skip to Main Content

Garsusis „Lietuvos ryto“ tyrėjas Arvydas Lekavičius, atskleidęs ne vieną skandalingą istoriją, Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už šmeižtą. Kita vertus, iš A.Lekavičiaus straipsnių akivaizdu, kad vienas jo informacijos tiekėjų yra buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas.

 

Savo straipsnyje, už kuriame parašytus teiginius buvo nuteistas, A.Lekavičius nešykšti pagyrų A.Sadeckui, ir pliekia kitus policijos komisarus:

 

„Vienas pirmųjų iš posto dėl vidinių intrigų turėjo pasitraukti Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) įkūrėjas Alvydas Sadeckas, vėliau tapęs žinomu politiku.

Atkūrus Nepriklausomybę jis buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos vyriausiosios valdybos vadovu ir kuravo ONTT biurą.

Tačiau 1992 metais vidaus reikalų ministru tapęs Petras Valiukas užsimojo pakeisti A.Sadecką ir jo bendražygius.

Rimtų motyvų, kodėl reikia atleisti gerai dirbantį pareigūną, nebuvo, tad ministras laukė palankios progos.

Ji pasitaikė labai buitiška – sostinės „Astorijos“ viešbutyje buvo apvogtas Italijos ambasadorius.

Nors į A.Sadecko pareigas neįėjo diplomato apsauga, būtent jis buvo apkaltintas neužkirtęs kelio nusikaltimui.

Tad A.Sadeckas buvo priverstas pasitraukti iš pareigų“.

Tačiau tikrovė yra visai kitokia, nei rašo A.Lekavičius. Tačiau akivaizdu, kad už A.Lekavičiaus nugaros styro A.Sadecko ausys

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys sekretoriaujant Rasai Zdanavičienei

dalyvaujant gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui

nukentėjusiajam Anatolijui Kolosovskiui, jo atstovui advokatui Algimantui Medeliui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Arvydas Lekavičius, gimęs 1960-12-05 Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis dienraštyje „Lietuvos rytas“, neteistas, –

– kaltinamas LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, –

nustatė:

Arvydas Lekavičius dienraštyje „Lietuvos rytas“ 20i4-04-19 paskelbė straipsni „Kovotojų su gaujomis vedliams spąstus paspendžia ir savi“, kuriame parašė, kad komisaras (P. Berezuckis) neslėpė, kad tuo metu, kai gulėjo ligoninėje, sąmokslą prieš jį surengė generalinis komisaras K. Šalkauskas ir tuometinis ONTT vadovas Anatolijus Kolosovskis. A. Kolosovskis įkliuvo girtas. Vis dėl to jam nebuvo pritaikytos griežtos sankcijos – pareigūnas pasitraukė iš tarnybos išsaugodamas pensiją, tuo paskleidė apie A. Kolosovskį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria jj pažemino ir paniekino, pakirto pasitikėjimą juo.

A.Kolosovskis kaltino A. Lekavičių LR BK 155 str. 1 d. už tai, kad šis, būdamas dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentu, 2014-04-19 dienraštyje „Lietuvos rytas“ straipsnyje „Kovotoju su gaujomis vedliams spąstus paspendžia ir savi“ parašė, kad komisaras (P. Berezuckis) neslėpė, kad tuo metu kai gulėjo ligoninėje, sąmokslą prieš jį surengė generalinis komisaras K. Šalkauskas ir tuometinis ONTT vadovas Anatolijus Kolosovskis. A. Kolosovskis jkliuvo girtas. Vis dėl to jam nebuvo pritaikytos griežtos sankcijos – pareigūnas pasitraukė iš tarnybos išsaugodamas pensiją, tuo ji A. Lekavičius raštu užgauliai pažemino (įžeidė).

Kaltinamasis Arvydas Lekavičius kaltu pagal LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. neprisipažino ir parodė, kad asmeniškai A. Kolosovskio jis nepažįsta ir nėra su juo bendravęs. 2014 metais būdamas neblaivus už vairo įkliuvo Lietuvos Kriminalinės policijos vadovas A. Matonis, visuomenėje dėl to kilo susidomėjimas, todėl jis parašė straipsnį dienraštyje „Lietuvos rytas“. Jis iš šaltinio žinojo, kad A. Kolosovskis 1997-1998 metais buvo įkliuvęs girtas už vairo Kaune, bet padedamas Keliu policijos vadovo išsisuko ir išėjo į pensiją. Šią informaciją jam patvirtino tuometinis Kauno Kriminalinės policijos vadovas R. Ramanauskas ir verslininkas A. Jaučius, todėl jis tai parašė straipsnyje, su A. Kolosovskiu nebendravo. Su buvusiu policijos generalinio komisaro pavaduotoju P. Berezuckiu jis bendravo anksčiau, apie tai ką jis parašė straipsnyje šis sakė, jo žodžius jis citavo 1999-05-17 parašytame savo straipsnyje, 2014-04-19 tai pacitavo, bet nepažodžiui. 

Anatolijus Kolosovskis parodė, kad A. Lekavičiaus nepažįsta ir nėra su juo bendravęs. 1999 metais jis dirbo Lietuvos kriminalinės policijos ONTT vadovu, P. Berezuckj pažinojo labai gerai, nes su juo dirbo Jonavoje ir Kaune, santykiai buvo normalūs. Tarnybos darbo jis kartu su K. Šalkausku nežlugdė, jokio sąmokslo prieš P. Berezuckį neorganizavo ir dėl jo atleidimo iš darbo neprisidėjo. P, Berezuckis pateko į autoavarija, buvo sunkiai sužalotas, gydėsi virš pusės metų ir buvo atleistas iš darbo dėl sveikatos būklės. 1999-05-17 straipsnyje apie jokį sąmokslą minima nebuvo, nebuvo rašoma, kad jis buvo girtas sulaikytas už vairo, išsisuko ir išėjo j pensiją. Jis niekada Kaune girtas už vairo sulaikytas nebuvo ir „neišsisuko“. IŠ darbo 1999 metais jis buvo atleistas savo noru ir išėjo i pensiją, tai buvo įvardinta kaip policijos darbo gerinimas, o iš tikro keitėsi policijos departamento vadovybė, vadovas rinkosi kitą komandą. Straipsnyje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, jis turi šeimą, draugus, giminaičius, dirba visuomeninėje organizacijoje, visi klausinėjo kas tada vyko, jam tai sukėlė stresą ir pergyvenimus, niekas už melagystes jo neatsiprašė.

Liudytojas Romualdas Mickevičius parodė, kad dirbo Policijos departamente Finansų skyriaus vyriausiuoju komisaru, jis „išleido“ V. Kolosovskj į pensiją. Apie vairavimą neblaiviam jokių kalbų nebuvo, komisija sudaryta nebuvo ir tyrimas nebuvo atliekamas.

Liudytojas Jonas Sakalauskas parodė, kad prieš 20 metų dirbo Policijos departamente personalo skyriaus vadovu. Dėl A. Kolosovskio netinkamo elgesio ar darbo jis nebuvo kviestas nei pas generalinį komisarą, nei pas vidaus reikalų ministrą. Jis niekada nematė A. Kolosovskio neblaivaus, jokių duomenų, kad buvo įkliuvęs vairuojant automobili neturėjo.

Liudytojas Audrius Jaučius parodė, kad jis bendravo su dabar jau mirusiu verslininku Raimundu GarbataviČiumi. kuris buvo žinomas kaip „šnekutis“, kuris jam pasakojo, kad Kaune buvo sulaikytas girtas vairuojant automobilį A. Kolosovskis, buvo daromas „spaudimas“ iš Vilniaus. Pats tokio fakto jis nematė, pasakojo apie tai A. Lekavičiui.

Liudytojas Pavelas Berezuckis parodė, kad A. Lekavičių pažįsta, su juo yra bendravęs, A. Kolosovskj pažįsta gerai, kartu dirbo, santykiai tarp jų normalūs. 1997 metų rugpjūčio mėnesį jis vairuodamas automobilį pateko į autoįvykį ir buvo sunkiai sužalotas. Kai jis gydėsi Maskvoje, jam skambino A. Lekavičius ir klausė kokį sąmokslą prieš jį surengė K. Šalkauskas ir A. Kolosovskis, jis atsakė, kad apie tai nieko nežino, jeigu jis (A. Lekavičius) žino geriau, tegu klausia pas K. Šalkauską ir A. Kolosovskj. Jis dabar pirmą kartą girdi, kad prieš jį buvo surengtas sąmokslas. Apie tai, kad A. Kolosovskis buvo sulaikytas girtas vairuojant jis nieko negirdėjo ir nežino.

Liudytojas Rimantas Ramanauskas parodė, kad dirbo nuo 1997 iki 2000 metų Kauno Vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo komisaro pirmuoju pavaduotoju, buvo perkeltas iš Klaipėdos tam, kad įvestų tvarką komisariate. Iš darbo už įvairius nusižengimus buvo atleidžiami policininkai, tame tarpe už vairavimą neblaiviems. Jam komisariato darbuotojas sakė, kad jis juos „vaiko“, o ne tarnybos metu tarnybiniu automobiliu į Kauną atvažiavęs A. Kolosovskis buvo sulaikytas už vairo neblaivus. Kas jam tai sakė – nepamena. Apie tai jis daugiau nesidomėjo, šį faktą minėjo A. Lekavičiui, Vidaus reikalų ministerijos vadovų neinformavo.

Iš 1999-05-17 A. Lekavičiaus straipsnio dienraštyje „Lietuvos rytas” matyti, kad jame yra teiginys „Mano pradėtas reformas sužlugdė tuometinis generalinis komisaras Kęstutis Šalkauskas ir ONTT vadovas Anatolijus Kolosovskis. Jiems rūpėjo dalykai, tolimi kovai su organizuotu nusikalstamumu“, — sakė P. Berezuckis (b.!. 5).

Iš dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2014-04-19 A. Lekavičiaus straipsnio matyti, kad jis rašo: 1) Komisaras (P. Berezuckis) neslėpė, kad tuo metu kai gulėjo ligoninėje, sąmokslą prieš jį surengė generalinis komisaras K. Šalkauskas ir tuometinis ONTT vadovas Anatolijus Kolosovskis, 2) A. Kolosovskis įkliuvo girtas. Vis dėl to jam nebuvo pritaikytos griežtos sankcijos – pareigūnas pasitraukė iš tarnybos išsaugodamas pensiją (b.L 32).

Įrodymų vertinimas:

1. Apklaustas teisme liudytoju P. Berezuckis parodė, kad galimai 1999 metais gydydamasis

ligoninėje jis telefonu bendravo su A. Lekavičiumi, tačiau jam nieko nesakė apie prieš jį

rengtą K. Šalkausko ir A. Kolosovskio sąmokslą, nesakė, kad jo pradėtas reformas sužlugdė šie asmenys. Apie tai. kad A. Kolosovskis vairavo automobilį girtas jis nieko nežinojo. Sakinį publikacijoje, kad A. Kolosovskis įkliuvo girtas (nedarbo metu vairavo tarnybinį automobili Kaune ir buvo sulaikytas girtas), A. Lekavičius nurodė parašęs gavęs informaciją iš verslininko A. Jaučiaus ir buvusio vieno iš Kauno policijos vadovų R. Ramanausko. Šie asmenys šias aplinkybes apklausti teisme liudytojais patvirtino, tačiau neįvardino tiesioginių šaltinių (R. Ramanauskas), arba nurodė, kad jis yra miręs (A. Jančius), patys tokio įvykio nematė.

A. Kolosovskis skundžiasi dėl visuomenės informavimo priemonėje pažeistos savo garbės ir orumo. Žmogaus garbe ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad žeminančia žmogaus garbę ir orumą žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan..

Kiekvienu atveju yra būtina atriboti žinią nuo nuomonės, nes asmens teisės yra ginamos, kai apie jį yra paskleidžiamos jo garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – lai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas,, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis nustato, jog žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.

Teiginys „Komisaras neslėpė, kad tuo metu, kai gulėjo ligoninėje, sąmokslą prieš ji surengė generalinis komisaras K. Šalkauskas ir tuometis ONTT vadovas Anatolijus Kolosovskis“ skelbia faktinio pobūdžio informaciją, t.y. žinią apie A. Kolosovskio atliktus neteisėtus, neleistinus veiksmus – kartu su kitu asmeniu surengtą sąmokslą. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyno pateiktą apibrėžimą sąmokslas – slaptas susitarimas prieš ką nors politiniais ar kitais- tikslais. Nagrinėjamame teiginyje A. Kolosovskis yra pavaizduojamas kaip neteisėtai, netinkamai ir negarbingai pasielgęs, daręs neleistiną poveikį, todėl tokia informacija yra diskredituojanti ir atitinka požymius, pagal kuriuos paskleista žinia yra priskirtina prie žeminančių garbę ir orumą. Žiniai yra taikomas tiesos kriterijus. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą. Įrodyti, jog paskelbti faktai atitinka tikrovę, privalo viešosios informacijos rengėjas.

Nagrinėjamu atveju A. Lekavičiaus parodymai, kad A. Kolosovskio ginčijama informacija yra tiesioginė buvusio Lietuvos Respublikos generalinio komisaro pavaduotojo P. Berezuckio citata, kuri pirmą kartą buvo paskleista publikacijoje „Jubiliejus – be įsimintinų laimėjimų1″ („Lietuvos rytas“, 1999-05-17), o dabar buvo tik pakartota, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog ginčo objektu esančio teiginio „Komisaras neslėpė, kad tuo metu. kai gulėjo ligoninėje, sąmokslą prieš jį surengė generalinis komisaras K. Šalkauskas ir tuometis ONTT vadovas Anatolijus Kolosovskis“ A. Lekavičiaus nurodytoje publikacijoje iš viso nėra. Be to, A. Kolosovskio ginčijamas teiginys nėra citata, tekste jis nėra išskirtas kabutėmis, o yra pateikiamas kaip viešosios informacijos rengėjo išvada, l’iesioginė buvusio Lietuvos Respublikos generalinio komisaro pavaduotojo P. Berezuckio pasakyta citata yra^ tokia: „Mano pradėtas reformas sužlugdė tuometinis generalinis komisaras Kęstutis Šalkauskas ir ONTT vadovas Anatolijus Kolosovskis. Jiems rūpėjo dalykai, tolimi kovai su organizuotų nusikalstamumu”, – sakė P. Berezuckis.“ Dėl minėtos citatos, kuri buvo paskelbta publikacijoje „Jubiliejus – be įsimintinų laimėjimų11 („Lietuvos rytas11. 1999-05-17), o šios citatos dalis „Jiems rūpėjo dalykai, tolimi kovai su organizuotu nusikalstamumu11 pakartota ir ginčo publikacijoje, A. Kolosovskis pretenzijų nekėlė, tačiau pažymėtina ir tai, kad liudydamas teisme P. Berezuckis paneigė ką nors panašaus sakęs A. Lekavičiui.

6. Ginčas yra kilęs dėl teiginio „Komisaras neslėpė, kad tuo metu. kai gulėjo ligoninėje, sąmokslą prieš ji surengė generalinis komisaras K. Šalkauskas ir tuometis ONTT vadovas Anatolijus Kolosovskis“, kuris nėra nei citata., nei anksčiau skelbtos informacijos pakartojimas. Analizuojant skundžiamos publikacijos teksto visumą, kontekstą, sakinių konstrukciją ir dėstymą bei lyginant su A. Lekavičiaus nurodyta paskelbta publikacija „Jubiliejus – be įsimintinų laimėjimų14 („Lietuvos rytas’1, 1999-05-17), teismas daro išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas ginčo objektu esančiame teiginyje paskelbė naują faktą apie A. Kolosovskj, t.y. kad jis yra sąmokslo prieš P. Berezuckį rengėjas. Jokių šį faktą pagrindžiančių duomenų ar įrodymų viešosios informacijos rengėjas nepateikė, tai užtraukia viešosios informacijos rengėjui atsakomybę už tikrovės neatitinkančios bei garbę ir orumą žeminančios informacijos apie A. Kolosovskj paskelbimą,

7. Teiginys „A. Kolosovskis įkliuvo girtas. Vis dėlto jam nebuvo pritaikytos griežtos sankcijos – pareigūnas pasitraukė iš tarnybos išsaugodamas pensiją“ skelbia konstatuojamojo pobūdžio informaciją, faktą, kuriam, taikytinas tiesos kriterijus. Tai reiškia, kad nagrinėjamame teiginyje yra paskleista žinia, o ne nuomonė apie A. Kolosovskj. Nagrinėjamame teiginyje paskelbta žinia yra formuojamas neigiamas A. Kolosovskio įvaizdis, kadangi jam priskiriamas teisės pažeidimas, netinkamas elgesys, kuris siejamas su alkoholio vartojimu („įkliuvo girtas’1) ir to pasekmėmis. Tokia informacija neabejotinai yra žeminančio asmens garbę ir orumą pobūdžio.

8. Žurnalistas visais atvejais privalo patikrinti ketinamą skelbti informaciją, laikydamasis profesinei veikiai keliamų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju A. Kolosovskio ginčijamame teiginyje paskelbtas faktas, jog jis įkliuvo girtas, objektyviai nebuvo nustatytas. Viešosios informacijos rengėjas rėmėsi šaltiniais, kurie patys įvykio nematė, tik neva patys girdėjo iš kitų asmenų, kaitinamasis jais pilnai pasitikėjo ir be papildomo patikrinimo viešai paskelbė jų suteiktą informaciją. Tokių informacijos šaltinių buvimas nereiškia, jog paskelbta informacija atitinka tikrovę ir atleidžia žurnalistą nuo Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos pareigos teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Šioje publikacijoje paskelbta informacija negali būti pripažinta objektyvia ir nešališka. Viešosios informacijos rengėjas skelbė vienpusišką ir tik neigiamai A. Kolosovskj vaizduojančią informaciją, nesuteikdamas galimybės jam pateikti savo pozicijos ar nuomonės aprašomu klausimu, A. Kolosovskiui nebuvo suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją, Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytą tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją, ką A. Kolosovskis darė, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina teisę turėti. įsitikinimus, juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Saviraiškos, informacijos laisvė

– saugotina ir gintina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Vis dėlto ši laisvė nėra absoliuti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, geru asmens vardu. Kiekvienas, kuris naudojasi informacijos laisve, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, tame tarpe ir baudžiamoji. Visuomenei pateikiama informacija apie 

tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis draudžia platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą,

10. Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad A. Lekavičius per visuomenės informavimo priemonę – dienraštį „Lietuvos rytas“ paskleidė apie A. Kolosovskj tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį paniekino ir pažemino, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d..

11. Pripažinus, kad A. Lekavičius savo straipsnyje apšmeižė A. Kolosovskj paskleisdamas apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, nėra pagrindo teigti, kad jis turėjo tikslą jį tyčia įžeisti, todėl iš kaltinimo LR BK 155 str. 1 d, A. Lekavičius išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LRBPK 3 str. 1 d. 1 p.)

Arvydas Lekavičius neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę Arvydui Lekavičiui teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas bauda.

įrodyta, kad dėl A. Lekavičiaus straipsnyje nurodytų tikrovės neatitinkančių teiginių buvo pažemintas ir paniekintas A. Kolosovskis, pakirstas pasitikėjimas juo, dėl to jis turėjo dvasinių išgyvenimų, todėl turi būti atlyginta jam padaryta neturtinė žala, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad būtų įgyvendintas atsakomybės principas, kuris neperžengtų protingumo ir proporcingumo ribų, ir netaptų pasipelnymo dalyku.

Priteistinos A. Kolosovskio turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis nėra aiškiai per didelis pagal atlikto advokato darbo pobūdį.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str.. teismas, – nusprendė:

Arvydą Lekavičių pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d. ir nubausti 20 MGL 753,20 eurų bauda.

Arvydą Lekavičių iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Priteisti iš Arvydo Lekavičiaus 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 390,99 eurų advokato pagalbai apmokėti Anatolijaus Kolosovskio naudai.

Bauda turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

 

 

Teisėjas Nuorašas tikras

 

Facebook komentarai
Back To Top