skip to Main Content

 

Garsaus valdininko kerštas besiskiriančiai žmonai – baudžiamoji byla judviejų dukrai

Aurimas Drižius

Bene garsiausio įvairių valstybinių įmonių – „Lietuvos geležinkeliai“, „Giraitės ginkluotės gamykla“, Kelių priežiūra“ – valdytojo ir dešiniosios ministro (vieno garsiausių Lietuvos aferisto) Roko Masiulio rankos Vygando Sliesoraičio (nuotr. viršuje) dukra Eglė Sliesoraitytė paskutinius du metus nuolat vaikšto į FNTT ir ekonominę policiją – moteriai pareikšti įtarimai, kad ji neva pasisavinusi tėvo įmonės AB „Ortobatas“ pinigus banke. Moteris sako dirbusi tėvo įmonėje vadybininke ir tuo labiau negalėjusi atšaukti įmonės vadovų įgaliojimo atidaryti sąskaitų banke, ir šią teisę suteikti pačiai sau (tai yra vienas iš kaltinimų, jai pareikštų).

Būtent tokie dokumentai – neva tėvas suteikė įgaliojimus E.Sliesoraitytei atidaryti įmonės sąskaitą banke, ir ją tvarkyti – pateikti FNTT. Vėliau neva iš šios sąskaitos buvo paimta didelė pinigų suma, ir ant kvitų yra Eglės Sliesoraitytės parašas. Moteris sako, kad kvitai ir dokumentai suklastoti – ji juos mato pirmą kartą, ir jokių dokumentų nemačiusi.

Beje, ta pati FNTT neturi jokių klausimų jau minėtam V.Sliesoraičiui. Mat pastarasis puikiai pažįsta visą FNTT ir net FNTT Kauno apygardos valdybos vyresnyjį tyrėją Silverijų Lapėną, švenčiant kurio gimtadienį buvo iki komos primuštas vienas FNTT darbuotojas

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2021/09/27/news/fntt-pareigunu-ir-advokatu-puota-pakaunes-sodyboje-virto-kraupia-misle-viena-dalyvi-istiko-koma-20888827Lapėną, kuris neseniai atleistas iš tarnybos.

Pasak V.Sliesoraičio, Silverijus Lapėnas „apsukrus vyrukas, nors ir dirba labai lėtai“.

E.Sliesoraitytė mano, kad tapo tėvų skyrybų auka. Mat, tėvas, labai turtingas verslininkas, turintis daug nekilnojamojo turto, per skyrybas nelabai nori tuo turtu dalintis. Tėvas neva ėmė kelti visokias baudžiamąsias bylas savo žmonai ir ją palaikančiai dukrai per visokius „draugelius“ policijos ir FNTT „organuose“

 

Kažkokios nežinomos jėgos nuolat iškelia Vygandą Sliesoraitį į aukštas pareigas – buvęs susisiekimo ministras Jaroslav Narkievič jį buvo paskyręs į „Lietuvos geležinkelių“ (LG) valdybą, ir pats V.Sliesoraitis gyrėsi, kad tuoj ims vadovauti šiai įmonei. Tačiau po Seimo rinkimų naujojo ministro nurodymu visa LG valdyba buvo išvaikyta, nes išrinkta neskaidriai ir per protekcijas.  Ir didelė valstybinė įmonė „Kelių priežiūra“ baidosi savo buvusio valdybos pirmininko V.Sliesoraičio – griežtai nurodė paneigti, kad jis vadovauja šiai įmonei – iš „Kelių priežiūros“ Sliesoraitis atleistas pasibaigus kadencijai. Atrodo, kad vienintelė įmonė, kuri dar nesibaido V.Sliesoraičio – „Giraitės ginkluotės gamykla“, kurio jis iki šiol įvardijamas kaip valdybos narys.

Kokios jėgos stovi už V.Sliesoraitį – apie tai kalbėdama jo žmona nevynioja žodžių į vatą:

„Kai aš už jo ištekėjau,  man buvo 19 metų, o jam 21 metai, – pasakojo moteris, – mano vyras gyveno viename studentų bendrabučio kambaryje su Adolfu Šleževičiumi, Stasiu Dailide ir Juozu Bernatoniu. Po studijų V.Sliesoraičiui sovietų saugumas pasiūlė dirbti ypatingai slaptame objekte sovietų Baltijos karinio jūrų laivyno padalinyje Kolosovskos gyvenvietėje Kaliningrado srityje. Tai buvo spec. paskirties objektas, kuris periminėdavo radijo ryšio signalus iš JAV . Mano vyras šiame objekte išsitarnavo laipsnį iki kapitono, ir tada aš jau gavau leidimą nuvažiuoti gyventi į tą slaptą sovietų miestelį. Tarp kitko, ten ir gimė mūsų dukra Eglė. Sovietai mums ten davė namą prie ežero, ir tai buvo labai gražus nomenklatūros objektas, net parduotuvėse galėjai atsiskaityti vadinamais „bonusais“.

Pora Kaliningrado srityje pragyveno kelis metus, ir vėliau į Lietuvą grįžęs V.Sliesoraitis buvo paskirtas pieno kombinato direktoriaus pavaduotoju. Vėliau A.Šleževičius savo buvusį „kambarioką“ Sliesoraitį paskyrė Utenos pieno kombinato direktoriumi.

„Tada aš ir pamačiau, kaip gyvena lietuviška nomenklatūra ir ilgainiui aš pasidariau nebereikalinga, – pasakojo V.Sliesoraitienė, – kaip jie atsikratė tokiu Jackevičiumi, kuris tuo metu ėjo Utenos pieno kombinato vadovo pareigas? Jackevičius, Dailidė, Bronislovas Lubys, senasis Georgijus Dekanidzė (Boriso Deknidzės tėvas) išvažiavo studijuoti į Diupont universitetą JAV ir ten jau susidarė šių žmonių konglomeratas. Grįžę iš JAV, jie greitai „Achemos“ direktoriumi paskiria B.Lubį. Į „Achemą“ dažnai atvažiuodavo ir A.Brazauskas. Įmonės apsauga rūpinosi Borisas Dekanidzė“.

Kaip tik tada V.Sliesoraitis pasirūpino, kad Marijampolės trikotažo gamyklos vadove taptų jo sesuo Laima Anužienė. Šioje gamykloje imta organizuotai vogti produkciją ir vežti ją į Lenkiją. Tačiau kažkas paskundė vagis, ir tada įmonės vadovė L. Anužienė pasislėpė nuo milicijos, tiesiog dingo.

„Ta garsioji įmonės vadovė tiesiog pasislėpė nuo milicijos rūsyje ir fiziškai gyveno tame rūsyje pusę metų, – pasakojo V.Sliesoraitienė, – taip atėjo 1990 m., ir kartu – nepriklausomybė. Anužienė tada išlindo iš rūsio, o jos reikalais ėmėsi rūpintis toks KGB generolas Eidukevičius. Tas Eidukevičius vėliau lydi ją visą gyvenimą, ir Anužienė net padaro jį savo pavaduotoju, kai tampa Karaliaus Mindaugo profesinės mokyklos Kaune direktore. Tiesa, Anužienė ir Eidukevičius turi ir tvirtesnį stogą – juo tampa tuometis Seimo pirmininkas, Uspaskicho statytinis Viktoras Muntianas. Muntiano žmona dirba buhaltere pas Anužienę ir todėl ši dinastija turi stogą valdžioje. Vėliau visa ši grupė nutarė perimti tą Karaliaus Mindaugo vardo profesinę mokyklą, nes nusprendė, kad ten bus geras objektas pinigams įsisavinti.

Kaip Laima Anužienė tapo šios mokyklos direktore?

„Iš pradžių ji įsidarbino šioje mokykloje budėtoja, – pasakojo V.Sliesoraitienė, – jie pasiūlo šios įstaigos direktoriui, dainininko Mino tėvui, kad mokykloje guli lentos, ir galime jas tau atvežti į sodo namelį pasidaryti remontą. Žodžiu, tos lentos buvo nugabentos į mokyklos direktoriaus namelį, tačiau prieš tai vagys jas sunumeravo. Vos lentos buvo nuvežtos, ateina policija ir suima tą mokyklos direktorių. Taip profesinės technikos mokyklos budėtoja Laima Anužienė tapo jos direktore“.

To minėto KGB generolo Eidukevičiaus kadras Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo toks viceministras Pusvaškis. „Tada ir suklestėjo pinigų plovimas per tą profesinę mokyklą, kuri vėliau pasivadino Karaliaus Mindaugo mokykla, – juokėsi V.Sliesoraitienė,

Kaip tik tuo metu, pasak moters, jos vyras įsimyli ir „pameta galvą“ dėl tokios Nijolės Dumbliauskienės.

„Mes nuo tada ir nebegyvename kartu su Sliesoraičiu, tačiau jis nesutinka su manimi skirtis, – pasakojo moteris, – kaip tik tada minėtas konglomeratas paskiria Utenos pieno kombinato vadovu tokį jauną vyruką Lubį, tačiau vėliau bando juo atsikratyti. Tačiau tas pasirodė nekvailas ir perdavė visus surinktus dokumentus apie šį konglomeratą tuometiniam prokurorui Kęstučiui Rakauskui, kuris dabar dirba advokatu. Mano vyras tada jau įprato gyventi „plačiai“, nors mes kartu ir nebegyvename. Nors mes, Lietuvos moterys, turime tokią savo kentėjimo politiką – kenčiam, kol pratrūkstam. Žodžiu, ta istorija su Utenos pieno kombinatu baigiasi tuo, kad mano vyrui buvo iškelta baudžiamoji byla. Nors įmonė eksportuoja daug produkcijos, tačiau atlyginimų darbuotojams nemoka. Tada tas prokuroras Rakauskas iškėlė baudžiamąją bylą dėl vagysčių. Tada aš ir padariau savo didįjį nusikaltimą, dėl kurio turiu prisipažinti. Mano vyrą nori suimti, daro pas mus namuose kratas. O mano vyras su meiluže kaip tik tuo metu nuvažiavo į restoraną papietauti. Tada man ir baigėsi kantrybė – grįžau namo, susisodinau vaikus į automobilį ir mantą ir išvažiavau gyventi pas tėvus.

Tada Sliesoraitis krenta man ant automobilio kapoto, verkia, mūsų mergaitės ima klykti. Tada aš išlipu iš mašinos ir  mano vyras sako : „Ar tu gal gali tą portfelį nuvežti į Ukmergę?“. Ar suprantate? Aš turėjau nuvežti į teismą Sleisoraičio portfelį su pinigais. Nors nebuvau jo atidariusi, tačiau man ir taip buvo aišku, kad ten pinigai. Nes Sliesoraičio byla jau buvo perduota į teismą. Tačiau aš nebijojau, ir nuvežiau jo portfelį į teismą. Nebijojau…Nuvežiau portfelį į teismą, kabinete sėdėjo tas teisėjas. Tai padėjau portfelį šalia jo ant kėdės ir sakau, kad „Sliesoraitis prašė portfelį perduoti“. Teisėjas nieko nepasakė, matyt, kad viskas jau buvo sutarta. Po kiek laiko V.Sliesoraitis teisme buvo išteisintas. Žodžiu, mano vienintelė klaida buvo ta, kad aš vežiau savo vyro pinigus teisėjui“.

„Kas  vadovauja  nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę  turinčiam objektui (GGG)  arba  kam dirba Lietuvos teisėsauga ir      teismai, – klausė V.Sliesoraitienė, – Seimas  Giraites ginkluotes  gamyklą  pripažino nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiu objektu. Šio  nacionalinio  saugumo  objekto   valdybos  pirmininku  2013-03-01 išrinktas ponas Vygantas Sliesoraitis. Kas  gi tas ponas Vygantas Sliesoraitis ? Ogi   buvęs Utenos Pieno  kombinato  direktorius , kuriam  buvęs prokuroras K. Rakauskas dėl valstybinio  turto  grobstymo buvo  iškėlęs  bylą, buvęs  mūsų  gerbiamo  prezidento G. Nausėdos  bendradarbis , buvęs  Juozo  Bernatonio  bendramokslis, , buvęs Ūkio banko  valdybos  pirmininkas ….kurio teisėsauga  neįtraukė  į  įtariamųjų  sąrašą ….. … , esamas garsios Kauno  ponios, buvusios Kauno Karaliaus  Mindaugo  profesinio rengimo  centro    direktorės Laimutės Anužienės  brolis, kuri  kaip spaudoje teigė FNTT naudojo EU valstybės  milijonines  lėšas  savo  reikmių tenkinimui , bet  …..teisėsauga tyliai tuos valstybės   milijonus panaudotus  L.Anužienės poreikių  tenkinimui „nurašė“ , o ikiteisminę byliukę  „užraukė“.

Sužinojusi, kad Sliesoraitis bandė kelti bylą savo dukrai, motina įsiuto ir pažadėjo atskleisti visus vyro darbelius.

Eglė Sliesoraitytė atsakė į LL klausimus:

Kiek supratau, dirbote tėvo įmonėje?
Taip, dirbau tėvo vadovaujamoje įmonėje Ortobatas daugiau nei šešis metus vadybininke. Aišku, kad norėjau kai ko daugiau, tačiau tėtis man sakė nešokinėti aukščiau bambos. Gal 2017 m. mokesčių inspekcija mūsų įmonėje darė patikrinimą, tėtis paprašė pateikti VMI visus dokumentus. Tuo metu įmonei vadovavo Anatolijus Petročkovas. VMI atstovai elgėsi labai negražiai, stumdė mūsų klientus, metėt dokumentus, stumdė daiktus, ir aš jiems pagrasinau iškviesti policiją. Po kurio laiku nusprendžiau išeiti iš darbo, pasakiau, kad man jau gana. Gal po pusės metų buvau iškviesta į FNTT. Mane iškvietęs tyrėjas pasakojo, kad mūsų įmonėje „vyko baisūs dalykai“, tačiau man jokių kaltinimų nepateikė. Gerai, sakau, tada kvieskite tėtį arba įmonės vadovą, jeigu ten vyko baisūs dalykai. Tačiau man buvo pasakyta, kad tėtis „čia ne prie ko“ ir kad nėra jokio reikalo jį kviesti.
Kas konkrečiai užkliuvo FNTT?
Man buvo pateiktas įtarimas, ir FNTT man pasakė, kad buvo pirktos priemonės įmonei, tame tarpe ir tualetinis popierius, ir FNTT įtaria, kad jas aš pirkau sau, o ne įmonei. Pirkdavau tualetinį popierių, nes reikėdavo jo tualetui pacientams, dar kai kurias smulkmenas. Paskui FNTT tyrėjas man pasakė, kad „kadangi kažkas paprašė, tai tau čia geras viskas baigėsi“. Kas prašė, nesakė. Paskui dažnai sulaukdavau skambučių iš policijos, skambino ir tas pats FNTT tyrėjas Lapėnas. Jis man liepdavo sakyti, kur yra mama. Kitas policininkas skambindavo vakare ir man sakydavo, kad „tave sekame, žinome, kur tu važiuoji“ arba „privalai pasakytu, kur važiuoji, arba blogai baigsis“. Gal prieš du metus skambino iš ekonominės policijos, klausė, ką aš veikiau įmonėje, ir ar ji turėjo licencijas. Paskui mane vėl išsikvietė į ekonominę policija, viena tyrėja man pasakė, kad „įsikišo didesnės jėgos“.
Taip jie taip atvirai kalba apie tai, kad įsikišo kažkokios jėgos?
Taip, su manimi kalbėjo atvirai. Tik viena tyrėja išsigando, kai paprašiau įrašyti pokalbį, man atsakė, kad neturi tokių galimybių. Paskui man pateikė kaltinimą, kad aš neva išėmiau įmonės pinigus iš banko. Neatsimenu – ar 12 ar 14 tūkst.
O kokiu būdu jūs tuos pinigus paėmėte?
To nebuvo parašyta, kaltinime tik pasakyta, kad aš išėmiau pinigus iš banko. Paskui parodė įmonės akcininkų sprendimą, kuriuo man nurodyta atidaryti įmonės sąskaitą banke, V.Sliesoraičio leidimas man valdyti ir tvarkyti tą sąskaitą ir nurodė, kad aš iš tos sąskaitos išėmiau jau didesnę sumą – berods 26 tūkst. Tyrėjai man parodė net neva mano rašytą prašymą panaikinti įmonės direktoriaus priėjimą prie tos sąskaitos, ir parodė du pinigų išėmimo iš sąskaitos kvitus. Ant tų kvitų parašyta, kad juos pasirašė Elgė Sliesoraitytė, tačiau aš iš karto pamačiau, kad tai ne mano parašai. Policininkams iš karto pasakiau, kad ant dokumentų – ne mano parašai, aš nei atidariau tos sąskaitos, nei galėjau ją valdyti, nei ką nors pasirašinėjau.
Tačiau jūsų tėvo įgaliojimai tvarkyti įmonės sąskaitos buvo realūs, ar jūs juos pirmą kartą pamatėte?
Aš tuos dokumentus pirmą kartą pamačiau policijoje. Manęs niekas neprašė nei atidaryti sąskaitų banke, nei ją valdyti. Mano darbas buvo kitas – aš dirbau su pacientais.
Tai jūs sakote, kad tie dokumentai yra klastotės?
Tyrėjos dar paklausiau, kaip aš, įmonės vadybininkė, galėjau atšaukti įmonės vadovo įgaliojimus. Ji atsakė, kad to nežino, tačiau aš tai padariau – atšaukiau įmonės vadovo įgaliojimus. Kažkokia mistika. Klausiau apie tėtį, tai policija atsakė, kad jis „ne prie ko“. Tačiau policininkės man pažadėjo, kad „labai greitai viską sutvarkys“. Tačiau paskutinis iškvietimas buvo prieš dvi savaites.
Tačiau jūs prašėte policijos išsiaiškinti, kas ten suklastojo tuos dokumentus ir pasirašė už jus?

Taip

O jūs su tėvu ta tema kalbėjotės?
Jis pasakė, kad jam neįdomu, neturi net apie ką su manimi kalbėtis. Nors labai įdomu, kad tiek FNTT, tiek ir ekonominė policija mane kviečia į apklausas dieną prieš teismo posėdžius, kuriame nagrinėjama mano tėvų skyrybų byla. Toks labai keistas sutapimas.
O tai ko dar jūsų klausinėjo FNTT?
Jie klausė, koks mano darbas. Tada aiškinu – dirbu vadybininke, ieškau pacientų, jiems skambinu, bendrauju, prižiūriu, kaip jie aptarnaujami. Tai užima labai daug laiko, nes kiekvienas pacientas nori išpasakoti, kokios jo problemos.
Tačiau jeigu byloje yra dokumentai su jūsų suklastotais parašai, tai aš tokiu atveju kreipčiausi į policiją dėl ekspertizės – tegul aiškinasi, kas juos suklastojo?
Aš toms policijos tyrėjoms pasakiau, kad tai ne mano parašas. Ką aš dar joms galiu pasakyti? Nors aš irgi manau, kad jie turėtų daryti ekspertizę ir aiškintis, kas tuos dokumentus suklastojo.
Tai kiek suprantu, šioje istorijoje jūsų tėvas tokiu būdu kerštauja savo žmonai, jūsų motinai?
Aš taip manau, tik nežinau, ar čia tinka žodis kerštauja. Aš nesuprantu, kodėl mano tėvas taip elgiasi. Nors jis niekada nesielgė gražiai nei su mano mama, nei su kitais. Su manimi – gal pačioje vaikystėje. Buvo visokių skausmingų epizodų, ir į sieną daužydavo.
Nes aš taip galvoju, kad jeigu tai konfliktas dėl turto, ir jūsų tėvas nenori juo dalintis..su sutuoktine, tai kuo čia dėta dukra? Ar jis nori pasidalinti turtą su sutuoktine?
Ne, nenori. Ir per teismo posėdžius dėl skyrybų tėvas sako, kad neva vykdomas kažkoks baudžiamasis tyrimas prieš mano motiną. Teisme tėvas aiškina, kad neva jis buvo apvogtas.
Tai gal čia tiesiog spaudimas, nes mūsų organai nuolat naudoją tą seną KGB metodą prikelti bylų?
Gali būti, tik neaišku, ar kam nors tą šeimyninė drama kam nors įdomi.
Tai jūs daugiau jokių ryšių su tėvu nepalaikote?
Ką gali žinoti, gal senatvėje reikės juo pasirūpinti. O dabar jį pamatau kartą metuose. Nors vis tiek norisi pamatyti, kad tėvas sveikas. Išeitų, kad apvogiau  tėvą, tai  kodėl  jis   delsė  beveik  4  metus  ir  man  nieko  nesakė ? Dabar  man  skambina  ir  nesako, kad  aš  ką  nors  iš  jo  Baisu, neįtikėtina. Man inkriminuojamus pinigus iš UAB Ortobatas   nepaėmiau, nepanaudoju  savo asmeninių  interesų  ir poreikių tenkinimui.  Jei vienintelis  „Ortobato“ akcininkas  Sliesoratis  rašė  man  įgaliojimus atidaryti  sąskaitas ir  imti  pinigus , tai  :

1 )  —  netgi  pas  tyrėjus  esanti  faktų  visuma  patvirtina , kad   akcininkas  Sliesoraitis   žinojo, jog  pinigai  yra   sąskaitoje   arba   pinigai  yra  kur  nors,  ir     akcininkas  panaudojo (beje, jam įprastą)   būdą   kaip  pinigus    pasiimti  per sąskaitą, nemokant  mokesčių  ir  negrąžinant  pinigų įmonei. Deja, tokią  praktiką  V. Sliesoraitis  ne  kartą  naudojo ( pridedu  Sliesoraičio  ranka rašytus raštelius apie Iš UAB Ortobatas išimtus   300 000 Lt. ir  negrąžintus , kuriuos  tyrėjai  atsisako  priimti , kaip  suprantu  motyvuodami , kad prokuratūros  akcininko  akivaizdžiai  pasisavinti  pinigai  nedomina).

2 )     Jei , kaip  teigiate, Sliesoraitis rašė  man  įgaliojimą  imti  pinigus , tai suprantama , kad   jis žinojo  , jog  pinigai  bus  ar  netgi  jau  yra  išimti  iš   UAB Ortobatas  sąskaitos  ( logiškai  kam  rašyti  įgaliojimą  imti  pinigus , žinant ,kad   pinigų nėra )   – Iš pasakyto seka ,  tai  kad  Sliesoraitis  parduodamas UAB Ortobatas    arba:

1 ) nuo UAB Ortobatas   pirkėjo slėpė , kad  pinigai  iš  sąskaitos  išimti

2) arba  iš  anksto  sutarė  su UAB Ortobatas  pirkėju   -akivaizdžiam tikslui  pasiekti –  slėpti pardavimo- pirkimo     mokesčius . Tai V. Slliesoraičiui  būdinga  praktika- pvz. LITHUANICA vertybinių popierių pardavimo  pajamų  slėpimo  faktas ir ganėtinai  įtartini  raštai  iš VMI  .

Tariama   mano paimta   36 00  – 40 000?  eurų , t.y.  apie  135 000 Lt. suma  būtų  logiška  suma parduodant-perkant  UAB Ortobatas , įvertinus  tuometinę   buvusią  įrangą , medžiagas , gaminius….ir  įmonės  įsiskolinimus    , nes  V. Sliesoraitis  , kaip  suprantu UAB Ortobatas  pirko  ar  tai  už 300 000 ar  tai už 790 000 LT. Kaip  suprantu jau   pirkdamas  UAB Ortobatas  V. Sliesoraitis  veikė  neskaidriai : Pridedu dvi  Įmones  pirkimo –pardavimo  sutarčių kopijas , nežinau ,  prašau  ištirti ir  nustatyti kuri  teisinga. Vienoje PRAŠYMAS Sliesoraitis   žinodamas , kad UAB sąskaitoje  yra apie  50 000 eurų  įmonę  parduoda už 2000 eur!!!!!!!!!!

Tai  akivaizdus  nusikaltimas , deja ,  tyrėjai  tai  bando  slėpti , motyvuodami  , kad  akcininkas  nedalyvavo  valdyme – tai  kaip  UAB Ortobatas AKCININKAS  rašė  N U T A R TI S …. ?, kuriomis  remiasi  patys  tyrėjai – ekstazės  būsenoje  ar  prisivalgęs  narkotikų  .Gal  tiesa ta , kaip  kuluaruose  kalba pats  Sliesoraitis- „ tyrėjai  savi  nuo Ūkio  banko  laikų

Dar  keistesnis  faktas  tas  , kad  UAB Ortobatas  nupirkęs  patyręs  verslininkas  Marius Letkauskas, turi buhalterinės  apskaitos  įmones , restoranų  tinklą  ir  kaip  suprantu  iš  spaudos  už sukčiavimus  ne  kartą  trauktas  atsakomybėn , pirkimo  metu  netikrino  finansų , buhalterinės  apskaitos , neatliko  materialinių ir  nematerialinių  vertybių  perėmimo . Du  patyrę  verslininkai – verslininkas-bankininkas   P. Vygantas Sliesoraitis  ir restoranų  ir  buhalterinių įmonių valdytojas Marius Letkauskas  neorganizuoja  UAB Ortobatas Banko sąskaitų likučių, gamybos  priemonių , medžiagų  , gatavos produkcijos  , medicinos  įrangos , inventoriaus     perdavimo  .   V. Sliesoraitis   PRAŠYME  Civilinėje byloje Nr. e2-1843-1087/2021 Vilnius, 2021-09-08    rašo : „Papildomai pranešu, kad visos šios Byloje Atsakovės minimos Bendrovės akcijos 2018 m. lapkričio 2 d. buvo parduotos, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pridedama (Priedas Nr. 2). Taip pat kartu pridedu ir 2018 m. lapkričio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties priedus: balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Iš balanso ataskaitos duomenų akivaizdu, kad šioje Bendrovėje nėra tokių sumų debitorių ar paskolos.  Akivaizdu , kad V. Sliesoraitis  turėjo  visą  įmonės finansinę   ir  buhalterinę  dokumentaciją  , kitaip  nebūtų  parengęs  balansą .

Iš paties Sliesoraičio  pateikto  rašytinio  fakto    darytina išvada , kad   Sliesoraitis  klastojo įmonės debitorius.  Atkreiptinas  dėmesys , kad  vadovaujantis  Bankų  Įstatymu  ir kt. teisės aktais   aš  , nebūdama  juridinio  asmens  direktorė ir neturėdama  Registro  centro patvirtinimo apie  mano  statusą juridiniame  asmenyje  , jokia  forma  negalėjau  atidaryti   sąskaitas  banke ir/ar  nutrauki  juridinio  asmens prieigą  prie  sąskaitų – Reikalavimai  juridiniam  asmeniui  atidarant  sąskaitą : „juridinio asmens steigimo dokumentas (įstatai arba nuostatai), vadovo paskyrimo dokumentas ir registracijos pažymėjimas įgaliojimo atstovauti įmonei, jei atstovauja ne vadovas, originalą (įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro arba pasirašytas banko darbuotojo akivaizdoje).
Atidaryti juridinio  asmens   sąskaitas ir  jomis  disponuoti V. Sliesoraičiui  tai  nebuvo  problema  , nes  tuo  metu  Sliesoraitis  dirbo  vienu  iš  vadovu ar tai DNB  ar  tai Danske  banke.

Praėjus   beveik  4  metams  po pirkimo –pardavimo  fakto  , kai  aš  Eglė  Sliesoraitytė   , V. Sliesoraičio ir V. Sliesoraitienės  skyrybų  byloje  parašiau   tiesą jog  tėvas  mane  daužydavo  į  sieną  ir  aš  bėgdavau  iš  namų  V. Sliesoraitis  pareiškė , kad  manęs „atsisako“  ir  ,galimai „ kaip  jis  vadina  su  draugeliais  surengė  keršto  planą .

2 )     Jei  ,kaip  sakote ,  prieigą  prie sąskaitos Gruzdevui  (direktoriui) aš uždariau   , tai  kada  prieiga  prie  tos  sąskaitos  Gruzdevui  buvo  suteikta ?  Tada  kada  ir  kieno  sprendimu ta  sąskaita  buvo  atidaryta ?

Bankas  galėjo  , mano prašymu ,   negalėjo panaikinti  direktoriaus  prieigą, tai  neleidžia LR  įstatymai  ?

 

Aš jaučiuosi įrankiu tęvo rankose keršto planui prieš mama įgyvendinti. Juolab kad Sliesoraitis  civ. byloje  raštu  tvirtina , kad bankroto administratorius neturi priekaištų.

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));