skip to Main Content

 

Lietuvos kandidatas į Europos Tarybos generalinius sekretorius parlamentaras Andrius Kubilius buvo oficialiai pristatytas Europos Tarybos šalių narių ambasadoriams, reziduojantiems Lietuvoje. Užsienio reikalų ministerijoje įvykusiame susitikime Andrius Kubilius pateikė savo Europos Tarybos veiklos viziją ir prioritetus.

Tiesa, kai daugelis aplinkybių ir Andriaus Kubiliaus veiklos epizodų rodo, kad jo vieta – jau labai seniai Lūkiškių kalėjimas, o ne aukštos pareigos Europoje.

Pateikiame vieną pavyzdį – kaip A.Kubilius privatizavo valstybės įmonę „Geonafta“?

“Geonaftos” privatizavimas užbaigė A.Kubiliaus politinę karjerą

Aurimas Drižius, Dienraštis „Lietuvos aidas“, 2007 02 14

Aiškėja nauji skandalingi didžiausios Lietuvoje naftą išgaunančios bendrovės “Geonafta” privatizavimo konkurso faktai. Pasirodo, kad šio konkurso dalyviams Valstybės turto fondas (VTF) pardavė skirtingus dokumentų rinkinius. Pavyzdžiui, Danijos bendrovė “Odin Energy”, kuriai atstovavo dabartinis AB “Minijos nafta” direktorius Tomas Haseltonas, nusipirko dokumentų rinkinį, į kurį buvo įsegtas tuo metu jau nebegaliojantis Vyriausybės nutarimas Nr. 1502 “Dėl valstybės ir savivaldybių privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų patvirtinimo”. Šis nutarimas numatė, kad “viešo konkurso dalyvių pasiūlymai vertinami taip: sumuojama potencialaus pirkėjo pasiūlyta kaina ir investicijų plane numatyti pinigai, kuriais bus didinamas akcinės bendrovės įstatinis kapitalas”. Būtent pagal šį nutarimą “Odin Energi” ir parengė savo pasiūlymą įsigyti “Geonaftą” – danų skaičiavimu, pagal šią metodiką skaičiuojant jų pasiūlymas buvo vertas 64 mln. litų ir būtent jie turėjo būti paskelbti “Geonaftos” privatizavimo konkurso nugalėtojais. Tačiau VTF atmetė “Minijos naftos” pasiūlymą kaip neatitinkantį minimalios “Geonaftos” akcijų kainos – tik tuomet ir paaiškėjo, kad konkurso nugalėtojui – UAB “Naftos gavyba” buvo pateiktas kitoks Vyriausybės nutarimas, numatantis kaip skaičiuoti akcijų ir investicijų vertę. “Niekas mums neužsiminė apie 1999-12-03 Vyriausybės nutarimą Nr.1352, kuris pakeitė anksčiau minėto nutarimo 32 punktą, – “Laisvam laikraščiui” teigia T.Haseltonas, – šis punktas nustato pasiūlytų investicijų vertinimo tvarką ir ji buvo iš esmės pakeista. Tokiu būdu mes buvome suklaidinti. Skaičiuojant pagal tvarką, kurią numatė mums oficialiai paduotas dokumentas, “Odin Energy” turėjo būti paskelbta konkurso nugalėtoju. Tai, kad į oficialų VTF dokumentų rinkinį buvo įtraukti pasenę nuostatai, yra labai lengvai įrodoma, nes jis yra įrištas bendroje knygoje su kitais parduotais konkurso dokumentais”. T.Haseltonas sako, kad po to, kai VTF atmetė jų pasiūlymą kaip neatitinkantį minimalios “Geonaftos” akcijų kainos, jis konsultavosi su teisininkais ir ketino bylinėtis su VTF dėl dokumentų klastojimo. “Teisininkai mus informavo, kad net jeigu įrodysime, kad VTF pateikė mums suklastotus dokumentus, tai atgausime tik 2 tūkst. dolerių, kuriuos buvome sumokėję už “Geonaftos” privatizavimo dokumentų rinkinį”, – teigia T.Haseltonas. Mat Vyriausybė jau buvo patvirtinusi “Geonaftos” privatizavimo sutartį ir net jeigu “Odin Energy” teisme būtų įrodžiusi, kad tapo aferos auka, privatizavimo rezultatų niekas nebegalėtų peržiūrėti. T.Haseltonas neabejoja, kad šis privatizavimas buvo nulemtas iš anksto, nes konkurso išvakarėse pas jį apsilankė vienas VTF darbuotoju prisistatęs žmogus ir pasakė, kad jeigu nori laimėti “Geonaftos” privatizavimo konkursą, turi duoti 1 mln. dolerių kyšį. T.Haseltonas atsisakė, ir tuomet jo atstovaujamai “Odin Energy” VTF pakišo klastotę.

A.Kubilius buvo įspėtas apie aferą

Nors konservatorių lyderis, buvęs premjeras Andrius Kubilius teigia, kad jo niekas neįspėjo apie galimus žalingus AB “Geonafta” privatizacijos aspektus, “Laisvas laikraštis” turi įrodymų, kad A.Kubilius sako netiesą. Tie įrodymai – tai AB “Minijos nafta” generalinio direktoriaus Tomo Haseltono 2000 m. balandžio 14 d. rašytas laiškas premjerui A.Kubiliui, bei Generalinės prokuratūros Civilinių bylų prokuroro L.Miežėno atlikta “Geonaftos” privatizavimo sutarties įvertinimas. Kaip žinia, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas tyrimas parodė, kad didžiausiai Lietuvos naftos bendrovei privatizuoti buvo panaudotos įmonės apyvartos lėšos, prieš tai fiktyviu sandėriu išplovus iš dar valdiškos įmonės 17,5 mln. litų. Tai atsitiko todėl, kad premjero A.Kubiliaus vyriausybė, 2000 m. vasarą patvirtinusi “Geonaftos” privatizavimo programą, “pamiršo” joje įrašyti sąlygą, kad bendrovės pirkėjams draudžiama pirkti kitas įmones, kol pilnai neatsiskaitė už valstybei priklausančias akcijas. “Geonaftos” pirkėja – Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidento Rimando Stonio įsteigta UAB “Naftos gavyba” tuo ir pasinaudojo – kai buvo perimtas “Geonaftos” valdymas, naujieji savininkai išplovė jos sąskaitoje buvusius 17,5 mln. litų ir vėliau jais sumokėjo už akcijas valstybei. Tai buvo padaryta tokiu būdu – sumokėjusi trečdalį kainos už “Geonaftos” akcijas, “Naftos gavyba” perėmė valdymą ir paskyrė naują įmonės valdybą. Ji po mėnesio nubalsavo už tai, kad pirkti bendrovę “Manifoldas”, kuri priklausė tam pačiam R.Stoniui. STT nustatė, kad 2000-09-18 Vakarų pramonės ir finansų korporacija pirktų 50 proc. “Manifoldo” akcijų iš dar vienos R.Stonio įmonės “Stella Vitae” už 505 000 litų. Po mėnesio korporacija tas pačias akcijas pardavė “Geonaftai” jau už 17,5 mln. litų. Tuo metu tiek akcijų pirkėją – “Geonaftą”, tiek ir pardavėją – “Stella Vitae” valdė tas pats žmogus – R.Stonys, todėl jo atlikti triukai su pinigų pervedimais tebuvo noras išplauti pinigus iš dar valdiškos įmonės. Tai, kad šis privatizavimas buvo korupcinis nuo pradžios iki pabaigos, parodo ir ta aplinkybė, kad vienam iš “Geonaftos” privatizavimo konkurso dalyviui – Danijos bendrovei “Odin Energy” – Valstybės turto fondas pateikė tuo metu negaliojantį Vyriausybės nutarimą. “Odin Energy” siūlė už “Geonaftos” akcijas (įskaitant ir investicijas į įmonę) 64 mln. litų, tačiau konkurso nugalėtoju buvo paskelbta “Naftos gavyba”.

STT suklastojo dokumentus

Nors po “Geonaftos” privatizavimo šią istoriją tyrė Revizijų departamentas, nustatęs daug įstatymų pažeidimų, STT atsisakė iškelti bylą. Negana to, STT tyrimą atlikęs pareigūnas savo ataskaitoje nepaminėjo kelių esminių dalykų, kurie buvo akcentuoti Revizijų departamento ataskaitoje. Mat revizoriai nurodė, kad Valstybės turto fondo (VTF) direktorius Stasys Vaitkevičius pasirašė “Geonaftos” akcijų pardavimo sutartį su UAB “Naftos gavyba”, kuri neatitiko nei vienam privatizavimo programoje nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui. Prieš tai šią sutartį patvirtino Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. STT perėmė “Geonaftos” privatizavimo tyrimo medžiagą iš Klaipėdos apygardos prokuratūros ir vėliau nutarė nekelti bylos. STT tiesiog “nepastebėjo” tokios aplinkybės, kad “Geonaftą” nusipirko UAB “Naftos gavyba”, kuri buvo įkurta likus keliems mėnesiams iki privatizavimo, ir kurios įstatinis kapitalas sutarties pasirašymo dieną sudarė 10 tūkst. litų – t.y. ji neatitiko nė vienam konkurso reikalavimui.
A.Kubilius : “Vsio zakonna”
Buvęs premjeras A.Kubilius į “Laisvo laikraščio” klausimus atsakė raštu:
– Kodėl jūsų vadovaujama Vyriausybė 2000 m. patvirtino „Geonaftos“ privatizavimo programą kurioje buvo numatyta šia įmonę parduoti UAB „Naftos gavyba“, kurios įstatinis kapitalas sandėrio dienai buvo tik 10 tūkst. litų, nors konkurso sąlygose buvo numatyta, kad pirkėjo įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 40 mln. litų?
– Jei Jūs kalbate apie AB „Geonafta“ privatizavimo programą, tai joje tikrai nebuvo nurodyta jokio konkretaus pirkėjo, o ji buvo parengta ir paskelbta pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Spėju, kad Jūs vis dėlto turite omenyje ne privatizavimo programą, o privatizavimo sandorio dokumentus. Jei iš tikro taip, tai paaiškinu, kad viešą konkursą laimėjusi įmonių grupė (2 Lietuvos, 2 lenkų ir viena šveicarų įmonė) visiškai atitiko konkurso sąlygas ir kriterijus. Ši įmonių grupė –konkurso laimėtojas turėjo teisę įsteigti UAB „Naftos gavyba“, per kurią pateikę atitinkamas teisines garantijas ir įsigijo AB „Geonafta“ valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas. Norėčiau pabrėžti, kad vyriausybei priimant sprendimą man (manau ir kitiems vyriausybės nariams) nebuvo pateikta nei teisininkų, nei kitų ekspertų pastabų, kurios verstų atidėti tvirtinimą.
– Kodėl „Geonaftos“ pardavimo sutartį rengė pirkėjas – „Naftos gavyba“, o ne pardavėjas – VTF (tokią išvadą padarė STT – LL) ?
– Tai netiesa. Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo sutarties projektas buvo parengtas pagal tarpžinybinės viešo konkurso komisijos ir pirkėjo derybų rezultate sutartas nuostatas. Šių susitarimų pagrindas buvo dauguma nuostatų, esančių Pavyzdinėje akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje, kurią iš anksto buvo patvirtinusi Vyriausybė. Kartu pažymėčiau, kad tai ne Ministro Pirmininko atsakomybės lygmens klausimas. Sutartį rengiantį subjektą turi pasirinkti Turto fondas.
– Kodėl šioje sutartyje buvo numatyta, kad už akcijas bus atsiskaityta tik praėjus aštuoniems mėnesiams nuo to, kai bus pasirašytas sandėris ir pirkėjas perims įmonės valdymą?
– Vadovaujantis 1997 m. gruodžio 31 d.Vyriausybės nutarimu Nr. 1502, kuriame, beje, užfiksuota ir tarptautinėje praktikoje egzistuojantys principai, pirkėjas per 30 dienų privalo sumokėti už 51 procentą akcijų, o per Vyriausybės nutarime užfiksuotą laiką, kuris yra 5 metai – likusią sumą, mokėdamas atitinkamas palūkanas. Akcijų pirkimo sutartyje, kiek pamenu, buvo fiksuotas ne 5, o vienerių metų galutinis akcijų apmokėjimo terminas. Tokių pavyzdžių, kai už akcijas leidžiama atsiskaityti per tam tikrą laiką mūsų privatizavimo praktikoje rasite ne vieną. Pagaliau, ta galimybė žinoma visiems pretendentams.
– Kodėl į akcijų kainą nebuvo įskaičiuota sandėrio dieną „Geonaftos“ sąskaitoje buvę 16 mln. litu, kuriuos vėliau Vakaru korporacija išleido „Geonaftos“ akcijų pirkimui?
– AB „Geonafta“ akcijų vertinimą, kaip ir kitus su privatizavimo proceso parengimu susijusius darbus (teisinį ir finansinį auditą, informacinį memorandumą ir kt.) atliko pagal ES PHARE privatizavimo projektą Lietuvoje dirbę patarėjai. Konkrečiai akcijų vertinimą, kuris, beje, nustatomas pagal kelerių metų diskontuotus pinigų srautus, atliko Artur Andersen specialistai. Manau, kad jie įvertino ne tik AB „Geonafta“ sąskaitoje buvusias lėšas, bet ir įmonės įsipareigojimus, potencialias grėsmes, pavyzdžiui, teisminius procesus bei kitus veiksnius, kuriuos ir buvo būtina įvertinti, vertinant akcijas pagal visuotinai pripažintą tarptautinę praktiką.
– Kas prisiims atsakomybę už šią aferą?
– Visų pirma, – negaliu šio privatizavimo vadinti afera, o antra – atsakomybė už privatizavimo procesą tenka joje dalyvavusioms struktūroms.
– Kaip manote, kaip šis privatizavimas paveiks jūsų politinę karjerą?
– Manau, kad nė kiek nepakenks. Ir tam tvirtinti turiu labai rimtų argumentų. Man žinoma, kad Tarptautiniame arbitraže dėl AB „Geonafta“ iš pradžių viena iš teisminio proceso šalių pasamdė geriausius pasaulio finansų bei teisės ekspertus, kurie išanalizavo visas su šiuo sandoriu susijusias detales ir norėjo jį užginčyti teismine tvarka. Tačiau net ir mano minėti ekspertai to padaryti negalėjo, nes jokių pažeidimų nerado. Todėl vėliau Arbitraže buvo perkvalifikuotas ieškinys, kuriame neliko vietos ginčui dėl valstybei nuosavybės teise priklausiusių akcijų pardavimo. Tai dar vienas, tačiau ne vienintelis argumentas, kad AB „Geonafta“ privatizavimo procesas vyko teisėtai.
– Kaip manote, kas už tokį “Geonaftos” privatizavimą paėmė kyšius?
– To turėtumėte klausti ne manęs. Aš tikrai jokių kyšių neėmiau.
– Ar jums niekas nesiūlė kyšių už tokį privatizavimą, nes Vyriausybei tuo metu buvo perduotas laiškas, įspėjantis apie tokio privatizavimo pasekmes?
– Ne, nesiūlė. Perspėjančių laiškų aš taip pat negavau.
– Kaip manote, kodėl iš STT pažymos dėl atsisakymo kelti bylą dėl “Geonaftos” (as ją jums persiunčiau) nebeliko esmės, kuri buvo akcentuota Revizijos departamento. revizijoje – kad “Geonafta” parduota įmonei, kuri neatitiko nė vienai konkurso sąlygai?
– Manau todėl, kad STT išsiaiškino teisės aktus, ir suprato, kad tokią teisę pirkėjas turėjo. O ar tai tiktai ta aplinkybė, siūlau paklausti pačios STT.
– Kas padengė TSLK skolas už praėjusius Seimo rinkimus?
– Skolas dengti tikrai buvo nelengva ir vargu, ar taip būtų atsitikę, jeigu, kaip galima suprasti iš Jūsų potekstės tą būtų padėję padaryti privatizavimuose tariamai proteguoti subjektai. Partijos įsiskolinimai per 3 metus buvo padengti iš einamųjų įplaukų, visi aukotojai yra įvardinti ir viešai (Internete) paskelbti mūsų partijos VRK pateiktose metinėse atskaitose. Kadangi rėmėjų paieška buvo nelengva, buvo priimtas ir TS Prezidiumo nutarimas, kad TS frakcijos Seime nariai turi aukoti po 500 Lt kas mėnesį ir tai buvo padaryta. Mano žiniomis tarp partijai aukojusių pinigus subjektų nėra tiesiogiai ar netiesiogiai su “Geonaftos” privatizavimu susijusių asmenų.
A.Kubilius meluoja
Nors A.Kubilius teigia negavęs jokių įspėjimų apie “Geonaftos” privatizavimo pavojus, AB “Minijos nafta” direktoriaus Tomo Haseltono 2000-04-14 rašytas laiškas A.Kubiliui. Pateikiame šio laiško vertimą: “Buvo malonu susitikti su jumis dar kartą, ir aš sveikinu jus su paskyrimu eiti premjero pareigas. Mes buvome susitikę 1998 vasarį, ir šio susitikimo metu aš atkreipiau jūsų dėmesį į tą faktą, kad Klaipėdos naftos telkinys buvo neteisėtai perduotas eksploatuoti Lietuvos bendrovei “Manifoldas”, nors tokią teisė turėjo būti suteikta mūsų bendrovių grupei. Kaip aš jau ir minėjau dėl to, kad ši teisė buvo suteikta “Manifoldui”, Lietuvos Vyriausybė vien 1999 m. negavo 2 mln. dolerių mokesčių. Per pastaruosius dvejus mėnesius bus priimti sprendimai, kurie Vyriausybei gali kainuoti šimtą kartų brangiau, nes jie lems naftos mokesčio (“royalties”) dydį per artimiausius dešimt metų. Šiuo metu “Minijos nafta” yra didžiausia naftos bendrovė Lietuvoje. Per pirmus šešis mėnesius dėl investicijų mes padidinome naftos išgavimą iki daugiau nei 1000 barelių per dieną. Pagal šiandieninę naftos kainą toks gamybos padidėjimas reiškia, kad biudžetas gaus per metus maždaug 2 mln. dolerių daugiau mokesčių. Pagal gamybos apimtys ir naftos kainą mes per metus sumokame apie 5 mln. dolerių mokesčių…”Minijos nafta” planuoja investuoti dar apie 10 mln. dolerių per 2000 ir 2001 m. tam, kad padidinti naftos gavybą. Mūsų skaičiavimais, jeigu naftos gavybą padidintume iki 3 tūkst. barelių per dieną, biudžeto pajamos dėl to padidėtų iki 6 mln. dolerių per metus. Tačiau prieš pradedant investicijas mums reikia išspręsti du klausimus: Pirmas klausimas yra Gargždų telkinio teisinė nuosavybė. Šie telkiniai buvo skirti “Minijos naftai” dar 1995 m. Mūsų licencija aiškiai rodo, kad kai “Minijos nafta” informuoja vyriausybę, kuriuos telkinius ji nori naudoti savo “hydrocarbono” operacijoms, tuomet šiuos telkinius ir gauna. Deja, šių telkinių nuosavybės klausimas visą laiką buvo ginčijamas.n Todėl mes prašome vyriausybę perduoti “Minijos naftai” šių telkinių nuosavybę dar iki “Geonaftos” privatizavimo… Kitas klausimas yra tai, kad “Geonaftą” gali įsigyti “Naftos gavyba”. Yra visa eilė neteisėtų dalykų bei neaiškumų, kurie mus jaudina. Pirmiausiai, mes manome, kad “Odin Energi” pasiūlymas šiame privatizavime buvo antras geriausias pasiūlymas, ir kad jis yra didesnis, nei siūlė “Naftos gavyba”. Jeigu Valstybės turto fondas paskaičiuotų mūsų pasiūlymą pagal tenderio dokumentus, gautų, kad mūsų pasiūlymas yra 64 mln. litų. Dar viena didelė problema, jeigu “Geonaftą” įsigytų “Naftos gavyba”, tai vienose rankose atsidurtų 100 proc. viso naftos gavybos verslo Lietuvoje. Norėčiau šiuos dalykus aptarti kaip galima greičiau, tačiau bet kuriuo atveju dar iki “Geonaftos” privatizavimo”. Pasiuntęs šį laišką A.Kubiliui, T.Haseltonas nesulaukė jokio atsakymo. “Supratau, kad turiu duoti kyšį, nes vienas vyrukas iš VTF man pasakė, kad jeigu noriu laimėti “Geonaftos” privatizavimo konkursą, turėsiu mokėti vieno milijonų dolerių kyšį, tačiau aš esu principingas ir niekam kyšių nemokėsiu”, – “Laisvam laikraščiui” yra sakęs T.Haseltonas.
Generalinė prokuratūra taip pat buvo įspėjusi
Po “Geonaftos” privatizavimo sutarties pasirašymo jos analizę Seimo pavedimu atliko ir Generalinės prokuratūros Civilinių bylų prokuroras L.Miežėnas. Savo ataskaitoje (jos kopiją turi “Laisvas laikraštis”) L.Miežėnas rašo, kad “pastebėti kai kurie požymiai, kurie ateityje gali turėti kai kurias Lietuvos valstybei neigiamas pasekmes, prieštaravimai galiojantiems įstatymams, šalių lygybės principų nesilaikymas, kai kurie kiti neaiškumai”. Pasak L.Miežėno, pagal sutartį buvo numatyta, kad pasirašius šią sutartį, pirkėjas Lietuvoje įsteigs ir įregistruos užsienio kapitalo įmonę, kuriai bus perduotos visos pirkėjo teisės bei pareigos, numatytos šia sutartimi. “Šios įmonės dar nėra, – rašo L.Miežėnas, – sutartimi numatyta naujai steigiama įmonė nebuvo šalimi sudarant sutartį, ir todėl nėra jokios garantijos, kad ji vykdys sutartyje pirkėjo prisiimtus įsipareigojimus. Tokia įmonė, nebūdama sutarties šalimi…, galės atsisakyti kai kurių įsipareigojimų, ginčyti juos teisme ir diktuoti savo valią”. Nors ši “Geonaftos” privatizavimo sutarties analizė buvo pateikta tuometiniam generaliniam prokurorui K.Pėdnyčiai, A.Kubilius vis dar teigia negavęs jokių signalų ar įspėjimų, kad “Geonaftos” privatizavimas nešvarus.

Švedams gali tekti kompensuoti apie 50-60 mln. litų

Dar vienas ir bene esminis dalykas yra tai, kad Švedijos bendrovė “Svenska Petroleum” yra padavusi į tarptautinį arbitražo teismą Lietuvos vyriausybę ir reikalauja apie 50-60 mln. litų kompensacijos už tai, kad “Geonafta” iki šiol eksploatuoja Kretingos ir Nausodžio telkinius, kurie pagal 1993 m. pasirašytą “Genčių naftos” steigimo sutartį turėjo atitekti šiai bendrovei. Prieš “Geonaftos” privatizavimą “Naftos gavyba” išsireikalavo, kad “Geonaftos” privatizavimo sutartyje minėti telkiniai būtų priskirti “Geonaftos” nuosavybei. Todėl jeigu švedai laimėtų arbirtražo bylą prieš Lietuvą, ne “Geonaftai”, bet Lietuvos Vyriausybei tektų kompensuoti švedų pretenzijas. “Swenska Petroleum” vadovai jau buvo pareiškę nusistebėjimą, kad Vyriausybė perdavė “Geonaftai” tai, kas jai nepriklauso.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top