skip to Main Content

Trys Seimo opozicinės partijos prašo Respublikos Prezidento sušaukti Valstybės gynimo tarybą, keisti krizės valdymo vadovybę bei užtikrinti tinkamą medikų testavimą ir apsaugą

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu sušaukti išplėstinį Valstybės gynimo tarybos posėdį, peržiūrėti ir keisti krizės valdymo struktūrą bei užtikrinti medikų tinkamą apsaugą bei testavimą.

„Su didžiuliu susirūpinimu girdime kasdien vis didėjantį medikų pagalbos prašymų srautą, su pagrįstu nerimu stebime valdžios žmonių ir valdininkų aplaidumo, neatsakingumo ir tiesiog negebėjimo kontroliuoti krizę pavyzdžius. Tik nuo aukščiausių ir realią įtaką turinčių pareigūnų priklausys, kokia bus mūsų valstybės rytdiena ir kokios bus pandemijos pasekmės mūsų visuomenei ir valstybei. Todėl siūlome nedelsiant peržiūrėti krizės valdymo grupės – visais lygiais – vadovavimo struktūrą, taip pat ir keičiant vadovybę. Būtina sugrąžinti visuomenės pasitikėjimą, kad valstybė geba valdyti situaciją. Būtina užtikrinti telkiančią lyderystę, gebančią esamą situaciją vertinti ir valdyti plačiau, užtikrinant tinkamą visuomenės informavimą, savalaikę pagalbą ir veiksmų koordinavimą su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis“, – į Prezidentą Gitaną Nausėdą kreipiasi G. Landsbergis, V. Čmilytė-Nielsen ir G. Paluckas.

Opozicinės Seimo partijos prašo imtis papildomų, neordinarių priemonių gauti reagentų, pasitelkiant ir Lietuvoje veikiančių biochemijos įmonių potencialą, o gavus reagentus – nedelsiant padidinti atliekamų koronaviruso testų skaičių per parą, į reguliarų ištyrimą įtraukiant visą medicinos personalą.

„Atsižvelgiant į tai, kad viena iš Valstybės gynimo tarybos funkcijų yra nustatyti strategines krizių valdymo gaires, siūlome apsvarstyti galimybę sušaukti išplėstinį Gynimo tarybos posėdį, į kurį būtų pakviesti ir parlamentinių partijų atstovai. Esame pasirengę padėti“, – kviečia opozicinių partijų pirmininkai.

„Jeigu nepajėgiama išspręsti tiekimo problemų, tikslinga leisti įstaigoms tiesiogiai iš galimų tiekėjų įsigyti reagentus ir diagnostines terpes. Kritinėse situacijose ypatingai svarbu išlaikyti pasitikėjimą priimamais sprendimais, vykdomais veiksmais. Pasitikėjimą pakerta problemų dangstymas, klaidų neigimas, išsisukinėjimas ar net melavimas. Lietuvoje esame dar tik pakeliui į sudėtingiausius išbandymus kovoje su užklupusia pandemija. Ją galime įveikti tik susitelkus, profesionaliai organizuojant ir koordinuojant procesus, teikiant patikimą informaciją“, – kreipimesi ragina G. Landsbergis, V. Čmilytė-Nielsen ir G. Paluckas.

Kreipimasis į Respublikos Prezidentą.

 

Ką reiškia karo padėtis, geriausiai apibūdina Karo padėties įstatymo 

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR UŽSIENIEČIŲ

TEISIŲ IR LAISVIŲ APRIBOJIMAS BEI PAREIGŲ NUSTATYMAS

 

 

8 straipsnis. Žmogaus teisės naudotis privataus gyvenimo neliečiamumu apribojimas

 

Karo padėties metu asmenų telefoninių pokalbių pasiklausymas, susirašinėjimo, pašto siuntų ar kitokio susižinojimo tikrinimas gali būti atliekamas be teismo sprendimo. Tikrinti asmenų susirašinėjimą, pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių ar kontroliuoti bet kokį kitokį asmenų susižinojimą turi teisę tik kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos, ikiteisminio tyrimo įstaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1422, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1667 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1422

Nr. XI-2248, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6107 (2012-10-20), i. k. 1121010ISTA0XI-2248

 

 

9 straipsnis. Žmogaus teisės naudotis būsto neliečiamumu apribojimas

 

  1. 1. Karinės būtinybės atveju kariai turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be gyventojo sutikimo.

 

  1. 2. Karinių vienetų vadai, karo komendantai turi teisę panaudoti būstą kariams, asmenims, pasitraukusiems iš savo gyvenamųjų vietų, apgyvendinti ir karinės paskirties objektams įrengti užtikrinant šių būstų gyventojams galimybę toliau gyventi šiuose būstuose arba perkelti gyventojus į kitus gyventi tinkamus būstus. Šiais veiksmais padarytą žalą valstybė atlygina įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

10 straipsnis. Žmogaus teisės reikšti savo įsitikinimus, ieškoti informacijos ir ją gauti ar skleisti apribojimas

 

  1. 1. Draudžiama ieškoti, gauti, skleisti informaciją apie bet kokius valstybės institucijų ir pareigūnų, kariuomenės veiksmus, karinę bei ekonominę valstybės būklę, karo veiksmų eigą (karinę situaciją) be atitinkamų valstybės institucijų vadovų sutikimo, taip pat įvairiais būdais dauginti, perduoti kitiems asmenims ar kitaip platinti įvairius priešiškus valstybės interesams skelbimus.

 

  1. 2. Karo padėties metu, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus, gali būti apribota asmens teisė gauti valstybės institucijų turimą apie jį informaciją.

 

  1. 3. Karo komendantai kontroliuoja, kaip laikomasi šiame straipsnyje nustatytų apribojimų ir draudimų.

 

 

11 straipsnis. Laisvės kilnotis apribojimas

 

  1. 1. Asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje, įvedus karo padėtį, neturi teisės be specialaus karo komendanto leidimo pakeisti savo nuolatinę gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai pasitraukiama iš kovos veiksmų teritorijos arba šie asmenys evakuojami.

 

  1. 2. Specialaus karo komendanto leidimo nereikia Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams, taip pat atitinkamoje teritorijoje savo įgaliojimus vykdantiems savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams, savivaldybių kontrolieriams, seniūnams, teisėjams, vidaus reikalų sistemos ir prokuratūros pareigūnams, kariniams pareigūnams, šioje teritorijoje veikiančių karinių vienetų kariams ir Lietuvos šaulių sąjungos nariams (šauliams).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-757, 2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2306 (2010-04-27), i. k. 1101010ISTA00XI-757

Nr. XII-2441, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17528

 

 

  1. 3. Dėl vykstančių karo veiksmų tam tikrą teritoriją uždara teritorija gali paskelbti ginkluotųjų pajėgų vadas, lauko pajėgų vadas, šioje teritorijoje veikiančio kariuomenės dalinio ar junginio vadas, taip pat šios teritorijos karo komendantas. Patekti į uždarą teritoriją ir iš jos išvykti galima tik turint specialų karo komendanto leidimą. Tokio leidimo nereikia Valstybės gynimo tarybos nariams, šioje teritorijoje savo įgaliojimus vykdantiems kariniams pareigūnams ir veikiančių karinių vienetų kariams.

 

  1. 4. Užsienio valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra karo padėtyje, piliečiai gali būti internuojami, taip pat apgyvendinami tam tikroje vietovėje uždraudžiant išvykti už šios vietovės ar Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Sprendimą dėl užsienio valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra karo padėtyje, piliečių internavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Internuotų asmenų paleidimo tvarką, atšaukus karo padėtį, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

  1. 5. Asmenų, turinčių teisę į karo belaisvių statusą, ir karo belaisvių repatrijavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Vyriausybė.

 

 

12 straipsnis. Atvykimo į Lietuvos Respubliką apribojimas

 

  1. 1. Įvedus karo padėtį, sustabdomos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, leidžiančios atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų.

 

  1. 2. Užsienio valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką leidžiama tik turint Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje išduotas vizas.

 

  1. 3. Lietuvos Respublikos vizos išduodamos:

 

1) asmenims, gabenantiems ir lydintiems užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų labdaros ar humanitarinės pagalbos Lietuvos Respublikai krovinius;

 

2) asmenims, lydintiems valstybių – Lietuvos Respublikos sąjungininkių teikiamos karinės ar kitokios pagalbos krovinius;

 

3) įmonių, kurios siunčia prekes Lietuvos Respublikos įmonėms, darbuotojams, atstovams, gabenantiems ir lydintiems siunčiamus krovinius;

 

4) įmonių darbuotojams, pateikusiems karo komendantų patvirtintus Lietuvos Respublikos įmonių kvietimus atvykti į Lietuvą;

 

5) asmenims, turintiems vadovaujančių karinių pareigūnų ir valstybės institucijų vadovų kvietimus atvykti į Lietuvos Respubliką;

 

6) Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto darbuotojams;

 

7) kitais Lietuvos Respublikos Seimo nustatytais atvejais.

 

  1. 4. Jeigu Lietuvos Respublika paprašo tarptautinės karinės pagalbos gynybai, taip pat kai vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai, valstybių – Lietuvos Respublikos sąjungininkių kariuomenių vienetai, kariai ir kariniai specialistai gali atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją Kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymo nustatytomis užsienio valstybių kariuomenių vienetų vykimo per Lietuvos valstybės sieną specialios tvarkos sąlygomis.

 

  1. 5. Iš užsienio valstybės, kuri yra karo padėtyje su Lietuvos Respublika, atvykti gali tik asmenys, turintys Respublikos Prezidento, Vyriausybės ar ginkluotųjų pajėgų vado išduotą leidimą. Asmenys, atvykę į Lietuvos Respubliką be leidimo, yra sulaikomi, kol bus išspręstas leidimo išdavimo klausimas. Šie asmenys laikomi tardymo izoliatoriuose ar kitose specialiai tam įrengtose vietose. Sulaikytų asmenų laikymo tvarką nustato Vyriausybė. Asmenys, atvykstantys iš kitų valstybių, nors ir turi Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienyje išduotą vizą, tačiau jei vykdami į Lietuvos Respubliką kirto su Lietuvos Respublika karo padėtyje esančios valstybės ar jos okupuotą teritoriją, į Lietuvos Respubliką neįleidžiami.

 

 

13 straipsnis. Grįžimo į Lietuvos Respubliką ar apsigyvenimo joje teisės apribojimas

 

  1. 1. Lietuvos Respublikos piliečiai, grįžtantys į Lietuvos Respubliką iš valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra karo padėtyje, arba grįžimo metu vykstantys per šios valstybės ar jos okupuotą teritoriją, karinių arba policijos pareigūnųgali būti sulaikyti patikrinti, jei yra duomenų, kad jų atvykimo tikslai priešiški Lietuvos Respublikos interesams. Sulaikyti leidžiama ne ilgiau kaip 4 paras.

 

  1. 2. Leidimai apsigyventi Lietuvos Respublikoje karo padėties metu neišduodami.

 

 

14 straipsnis. Teisės vienytis į politines partijas, politines organizacijas, visuomenines organizacijas ar asociacijas ribojimas

 

  1. 1. Politinių partijų ir politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų ar asociacijų, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, veikusių iki karo padėties paskelbimo, veikla šio įstatymo nustatyta tvarka ribojama arba sustabdoma.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2441, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17528

 

 

  1. 2. Karo padėties metu asmenims draudžiama vienytis į politines partijas ir politines organizacijas, visuomenines organizacijas ar asociacijas, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2441, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17528

 

 

  1. 3. Politinių partijų ir politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų ar asociacijų, veikusių iki karo padėties įvedimo, veikla, joms pažeidus šio įstatymo nustatytus apribojimus, yra sustabdoma ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu, o apskrityje – atitinkamos teritorijos karo komendanto sprendimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-2258, 2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3524 (2004-06-19), i. k. 1041010ISTA0IX-2258

 

 

15 straipsnis. Teisės rinktis į susirinkimus apribojimas

 

Karo padėties metu susirinkimai, išskyrus valstybės institucijų ar pareigūnų ir pasipriešinimo karinei agresijai organizacijų organizuojamus, viešosiose vietose draudžiami.

 

 

16 straipsnis. Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų turėjimas

 

Karo padėties metu asmenys su savimi visada privalo turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Asmenys, neturintys su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, turi būti sulaikomi, kol bus nustatytas asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 48 valandoms.

 

 

17 straipsnis. Privalomieji darbai karo padėties metu

 

Ginkluotųjų pajėgų vadas ar karo komendantai pagal savo kompetenciją karo padėties metu darbingiems asmenims gali nustatyti privalomuosius darbus gynybos ar gyventojų evakavimo tikslais ir šių darbų organizavimo tvarką. Už tokius darbus gali būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

 

Facebook komentarai
Back To Top