skip to Main Content

Raimondas Navickas

 

Nelegalių migrantų srauto paskirstymo ar kiaurų sienų bei neadekvačios krizinei situacijai teisinės bazės problema? Gal pradėkime nuo ES iškilusios problemos formulavimo?

Vienas keisčiausių dalykų, kurį šiomis dienomis tenka regėti savo akimis, yra tas akivaizdus faktas, jog viešojoje erdvėje verdančioje diskusijoje apie ES šalims iškilusią „pabėgėlių/nelegalių migrantų problemą“ dalyviai kalba apie kardinaliai skirtingus dalykus.

Vieni kalba apie tai, kaip paskirstyti nelegalių migrantų srautą po visas ES šalis, o kiti – kaip užkirsti tam srautui kelią. Bet juk tai suponuoja, jog abi pusės pačią problemą supranta skirtingai.

Akivaizdu, jog susitarti dėl problemos sprendimo būdų neįmanoma, jeigu pradžioje nesusitariama TAI KAME TA PROBLEMA YRA?

Tai yra būtina ir privaloma bet kokio konstruktyvaus kalbėjimo sąlyga. Kurios besąlygiškai laikytis mokomi universitetų bei kolegijų pirmakursiai.

Priklausomai nuo problemos formulavimo į atitinkamą pusę krypstą ir diskusijos apie galimus jos sprendimo būdus.

Taigi, mano – ir daugelio lietuvių bei kitų europiečių supratimu ES šalims iškilusi problema susiveda į tai, kad:

A. esama išorinių ES sienų apsauga, kurią privalo užtikrinti konkrečios šalys ir nelegalios migracijos bei žmonių kontrabandos organizavimo-vykdymo kriminalizavimo klausimus reguliuojanti tų šalių bei ES teisinė bazė yra neadekvatūs iškilusiai krizinei situacijai.

Kuomet tarptautinio žmonių kontrabandos nusikalstamo tinklo organizuotomis pastangomis pro išorines ir vidines ES sienas nelegaliai veržiasi šimtai tūkstančių Azijos bei Afrikos gyventojų, siekdami patekti į maksimalios materialios gerovės ES šalis.

Trumpiau tariant, problema A yra „KIAUROS IŠORINĖS ES SIENOS ir NEADEKVATI TEISINĖ BAZĖ“.

Tuo tarpu iš EK vadovo Žano Klodo „Eurojelcino“ Junkerio, Italijos, Prancūzijos bei Vokietijos lyderių pasisakymų ir jų aido mūsų spaudoje atrodo, jog jie problemą mato visai kitkame:

B. esamas ES teisinis reguliavimas bei praktika nesudaro galimybių EK biurokratams automatiškai paskirstyti išorinę ES sieną kirtusių nelegalių migrantų srautus po visas ES šalis pagal tam tikras kvotas. Apie išorinių ES sienų uždarymą ir jų apsaugos sustiprinimą šioje paradigmoje kalbos nėra.

Kitaip sakant, pagal šį požiūrį problema yra NE kiauros išorinės ES sienos, jų apsauga bei nevykusi teisinė bazė, neleidžianti operatyviai spręsti nelegalių migrantų bei nusikalstamos žmonių kontrabandos verslo užkardymo reikalus, bet tame, kad tų milijonų nelegalių migrantų iš Afrikos bei Azijos, vos jiems kirtus sieną ir pareiškus norą apsigyventi ES, negalima greit išskirstyti po visas ES šalis.

Atitinkamai, problema B yra „NĖRA TAISYKLIŲ, PAGAL KURIAS VISUS NELEGALIUS MIGRANTUS GALIMA PASKIRSTYTI PO VISAS ES ŠALIS, NESTABDANT JŲ SRAUTO“.

Net aklas mato, jog problemų A ir B sprendimo būdai yra skirtingi.

Ir kad nuosekliai ir kokybiškai išsprendus problemą A, ta baisioji problema B išnyks savaime. Arba įgaus tokį mastą, kad net ir kalbėti apie tai bus juokinga.

Todėl grįžtant prie kalbų apie europinį solidarumą – jį reikia demonstruoti sprendžiant problemą A.

Tai yra palaikant materialiais, finansiniais ir kariniais ištekliais šalis, kurios turi užtikrinti išorinių ES sienų apsaugą. Bei skatinant ją nedelsiant priimti būtinus teisinės bazės pakeitimus ir esant reikalui – skelbti ypatingąją padėtį pasienio rajonuose ar salose.

Su aiškia sąlyga, kad ta šalis siekia vykdyti savo įsipareigojimus dėl ES sienų apsaugos.

O ne kaip Graikija įžūliai juos ignoruoja, ar kaip Italija – staiga dekriminalizuoja žmonių kontrabandą bei nelegalų sienos kirtimą.

Nes vaizdelis gaunasi komiškas – italai patys priima kvailus nacionalinių teisės aktų pakeitimus, pasėkoje susilaukia nudžiugusių žmonių kontrabandininkų organizuoto nelegalių migrantų antplūdžio ir tada reikalauja, kad tą jų prisišauktą srautą pasidalintų visos ES šalys.

Apie graikus geriau patylėti – panašu, kad jie patys neblogai užsidirba iš organizuotos žmonių kontrabandos į turtingas ES šalis pro jų teritoriją.

Nesulaukdami dėl to jokių priekaištų iš EK bei tų šalių lyderių. Ir teisingai – problemos B šalininkų akimis tai, kad Graikija de facto atvėrė savo – ir ES išorines sienas NĖRA jokia problema.

Problema, kaip minėta, jiems yra kitkame – kaip nedelsiant paskirstyti tuos nelegalius migrantus po visas ES šalis.

Tol, kol visa Afrika persikels į Europą. Svarbu – juos „tausyklingai“ paskirstyti visiems.

————–

Ir tik Vyšegrado bei kitų Rytų Europos šalių lyderių dėka viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, kad šiaip jau ES problema yra A, o visai ne B. Kas šiaip jau akivaizdu kiekvienam sveiko proto nepametusiam žmogui.

Tačiau EK vadovaujantis linksmasis girtuoklėlis Eurojelcinas ir jo sąjungininkai kai kuriose ES šalyse įkyriai bando toliau aiškinti, kad ES problema yra B. Ir reikalauja solidarumo būtent tame.

Įdomu, kad jų pakalikai-minjonai Lietuvos spaudoje ir politikoje irgi bando taip teigti, įžūliai nuleisdami negirdomis tai, kas jiems yra sakoma.

Apie kokį konstruktyvų dialogą sprendžiant didelę ir realią ES iškilusią problemą galima kalbėti, jeigu bijoma/nenorima net aiškiai suformuluoti – tai KAME ta problema yra?

O ji yra A, o ne B formuluotėje.

Facebook komentarai
Back To Top