skip to Main Content

Garliavoje beveik neišsiblaivanti nepakeičiama teisėsaugos liudininkė-žurnalistė A.Kuznecovaitė praneša naujas sensacijas apie pedofilijos bylą

Šiandien ‘Lietuvos rytas“ mums pranešė naujas sensacijas iš vadinamosios Garliavos pedofilijos bylos – straipsnio autorė, garsi tyrėja Asta Kuznecovaitė, kuri buvo infiltruota į „garliavinių – patvorinių“ judėjimą kaip dviguba agentė – mums pranešė, kad pedofilijos byloje nukentėjusi Deimantė Kedytė duoda vis naujus parodymus, kurie demaskuoja visą „garliavinių“ judėjimą.
Pasak Kuznecovaitės, 2013 metų kovo 13 dieną vykusioje apklausoje L.Stankūnaitės dukra papasakojo girdėjusi N.Venckienės kambaryje vykusį pokalbį, kuriame, be pačios N.Venckienės, dalyvavo jos teta Audronė Skučienė bei partijos „Drąsos kelias“ pirmininkas Jonas Varkala. „Jie kalbėjosi apie tai, kad reikia kažką pasekti ir pašalinti, nes kitaip jiems viskas žlugs. Supratau, kad reikia pašalinti to berniuko (V.Milinio. – Red.), kurio nuotrauką man rodė, tėtę (Albertą Milinį. – Red.), – kalbėjo L.Stankūnaitės dukra.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/12/01/news/del-n-venckienes-ispusto-pedofilijos-burbulo-svarbiausias-klausimas-12746618/

Labai keista, kad tik po šešerių metų paaiškėjo šio pokalbio ir parodymų detalės. Dar keičiau, kad tas pats N.Venckienę iš izoliatoriaus paleidęs teisėjas Audrius Cininas dar 2013 m. jam vienam žinomais metodais buvo nustatęs, kad „mergaitės atmintis ištrinta“, ir ji nieko neatsimena, kas su ja buvo nutikę. Būtent ištrinta atmintimi A.Cininas paneigė penkių valstybinių ekspertizių išvadas, kad pedofilų auka Deimantė nemeluoja, pasakodama apie seksualinę prievartą prieš ją. Beje, A.Cininas rėmėsi vienintele „ekspertizę“, kurios autorė niekada nebuvo mačiusi ar kalbėjusi su auka, tiesiog, kaip ir Cininas, parašė savo išvadas „iš lubų“. Ir priešingai – ekspertės, tvirtinusios, kad Deimantė nemeluoja pasakodama, kad Ūsas jai kaišiojo savo „sysalą“ į burną mamos akivaizduoje, tokias išvadas padarė po ilgo pokalbio su auka:

 

 

Dar keisčiau atrodo ir straipsnio autorės parodymai – mat A.Kuznecovaitė yra nepakeičiama liudininkė teisiant Neringos Venckienės tėvus.

Mat Vilniaus apygardos  teisme paaiškėjo, kad Vytautas ir Laima Kedienė buvo teisiami pagal galimai melagingus A.Kuznecovaitės parodymus, dėl kurių teismas nieko nepasisakė.
Laimos Kedienės advokatė savo skunde nurodė, kad teismas tendencingai ir netinkamai vertino byloje esančius liudytojos Astos Kuznecovaitės parodymus. Ši „Lietuvos ryto“ žurnalistė paliudijo, kad Laimutė Kedienė, girdint mažametei Deimantei, neva pasakojo apie pedofilijos bylą žodžiais, už kurių vartojimą močiutė buvo nuteista.
Tačiau A.Kuznecovaitės liudytojos parodymais iš viso negalėjo būti grindžiama jai inkriminuota nusikalstama veika, kadangi liudytojos parodymai prasilenkia su L.Kedienei pareikšto kaltinimo laikotarpiu.
Mat teisme paaiškėjo, kad A.Kuznecovaitė pasakojo apie laikotarpį nuo 2010-07-17 iki 2011 m. balandžio mėnesio, tuo tarpu kaltinimas L.Kedienei pateiktas jai už kalbas nuo 2009- 07-01 iki 2010-07-16.
Tačiau dėl šios aplinkybės teismas nuosprendyje nieko nepasisakė, kas tik įrodo teismo akivaizdų neįsigilinimą į bylos duomenis.
Paminėtina ir tai, kad ši liudytoja (A.Kuznecovaitė) teisme tvirtino, kad ji atvyko 2010-07-17, tačiau kodėl teismas mini 16 d., neaišku. Svarbu tai, kad ši liudytoja yra žurnalistė, kuri rašė straipsnis, pati klausinėjo mergaitės ir aiškinosi aplinkybes apie mergaitės atžvilgiu vykdytą nusikalstamą veiką, tačiau teismui tai buvo nesvarbu. Kita vertus, pasak advokatės, liudytojos Astos Kuznecovaitės parodymai apskritai labiau primena neblaivaus žmogaus fantazijas. Šios bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys bei kitų liudytojų parodymai leidžia daryti neginčytiną išvadą, jog liudytoja Asta Kuznecovaitė piktnaudžiauja alkoholiu (kuo įsitikinti galėjo ir teismas, apžiūrėdamas foto nuotraukas, išklausydamas liudytojų parodymus, tame tarpe ir Vitalijaus Keršio (t. 15, b. 1. 90-96), liudytojos Audronės Skučienės (t. 15, b.l. 180-120), Birutės Stepankevičienės (t. 15, b.l. 148-149), Laimos Lavastės). Papildomai prideda teismui fotonuotraukas, kuriose užfiksuota neblaivi alkoholį vartojanti liudytoja, kadangi apylinkės teismas šias nuotraukas atsisakė prijungti.

Be to, ši liudytoja, kaip žurnalistė, rašė straipsnį, persiuntė jį Neringai Venckienei, kuris patalpintas ir išspausdintas pastarosios knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“, kur ši liudytoja tuo pačiu laikotarpiu, tas pačias aplinkybes nurodo visiškai priešingai, kas akivaizdžiai rodo šios liudytojos parodymų nepatikimumą.

Teismas visiškai netinkamai vertino liudytojo Sergejaus Lemziakovo parodymus. Priešingai teismo nuosprendžio motyvams, liudytojo Sergejaus Lemziakovo parodymai paneigia, o ne patvirtina jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymą. Nors ikiteisminio tyrimo metu abiejų apklausų metu liudytojas parodė, kad neva girdėjo Laimutę Kedienę prie mažametės sakant necenzūrinius žodžius („pedofilas“, „sysalas“, „išgamos“), tačiau apklaustas teisme, jau parodė, kad vaikas buvo viename kambario gale, o suaugusieji kitame gale, maždaug 3 – 4 m. atstumu.

Teismas nepagristai grindė apkaltinamąjį nuosprendį liudytojos Laimos Lavastės (žurnalistės) parodymais, kadangi šie parodymai yra šališki, neįtikinami, nelogiški. Liudytoja save laikė Andriaus Ūso drauge, kuris ir buvo vienas iš galimų įtariamųjų mažametės tvirkinimo byloje. Ši liudytoja dalyvavo eilėje televizijos laidų ir buvo viena iš pagrindinių Andriaus Ūso gynėjų. Ji dėjo visas pastangas (tikėtina ne už dyką), kad apginti minėtą asmenį ir savo poziciją ne kartą išdėstė viešai, žemindama apeliantės sūnų ir visą jų šeimą.

Ši liudytoja pati atvyko į jų namus norėdama parašyti straipsnį, „nustatyti tiesą“. Kyla klausimas, kodėl šiai liudytojai nekyla atsakomybė už vaiko klausinėjamą apie prieš ją vykdytą nusikalstamą veiką? Be to, šios liudytojos teisme duoti parodymai apie jos, neva mistinį, tariamą persekiojimą, t. y. jos mašinos stabdymą miške ir nepažįstamų vyrų išsakytą grasinimą nužudyti, leidžia spėti apie jos nestabilią psichikos būseną.

Teismas, vertindamas Deimantės Stankūnaitės parodymus (2013-06-07 ir 2014-10-14) daro prieštaringas išvadas, dėl ko iš viso negalima suprasti, kaip buvo vertinti jos parodymai. Viena vertus, teismas nuosprendyje nukentėjusiosios parodymų nevertina, kaip tinkamo įrodymo, pripažįsta, jog šioje byloje atliktoje apklausoje duoti nukentėjusios parodymai kardinaliai skiriasi nuo anksčiau duotų, tačiau tuo pačiu teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kas yra nelogiška ir akivaizdžiai prieštaringa. Mažametės parodymų kardinalus prieštaringumas tikėtina, buvo sąlygotas ne tik ilgo laiko tarpo, tačiau ir motinos Laimutės Stankūnaitės, su kuria šiuo metu gyvena mažametė, ir akivaizdžiai neigiamo požiūrio į Laimutę Kedienę ir Vytautą Andrių Kedį, įtakos.

Pirmos instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių „nepastebėjo“, kad vykdyta nukentėjusiosios apklausa teisme iš viso neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Peržiūrėjus apklausos įrašą, akivaizdžiai matyti, kad dalis apklausos (kuomet mergaitė pradeda kalbėti apie galimai apie tvirkinusius vyrus) yra iškirpta, pasikeičia 2014-10-14 vykusios apklausos laikas ir vaizdas), o dalies mergaitės apklausos iš viso nėra, nors 2013-06-07 apklausa faktiškai vyko apie 3-4 vai., šios apklausos įrašo nėra užfiksuota nei vienos valandos.

Todėl akivaizdu, jog minėta apklausa iš viso negalėjo teismo būti pripažinta, kaip įrodymu šioje byloje. Nors mergaitė nurodo, kad su ja buvo elgiamasi blogai, ją neva kažkur vežė, mušė su diržu (nors tai neturi jokio ryšio su kaltinimu) ir ji nemėgo kaimynės Olgos Girdauskienės, tačiau iš byloje pateiktų garso įrašų turinio akivaizdu, kad mažametė Laimutės Kedienės namuose jautėsi laisvai, gerai ir buvo linksma. Garso įrašuose girdėti tiek mergaitės juokas, tiek geranoriškas bendravimas su savo seneliais bei Olga Girdauskiene.

Pabrėžtina, jog pati Laimutė Stankūnaitė pripažino, jog 2009-2010 metais (pareikšto kaltinimo laikotarpiu) ji beveik nesimatė su dukra ir pati asmeniškai negirdėjo, kad Laimutė Kedienė ar Vytautas Kedys būtų sakę mergaitei seksualinę reikšmę turinčius žodžius.

L.Kedienė aptarė ir kitus įrodymus, kurie paneigia pastarajai reiškiamą kaltinimą. Vienas jų – 2009-11-25 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvada Nr. 92TPK-1 (5t.b.1.141-166). Ekspertai šioje išvadoje nustatė, jog D. Kedytė neabejotinai patyrė seksualinę prievartą ir tokių veiksmų negalėjo išsigalvoti. Jie konstatavo, kad D. Kedytės parodymuose yra realia patirtimi pagrįstų seksualinio pobūdžio veiksmų apibūdinimo. Šiai nagrinėjamai bylai ši išvada svarbi tuo aspektu, jog patvirtina, kad mergaitės pasakojimai, išsakyti žodžiai, buvo realūs įvykiai.

Tai, kad tam tikras asmuo, kaltinamas mergaitės tvirkinimu, buvo išteisintas, neįrodžius kaltės, dar nereiškia, kad to nebuvo. Teismas nevertino, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu mergaitei buvo skirta apsauga, kuri gyveno Venckų namuose, ir visą laiką mergaitė buvo jų priežiūroje ir apsaugoje, mergaitė buvo lankoma Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, ką patvirtino byloje tyrimo surinkti aktai, apklausos ir t.t. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-09-10 raštas Nr. S-2384, patvirtina, kad tariamu D. Stankūnaitės intelektualiniu tvirkinimo laikotarpiu, mergaitė priešmokyklinio ugdymo grupėje elgėsi normaliai, buvo linksma, noriai bendravo, buvo aktyvi (t. 7, b.1.3).

Olga Girdauskienė nurodė, kad ji teisiama už tą pačią veiklą jau antrą kartą pagal skirtingus BK straipsnius (233 ir 153) tame pačiame kaltinimo laikotarpyje, remiantis tų pačių liudytojų tais pačiais parodymais ją jau nuteisė ir toliau teisia vėl naudojantis „etatinių“ liudytojų pasakojimais, o taip pat tuo pačiu Slapto pasiklausymo protokolu. Liudytojai Marius Kuprevičius, Vitalijus Keršys ir Asta Kuznecovaitė nuo 2011 iki 2016 metų buvo apklausti tyrėjų ir teisėjų eilę kartų. Visų jų parodymai einant laikui buvo vis „informatyvesni“. Tie patys „pokalbiai“ su Deimante Kedyte vienu metu traktuojami kaip „poveikis liudytojai“, kitą kartą tie veiksmai jau vertinami „intelektualiniu tvirkinimu“.

Advokato vertinimu, liudytojas Marius Kuprevičius yra nepatikimas liudytojas. Jo pozicija buvo nenuosekli, kardinaliai priešinga. Vienu metu buvęs aktyviu Deimantės Kedytės artimųjų nurodytosios pedofilijos versijos šalininku, jis aktyviai dalyvavo Kėdžių namų aplinkoje veikusioje jų šalininkų stovykloje, o vėliau jis tapo tos pedofilijos versijos tokiu pačiu aktyviu priešininku. Be to jis galimai turi ir savą interesą apkalbėti Olgą Girdauskienę ir tokiu būdu įsiteikti kaltintojų naudai, kad jam pačiam nebūtų reiškiamos teisinės pretenzijos dėl jo ankstesnės veiklos Klonio g. įvykiuose Garliavoje. Pažymėtina ir tai, kad šio liudytojo parodymus vienaip ar kitaip paneigė eilė kitų šioje byloje apklaustų asmenų: kaltinamieji Laimutė Kedienė, Vytautas Andrius Kedys, liudytojai Audronė Skučienė, Edmundas Limantas, Violeta Milevičienė, Marijona Gutauskienė, Raimundas Čegis, Renaldas Čiglinskas, Vida Vaiva Armonienė ir kt.

 

 

Visus šiuos argumentus Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja – nuotr. viršuje), Jurgitos Mačionytės, Aleno Piesliako), atmetė. Itin įdomu, kad teismas atsisakė vertinti D.Kedytės 2008-12-17, 2008-12-30 apklausos protokolus, taip pat nepasisakė apie 2009- 04-15 pastarosios psichologinį įvertinimą.

Ši kolegija atsisakė vertinti minėtus įrodymus, nes tai neva nėra šios bylos „nagrinėjimo dalykas“, todėl, šiuo atveju, nėra reikšmingi ir nukentėjusiosios parodymai apie šias aplinkybes.

Aukštesnysis teismas taip pat nevertina skundo argumentų apie neva Andriaus Ūso ir kitų asmenų tvirkintą mažametę nukentėjusiąją Deimantę Stankūnaitę. Lietuvos teismų informacijos sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nuosprendžiu Andrius Ūsas išteisintas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti BK 153 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos požymių.

Teismas taip pat pripažino tinkamais liudytojų Astos Kuznecovaitės, Laimos Lavastės, Sergejaus Lemziakovo, Remigijaus Juodkazio, Evelinos Talalienės, Vitalijos Petrokienės, taip pat pačios mažametės Deimantės Stankūnaitės ir jos mamos Laimutės Stankūnaitės duotais parodymus.

Nuteistoji Laimutė Kedienė bei prašo liudytojos Astos Kuznecovaitės parodymus vertinti kritiškai, kadangi ji vartodavo alkoholi ir būdavo apsvaigusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas vertinti liudytojos parodymus kaip neobjektyvius ar nepatikimus. Tai, kad būdama Kėdžių namuose (ne kartą ten nakvojo) vartojo alkoholį, nereiškia, jog ji nesugebėjo suvokti situacijos ir kritiškai ją vertinti.

 

Facebook komentarai
Back To Top