( – )“ patalpose ( – ), ir ji neteisėtai iš „( – )“ pervestus 8 mln. litu iš karto pervedė tam pačiam „( – )“. “ „ Vėliau visi tie „( – )“ milijonai atsidūrė „( – )“ sąskaitose … “ Jis tęsdamas savo nusikalstama veika, 2009-09-19 savaitraštyje „( – )“ (( – )) straipsnyje „( – )“: „ Daug milijonu „( – )“ naudai buvo išplauta iš „( – )“. A. S. tuo metu vadovavo ( – ), bet užuot sustabdęs pinigu plovimą jis prie to prisidėjo. “ 12″ „( – )“ gavo didele nauda jiems buvo pervesti neteisėtai gauti milijonai. A. S. buvo žinoma, kad iš „( – )“ privatizavimo turėjo naudos, tai konstatavo Konstitucinis Teismas. A. S. nesustabdė jau vėliau Konstitucinio Teismo nustatyto neteisėto „( – )“ privatizavimo ir iš to greičiausiai turėjo naudos. “ „A. S. rengė „( – )“ naudingus įstatymu pakeitimus, yra gavęs akcijų už 3 mln. Litu. “ „Jis tęsdamas savo nusikalstama veika, 2009-09-26 savaitraštyje „( – )“ (( – )) straipsnyje „( – )“: 15″ „… A. S. buvo pakankamas rimtas pagrindas skubėti, pasistengti užbėgti įvykiams už akių pagrobti ir nužudyti G. K.. “ “ 16″,,A. S. konsultavo ir Valde „( – )“. “ 17″ Jis gavo atlygi už pareigu nevykdymą. Už „( – )“. “ 18″ Toki įspūdi susidariau iš išdėstytų duomenų, to, kad A. S. praturtėjo „( – )“. Jis buvo ( – ) pirmininkas, turėjo žinoti apie grobstymus „( – )“, bet to nedarė. „
  2. Savo skunde nurodžiau, kad teisėjas A.Pažarskis nutarė pripažinti mane kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir paskirti laisves apribojimą vieneriems metams, įpareigojant ji bausmes atlikimo laikotarpiu be bausme vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, buti namuose kiekviena diena nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nėra susiję su darbu. Taip pat – tenkinti iš dalies civilinį ieškinį ir priteisti iš A. D. nukentėjusiajam A. S. 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nurodžiau ir savo skundo pagrindus : Šioje byloje teisėjas A.Pažarskis tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Teisėjas A.Pažarskis veikė Stalino laikų stiliumi – jis net savo nuosprendyje įrašė, kad „straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai“.
  3. T.y. šioje byloje buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui 4
„Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Vėliau, kadangi pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas draudimas yra nusikalstamas.
  1. Jau minėti Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, nors cenzūra prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. Nurodžiau, kad Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“, kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.
  2. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“. Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.
  3. Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Visuomenės informacijos įstatymo punktams. Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir aš manau, kad jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Neįtikėtina, tačiau net ir vadinamojo aukščiausiojo teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė savo 5
nutartimi Nr. Nr. 3P1352/2019 man nurodė, kad cenzūra neprieštarauja jokiems Lietuvos teisės aktams. Tai tęstinė, tyčinė ir labai sunki teisėjų veikla, kuri vieną dieną turi būti įvertinta. Dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane šioje byloje nuteisė toks teisėjas A.Pažarskis, puikiai žinojęs, kad cenzūra yra uždrausta, nes ją draudžia pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija. Tokiu būdu, paskelbdami man nuosprendį už teisėtą veiklą, minėti teisėjai, šioje byloje mane nuteisdami už žurnalistiką, sąmoningai ir tyčia pažeidė Konstituciją, kurią prisiekė saugoti, o taip pat padarė nusikaltimus : Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis) : Piktnaudžiavimas nurodo, kad : Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tiek Teisėjų veiklą, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja, nagrinėjant bylas (atliekant ikiteisminį tyrimą), remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismų įstatymas įpareigoja teismą bylą nagrinėti, klausant tik įstatymo, įstatymas ir Konstitucija imperatyviai teismams ir prokuratūrai nurodo, kad „cenzūra uždrausta“, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra.
  1. Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja. Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba? Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas nurodo : „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais“. Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą. Ir teismai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami savo nutartis, atsisako šią cenzūrą panaikinti jau daugiau nei dešimt metų – mano prašymas panaikinti cenzūrą buvo atmestas net aštuonis kartus, teisėjams klastojant savo nutartis. Manau, kad tai yra organizuota nusikalstama veikla. Teisėjas A.Pažarskis, nagrinėdamas minėtą baudžiamą bylą, puikiai žinojo, kad cenzūrą draudžia Konstitucija. Jis taip pat žinojo, kad vadinamasis „nukentėjęs“ Alvydas Sadeckas duoda melagingus parodymus. Aš nurodžiau, kad „Laisvas laikraštis“ išspausdino dokumentą – teismo posėdžio protokolą, kur kalbėjo liudytojai. Tos citatos yra liudytoju apklausos protokolo ištraukos. Taip pat nurodžiau, kad A.Sadeckas buvo AB „Mažeikių nafta akcininkas, nes tai yra pats deklaravęs viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. O teismui pateikė melagingą skundą, reikalaudamas jį uždrausti sieti su tą įmonę, kurios akcijas jis valdo – t.y. „Mažeikių nafta“. Taip pat pateikiau dokumentus, kad konsultuodamas „Mažeikių naftą“ valdančią įmonę „British and Baltic Vilnius“, A.Sadeckas gaudavo 300 Lt už valandą darbo. Nurodžiau, kad „Laisvas laikraštis“ nieko neapšmeižė, jie paraše tiesą. Tai buvo ne mano autorinis straipsnis, o teismo posėdžio protokolas iš vienos civilines bylos. Savo skunde nurodžiau, kad teisėjas Pažarskis, žinodamas, kad nuteisia mane už teisėtą veiklą – žurnalistiką, vis tiek mane nuteisė, todėl prašiau teismą, kaip aukščiausiąją teisminę instanciją, pasisakyti dėl tokio sąmoningo laisvos spaudos 6
persekiojimo. Taip pat nurodžiau, kad BPK 451 straipsnis – Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai numato, kad Baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; Nurodžiau, kad šioje byloje teisėjas A.Pažarskis sąmoningai pritaikė Konstitucijos uždraustą cenzūrą ir mane nuteisė už teisėtą veiklą. Tai padarė sąmoningai ir tyčia, matyt, vien todėl, kad sutiko mane persekioti, padarė teisėjo karjerą ir dabar sėdi aukščiausiame teisme.
  1. Po šio nuosprendžio prasidėjo mano daugiau nei dešimt metų trukęs neteisėtas persekiojimas, kuris nesibaigia iki šiol – tas pats nusikaltimus prieš mane padaręs teisėjas Pažarskis nagrinėja mano skundus ir juos atmetinėja Aukščiausiame teisme. Remdamasis išdėstytu – Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymu, ir BPK 451 str., prašiau nedelsiant atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-257- 648/2010 ir mane išteisinti, o taip pat įvertinti teisėjo A.Pažarskio kvalifikaciją. Mano skundą išnagrinėjęs LAT teisėjas Aurelijus Gutauskas nieko nepasisakė nei dėl Konstitucijoje uždraustos cenzūros, nei dėl Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Teisėjas A.Gutauskas, sąmoningai nutylėdamas šiuos esminius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus, manau, kad padarė nusikaltimą- piktnaudžiavo tarnyba ir net nesiteikė mano skundo išnagrinėti, o jį man gražino. Negaliu patikėti, kad net Aukščiausias teismas gali taip elgtis – visiškai ignoruoti Konstitucijos, pagrindinio šalies įstatymo, reikalavimus, todėl prašau nušalinti tokį skyriaus pirmininką A.Gutauską ir mane už teisėtą veiklą nuteisusį teisėją Pažarskį nuo mano skundo nagrinėjimo, o taip pat galų gale atnaujinti šią baudžiamąją bylą. Arba prašau aukščiausiąjį teismą man išaiškinti, kodėl ir nuo kada Lietuvos Respublikoje nebegalioja nei Konstitucija, nei Visuomenės informavimo įstatymas. Žinodami, kad cenzūra LR uždrausta Konstitucijos, jie sąmoningai nuteisė nekaltą žmogų, pritaikę cenzūrą, todėl, mano nuomone, ne tik sulaužė Konstituciją tačiau ir padarė nusikaltimą. Kadangi visa vadinamoji „teisėjų savivalda“ – Teisėjų taryba, garbės teismas, etikos komisija ir kt. toleruoja tokį LAT teisėjų elgesį, nelieka kitos išeities, kaip tik kreiptis į Seimą, prašant pradėti apkaltos procesą minėtiems teisėjams. Ir į LR prezidentą – prašant juos atleisti, kaip netekusius pasitikėjimo. BPK 444 straipsnis.
  2. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą 1. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; Teisėjas A.Pažarskis, mane nuteisęs už teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010, nusikalstamai piktnaudžiavo, žinodamas, kad cenzūra neteisėta, ją pritaikė ir sąmoningai nuteisė nekaltą ir jokio nusikaltimo nepadariusį žmogų, t.y. mane. Remdamasis išdėstytu ir BPK 444 str., prašiau : Pradėti ikiteisminį tyrimą LAT teisėjų A.Gutausko ir A.Pažarskio, taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjų D.Pranytės-Zaleskienės, L.Gurevičienės, V.Pakalnytės veiksmų 1. atžvilgiu pagal požymius BK 228 straipsnio ( Piktnaudžiavimas). 2. Atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-257-648/2010 ir mane išteisinti. 7
  3. Dėl visų šių nusikalstamų teisėjų ir prokurorų veiksmų jau minėtas prokuroras Ivanauskas man parašė, kad mano bandymai ieškoti teisingumo yra „piktnaudžiavimas savo teisėmis“. Ivanauskas man nurodė, kad „prokuratūra pakartotinai nenagrinėja mano skundų“, nes neva jie jau buvo išnagrinėti. Tai įžūlus melas nei prokuratūra, nei teismai nė vieno karto nevertino Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatyme numatyto cenzūros draudimo – jie tiesiog nutylėdavo, kad minėti Lietuvos teisės aktai draudžia cenzūrą. Toks nutylėjimas turi būti vertinamas kaip neteisėtas pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnyba. Prokuroras Ivanauskas man nurodo, kad „nėra objektyvių duomenų apie teisėjų nusikaltimus“, tačiau žinoma, apie cenzūrą nepasisako nė puse žodžio. Toks absurdas ir įstatymų ignoravimas būdingas visai taip vadinamai GP.
  4. Kadangi tokiais savo veiksmais vadinamoji GP įrodė, kad yra nusikalstama organizacija, prašau nušalinti ją nuo bet kokių mano skundų nagrinėjimo .
  5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal ABTĮ 88 straipsnį, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.).
  6. remdamasis ABTĮ 88 str. 2 d. teismo prašau
Pripažinti neteisėtu jau minėtą GP pavaduotojo G.Ivanausko raštą be datos (pridedamas) ir įpareigoti prokuratūros sistemą priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą atsisakyti pradėti arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl visų mano skunde išdėstytų aplinkybių.
  1. Atkreipiu teismo dėmesį, kad prokuratūra sąmoningai nevykdo savo funkcijos ir paskirties ištirti sunkias nusikalstamas veikas, tai yra ji bendrininkauja darant nusikaltimus. Į mano skundus ištirti nusikaltimus, kaip numato BK, prokuratūra atrašo neskundžiamais „rašteliais“, kuriuose rašo įvairias savo haliucinacijas ir kitokias nesąmones. Todėl prokuratūra sąmoningai atima iš manęs galimybę skųsti šias haliucinacijas teismui, nes „rašteliai“ neskundžiami.
  2. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 8
1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.
  1. ABTĮ 3 straipsnis. Ginčai dėl teisės nurodo, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.
  2. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
  3. Šiuo konkrečiu atveju aš įrodinėju, kad vadinamosios GP „rašteliai“ be datos, kuriais atsisakoma tirti sunkius nusikaltimus, ir net priešingai – juose grasinama nusikaltimų aukoms – yra neteisėti ir nusikalstami, todėl naikintini.
Nors BPK 1 straipsnis. Baudžiamojo proceso paskirtis nurodo, kad „. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas“, tačiau prokuratūra ir teismai toliau mane persekioja už teisėtą veiklą, o mano skundus atrašo „rašteliais“ be datos.
Tai sunki nusikalstama prokuratūros veikla, kurią turi įvertinti teismas, nes jis vienintelis vykdo teisingumą LR.
  1. Taip pat prašau teismo įpareigoti GP tinkamai atsakyti ir į mano 2021-10-20, 2021-09-22, 2021-09-30, 2021-10-04 skundus, nes juose taip pat smulkiai aprašomos teisėjų ir prokurorų nusikalstami veiksmai mano atžvilgiu.
Sutinku procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis.
Byla nebus vedama per advokatą
PRIDEDAMA:
  1. ____________________ Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai;
Skundžiamas aktas;
  1. Mano 2021-10-20
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));