skip to Main Content

 Leonas Merkevičius : Žiurkių graužiamos valstybės šimtmetį pasitikime linksmai! Aušrinė Balčiūnė apie gruodžio 6-osios nuosprendį.

Aušrinė Balčiūnė

 

GARLIAVOS ŠTURMO BYLA: ANTROS INSTANCIJOS NUOSPRENDIS

2017-12-06

 

Vakar, gruodžio 6 d. Garliavos šturmo byloje paskutinius taškus sudėliojo Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija – pirmininkas Rimas Švirinas (nuotr. viršuje), teisėjai Algirdas Jaliniauskas ir Viktoras Preikšas. Teismo kolegijos nuosprendis toks:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusiklatimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus (nuotr. viršuje) apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo (teisėjas Gintautas Kaulakis) 2016 m. spalio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, Garliavos šturmo stebėtojai pripažinti kaltais pagal LR baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir jiems paskirtos tokios pinigines baudos: K.Dudėnui – 180 MGL (6778,80 Eur) bauda, T.Januševičiui, Ž.Bulotui, A.Arnauskui,  Erikui Kuktai, R.Urbelienei, Ž.Paškevičiui, S.Gudynui, E.Staliūnui, G.Aidukui, G. Okuniui po 150 MGL (5649 Eur), G.Knapkienei, A. Balčiūnei, S.Tamuliui po 100 MGL (3766 Eur), M.Morkevičiui – 20 MGL (teismas atsižvelgė, kad tuo metu jis buvo nepilnametis)

2017 m. spalio 31 d. posėdyje, suteikus paskutinį žodį kaltinamiesiems, S. Tamulis teismui pasakė: „Jei mane nuteisite, prašau savo nutartyje labai aiškiai išdėstyti, už kokias veikas esu nuteistas“.

 

Šioje byloje visi teismo sprendimai ir nuosprendžiai neatitinka tikrovės, yra melagingi – pvz., teismas nusprendė, kad advokatas Černiauskas nenešė mergaitės

 

Teismas taip pat nustatė, kad banditai policininkų uniformomis nemušė gulinčių pensininkų, taikydami į tarpkojį. Viso to teismai nenustatė. Todėl jie vieninteliai ir gali „objektyviai vertinti įrodymus“

 

Taigi, skaitau teismo nuosprendį ir viliuosi, kad teisėjų kolegija bus labai aiškiai ir sąžiningai indentifikavusi kiekvieno asmens padarytą veiką, pagrįstą labai aiškiais ir  neginčijamais įrodymais, to tikėjosi ne tik teisiamieji, bet ir  advokatai, įsitikinę, jog ši baudžiamoji byla iškelta už administracinės teisės pažeidimus.

Iš nuosprendžio: „nors visi išteisintieji neprisipažino padarę nusikaltimą, numatytą BK 231 straipnio 2 dalyje, tačiau jų kaltę patvirtina žemiau aptartų įrodymų visuma“. Skaitau „aptartų įrodymų visumą“, o tai yra liudytojų parodymai – juose S.Vaicekauskienė, G. Didžbalienė, E.Talailienė, R.Oželis, M.Gušauskas, D.Žukauskas, M.Kabašinskas, V.Rusakas, A.Nemand, D.Zlatkus, I.Visalga, S.Mataitis, V.Korobov, B.Bulanovas, S.Kolesnikov, R.Venskus, S.Kinderevičius, A.Miknevičius, R.Meškauskas, S.Mataitis, A.Meilus, E. Žiška, E.Pakutka, R.Ūksas, S.Santarovič teigia, kad  2012-05-17 prie namo Klonio gatvėje 5 stovėjo visa minia žmonių, kurie rėkavo, giedojo himną, dainavo, triukšmavo, stumdėsi, buvo susispietę apie namo terasą, kalbėjo maldas, gestikuliavo, keikėsi, buvo susispaudę, nenorėjo praleisti, buvo susibūrę, buvo neklusnūs, sudarė spūstį, neprasiskyrė, kai kurie užgauliojo antstolę, laikėsi vienas kito, tupėjo, trukdė antstolei praeiti, šaukė praleisti antstolę ir pan… Kai kurie pareigūnai liudijo: ištraukiau iš minios kažkokį vyrą, ištraukiau iš minios kažkokią moterį, tačiau teismo salėje neatpažino nei vieno žmogaus, tik  antstolė įsidėmėjo K.Dūdėną. Daugelis liudytojų savo parodymuose paliudijo ir, kad žmonės antstolę praleido, jie nematė, kad antstolė būtų  kaip nors stumdoma ar žalojama. 

Taigi, visi šie parodymai buvo ne apie konkrečių 15-os teisiamų asmenų elgesį, o apie visus ten susirinkusius šimtą,  gal ir daugiau žmonių, apskritai. Tai, kurie dabar yra kurie? 

Iš nuosprendžio: „Išteisintųjų kaltę patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga“: 

– „Iš byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno S.Mataičio 2012-05-17 matyti, kad įraše užfiksuoti susibūrę asmenų grupėje ties namo įėjimu ir susiglaudę, nepasišalina, susikabinę rankomis kaltinamieji K.D., Ž.B, M.M, S.T., T.J. bei kiti asmenys: R.Čiegis, P.Stonys, A.Tamulis, R.Radišauskas užstoję antstolei ir policijos pareigūnams praėjimą link namo. Dalis jų susiglaudė, susikabinę rankomis, nepkaklūsta antstolės ir policijos reikalavimams pasitraukti, nepasišalina“. Tačiau pastarieji keturi asmenys už tą patį elgesįnubausti tik administracinėmis bausmėmis. 

– „Iš byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno A.Meilaus 2012-05-17 matyti, kad įraše užfiksuoti žmonių grupėje priešais namą kaltinamieji S.G., K.D. Ž.B., Ž.P., E.S., M.M., T.J., A.A., E.K., R.U. bei kiti asmenys: J.Valiušaitis,  P.Stonys, J.Vaikšnoras, V.Stončius, D.Bulotienė“. Pastarieji taip pat nubausti tik administracine tvarka. Nors jie visi, pabrėžiu visi, kaip nuosprendyje išdėstyta: „triukšmauja, kai kurie susikibę rankomis, susiglaudę, nepasitraukia, nepasišalina nuo įėjimo antstolės  ir pareigūnų reikalavimu“.

– „Iš byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno T.Juozapavičiaus 2012-05-17 matyti, kad vaizdo įraše užfiksuoti priešais namo įėjimą žmonių grupėje stovintys asmenys, tarp jų katinamieji E.K., T.J., G.A., M.M., S.G, G.O., Ž.B., Ž.P., A.B., K.D., bei kiti nustatyti asmenys D.Stonys, D.Bulotienė, A.Zadoržnij, V.Milevičienė, J.Vaikšnoras, V.Stončius, R.Čiegis, R.Radišauskas.  Visi šie asmenys buvo policijos pašalinti iš žmonių grupės priešais namą ir išvesti“.  Ir vėl tas pats – nors pats teismas traktuoja, kad visi elgėsi vienodai, tačiau paskutiniai aštuoni nubausti tik administracine tvarka. 

Toliau iš esmės viskas kartojasi – E.Žiškos, E.Pakutkos, R.Ūkso, S.Santarovič darytuose vaizdo įrašuose tas pats – Kauno apygardos teismas įvardija apie žmonių grupėje esančių ne tik kaltinamųjų, bet ir nubaustųjų administracinėmis baudomis bei kitų asmenų vienodai atliekamas, analogiškas veikas. Tačiau, teismas šią filmuotą medžiagą vertina kaip įrodymą, kuris įrodo, kad vieni asmenys – nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o kiti – trukdė antstolės veiklai. Todėl vieni ir buvo nubausti administracine tvarka, o kitiems iškeltos baudžiamosios bylos.  Teismas sako: „Šie vaizdo įrašai, kuriuos prokuroras pagrįstai įvertino kaip pagrindinius išteisintųjų kaltės įrodymus, paneigia išteisintųjų parodymus“. 

Toliau dar įdomiau:

 

„…Antstolė prisistatė, pranešė, kad bus vykdomas teismo sprendimas perduoti vaiką motinai ir prašė netrukdyti tai padaryti ir leisti praeiti prie namo, tačiau žmonės nepraleido praeiti iki namo durų. Tada policijos pareigūnai balsu ir per garsiakalbį prašė žmonių atsitraukti, padaryti praėjimą prie namo, žmonės buvo perspėti kad vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus….“ Galvojau, kad gal būt neteisingai supratau, kas turima omeny kalbant apie garsiakalbį, tačiau toliau tekste randu dar vieną įdomų sakinuką: „Kaip patvirtino ir aukščiau aptartų vaizdo įrašų duomenys, pareigūnas R.Oželis per garsiakalbį pasakė, kad trukdymas vykdyti teismo sprendimą bus laikomas nusikalstama veika, šis tekstas aiškiai girdimas. K.Dūdėnas stovi netoli, be to kitus šio pareigūno žodžius jis teigė girdėjęs, todėl darytina išvada, jog ir įspėjimą apie atsakomybę žinojo“. Tai suglumino. Peršasi mintis, kad tekstas tarsi tyčia suveltas taip, jog atrodytų, kad žmonės kuo aiškiausiai girdėjo jiems antstolės bei pareigūnų duodamus nurodymus, nes buvo kalbama per garsiakalbį, iš arti. O ir nutartyje ne vieną kartą pabrėžiama, kad  žmonėms „R.Oželis yra matomas ir gerai girdimas“.  Apie faktą, kad iš tiesų garsiakalbis skambėjo už gerų 20 metrų policijos automobilyje ir įjungtas vėliau – net neužsimenama. Ir todėl teismas daro išvadą, visa, himną giedanti ir „Lietuva“ skanduojanti, minia gerai turėjo girdėti, kas jiems sakoma. O mintis, kad taip sako, dar ir todėl, kad žiūrėdami įrašą, padarytą arti perspėjimus sakančio žmogaus, jie, t.y. teisėjai, iš tiesų viską gerai girdi, išvis trikdo –  juk teismas turėjo išsiaiškinti ar teisiamieji tuo nurodymus realiai girdėjo…. Įrodymų, panaigiančių kaltinamųjų žodžius, jokių nenustatyta.

Pasak teismo, tų penkiolikos asmeninę kaltę įrodo jų nenuoseklūs parodymai: „Kiti išteisintieji taip pat buvo nenuoseklūs savo parodymuose, visi teigė, kad negirdėjo pareigūnų perspėjimų pasitraukti, netrukdė antstolei praeiti link namo durų, su ja kontaktų neturėjo, jos nelietė, nestumdė, nei jai nei policijos pareigūnams užgaulių žodžių nesakė, todėl nesuprato, kodėl būtent jie buvo ištraukti iš minios ir sulaikyti, tačiau tuo pačiu visi nurodė, kad ant praėjimo ir prie įėjimo į namą žmonių buvo daug, visi stumdėsi, kai kurie stovėjo susikibę rankomis, žmonės patys nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų antstolė ėjo kartu su policijos pareigūnais, ir jie (išteisintieji) suprato, kad reikia pasitraukti ir praleisti antstolę, tačiau nebuvo kaip, nes buvo spūstis“. Taigi, tai, kad išteisintieji savo parodymuose tuo pačiu liudijo, kad jie netrukdė anstolei ir, kad prie namo buvo spūstis, tai  ir įrodo jų kaltę. Nes, teismas iš to  daro išvadą, kad būtent šitie žmonės ir buvo … spūstis. Todėl ir buvo sulaikyti. Kas gali būti akivaizdžiau.. „Akivaizdu, tą patvirtina vaizdo įrašai, kad policijos pareigūnai, siekdami kuo operatyviau ir optimaliau įvykdyti savo pareigas, nuo praėjimo link namo ir jo durų pašalino labiausiai trukdžiusius asmenis, t.y. išteisintuosius, o kadangi visi buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, už tokius neteisėtus veiksmus ir niekas savanoriškai nesitraukė, jie buvo sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn“ – rašoma toliau. Bet juk sulaikyti buvo ir tie, kurie vėliau nubausti administracinėmis baudomis.

„Tai, kad kiti greta buvę asmenys nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, savaime nedaro išteisintųjų veiksmų nenusikalstamais, esant juose akivaizdžiai jiems inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių visumai“ – toliau dėsto Kauno apygardos teismo kolegija. – „Iš visų aptartų įrodymų matyti, kad visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys atliko panašius, praktiškai tapačius veiksmus – visi jie stovėjo minioje ant praėjimo į namą ir prie namo durų, paprašius antstolei pasitraukti nuo praėjimo, šių reikalavimų nevykdė, policijos pareigūnams pareikalavus nepakluso, trukdė antstolei praeiti ir ją praeinančią stumdė…. Įvertinus aptartą, darytina išvada, kad visiems išteisintiesiems kaltinimai suformuluoti pagal nustatytas faktines aplinkybes – jie visi bendrai atliko tapačius veiksmus, ir tokius išteisintųjų veiksmus kolegija vertina kaip smurto ir prievartos naudojimą ir tai negali duoti pagrindo išvadai, kad kaltinimai jiems nebuvo individualizuoti“ – tokiu būdu neva individualizuoja kaltinimus kiekvienam atskirai Kauno apygardos teismo kolegija. Tačiau juk administracinėmis baudomis nubausti – elgėsi lygiai taip pat. 

Perskaičius Kauno apygardos teismo nuosprendį, taip ir  nebesupratau, kurie čia įrodymai ką įrodo. Ar kaltinamųjų kaltę įrodo liudytojų duoti parodymai, kuriuose liudijama,  kad tą rytą stovėjo apie 100 žmonių ir visi bendrai kažką nusikalstamo veikė? Ar tie įrodymai su vaizdo medžiaga, kurioje pats teismas detalizuoja, kad prie namo stovinti žmonių grupė kai ką bendrai nusikalstamo veikė  – ne tik tie, kurie dabar teisiami, bet ir tie, kurie nubausti administracinėmis baudomis ir tie, kurie niekaip nenubausti. Ar vis dėlto „darymas bendrai“, tai  ir reiškia – „individualiai“? Ir kokiu būdu teismas atskyrė, kad vienodai besielgę žmonės – vieni nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, o kiti trukdė antstolio veiklai? Ar yra dar kažkas, kas slypi tarp eilučių, kažkas ką turime nuspėti, įsivaizduoti, suprasti? 

Man labai patinka kiekvieną šeštadienį, sekmadienį per Baltijos televiziją transliuojamas pagal dokumentinius kadrus sukurtas prancūzų serialas „Kas žudikas“. Jame tikri įvykiai, tikros istorijos, tikri teismai ir tikri nusikaltėliai bei aukos. Be galo įdomu žiūrėti, kaip dirba profesionalai – nagrinėjama kiekviena detalė, aplinkybė, kiekvienas įkaltis, įrodymas. Ir jame, jei kyla nors mažiausia, nors menkiausia abejonė dėl įtariamojo kaltės – jis išteisinamas. Nes įrodymų trūkumas, jų nepagrįstumas ar abstraktumas, vienareikšmiškai kalba įtariamojo naudai. Geriau išteisinti, nei nuteisti neteisingai. 

Čia gi viskas kažkaip atvirkščiai. Pagal tuos pačius, bendrus prokuroro R.Gailevičiaus kaltinimus – vieni žmonės nusikalto lengvai, o kiti sunkiai.  Ir nors kaltinimai suformuluoti visiems bendrai, tos pačios veikos buvo įvertintos skirtingai. Teismas net nesivargino konkrečiai detalizuoti kokius gi iš tiesų nusikalstamus veiksmus atliko kiekvienas išteisintasis atskirai. O turėtų, nes byla – juk baudžiamoji. Pagal teismą „bendrai“ tuo pačiu reiškia ir „individualiai“. Todėl už tuos pačius analogiškus veiksmus, žmonės ir buvo nubausti skirtingai. Ne bendrai. 

 

Facebook komentarai
Back To Top