skip to Main Content

Eligijus Masiulis vogė milijardais, o ką veikė FNTT generolas V.Gailius?

Aurimas Drižius

Šiandien paskelbta, kad Lietuvos kelių kokybė yra prastesnė nei tikėtasi, o susisiekimo ministras Rokas Masiulis, pristatydamas pirmojo kelių audito rezultatus, nurodė, kad 9 iš 10-ties kelių yra nekokybiški, o dėl defektų buvo prarasta 5,5 mln. eurų.

Pirmasis tyrimas parodė, kad 9 iš 10 tirtų kelių yra nekokybiški, tai reiškia, kad kasmet iš Kelių fondo buvo vagiami jau ne milijonai, o milijardai. Kaip žinia, ilgiausiai Susisiekimo ministro kėdėje užsisėdėjo liberalas Eligijus Masiulis, kuris įkliuvo prieš beveik dvejus metus su 100 tūkst. eurų kyšių iš koncerno „MG Baltic“, kuris valdo tokias žiniasklaidos priemonės, kaip „LNK“ ir portalas alfa.lt.

Tai, kad E.Masiulis buvo senas kyšininkas, žinojo visi, tačiau iki tol jo niekas nelietė, nes jis klusniai vykdė prezidentės Dalios Grybauskaitės nurodymus.

 

Kaip žinia, E.Masiulis, būdamas Susisiekimo ministru konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vyriausybėje, buvo legalizavęs kyšininkavimą – visos įmonės, gavusios iš Susisiekimo ministerijos padalinio – Kelių fondo (turėjusio vieno milijardo litų metinį biudžetą) užsakymų, privaloma tvarka turėjo mokėti „otkatą“ į Liberalų sąjūdžio sąskaitą.

 

Todėl labai keista, kad tokios įstaigos, kaip Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vytautas Gailius, kuris turėjo tirti visus neskaidrius kelininkų remiamo Liberalų sąjūdžio sandėrius, staiga tapo liberalų kandidatu į Seimą, ir dabar užima Antikorupcinės komisijos pirmininko pareigas. 

 

Tiesa, V.Gailiaus veiklą geriausiai iliustruoja tai, kad ši komisija nieko neveikia, tik imituoja veiklą, o vienas komisijos narys LL papasakojo, kad kai bandė komisijoje iškelti svarbų klausimą, išgirdo pirmininko atsakymą, kad „tas yra geras vyras, palikime jį ramybėje“.

 

 „Liberalų sąjūdis visuomet pasisakė už skaidrią politiką. Todėl teiksime visą būtiną pagalbą teisėsaugos institucijoms, kad jų vykdomas tyrimas būtų užbaigtas kuo galima greičiau“, – pranešime spaudai teigė Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius. Taip, tai tas pats G.Steponavičius, kuris prastūmė Seime įstatymą, pagal kurį „VP Market“ susigražino iš valstybės 76 mln. litų PVM.

 G.Steponavičius buvo Seimo vicepirmininku, kuris pateikė Seimui svarstyti naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. Jame buvo numatyta PVM lengvata, susijusi įdarbintų invalidų skaičiumi ir jiems mokamu darbo užmokesčiu, tačiau nebuvo numatyta lengvata nemokėti PVM įmonėms, kurių akcijos priklauso invalidų visuomeninėms organizacijoms.

 

„Turime pirmojo etapo kelių kokybės duomenis. Antros dalies lauksime birželį ir priklausomai nuo rezultatų tyrimas gali būti plečiamas ir tęsiams. Pirmasis tyrimas parodė, kad 9 iš 10 tirtų kelių yra nekokybiški. Tikėjomės, kad kokybė bus geresnė. Labai svarbu, kokie rezultatai bus iš antrojo etapo, kai bus ištirti likę 23 keliai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė R. Masiulis.

Anot jo, tirtų 10 kelių rekonstrukcijai buvo skirta 22 mln. eurų, o dėl defektų buvo prarasta 5,5 mln. eurų. „Prasta kokybė trumpina ir kelio aptarnavimo laiką. Kelias turi tarnauti 20 metų, o vidutiniškai matome, kad jis tarnaus 5 metais trumpiau, o paskui tuos pačius pinigus reikės investuoti anksčiau“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Jo teigimu, iki vasaros ištirti keliai bus dar kartą peržiūrėti ir bus rengiami teisiniai argumentai, siekiant reikalauti atsakomybės.

„Dabar nustatomi faktai, kad teisiškai galėtume pareikalauti atsakomybės, turime surinkti argumentus ir faktus. Birželį žiūrėsime, kai tyrimas bus išsamus, bus nustatyta ne tik rangovų atsakomybė, bet ir nustatyta, kurie asmenys tą padarė iš valstybinių institucijų. Taip pat turime pakeisti teisės aktus, kad užkirstume kelią, jog tokia situaciją nepasikartotų“, – sakė R. Masiulis.

Laikinasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Vitalijus Andrejevas teigė, kad darbus 10-yje tkelių atliko bendrovės „Alkesta“, „Panevėžio keliai“, „Kauno keliai“, „Parama“, „Kamesta“ ir „Kauno tiltai“.

„Ištyrę nustatėme, kad buvo paklota 3,6 tūkst. tonų mažiau asfalto, galimai grobstomos valstybės lėšos, ploninami keliai, bet visa tai buvo legalu, nes buvo daroma pagal tuo metu galiojusius normatyvus. (…) Dažniausiai pasitaikę pažeidimai yra per plonas kelio sluoksnis, naudotos prastesnės kokybės medžiagos, darbai atlikti nesilaikant technologinių reikalavimų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V. Andrejevas.

Anot jo, dėl nekokybiškų darbų keliuose formuojasi duobės, provėžos, įtrūkimai, kaupiasi drėgmė ir trumpėja kelio tarnavimo laikas.

„Rangovai privalės ištaisyti 9 iš 10-ies kelių, įrengti naują dangos konstrukciją ir taip kompensuoti trūkumus“, – sakė V. Andrejevas.

Susisiekimo ministerija kartu su Kelių direkcija šalies kelių auditą pradėjo praėjusių metų vasaros pabaigoje, viso ketinama ištirti 33 atsitiktinai pasirinktus kelių ruožus.

 

Facebook komentarai
Back To Top