skip to Main Content

Europos Sąjungos pinigų išvogimo garantas – VPT viršininkė ir prezidentės patikėtinė Diana Vilytė

 

Aplinkos ministerijai pavaldi įmonė dar 2013 m. pasirašė sutartį už 34,3 mln. litų ES pinigų statyti Klaipėdoje šiukšlių perdirbimo gamyklą. Konkurso sąlygose buvo specialiai nurodyta sąlyga – gamyklos aukštis ne didesnis kaip 8 metrai, tačiau konkurso nugalėtojui UAB „NEC Energy“, kurios vadovai siejami su konservatoriais, buvo leista gamyklą statyti jau 13 metrų aukščio. Visą šį sandorį palaimino Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ir jos viršininkė, prezidentės patikėtinė Diana Vilytė. Konkurentai kreipėsi į teismą ir tada paaiškėjo siaubingų dalykų. 

 

Jau keli metai Aplinkos ministerijos pavaldžios įmonės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (KRATC) vykdo atvirą konkursą dėl šiukšlių perdirbimo ir apdorojimo gamyklos, kuris vadinasi „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo infrastruktūros įrengimas ir komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo paslaugų pirkimas“, ir yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

KRATC į konkurso sąlygas įrašė nuostatą, kad didžiausias leistinas šios gamyklos aukštingumas yra 8 metrai, kas sukėlė konkurso dalyvių nuostabą, kad gamyklos į tokį nedidelį pastatą neįgrūsi.

Konkurso dalyviai klausė, kodėl didžiausias leistinas šio projekto aukštingumas – 8 metrai nuo žemės paviršiaus, ar jau pradėtos detaliojo plano keitimo procedūros dėl užstatymo aukščio?. Pateikiami argumentai: didžiausias reikalingas vidinis statinio aukštis tokiai technologijai yra apie 12 metrų.

Perkančioji organizacija atsakė: Statinių aukštis nebus keičiamas, todėl detaliojo plano keitimo procedūros nenumatomos. Tiekėjai turi pasiūlyme įsivertinti, kad maksimalus leistinas užstatymo aukštis – 8 metrai. 

 

Tiekėjas, su kuriuo buvo pasirašyta rangos sutartis, UAB „NEG Energy“ žinodamas šią informaciją pateikė pasiūlymą, kuriame aiškiai nurodyta: mechaninio rūšiavimo įrenginių pastato gabaritai 93,8×35,4 m., aukštis 8 m. nuo žemės paviršiaus.

 

2013 m. spalio 23 dieną į  KRATC rangovo UAB „NEG Energy“ subrangovų atstovams – Algimantui Cibutavičiui (UAB „Hidrostatyba“) ir Jolantai Kitrai (UAB „Hidrostatybos projektai“) buvo pateikta informacija, kad techninis projektas parengtas ir statybos leidimas gautas deklaravus didžiausią leistiną užstatymo aukštį – 8 metrus, tačiau statant pastatą bus reikalingas didžiausias užstatymo aukštis – apie 14 metrų.

KRATC darbuotojai nurodė, kad norint atlikti tokius pakeitimus bus reikalinga: F1DIC inžinieriaus išleistas pakeitimo orderis, Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, techninio projekto korekcija. Taip pat nurodė galimas rizikas:

1. Egzistuoja didelė rizika, kad FIDIC inžinierius atsisakys rengti tokį pakeitimo orderį.

2. Egzistuoja didelė rizika, kad Viešųjų pirkimų tarnyba neduos sutikimo tokiam rangos sutarties pakeitimui, nes akivaizdus VPį 3 straipsnyje nustatyto nediskriminavimo principo pažeidimas

(eliminuoti iš Pirkimo tiekėjai, kurie suprasdami, kad atsižvelgdami į tokį didžiausią leistiną užstatymo aukštį, nesugebės pateikti pasiūlymo ir jį sėkmingai įgyvendinti).

3. Aplinkos projektų valdymo agentūrai ši informacija žinoma, nes aukščiau minėti dokumentai (klausimai-atsakymai, tiekėjo UAB „NEG Energy“ techninis pasiūlymas, yra rangos sutarties priedai), todėl tik jiems pateikus FIDIC inžinieriaus išleistą pakeitimo orderį, galimai būtų iniciuota pažeidimo tyrimo procedūra ir paprastai taikoma finansinė korekcija (paprastai apie 20- 25 procentus nuo rangos sutarties kainos – 34.399.500,00 Lt).

 

Tada kiti konkurso dalyviai kreipėsi į teismą, nurodydami, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta, jog sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. 

 

Mat Aukščiausias teismas jau yra pasisakęs, kad ši Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata akivaizdžiai yra imperatyvi ir reiškia, kad pradėjus viešojo pirkimo procedūras, negalima keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo sąlygų, t. y. perkančioj i organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje – pirkimo sąlygos, pagal kurių reikalavimus tiekėjai rengė savo pasiūlymus ir pagal kurias tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami, negali būti pakeistos sudarant su laimėtoju pirkimo sutartį – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1401-11.

 

Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 numato, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Sutarties laisvės principas viešuosiuose pirkimuose yra taikomas kur kas siauresne apimtimi, nei įprastai civiliniuose teisiniuose santykiuose. Tai reiškia, kad pirkimo sutarties vykdymo metu iškilus poreikiui keisti pirkimo sutarties nuostatas bendru šalių sutarimu, kaip tai būdinga civiliniams teisiniams santykiams, pirkimo sutarties keitimas nėra galimas. Pirkimo sutarties šalys yra griežtai saistomos pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytomis sąlygomis ne tik sudarant pirkimo sutartį, bet ir ją įgyvendinant. Pirkimo sutarties nuostatas, atitinkančias pirkimo sąlygas, privalo vykdyti ir griežtai i u laikytis tiek perkančioj i organizacija, tiek tiekėjas – Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196/2006.

Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Jau sudarytos ir vykdomos viešojo pirkimo sutarties keitimas atliekamas vadovaujantis VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant, ar konkretus viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas laikytinas draudžiamu sutarties pakeitimu VPĮ prasme, pirma vertintinos sutarties nuostatos. Iš esmės ribojimas keisti viešojo pirkimo sutartį sietinas su vertinimu, ar šis keitimas laikytinas esminiu sutarties keitimu ar ne. Siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminiu tokios sutarties sąlygų (Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C7337/98, Rink. 2000, p. 1-8377). Galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-75/2013).

 

Konkrečiu atveju viešųjų pirkimų tarnyba leido (sutiko) pakeisti Sutarties esminę sąlygą – Mechaninio rūšiavimo įrenginių pastato gabaritus – aukštingumą.

Viešojo pirkimo konkurso sąlygos (Techninė specifikacija, atsakymai į klausimus) aiškiai ir imperatyviai apibrėžė, jog Mechaninio rūšiavimo įrenginių pastato maksimalus aukštingumas yra būtent 8 metrai.

Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimus, netgi konkrečiai ir imperatyviai nurodė, jog „Didžiausias [eistmasaukštimntmas – 8 metrai nuo žemės “ ir

„ Statinių aukštis nebus keičiamas, todėl detaliojo plano keitimo procedūros nenumatomos. Tiekėjai turi pasiūlyme įsivertinti, kad maksimalus leistinas užstatymo aukštis – 8 m“.

Tai reiškia, jog visi Konkurso dalyviai privalėjo savo pasiūlymuose nurodyti toki maksimalu aukštingumą, kuris jokiu būdu negalėjo viršyti 8 – in metru.

UAB „NEG Energy“ pasiūlyme nurodė būtent 8 -ių metrų aukštingumą ir todėl būtent šiuo tiekėjo pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu Konkurso pirkimo dokumentų reikalavimus, ir paskelbtas Konkurso laimėtoju.

Šiame kontekste pabrėžtina esminė aplinkybė: Jeigu UAB „NEC Energy“ savo pasiūlyme būtu nurodęs aukštesni negu 8 metrai aukštingumą (pvz., 13 metru) – tai Perkančioji organizacija toki pasiūlymą atmestu, kaip neatitinkanti Konkurso sąlygose nustatytu imperatyviųjų reikalavimo pastato aukštingumui (pasiūlymo atmetimas būtu absoliučia privalomas pagal LR Viešųjų pirkimu įstatymo 39 str. 2 dalies 2 punktą: neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytiį reikalavimu“).

Pabrėžtina, jog UAB „NEG Energy“ neturėtų teisės koreguoti (taisyti) savo pasiūlymo, jeigu vietoje maksimalaus 8 – ių metrų aukštingumo, būtų nurodęs 13 -os metrų aukštingumą.

Pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 1 dalį „ organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ii pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų

Taigi, jeigu UAB „NEG Energy“ pasiūlyme būtų nurodęs didesnį negu 8 -ų metrų aukštingumą, perkančioji organizacija negalėtų leisti tiekėjui pakeisti savo pasiūlymą, nes tokiu atveju būtent dėl pakeitimo a priori netinkamas pasiūlymas taptų neva tinkamu; tokiu atveju Perkančioji organizacija imperatyviai privalėtų atmesti UAB „NEG Energy“ pasiūlymą.

Taigi, konstatuotina akivaizdi aplinkybė, jog mechaninio rūšiavimo įrenginių pastato aukštingumas yra esmingiausia sutarties sąlyga, būtent šios sąlygos laikymas buvo viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijus, o esminės sutarties sąlygos pakeitimas prieštarauja viešųjų pirkimų tikslams ir principams ir, pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, yra absoliučiai draudžiamas visais atvejais (jokios aplinkybės negali pateisinti esminių sutarties sąlygų pakeitimą, tokiam pakeitimui sutikimas negali būti išduotas).

Pabrėžtina, jog Konkurso pirkimo dokumentuose numatytas maksimalus pastato aukštingumas (maksimaliai – 8 m) neabejotinai atgrasė nuo dalyvavimo Konkurse daugelį potencialių tiekėjų, kurie Konkurso vykdymo metu technologiškai negalėjo užtikrinti, kad pastato aukštingumas neviršytų imperatyviai nustatyto maksimalaus aukščio (8 metrai). Tai, kad potencialiems tiekėjams būtent Konkurso pirkimo dokumentuose nurodytas maksimalus aukštingumas (8 metrai) sudarė kliūtis dalyvauti Konkurse patvirtina didelis skaičius tiekėjų paklausimų ir prašymų padidinti maksimalų aukštingumą (kaip jau minėta, Perkančioji organizacija visus tiekėjų prašymus dėl maksimalaus aukštingumo padidinimo atmetė!).

Tokiu būdu Viešųjų pirkimų tarnybos išduotas sutikimas pakeisti esminę sutarties sąlygą (pastato aukštingumą) nepagrįstai ir neteisėtai privilegijavo rangovą UAB „NEG Energy“, VPT sudarė šiam rangovui išskirtines sąlygas išvengti Konkurso sąlygose (ir paties UAB „NEG Energy“ pasiūlyme!) imperatyviai nustatytų reikalavimų dėl mechaninio rūšiavimo įrenginių pastato maksimalaus aukštingumo.

Pabrėžtina, jog preliminariais skaičiavimais (tikslūs skaičiavimai gali tik įvertinus UAB „NEG Energy“ pasiūlymą Konkursui) pastato aukštingumo padidinimas sudarė sąlygas rangovui UAB „NEG Energy“ „sutaupyti“ ne mažiau kaip 1 mln. EUR (realiai rangovo UAB „NEG Energy“ „sutaupytų“ lėšų skirtumas esant aukštingumui 13 metrų (vietoje 8 metrų) gali sudaryti apie 2 mln. EUR, nes specialiuose techniniuose šaltiniuose nurodoma, kad mechaninio rūšiavimo įrenginių pastato aukštingumo padidinimas gali atpiginti pastato statybos kaštus iki 400 000 EUR už 1 -ą padidintą metrą, tačiau toks aukštingumo padidinimas ženkliai sumažina atliekų mechaninio apdorojimo proceso efektyvumą ir kokybę)

Reikalas tame, kad kuo mažesnis yra mechaninio rūšiavimo įrenginių pastato aukštis tuo tikslesni, kompaktiški ir, atitinkamai, brangesni, yra patys mechaninio rūšiavimo įrenginiai.

Ekonominis viso projekto naudingumas, ekologiškumas, nepertraukiamas veikimas, mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) efektyvumas yra užtikrinamas būtent mechaninio rūšiavimo įrenginiu kompaktiškumu – kuo šie įrenginiai yra kompaktiškesni, tuo efektyviau vyksta mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) procesas (būtent todėl Perkančioji organizacija Konkurso sąlygose ir nustatė būtent maksimalų (o ne minimalų) pastato aukštingumą – kuo pastatas yra mažesnio aukštingumo,tuo kompaktiškesni (ir, suprantama, brangesni!) yra mechaninio rūšiavimo įrenginiai).

Taigi, išvada: leisdama pakeisti esminę sutarties sąlygą (mechaninio rūšiavimo įrenginių pastato maksimalų aukštingumą), Viešųjų pirkimų tarnyba grubiai pažeidė imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus ir tikslus, bei sudarė rangovui UAB „NEG Energy“ išskirtines sąlygas „apeiti“ imperatyviuosius Konkurso sąlygose nustatytus esminius reikalavimus statomo pastato maksimaliam aukštingumui.

Šio VPT sutikimo pasekmėje rangovas UAB „NEG Energy“ neteisėtai gavo ne mažiau kaip 1 mln. EUR Europos Sąjungos paramos lėšų, o Perkančioji organizacija įsigijo žymiai prastesnio našumo ir mažesnio efektyvumo atliekų mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginius.

Tai reiškia, jog VPT sutikimo „dėka“ UAB „NEG Energy“ neteisėtai pasisavino didelės vertės ES paramos lėšas, o visos didžiuliam pirkimui skirtos lėšos (projekto vertė – 10,8 mln. EUR, iš jų ES paramos lėšos – 8,9 mln. EUR) buvo panaudotos itin neracionaliai ir neskaidriai, o Klaipėdos regionas taip ir liko su mažesnio našumo ir mažesnio efektyvumo atliekų mechaninio apdorojimo įrenginiais, kas ateityje gali sukelti rimtas ekologines problemas (tai yra, projekto keltas tikslas – našus ir efektyvus atliekų rūšiavimas – nepasiektas būtent VPT sutikimo pakeisti esminius planuotus projekto parametrus „dėka“.

 

Facebook komentarai
Back To Top