skip to Main Content

Eugenijus Gentvilas padarė Klaipėdos uostui 2,6 mln. eurų žalą

 

 

Iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteista daugiau kaip 2,6 mln. eurų

 

Buvęs Klaipėdos valstybinio uosto vadovas ir vienas liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas neteisėtai nutraukė sutartį su uosto gilinimo darbus atliekančia bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“ ir privalo sumokėti jai daugiau kaip 2,6 mln. eurų. Nors pinigų dar 2011 m. negavusi „Klaipėdos hidrotechnika“ jau bankrutavo, tačiau tik praėjus keturiems metams Aukščiausias teismas nutarė, kad nutartis buvo nutraukta neteisėtai. 

 

Dėl neteisėtai nutrauktos rangos sutarties iš uosto direkcijos „Klaipėdos hidrotechnika“ naudai priteista 1,7 mln. eurų skola už atliktus rangos darbus, 0,5 mln. eurų bauda dėl neteisėto sutarties nutraukimo, 34 tūkst. eurų palūkanos už delsimą padengti skolą, bei procesinės palūkanos už visą bylinėjimosi laikotarpį, sudarančios apie 0,4 mln. eurų. Tokį sprendimą priėmė Aukščiausiasis Teismas. 

 

„Aukščiausiojo Teismo sprendimas dar kartą parodo, jog nuo nesąžiningų užsakovų nukentėję rangovai neturėtų nuleisti rankų. Jie turėtų išnaudoti visas galimybes ginti savo pažeistas teises. Mūsų laimėta byla yra geras pavyzdys, kaip reikia išnaudoti teisines priemones ginant savo verslo interesus“, – sako Advokatų profesinės bendrijos „Balticlaw Pranckevičius, Valiulis ir partneriai“ partneris, advokatas Deivis Valiulis. Anot jo, neretai neteisėti užsakovų veiksmai turi labai skaudžias pasekmes, neretai bendrovės netgi bankrutuoja, todėl labai svarbu aktyviai domėtis įvairiomis galimybėmis apginti savo teises.

 

Ginčas dėl uosto krantinių statybos įvairiose institucijose tęsėsi kelerius metus. Eugenijaus Gentvilo tuomet vadovauta VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 2011 metais neteisėtai vienašališkai nutraukė Klaipėdos uosto krantinių statybos rangos sutartį su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Vokietijos įmonės Josef Möbius Bau Gmbh konsorciumu bei atsisakė padengti likusią skolą už atliktus darbus. Bendrovės tais pačiais metais kreipėsi į teismą dėl skolos, baudų ir palūkanų priteisimo.

 

Nors uosto direkcija teisminio proceso metu siekė paneigti aplinkybę, kad nepagrįstai atsisakė toliau vykdyti statybos rangos sutartį su viešąjį pirkimą laimėjusiomis bendrovėmis, tačiau bylą nagrinėję teismai uosto direkcijos veiksmus pripažino neteisėtais. 

 

Nors „Klaipėdos hidrotechnika“ direktorius P.Jurgutis dar 2011 m. laišku kreipėsi į Klaipėdos uostą,  kuriame reikalaujama jo vadovaujamai įmonei grąžinti beveik 5 mln. Litų, E.Gentvilas į jį nereagavo ir taip uždirbo uostui dar 0,5 mln. Eurų baudą.

 

Jeigu Klaipėdos uostas norės prisiteisti iš E.Gentvilo minėtą žalą regreso tvarka, galės kreiptis į teismą, kad ši žala būtų išieškota iš E.Gentvilo.

 

 „P.Jurgutis kreipėsi su finansine pretenzija ir rašo, kad direkcija jam skolinga 4,8 mln. litų. Šis reikalavimas visiškai nepagrįstas“, – dar 2011 m. spaudai sakė E.Gentvilas. Direkcijos vadovo teigimu, verslininko įmonei dabar keliama bankroto byla. Kad ji nebūtų iškelta, reikia parodyti gerą finansinę padėtį. Tą pačią pretenziją P.Jurgutis dabar galės pateikti ir teismui kaip įrodymą, kad įmonės finansinė situacija puiki, tik štai Uosto direkcija negrąžina beveik 5 mln. litų.

 

 „Bet tai tik laiškas. Jis kreipėsi dėl vadinamųjų sustabdytų darbų bendrovėje „Klaipėdos Smeltė” 90–96 krantinių statybos. „Klaipėdos hidrotechnika” buvo kviečiama į konkursą, bet jie net nepateikė pasiūlymo. O dabar reikalauja negautų pajamų kompensavimo“, – finansinės pretenzijos logines vingrybes narpliojo E.Gentvilas. Uosto direkcija neketina mokėti reikalaujamos sumos. Esą tokių fiktyvių, niekuo neparemtų sąskaitų išrašymas yra dokumentų klastojimas. 

 

Teigiama, kad 2010 m. gruodžio 5 d. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė vertinimo išvadas, kur Uosto direkcija įpareigojama nutraukti procedūras naujų krantinių statybai bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje. Dėl to „Klaipėdos Smeltės“ planai jau kitų metų rudenį krauti konteinerius naujai pastatytose krantinėse žlunga. Viešųjų pirkimų tarnyba KVJUD įpareigojo nutraukti procedūras ir skelbti naują konkursą. „Ten pirkimo būdas grindžiamas ypatinga skuba. Tarnyba konstatuoja, kad tokios ypatingos skubos nebuvo, ir aplinkybės, kurios nurodomos, to nepagrindžia. Todėl turi būti nutrauktos procedūros. Kiek mes žinome, bus rengiamas kitas konkursas“, – situaciją paaiškino Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė spaudai Aušra Pocienė. Viešųjų pirkimų tarnyba apie trečiųjų asmenų reikalavimą nutraukti pirkimus neužsiminė. 

 

Kaip žinia, prieš porą metų teismas „Klaipėdos hidrotechnikos“ generalinį direktorių P.Jurgutį nuteisė dvejiems metams nelaisvės. Siekdamas neteisėtos KVJUD generalinio direktoriaus E.Gentvilo veikos, verslininkas pasiūlė jam 200 tūkst. litų kyšį, kad neteisėtai paveiktų tiesioginių derybų rezultatus P.Jurgučio vadovaujamos įmonės naudai. P.Jurgučiui paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams. Jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2,6 tūkst. litų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

 

 P.Jurgutis šiuo metu yra kaltinamasis ir buvusio Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus A.Šimkaus baudžiamojoje byloje. Jis perduotas į teismą dėl kyšio, t.y. papirkimo, svetimo turto iššvaistymo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, dokumentų klastojimo. „A.Šimkaus byloje jie atsisakė duoti parodymus, pasinaudojo savo teise, todėl teks kviesti liudytojus“, – teigė prokuroras Vitalijus Gulenkovas. 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top