skip to Main Content

G.Nausėda prisipažino, kad yra impotentas

Aurimas Drižius

 

 

 

Ekscelencija Gitanas Nausėda man atrašė, kad jis yra neįgalus spręsti bet kokią problemą. T.y. prezidentui buvo pateikti įrodymai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai sąmoningai siunčia į kalėjimą nekaltus žmones ir teismo salėje paskelbia – „nekritikuok teisėsaugos, tada nenuteisime“. Nors kaip žinia, Konstitucija mums sako, kad Lietuvos piliečių persekiojimas už valdžios kritiką yra draudžiamas, tačiau minėto teismo teisėjas G.Dzedulionis man teismo salėje pareiškė (pridedamas ir garso įrašas) : kad aš esu nuteistas todėl, kad :
„per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“. „Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, – tiesiai šviesiai man pasakė teisėjas G.Dzedulionis.

Prieš tai ši G.Dzedulionio vadovaujama kolegija su kitais apygardos teismo teisėjais Alenu Piesliaku ir Jolanta Čepukėniene mane nuteisė už tariamą A.Sadecko šmeižtą.

Parašiau straipsnyje, kad buvau nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, nors realiai šiam privatizavimui vadovavo. T.y. keitė įstatymus taip, kad šią įmonę galėtų nusipirkti Rusijos kapitalo bendrovė „Jukos“, ir per savo UAB „Ekskomisarų biuras“ vienu metu net valdė „Mažeikių naftą“. Mat 1999 m. „Williams“ įsigijus trečdalį „Mažeikių naftos“ akcijų, visi „Williams“ patikėtiniai sėdėjo „Ekskomisarų biure“ ir turėjo ten savo biurą – per A.Sadecko firmą kažkur iškeliavo „Mažeikių naftos“ milijonai. „Mažeikių naftą“ formaliai valdė „Williams“ pagal pasirašytą valdymo sutartį, tačiau realiai „valdymo paslaugas“ teigė ir Sadecko eksai.

 

 

 

Pats A.Sadeckas teisme sakė, kad „aš neturėjau jokių reikalų su tais žmonėmis“ (Su Haretu Galilu ir kitais „Williams“ patikėtiniais – aut. Pastaba). Tačiau kai teismui buvo pateiktas A.Sadecko ir H.Galilio pasirašyta sutartis, teismas, žinoma, jos nepastebėjo ir neįvertino (nuotr. viršuje)

 

https://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2651;kas-williams-vardu-realiai-valde-mazeikiu-nafta&catid=10&Itemid=242&highlight=WyJla3Nrb21pc2FyXHUwMTczIiwiYml1cmFzIiwiYml1cmFzJy0iLCJla3Nrb21pc2FyXHUwMTczIGJpdXJhcyJd

Tai, ką išdarinėja šita teisėjų gauja, jau sunkiai suvokiama – teismas, išnagrinėjęs mano pateiktus rašytinius įrodymus, savo nutartimi „nustato“, kad tokių dokumentų nėra buvę.

Nors tie dokumentai – to pačio teismo posėdžių protokolai ir vieši garso įrašai, įrodantys, kad toks A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių nafta“, ir pats jis vienasmeniškai sprendė, kam ši įmonė turi būti parduota, tačiau teismas laikosi geležinės logikos – A.Sadeckas niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu.

Visi įrodymai, kurie pateikti teismui, ir įrodo priešingai, teismo atmetami, nustačius, kad jų tiesiog nebuvo.

Nors aš jau dešimt metų įrodinėju teismams, kad įrodymas yra įrodymas, negalima „nustatyti“, kad jo nebuvo, tačiau galiausiai toks Vilniaus apygardos teismo teisėjas G.Dzedulioniui neatlaiko nervai ir jis man išaiškina, kodėl aš šmeižiu A.Sadecką. Pasirodo, kad „teisėsaugos kritika“ jau pati savaime yra nusikalstama ir sunkus kriminalinis nusikaltimas.

G.Dzedulionis, 2016 m. birželio skelbdamas man nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-369-365/2016 dėl tariamo A.Sadecko šmeižto, man išaiškina, kodėl esu nuteistas :
„per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“. „Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, – tiesiai šviesiai man pasakė teisėjas G.Dzedulionis.

 

https://www.youtube.com/watch?v=jQYFglf3M94&feature=emb_logo

Sėdėjau ir netikėjau savo ausimis – teisėjas man tiesiai šviesiai pasakė, kad jam nerūpi jokie įstatymai, nors įstatyme parašyta, kad „teisėjas klauso tik įstatymo, niekas negali jam daryti įtakos“.

Čia pirmą parką Dzedulionis man teisinosi, kad „teisėjai irgi žmonės“, jie bandė žiūrėti į mano situaciją per „įvairias prizmes, tačiau kolegija vis dėlto nutarusi, kad turi mane nuteisti. Beje, įdomu, kad apie mano argumentus, kodėl aš manau, kad esu nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, minėta „kolegija“ nepasisakė nė žodžio.

Tada kreipiausi į prezidentą ir gen. prokuratūrą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų Dzedulionio, Aleno Piesliako ir Jolantos Čepukėnienės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba

Minėtas šiaudinis prezidentas man atrašė, kad jis negalįs šių klausimų spręsti, tai yra to pačio gen. prokuroro E.Pašilio reikalas. O Pašilis jau ne kartą taip pat yra suklastojęs savo nutartis, parašęs, kad visų mano paminėtų aplinkybių taip pat niekuomet nėra buvę.

Prezidentui nurodžiau, kad minėta teisėjų kolegija mane nuteisė baudžiamojoje byloje Nr. 1A-369-365/2016 už tariamą Alvydo Sadecko šmeižtą.

Nors visi mano teiginiai, dėl kurių buvau nuteistas už tariamą šmeižtą, buvo pagrįsti dokumentais ir įrodymais, tačiau minėta kolegija atsisakė juos vertinti, o pats kolegijos pirmininkas G.Dzedulionis man žodžiu, skelbdamas nuosprendį, išaiškino, kad esu nuteistas todėl, kad kritikuoju teisėsaugą.

Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba ir dokumentų klastojimas.

 

Minėta kolegija nusprendė, kad tai Sadecko (nuotraukoje viršuje švenčia jubiliejų su visa Lietuvos „grietinėle“ – G.Vainausku, kuris, pasak STT, pastoviai reketuoja, grasindamas paviešinti kompromituojančią medžiaga ir t.t.) šmeižtas dėl vienintelės priežasties – nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus.

Tačiau prokuratūra ir teismai jau daugiau nei dešimt metų klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai, todėl pasiekti, kad jis būtų nuteistas dėl melagingų parodymų – neįmanoma misija.

„Visa teismų sistema klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai“, – pripažino mano nuomonę kaip pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas G.Rainys kitoje byloje, kurioje A.Sadeckas taip pat kaltino mane šmeižtu. Tačiau šioje byloje svarbu kas kita – teisėjas G.Dzedulionis man nepatingėjo paskaityti moralo, iš kurio aš supratau, kad vienintelė priežastis, kodėl aš esu nuteistas – kad „per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“.

„Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, – tiesiai šviesiai man pasakė teisėjas G.Dzedulionis. Sėdėjau ir netikėjau savo ausimis – teisėjas man tiesiai šviesiai pasakė, kad jam nerūpi jokie įstatymai, nors įstatyme parašyta, kad „teisėjas klauso tik įstatymo, niekas negali jam daryti įtakos“. Nors Konstitucija sako, kad „draudžiama persekioti už kritiką“, teisėjas Dzedulionis tai daro, ir tai atvirai deklaruoja. Čia pirmą parką Dzedulionis man teisinosi, kad „teisėjai irgi žmonės“, jie bandė žiūrėti į mano situaciją per „įvairias prizmes, tačiau kolegija vis dėlto nutarusi, kad turi mane nuteisti. Beje, įdomu, kad apie mano argumentus, kodėl aš manau, kad esu nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, minėta „kolegija“ nepasisakė nė žodžio.
Toliau pažodžiui pateikiamas teisėjo G.Dzedulionio moralas, birželio 9 d. skaitant šio teismo nutartį: „Nenoriu aš ginčytis su tomis aplinkybėmis ar su savo kolegomis, tačiau aš noriu pasakyti, kad šiuose bylose tas klausimas nebus niekada nagrinėjamas. Kolegija žiūrėjo į tą jūsų skundą per tą prizmę, kurią nurodė apygardos teismas, ji žiūrėjo ir per tą nuostatą, kurią išsakė Aukščiausiasis teismas. Tai yra ne per tą draudimą, o kitaip tariant, kad tai yra žmogaus teisės rašyti apie teisėsaugos institucijų darbą. Mes bandėme žiūrėti į šią visą situaciją ir per šią prizmę. Bet, užkliuvo vienas momentas, kurio mes niekaip negalėjome išspręsti. Bet kurie jūsų straipsniai, kurie yra rašomi apie teisėsaugos institucijų darbą, jie akcentuoja labai didelį dėmesį į jūsų ir A.Sadecko tarpusavio santykius. Tos aplinkybės, jos dominuoja bet kokį straipsnį jūs berašytumėte. Gal jums reiktų biškį pakeisti savo poziciją, nes…čia gal ne mūsų nutarties dalykas, bet toks pastebėjimas. Po Aukščiausiojo teismo nutarties keičiasi požiūris į tą jūsų situaciją, po bižki. Gal būt, jums nereikia taip aštriai akcentuoti viso dėmesio, rašant apie teisėsaugos institucijų darbą. Va tokia yra situacija. Teisėjų kolegija yra gyvi žmonės, kurie žiuri normaliai j tą situaciją. Taip nebuvo, kad viens du ir priėmė nutartį“.

Beje, tai pačiai teisėjų kolegijai buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra sprendžiant, kam turi būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos. T.y. A.Sadeckas asmeniškai perrašė „Nacionalinio saugumo pagrindų“ įstatymą, ir iš šio įstatymo po Sadecko „redakcijos“ dingo nuostata, kad strateginės Lietuvos įmonės gali būti parduodamos tik NATO šalyse registruotoms įmonėms. Tokiu būdu A.Sadeckas atvėrė kelią „Mažeikių naftą“ privatizuoti Lietuvai nedraugiškos Rusijos įmonei „Jukos“. Bet kuriuo atveju, A.Sadecko vaidmuo šiame privatizavime buvo esminis, tačiau teismui A.Sadeckas pateikė ieškinį, prašydamas uždrausti jį sieti su šiuo privatizavimu, ir daug kartų teisme, prisiekęs sakyti tiesą, A.Sadeckas sakė, kad jis niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu ir niekaip šiame procese nedalyvavo.

Facebook komentarai
Back To Top