skip to Main Content

Seimas svarstys Nerijaus Meilučio kandidatūrą į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus

Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė Seimui pristatė šalies vadovo dekretą, kuriuo siūloma pritarti Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus.

Pasak J. Šovienės, N. Meilutis yra sukaupęs ilgametę patirtį teisėjo darbe, puikiai išmano tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo procesų pobūdį: „Teisėjo N. Meilučio įgyta ne tik baudžiamosios, bet ir civilinės teisės taikymo patirtis yra reikšmingas kandidato privalumas, sustiprinsiantis Lietuvos apeliacinio teismo, nagrinėjančio labai sudėtingas bylas, teisėjų korpusą.“

„Esu išnagrinėjęs bylas, skaičiuojant net ne dešimtimis, šimtais, bet tūkstančiais. Tai iš tiesų, ko gero, ir yra tas esminis kriterijus, tikroji vertė, sprendžiant dėl mano profesinės patirties ir gebėjimų. Dabar bandau žengti dar vieną, vėlgi – nuoseklų – žingsnį teisėjų karjeroje. Kadangi manau, kad turiu pakankamai patirties nagrinėti ir didelės apimties, ir sudėtingas bylas, išlikti jose neutralus ir vienodai visiems teisingas. Todėl manau, kad galiu būti naudingas Lietuvos žmonėms, dirbdamas ir viena pakopa aukštesniame nei apygardos teismas, tai yra Lietuvos apeliaciniame teisme“, – prisistatydamas Seimo nariams sakė N. Meilutis.

Pagal Konstituciją, Apeliacinio teismo teisėjus skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.

Kandidatui atsakius į Seimo narių klausimus parlamentas pradėjo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Nerijų Meilutį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projekto Nr. XIVP-383 svarstymo procedūrą Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vyks Seimo frakcijų susitikimai su kandidatu. Numatoma projekto svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 20 d.

 

CV_Nerijus+Meilutis

 

Teisėjas Nerijus Meilutis – tipiškas mafijos įrankis

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis – tipiškas pastūmdėlis, kurį  Grybauskš dalytė stūmdė kaip norėjo, ir kurios nurodymus minėtas pilietis aklai vykdė. Nes žinojo, kad už neteisėtų nurodymų vykdymą jis pats galės daryti, ką nori. Apie buvusį savo viršininką N.Meilutį Čikagos teisme, kur buvo nagrinėjama jos ekstradicijos byla, pasakojo ir Neringa Venckienė : „2012 m. birželio 1 d. savo kabinete Kauno apygardos teisme mane aplankė teismo pirmininkas (dar vienas Grybauskaitės statytinis Nerijus Meilutis – aut. Pastaba), kuris man pranešė, kad jam skambino iš Lietuvos prezidentės kanceliarijos ir pareikalavo, kad aš atsistatydinčiau. Atsakiau, kad neketinu atsistatydinti, tačiau po to, kai netekau teisinės neliečiamybės 2012 m. birželio 26 d., pajutau, kad nebegalėsiu toliau dirbti.

Savo atsistatydinimo laiške prezidentei Grybauskaitei parašiau, kad nebegaliu dirbti neturėdama teisinės neliečiamybės, o taip pat aprašiau korupcinę praktiką teisme, kurios liudininke buvau. O taip pat – praktikos, kaip buvo tiriama pedofilijos byla“.

 

Kodėl D.Grybauskaitė nuolat į generalinius prokurorus siūlo teisėsaugos mafijos atstovus? (pildom)

Kodėl Dalia Grybauskaitė į generalinius prokurorus siūlo žmones, kurie atsakingi už nuolatinį įstatymų laužymą ir organizuotų nusikaltėlių dengimą. Naujoji D.Grybauskaitės favoritė – Kaišiadorių teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė kartu su ankstesniu kandidatu, Kauno apygardos teismo pirmininku Nerijumi Meilučiu yra atsakingi už siaubingus nusikaltimus, vykusius šiuose teismuose.

 

 

Visą šią istoriją apie Dambrauskienę ir Meilutį papasakojo buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Aurelijus Beržinis. Jam iki šiol keršija prokuratūroje ir
teismuse įsitvirtinusi mafija už tai, kad A.Beržinis demaskavo vieną jų sėbrą, buvusį generalinį prokurorą ir dabartinį apeliacinio teismo pirmininką Algimantą Valantiną, sąmoningai nuslėpusį vieną nusikaltimą, kai Jonavos rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas girtas suvažinėjo žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos (šis nusikaltimas niekaip nesutrukdė V.Čižausko karjerai ­ jis ir toliau vadovauja Jonavos priešgaisrinei tarnybai ­ aut. pastaba).

Dirbdamas VSD, A.Beržinis atskleidė šį nusikaltimą, ir demaskavo A.Valantiną, kuris žinojo, kad žmogų suvažinėjo V.Čižauskas, tačiau sąmoningai jį slėpė („o jėzau, rajone nebus kam dirbti“). Dar vienas A.Beržinio demaskuotas veikėjas ­ Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas Bagdonavičius, sodinęs į kalėjimą žmones, kurie nesutikdavo atsisakyti savo turto prokuroro naudai.

Ši prokurorų ir teisėjų mafija neliko skolinga – ­ pagal melagingus skundus A.Beržinis buvo nuteistas ir praleido kalėjime kelis metus. Tik po kelių metų A.Beržiniui pavyko įrodyti, kad visa ši Ksuno apygardos prokuratūros sufabrikuota byla yra neteisėta ir jis buvo išteisintas. Iki šiol ši mafija persekioja A.Beržinį ­ – neseniai jis buvo suimtas vykdant E.Dambrauskaitės vadovaujamo Kaišiadorių teismo nuosprendį. Nors tą nuosprendį A.Beržiniui panaikino Aukščiausias teismas, E.Dambrauskienės vadovaujamas teismas išsiuntė nuosprendį vykdyti. Šioje byloje A.Beržinis buvo nuteistas už tai, kad savo skunde pasiskundė, jog teisėjai nemoka elementarios aritmetikos, prievartauja ir atiminėja turtą. Nors tuos dalykus A.Beržinis įrodė teisme, tačiau už tai, kad pavadino daiktus tikrais vardais, gavo 1,1 metų kalėjimo už „nepagarbą teismui“.

Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio jo vadovaujama įstaiga jau trečią kartą teisė A.Beržinį už tai, kad jis teisėjus pavadino plėšikais ir reketininkais. Nors A.Beržinis įrodė, kad sakė tiesą, gavo už tai 1,1 metų kalėjimo. Nekeista, kad D.Grybauskaitė tokį kadrą siūlė į generalinius prokurorus.

Apie tai LL papasakojo pats A.Beržinis:Kokiu

­– Kokiu  pretekstu dabar tave perskioja lietuviška teisėsaugos mafija?

­ – Viskas prasidėjo, kai dar 2010 m. antstoliai man ir mano tėvui neteisingai priskaičiavo skolas, neteisėtai pasisavindami kelis šimtus litų. Jonavos teismo teisėja Lidija Deksnienė nagrinėjo A.Beržinio skundus dėl antstolio veiksmų ­ du paliko nenagrinėtus, o vieną atmetė. L.Deksnienė iš teisėjos Petraškienės sužinojo, kad teisme gautas Beržinio skundas, kuriame ji paminėta kaip nemokanti aritmetikos veiksmų, ir kartu su kitais teisėjais prievartaujanti A.Beržinio turtą ir plėšikaujanti). tada teisėja Deksnienė kreipėsi, kad man būtų iškelta baudžiamoji byla už nepagarbą teismui.

Aš buvau suimtas ir mane nuvežė tiesiai pas išgarsėjusį Kėdainių teisėją Varsackį – jis iš karto man skyrė mėnesį arešto. Kodėl mane suėmė gegužės 2 d.?  Todėl, kad negalėčiau duoti parodymų gegužės 5 d. teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas gerai žinomo kriminalinio nusikaltėlio teisėjo Paštuolio ir organizuotos grupės veiklos, kuri nekėlė baudžiamosios bylos dėl mano turto prievartavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Teisėjai turėjo pridengti šį nusikaltimą pridengusius policijos komisarus, todėl mane ir suėmė, kad toje byloje negalėčiau duoti parodymų, ir tą bylą palikti nenagrinėtą. Todėl buvau suimtas gegužės 5 d., o Panevėžio apygardos teismas gegužės 16 d. nurodė mane paleisti.

Tada padaviau į teismą tuos veikėjus, kurie mane neteisėtai buvo sulaikę, neteisėtai darė kratas, atėmė dokumentus.  Teisėjas Gaputis mano skundą atmetė – tai, kad kalėjime sėdėjau 15 parų visiškai neteisėtai, jo galva, nieko baisaus, ir normali procedūra – teisėjas nurodė, kad visi tie teisėjų ir prokurorų veiksmai „nereiškia, kad buvo padaryta veikla, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių“, ir kad nėra „pagrindo manyti, kad aš buvau suimtas tyčia“.

Byloje dėl nepagarbos teismui neatvažiavo nė viena „įžeista“ teisėja, išskyrus teisėją Deksnienę. Posėdžio metu greitai ją pagavau, kad nemoka aritmetikos, ir ji tai pati pripažino, tačiau pasakė, kad tai padarė netyčia.  Kauno apygardos teismas manęs net nekvietė į posėdį, nevertino, kad proceso metu teisėja Deksnienė prisipažino, kad nemoka aritmetikos veiksmų. Šis teismas paliko man metus kalėjimo, tik nurodė, kad iš nuosprendžio išmesti kaip įžeidimą ir frazę apie tai, kad „teisėjai nemoka elementarių aritmetikos veiksmų“. Manau, kad čia jau veikė ir  prokuroras Bagdonavičius, ir būsima generalinė prokurorė, nors prieš tai šiame teismui vadovauja Meilutis, vėliau paskirtas Kauno apygardos teismo pirmininku. Padaviau skundą Aukščiausiam teismui, kuris nuosprendį
panaikino ir bylą gražino iš naujo nagrinėti, nurodęs, kad nepamatė būtino dalyko – tiesioginės tyčios.

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));