skip to Main Content

Gelbėdami žydus, skundė lietuvius

 

Niekas nedraudžia kiekvienam dirbti gerus darbus. Štai vienos parapijos garbaus amžiaus klebonas-tremtinys sutiktas dar sovietmečiu su kastuvu tvarkantis paežerės keliuką šiek tiek nustebino. Jis puoselėjo tai ko nepadarė kolūkio pirmininkas. Tada tai daug būtų netrukę atsiusti buldozerį ir pora sunkvežimių žvyro. Dabar –tai būtų įvertinta keliais tūkstančiais litų.

Štai žydų gelbėjimas pasirodo –lietuvių tautos įsipareigojimas. Tie, kurie gelbėjo partizanus-pakliuvo į lagerius-dabar gauna ,jei kreipėsi- tremtinio statusą. Tie ,kurie gelbėjo žydų tautos atstovus –nebuvo lageriuose, buvo dažnai vėliau lojalūs ir net nusipelnę tarybiniai veikėjai-dabar jie iš mūsų šalies biudžeto gaus…,kaip lagerininkai Štuthofo kompensacijas. Kiekvienas gelbėtojas yra svarbus-ar jis išgelbėjo kitos tautybės ar savos asmenį ar ne vieną-juos turi pagerbti tų valstybių atstovai, jei nori pagerbti mūsų tautą, o ne savo geradarius  šelpti iš tos tautos biudžeto, kuri juos gelbėjo. Ta tauta ,kurios narius gelbėjo turi tai padaryti pati.

Tarybų Sąjunga sakėsi išgelbėjo Lietuvos liaudį-tai kodėl dabar mums pašalpų nemoka, ar mes jiems už tai atsidėkodami. Iki kokio lygio mus praskolinusi seimo dauguma dar nusivažiuos.

Šalyje yra dvigubai didesnis valdymo aparatas-mažinkime-briskime iš skolų. Atiminėja iš pensininkų pensijas, o kuria naujas. Jas gauna stribai, sovietinių struktūrų darbuotojai,o saviems nukentėjusiems jokios pagarbos.

Štai nuo atsakomybės išgelbėtas Dušanskis tegul moka savo geradariams pensijas ar duoda nusipelniusio žvalgo titulus pasirinktinai-juk negalima ant sviesto tepti  taukų.

Svarbiausia- nenusidėjome žmoniškumui neskundėme ,nieks dėl mūsų nenukentėjo ir valio.

O ,jei dar svetimus gelbėdami ir savus įskundėme, kad išvežtų –negražu. Kiekvienos tautos tarpe gali ir  turi būti ir niekšų. Kiek lietuvių išgelbėjo žydai. Taip ,jei ir siuntimas į Sibirą imti už gelbėjimą-tada taip, nes čia patriotams buvo pavojingiau negu kartais atrodo dabar. Buvo ir ,kurie pasitraukė nuo „savų“ Sibiran ir liko gyvi.

Dar neteko girdėti, kad koks lietuvis sakytų –mane išgelbėjo kitos tautybės žmogus čia Lietuvoje. Ten –Sibire -taip. Mes čia buvome svečiai ir nepageidaujami grįžti. Turėjome slapstytis.-išleisti iš tremties. Savi sekė savus. Skundikai gaudavo pagyras. Apdovanokime ir už tai medaliais. Bet pensijų tokiems nebesteikime-vienkartinė pašalpa už gerą darbą galėtų būti, bet ,jei jis gelbėjo ir lietuvius. Nes vokietis ar sovietas, ar skundikas buvo mūsų visų bendras priešas-vardu okupantas, jo pakalikas.

Tai buvo-juodas reikalas ir daliai esančių aukštai valdžioje šiandiena, bei „kovojančių“ su buvusiais savo darbdaviais.

 

J.E.

 

Facebook komentarai
Back To Top