skip to Main Content

Eilinis skundas dėl Ukmerges teismo TEISEJO Rinaldo Adamonio piktnaudziavimo tarnyba, pareigu neatlikimo, dokumentu klastojimo

 

Pareiškėjas: EDUARDAS ZEZIULEVIČIUS

gyv. Pašilės g. 8-8, Ukmergė LT-20194

tel. Nr. 8 672 97521, el. paštas: eduardas.z@hotmail.com

 

 

Teisėjų etikos ir drausmės komisijai

Adresas: L. Sapiegos g. 15, Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkui

Gerbiamam Aurelijui Gutauskui

Adresas: Gynėjų g. 6, Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui

Gerbiamam Rimvydui Norkui

Adresas: Gynėjų g. 6, Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Prezidentei

Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei

Adresas: S. Daukanto a. 3, Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui

Gerbiamam Viktorui Pranckiečiui

Adresas: Gedimino pr. 53, Vilnius

 

Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui

Gerbiamam Evaldui Pašiliui

Adresas: Rinktinės g. 5A, Vilnius

 

 

S K U N D A S

Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo RINALDO ADAMONIO pagal teismų įstatymo 83 str. 2 ir 3 d. – teisėjo vardą žeminantį poelgį, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui, atliekant aiškiai aplaidžiai konkrečias teisėjo pareigas arba jų neatlikimas be pateisinamos priežasties ir

piktnaudžiavimo tarnyba pagal BK 228 str., tarnybos pareigų neatlikimo pagal BK 229 str., dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d., teisėjo priesaikos sulaužymo pagal LR Konstitucijos 112 str. 6 d. ir teismų įstatymo 59 str. 1 d.

 

2018-05-30

Ukmergė

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų (iki 2018-01-01 buvo Ukmergės rajono apylinkės teismas) teisėjas RINALDAS ADAMONIS (toliau tekste – teisėjas Adamonis.), buvo pirmininkas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-517/2017, kurioje Eduardas Zeziulevičius (toliau tekste – Pareiškėjas) buvo kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir 270 str. 1 d. dėl to, kad Augustas Usonis, už atliktas Pareiškėjo teisines paslaugas, jam leido išsipjauti mišką, t. y. teisinis miško savininkas, po Augusto Usonio dukros mirties, tapo Augusto Usonio žentas Artūras Lukoševičius, bet faktinis miško savininkas, kaip buvo virš 50 metų, taip ir liko Augustas Usonis – tai patvirtinta bylos medžiaga.

 

Būtina pažymėti, kad baudžiamoji byla Nr. 1-2-517/2017, teisme buvo pradėta nagrinėti iš esmės tik 2015-09-08, nes byla buvo sustabdyta 2014-11-03, net nepradėjus jos nagrinėti iš esmės, dėl to, kad teisėjas Adamonis, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, nesant jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, 2014-08-21 nutartimi priėmęs bylą perduoti ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, pats savavališkai išsigalvojo, kad Pareiškėjas turi psichikos sveikatos problemų, nors atvirkščiai, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti visi dokumentai ir pridėti prie bylos, kad Pareiškėjas yra sveikas ir niekada nestovėjo ir nestovi psichiatro įskaitoje nei dėl psichikos sutrikimo, nei dėl alkoholio priklausomybės ir gali dalyvauti teismo posėdyje, bet teisėjas Adamonis sugalvojo, jog Pareiškėją reikia uždaryti į psichiatrinę ligoninę ir stacionare per 3 mėnesius ištirti jo psichiką. Tačiau, 2014-11-03 teismo posėdžio metu, net priešingos šalies advokatui pareiškus, kad Pareiškėjas akivaizdžiai yra sveikas, be to, jis yra baigęs Mykoo Romerio universitete teisės studijas, jau ne vienerius metus atstovauja žmones teismuose, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jo psichika, o dėl formalumo, galima nebent skirti ambulatorinę ekspertizę. Todėl tik sulaukus 2015 m. birželio mėnesį ambulatorinės psichiatrinės-psichologinės teismo ekspertizės, kur buvo aiškiai konstatuota, kad Pareiškėjas yra visiškai sveikas, 2015-09-08 prasidėjo 1 teismo posėdis, kur buvo pradėta byla nagrinėti iš esmės.

Be to, būtina pažymėti ir tai, kad sustabdžius bylą 2014-11-03 dėl skirtos ambulatorinės psichiatrinės-psichologinės teismo ekspertizės Pareiškėjui – vienas pagrindinis liudytojas, Petras Purlys, 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo rastas pasikoręs kilpoje, dėl ko Pareiškėjas negalėjo jo apklausti teismo posėdyje ir užduoti jam esminių klausimų, t. y. kad tame miške: neaugo tokie 8 žali ąžuolai ir tokių 8 žalių ąžuolų kelmų nėra užfiksuota byloje, dėl kurių Pareiškėjas buvo nuteistas (nors Petras Purlys savo parodymuose tai buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 43), bet teisėjas Adamonis savo nuosprendyje tuo nesivadovavo).

 

2015-09-08, 9 val. teisėjas Adamonis pradėjo teismo posėdį, kur buvo pirmas apklaustas nukentėjęs Artūras Lukoševičius – šioje vietoje viskas buvo atlikta pagal įstatymą. Tačiau apklausęs nukentėjusįjį Artūrą Lukoševičių, teisėjas Adamonis, TYČIA, SĄMONINGAI NUKRYPO NUO LIUDYTOJŲ APKLAUSOS IR APKLAUSĄ PRADĖJO NE NUO PAGRINDINIO LIUDYTOJO AUGUSTO USONIO (Usoniui tuo metu buvo 90 metų), dėl kurio ir prasidėjo aukščiau minėta baudžiamoji byla, bet nuo civilinio ieškovo liudytojos Kristinos Baltrušaitytės. Cituoju teisėjo Adamonio žodžius, kurie yra pasakyti 2015-09-08 II įrašas nuo 14:17 min. iki 14:27 min. <…> “Nukrypdamas nuo liudytojų apklausos, aš vis dėl to, norėčiau išklausyti Baltrušaitytę, prieš kitų liudytojų apklausą” <..>. Ir teisėjas Adamonis paprašo, kad pakviestų Baltrušaitytę.

 

Apklausęs civilinio ieškovo liudytoją Kristiną Baltrušaitytę, teisėjas Adamonis vėl TYČIA, SĄMONINGAI NUKRYPO NUO LIUDYTOJŲ APKLAUSOS ir iškvietė apklausti ne Augustą Usonį, bet Arūną Kernagį. Po Arūno Kernagio apklausos, teisėjas Adamonis pakvietė apklausai: Raimondą Purlį, Kęstutį Grįžanauską, Edgarą Uselį. Gal tai nebūtų šiurkštūs teisėjo Adamonio pažeidimai, jei ne esminės 2015-09-08, nuo 9 val iki 13 val trūkusio teismo posėdžio aplinkybės, t. y.:

 Teisėjas Adamonis, Cituoju teisėjo Adamonio žodžius, kurie yra pasakyti 2015-09-08 III įrašas nuo 25:17 min. iki 25:27 min. <…> “Aš noriu informuoti, aš iš vis, posėdžio dalyvius, kad aš galėsiu posėdžiauti tik valandą laiko, nes aš po pietų turiu būtinai išvykti” <..>; dar teisėjui Adamoniui kažkuris proceso dalyvis bando sakyti, kad <…> “Mes nespėsim apklausti visų liudytojų” <..>, bet teisėjas Adamonis sako: <..> “Maždaug, kažkur iki be 15 pirma, aš galiu maksimum posėdžiauti” <..>;

 teisėjas Adamonis apklausęs liudytoją Arūną Kernagį, 2015-09-08 III įrašas 25:40 min., prašo pakviesti liudytoją Raimondą Purlį;

 apklausinėjant liudytoją Kęstutį Grįžanauską, teisėjas Adamonis, Cituoju teisėjo Adamonio žodžius, kurie yra pasakyti 2015-09-08 III įrašas nuo 01:06:20 min. iki 01:06:50 min. <…> “Galėsiu tik 1 apklausti, nes daugiau žinokit šiandieną nebespėsiu apklausti” <…> ir pakviečia apklausti ne pagrindinį liudytoją Augustą Usonį, kuris yra, beje, ir senyvo amžiaus ir kurio parodymai yra esminiai ir labai svarbūs byloje,o kviečia liudytoją Edgarą Uselį;

 teisėjas Adamonis dar prašo: <…> “Kitus įspėti, kad jiems reikės atvykti kitą kartą” <..>;

 teisėjas Adamonis, prokurorui užduodant ir apklausiant liudytoją Edgarą Uselį, teisėjas Adamonis, Cituoju teisėjo Adamonio žodžius, kurie yra pasakyti 2015-09-08 III įrašas nuo 01:18:10 min.<…> “Kad jau jam laikas, bet dar palauks 15 min.” <..>, tačiau už minutės, 01:19:35 min. teisėjas Adamonis sako: Cituoju teisėjo Adamonio žodžius, kurie yra pasakyti 2015-09-08 III įrašas nuo 01:19:35 min. iki 01:19:45 min. <..> “Atsiprašau prokurore, privalau daryti pertrauką, nes turiu išvykti, žinokit. Ir esu priverstas jus atvykti dar kartą apklausai (liudytojui Edgarui Useliui tai sako), žinokit nes negaliu daugiau posėdžiauti šiandieną” <..>. Teisėjas Adamonis ne tik, kad prokurorui neleido baigti apklausti liudytoją Edgarą Uselį, bet ir Paeiškėjui bei jo advokatui Linui Belevičiui, civilinio ieškovo atstovei Daivai Brazauskienei, nukentėjusio advokatui Valdui Kersnauskui – užduoti klausimų liudytojui Edgarui Useliui, kuris daugiau nebuvo atvykęs į teismo posėdžius, o teisėjas Adamonis 2017-05-10 rėmėsi rašydamas nuosprendį jo parodymais, duotais teisme bei Vilniaus apygardos teismas, taip pat grindė savo nutartį liudytojo Edgaro Uselio teisme duotais parodymais;

 svarbu pažymėti ir tai, kad teisėjas Adamonis net NEPASKELBĖ APIE TEISMO POSĖDŽIO BAIGIMĄ bei apie teismo posėdžio pertrauką ar atidėjimą nieko nėra užfiksuota ir rašytiniame 2015-09-08 teismo posėdžio protokole (to nėra užfiksuota ir garso įraše), nes teisėjas Adamonis tiesiog viską metė ir išbėgo iš posėdžių salės 13 val dienos, nors turėjo dirbti iki 17 val. Kadangi tik 17 val. baigiasi darbo diena, už kurią jis gauna darbo užmokestį ir galimai už tą pilną darbo dieną jam ir buvo išmokėtas tas darbo užmokestis, todėl tai akivaizdus ne tik tarnybinis nusižengimas įtraukiant ir kitus teismo darbuotojus pažeisti įstatymus, bet ir dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas tarnyba bei netinkamai atliktos teisėjo pareigos (nes teismo buhalteriniuose dokumentuose manytina parodyta ir parašyta, kad teisėjas Adamonis 2015-09-08 dirbo pilną darbo dieną, nors tuo metu buvo išvykęs savo asmeniniais reikalais ir metęs darbą 13 val. dienos, atidirbęs tik pusė darbo dienos).

 

2015-10-02, 9.30 val. teisėjas Adamonis pradėjo teismo posėdį ir pasakė: Cituoju teisėjo Adamonio žodžius, kurie yra pasakyti 2015-10-02 IV įrašas nuo 01:12 min. iki 01:26 min. <…> “Kadangi, bylos stadija yra tokia, kad mes praeitame posėdyje padarėme NE BYLOS PERTRAUKĄ, O BYLOS NAGRINĖJIMĄ ATIDĖJOME NUO LIUDYTOJŲ APKLAUSOS, tai teismas pagal procesą turi nustatyti kaltinamojo tapatybę” <..>. Pažymėtina, kad teisėjas Adamonis 2015-09-08 teismo posėdžio nei atidėjo, nei padarė pertraukos byloje, bet tiesiog metė savo darbą vidury teismo posėdžio 13 val dienos ir pabėgo iš teismo posėdžių salės šiurkščiai pažeisdamas ne tik etikos ir moralės normas: Pareiškėjo, jo advokato Lino Belevičiaus, liudytojų, prokuroro ir kitų proceso dalyvių atžvilgiu, bet  ir savo tiesiogines pareigas kaip teisėjo, kurios yra imperatyviai nustatytos teismų įstatyme, teisėjų etikos kodekso įstatyme, LR Konstitucijos ir kt.

 

Pastebėtina, kad BPK 243 str. yra imperatyviai nurodyta, kokiais įstatyme numatytais atvejais yra daromos byloje pertraukos, t. y. darant pertrauką, turi būti priimta teismo nutartis, nurodant, kokiam laikui ir dėl kokių priežasčių daroma pertrauka. Reziumė – teisėjas Adamonis byloje tokios nutarties nėra priėmęs, dėl savo pabėgimo iš 2015-09-08 teismo posėdžio 13 val. dienos, todėl akivaizdu, kad byla šiuo pagrindu nebuvo sustabdyta (pertrauka nebuvo padaryta pagal BPK 243 str.) ir buvo šiurkščiai pažeistos Pareiškėjo konstitucinės teisės į gynybą ir nešališką bylos išnagrinėjimą bei šiurkščiai pažeistas pats teismo procesas.

 

BPK 244 str. yra imperatyviai nurodyta, kokiais įstatyme numatytais atvejais yra daromas byloje atidėjimas, t. y.:

a) pagal BPK 244 str. 1 d. bylos nagrinėjimas atidedamas esant dviems veiksmams:

1) kai į posėdį neatvyksta kas nors iš šauktų asmenų; 2) kai nesant tokiems asmenims, negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje;

b) vadovaujantis BPK 244 str. 2 d. – bylos nagrinėjimas atidedamas dar ir BPK 234 str. 5 d., 254 str. 2 d. numatytais atvejais. Reziumė – teisėjas Adamonis byloje 2015-09-08 jokios nutarties nėra priėmęs dėl bylos atidėjimo, nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, kuris yra imperatyviai nurodytas BPK 244 str., o tiesiog pabėgo iš teismo posėdžio ir darbo 13 val. dienos. Teisėjas Adamonis net neleido prokurorui baigti apklausinėti liudytoją Edgarą Uselį, jau nekalbant, kad kitų proceso dalyvių teisės, neleidžiant apklausti liudytoją Edgarą Uselį, liko šiurkščiai pažeistos, nes jie apskritai negalėjo užduoti nei vieno klausimo jam, o savo nuosprendyje teisėjas Adamonis rėmėsi liudytojo Edgaro Uselio duotais parodymai 2015-09-08 teismo posėdyje bei tuo rėmėsi ir apeliacinis teismas savo nutartyje.

Tokiu būdu, teisėjas Adamonis šiurkščiai pažeidė patį teismo procesą, nes BPK 243 ir 244 str. nesuteikė jam diskrecijos teisės pabėgti iš darbo vidury teismo posėdžio ir palikti neapklaustus atvykusius liudytojus.

 

Vertinant, kad teismui pagal BPK 241 str. vadovavo teisėjas Adamonis, todėl jis privalėjo užtikrinti, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių, jog būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, apklausti visi liudytojai ir būtų užtikrintos Pareiškėjo teisės į gynybą byloje bei jos užtikrintos (BPK 1 str., 7 str., 10 str., 20 str., 22 str., 44 str. 5 d., 45 str.).

 

Dar pastebėtina, kad teisėjas Adamonis ne tik, kad nesilaikė imperatyvių, t. y. privalomų BPK 1 str., 7 str., 10 str., 20 str., 22 str., 44 str. 5 d., 45 str. 241 str. nuostatų, tačiau jis nesilaikė net LR Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kuri įpareigojo teismą ir teisėją Adamonį vykdyti teisingumą, vadovaujantis Konstitucijos 109 str. 1 d., kuris įvykdomas baigiamuoju teismo aktu (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06)), t. y.:

 

 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06 aiškiai nurodo ir pabrėžia nuostatą, kad būtina užtikrinti žmogaus teises ir laisves, betarpiškai susijusi su teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimu, taip pat reikalavimu užtikrinti žmogaus teises ir laisves, t. y. pagal šią suformuotą LR Konstitucinio Teismo doktriną, teisėjas Adamonis pažeidė Pareiškėjo teisės pagal LR Konstitucijos, BK ir BPK įstatymo nuostatas, Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos, BK ir BPK principus, tesimų suformuotų teisės doktriną ir praktiką, nes savo pabėgimu iš 2015-09-08, 13 val. teismo posėdžio, vidury darbo dienos, neužtikrino racionalaus teismo darbo organizavimo ir sąmoningai, tyčia sutrukdė apklausit pagrindinį bylos liudytoją Augustą Usonį, kuris būtų pasakęs visą tiesą dėl Pareiškėjui pareikštų kaltinimų, t. y. dėl neegzistavusių/neegzistuojančių 8 žalių ąžuolų jo miške, t. y.: Augustas Usonis būtų paliudijęs teismo posėdyje:

 

jis būtų paliudijęs, kad miško FAKTINIS SAVININKAS VISADA BUVO IR YRA JIS (Augustas Usonis), o ne žentas Artūras Lukoševičius, kuris tapo teisiniu miško savininku tik po jo dukros mirties, ir kuris (žentas Artūras Lukoševičius) į mišką niekada nėra ir nebuvo kojos įkėlęs (tai paliudijo ir pats Artūras Lukoševičius, 1 t. b. l. 1, ir tai patvirtino 2015-09-08 teismo posėdyje), nes teisinius dokumentus Augustas Usonis buvo buvo perrašęs savo dukrai tam, kad nereikėtų po jo mirties brangiai mokėti notarui už turto paveldėjimą, todėl jis ir padaręs padovanojimą dukrai, o mišką valdė ir toliau kaip savo;

jis būtų paliudijęs, kad 8 žali ąžuolai nebuvo nukirsti tame miške, kuriais buvo kaltinamas Pareiškėjas, nes tokie ąžuolai niekada neaugo tame miške, todėl tokių žalių ąžuolų ir negalėjo Pareiškėjas pasikėsinti pavogti;

jis būtų paliudijęs, kad žali ąžuolai, jo miške, niekada nebuvo 1 aukštumo klasės, nes Ukmergės rajone auga tik 3 aukštumo klasės ąžuolai, o tai nuo 8 ąžuolų, dėl kurių buvo kaltinamas Pareiškėjas pagrobimo, sudaro – nuo vieno ąžuolo 1.5 kubo, tai nuo 8 vnt. būtų 8×1.5=12 kubų medienos. 12 kubų kart 600 litų=7200 litų mažesnis civilinis ieškinys turėjo būti priteistas;

jis būtų paliudijęs, kad mišką, už atliktas teisines paslaugas, jis leido nusipjauti Pareiškėjui, nes pinigų susimokėti už atliktas teisines paslaugas jis neturėjo, o davė išsipjauti miško malkoms, todėl Pareiškėjui nebuvo jokio tikslo vogti medžius, nes jis turėjo ir žodinį ir rašytinį leidimą pjauti mišką (1 t. b. l. 14, 49, 103). Be to, jis (Augustas Usonis) net davė Pareiškėjui medienos gabenimo lapą, kad jis galėtų saugiai vežtis medieną (1 t. b. l. 20);

jis būtų paliudijęs, kad buvo pasirašęs SUTARTĮ su Pareiškėju (1 t. b. l. 103), kur Pareiškėjui leido pjauti savo asmeninės nuosavybės miške medžius, ir kad tą SUTARTĮ jis pasirašė 2 egz., bei, kad Sutarties 1 egz. iš jo namų dingo;

jis būtų paliudijęs, kad mišką apie 2 mėnesius pjovė ir Petras Purlys su savo sūnumi Raimondu, nors jis leido jiems prisipjauti tik 1 priekabą malkų;

jis būtų paliudijęs, kad Petras Purlys su savo sūnumi Raimondu pjovė ir kitame miško masyve, esančiame greta, kur juos pagavo pjaunančius miško savininkas, kur jie išpjovė to savininko žalius uosius;

jis būtų paliudijęs, kad jis, Petras Purlys ir policijos tyrėjas Kęstas Šveikauskas 2013-11-05 miške rado nupjautus 3 ąžuolus ir 6 uosius (1 t. b. l. 1, 2, 4, 6-13), o jokių 8 žalių ąžuolų, 1 uosio ir 1 baltalksnio, kurių nupjovimu buvo kaltinamas Pareiškėjas, miške nebuvo nupjauta ir jis to nematė;

jis būtų paliudijęs, kad miške su Petru Purliu ir policijos tyrėju Kęstu Šveikausku 2013-11-05 rado nupjautus, ligotus iš šaknų, ir visai ne tokio diametro 3 ąžuolus ir 6 uosius, dėl ko yra kaltinamas Pareiškėjas;

jis būtų paliudijęs, kad miško nuosavybės dokumentai yra pas jo anūką Šaukuvoje, nes dukra ten nusivežė gyva būdama;

jis būtų paliudijęs, kad pats atvažiavo pas Pareiškėją į namus dėl jam reikalingos teisinės pagalbos su savo automobiliu, ir tai darė 3-4 kartus, o ne Pareiškėjas jį susirado;

jis būtų paliudijęs, kad į 2015-09-08 teismo posėdį atvyko pats vairuodamas savo automobilį, ir jis yra veiksnus ir teisme gali puikiausiai duoti parodymus;

jis būtų paliudijęs, kad įvyko klaida, ir Pareiškėjas nėra kaltas, kad jo samdyti pjovėjai pjovė sausus medžius miške, nes Pareiškėjui buvo atsiskaityta mediena už darbą, o miško tikrasis savininkas yra Augustas Usonis, o jei žentas Artūras Lukoševičius mano kitaip – tai tegu kaltiną jį (Augustą Usonį), o ne visai nekaltą ir nieko dėtą Pareiškėją.

 

Reziumė – teisėjas Adamonis viską padarė, kad Pareiškėjas negalėtų apklausti pagrindinio liudytojo Augusto Usonio, kuris būtų sugriovęs visą prokuroro pareikštą kaltinimą Pareiškėjui, nes būtų pasakęs tiesą, kad tame miške nebuvo, nėra ir niekada neaugo tokie 8 žali ąžuolai, dėl kurių kaltinamas Pareiškėjas, o jis, Petras Purlys ir policijos tyrėjas Kęstas Šveikauskas 2013-11-05 rado visai kitus nupjautus medžius, t. y. 3 ąžuolus ir 6 uosius, bei tai, kad nukentėjęs Artūras Lukoševičius niekada nebuvo tikrasis miško savininkas, o tik popieriuje savininkas, nes tikrasis faktinis savininkas visada buvo ir yra jis (Augustas Usonis). Tokiu būdu, teisėjas Adamonis, tyčia, sąmoningai sunaikino esminius įrodymus dėl liudytojo Augusto Usonio, kadangi jis (Augustas Usonis) numirė ir teisme Pareiškėjas negalėjo jo apklausti.

 

Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus ir motyvus, nedviprasmiškai darytina išvada, kad:

 

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjui, Rinaldui Adamoniui, dėl teisėjo vardą žeminantį poelgį, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui, atliekant aiškiai aplaidžiai konkrečias teisėjo pareigas arba jų neatlikimas be pateisinamos priežasties, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau tekste – Teismų įstatymas) 83 str. 2 ir 3 d., teisėjų etikos ir drausmės komisijoje turi būti iškeltina drausmės bylą, nes teisėjo Adamonio veiksmuose akivaizdžiai yra nusižengimų, numatytų 83 straipsnio 2 ir 3 dalyje, požymių, t. y. 2015-09-08, 13 val. teisėjas Adamonis, darbo metu, pabėgo vidury teismo posėdžio, t. y. jis tiesiog metė savo darbą ir išvyko savo asmeniniais reikalais. Tokiu savo elgesiu ir veiksmais, teisėjas Adamonis šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso 15 str. 3 p.. kuriuo nustatytas pareigingumo principas, kuris imperatyviai įpareigojo teisėją Adamonį savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai.

 

Kadangi teisėjas Adamonis padarė tiek aukščiau išvardintus BPK pažeidimus, tiek LR Konstitucinio Teismo doktrinos ir LR Konstitucijos pažeidimus, tiek Teismų įstatymo ir Teisėjų etikos kodekso pažeidimus, todėl nedviprasmiškai darytina išvada, kad jam turi būti iškeltina drausmės byla.

 

Be to, pastebėtina ir tai, jog teisėjas Adamonis, ne tik, kad  pabėgo vidury darbo dienos, bet galimai jam buvo sumokėtas darbo užmokestis už pilną darbo dieną, o tai būtų akivaizdus valstybės pinigų neteisėtas pasisavinimas sukčiaujant. Todėl teisėjų etikos ir drausmės komisija turėtų šitą epizodą išsiaiškinti atidžiai ir nustatyti:

Ar teisėjas Adamonis gavo darbo užmokestį už pilną 2015-09-08 darbo dieną?

Ar teisėjas Adamonis buvo parašęs prašymą laikinai einančiai Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigas Editai Zarembienei, kad jis 2015-09-08 dirbtų tik pusė darbo dienos?

Ar teisėjas Adamonis buvo parašęs prašymą, kad jam paskaičiuotų 2015-09-08 darbo užmokestį tik už pusė tos darbo dienos?

 

Nustačius, kad:

teisėjas Adamonis nebuvo parašęs prašymo laikinai einančiai Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigas Editai Zarembienei, kad jis 2015-09-08 dirbtų tik pusė darbo dienos;

teisėjas Adamonis buvo nerašęs prašymo, kad jam paskaičiuotų 2015-09-08 darbo užmokestį tik už pusė tos darbo dienos;

teisėjas Adamonis gavo darbo užmokestį už pilną 2015-09-08 darbo dieną – 

kreiptis į Generalinį prokurorą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes tai būtų akivaizdus dokumentų klastojimas (BK 300 str. 1 d.), piktnaudžiavimas tarnyba (BK 228str. 1 d.), netinkamas pareigų atlikimas (BK 229 str. 1 d.) ir sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.), idealioji ir realioji įstatymo sutaptys.

 

II.

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, darbo metu, 2015-09-08, 13 val. pabėgęs vidury teismo posėdžio, t. y. tiesiog metęs savo darbą ir išvykęs savo asmeniniais reikalais – tyčia, sąmoningai neleidęs apklausti į teismo posėdį atvykusių visų liudytojų, nukrypęs nuo liudytojų apklausos ir neleidęs apklausti pagrindinio liudytojo Augusto Usonio, kuris vėliau mirė, taip ir  nedavęs parodymų teismo posėdyje, pažeidęs Pareiškėjo ginamas Konstitucines teises ir saugomas vertybes, tokiu savo elgesiu ir veiksmais (detalūs visi teisėjo Adamonio pažeidimai yra aprašyti aukščiau), teisėjas Adamonis šiurkščiai pažeidė BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi), BK 229 str. 1 d. (netinkamas pareigų atlikimas) ir LR Konstitucijos 112 str. 6 ir Teismų įstatymo 59 str. 1 d. (teisėjas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą sąžiningai, teisingai pagal įstatymus ir duotą priesaiką), todėl teisėjo Adamonio atžvilgiu, turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių, numatytų BK 229 str. 1 d. ir 229 str. 1 d. (idealioji įstatymo sutaptis).

 

Be to, pažymėtina, kad teisėjas Adamonis, 2015-10-02, 9.30 val. pradėjęs teismo posėdį, pasakė: Cituoju teisėjo Adamonio žodžius, kurie yra pasakyti 2015-10-02 IV įrašas nuo 01:12 min. iki 01:26 min. <…> “Kadangi, bylos stadija yra tokia, kad mes praeitame posėdyje padarėme NE BYLOS PERTRAUKĄ, O BYLOS NAGRINĖJIMĄ ATIDĖJOME NUO LIUDYTOJŲ APKLAUSOS, tai teismas pagal procesą turi nustatyti kaltinamojo tapatybę” <..>. Pažymėtina, kad teisėjas Adamonis 2015-09-08 teismo posėdžio nei atidėjo, nei padarė pertraukos byloje, bet tiesiog metė savo darbą vidury teismo posėdžio 13 val dienos ir pabėgo iš teismo posėdžių salės, todėl tai vertintina, kaip dokumentų klastojimas, nes 2015-09-08 teismo posėdžio protokole net nėra užsiminta ir nėra jokios teisėjo Adamonio nutarties 2015-09-08, kad buvo byla atidėta. Tokiais 2015-10-02 išsigalvotais savo išvedžiojimais, teisėjas Adamonis suklastojo teismo posėdžio protokolą, nes 2015-09-08 teismo posėdžių darytuose garso įrašuose NĖRA JOKIŲ KALBŲ, KAD BYLA YRA ATIDEDAMA, O YRA NEDVIPRASMIŠKAI GIRDIMA, KAD TEISĖJAS ADAMONIS NUTRAUKIA TEISMO POSĖDĮ VIDURY PROKURORO KLAUSIMO LIUDYTOJUI EDGARUI USELIUI IR TIESIOG PABĖGA IŠ TEISMO SALĖS, NIEKO DAUGIAU NEIŠTARĘS. Tokie teisėjo Adamonio veiksmai, turi būti vertintini  kaip teismo protokolo klastojimas, dėl ko turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas teisėjo Adamonio atžvilgiu, dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių, numatytų BK 300 str. 1 d. (dokumentų klastojimas) ir BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnyba), (idealioji įstatymo sutaptis).

 

Pastaba: pažymėtina ir tai, kad teisėjas Adamonis:

1) 2015-09-08 teismo posėdyje TUJINO liudytojus: Kęstutį Grįžanauską, Edgarą Uselį;

2) 2016-05-31 Pareiškėją ne tik TUJINO, BET DAR IR APŠAUKĖ: cituoju teisėjo Adamonio žodžius, 2016-05-31 teismo posėdis, garso įrašas nuo 1:38:25 min. iki 1:39:20 min. <…> “Zeziulevičiau, kur pats randiesi? Tai laikykis tvarkos. Jeigu pats taip komentuosit, būsti nubaustas. Aš 2 kartus nekartosiu, Zeziulevičiau” <..> – dėl tokio teisėjo Adamonio rėkimo, net įsiterpė advokatas Linas Belevičius, kuris pasakė: “Teisėjas Adamonis neturi jokios teisės rėkti ant jo ginamojo Zeziulevičiaus, nes gynyba kreipsis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją”;

3) 2016-05-31 liudytojai Kristinai Baltrušaitytei leido apklausinėti gynybos iškviestą liudytoją, nepriklausomą medienos asociacijos ekspertą dr. Giedrių Bosą – tai šiurkštus BPK pažeidimas, nes liudytojas neturi tokių teisių pagal BPK, bet iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad liudytoja Kristina Baltrušaitytė vadovavo visai bylai ir darė ką norėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžiuose (Pareiškėjas buvo nuteistas vien tik pagal jos pasakojimą, kad ji 2013-12-06 matė nupjautus 8 žalius ąžuolus, 1 uosį ir 1 baltalksnį, bet neužfiksavo (nenufotografavo) nei tų nupjautų medžių, nei jų kelmų, nes skubėjo, nors policija 2013-11-05 užfiksavo visai kitus medžius ir kelmus – 3 ąžuolus ir 6 uosius (1 t. b. l. 6-13), bet teismas ja patikėjo, kadangi pasak teismo – ji negali meluoti, o meluoja visi kiti: apie 15 proceso dalyvių, teismo antstolis, nepriklausomi medienos matuotojai, ir nesvarbu, jog nėra užfiksuoti nupjauti 8 žali ąžuolai, 1 uosis, 1 baltalksnis ar jų kelmai, bet liudytoja Kristina Baltrušaitytė sakė, jog matė ir teismas ja tiki).

 

Remdamasis tuo, kas aukščiau išdėstyta ir vadovaudamasis LR Konstitucijos 5 str., 6 str., 18 str., 29 str., 30 str. 1 d., 33 str. 2 d., 109 str., 112 str. 6 d., 114 str. 2 d., BK 228 str. 1 d., 229 str, 1 d., 300 str. 1 d., Teismų įstatymo 83 str. 2 d. ir 3 d., Teisėjų etikos kodekso 15 str. 3 p.,

 

p r a š a u:

 

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos:

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų ir motyvų, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo Rinaldo Adamonio elgesys vertinamas kaip žeminantis teisėjo vardą ir kenkiantis teisminės valdžios autoritetui (Teismų įstatymo 83 str. 2 d. 1 p. ir 3 d.) ir tai sudaro pagrindą iškelti jam drausmės bylą.

Iškėlus drausmės bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjui Rinaldui Adamoniui – prašau išsiaiškinti ir tai:

 Ar teisėjas Rinaldas Adamonis gavo darbo užmokestį už pilną 2015-09-08 darbo dieną?

 Ar teisėjas Rinaldas Adamonis buvo parašęs prašymą laikinai einančiai Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigas Editai Zarembienei, kad jis 2015-09-08 dirbtų tik pusė darbo dienos?

 Ar teisėjas Rinaldas Adamonis buvo parašęs prašymą, kad jam paskaičiuotų 2015-09-08 darbo užmokestį tik už pusė tos darbo dienos?

 Nustačius, kad:

 teisėjas Rinaldas Adamonis nebuvo parašęs prašymo laikinai einančiai Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigas Editai Zarembienei, kad jis 2015-09-08 dirbtų tik pusė darbo dienos;

 teisėjas Rinaldas Adamonis buvo nerašęs prašymo, kad jam paskaičiuotų 2015-09-08 darbo užmokestį tik už pusė tos darbo dienos;

 teisėjas Rinaldas Adamonis gavo darbo užmokestį už pilną 2015-09-08 darbo dieną – 

– kreiptis į Generalinį prokurorą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teisėjo Rinaldo Adamonio, nes tai būtų akivaizdus dokumentų klastojimas (BK 300 str. 1 d.), piktnaudžiavimas tarnyba (BK 228str. 1 d.), netinkamas pareigų atlikimas (BK 229 str. 1 d.) ir sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.), idealioji ir realioji įstatymo sutaptys.

 

LR generalinio prokuroro Evaldo Pašilio ir LR Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio:

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų ir motyvų, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo Rinaldo Adamonio elgesys vertinamas kaip šiurkštus įstatymų pažeidimas, todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes tai yra akivaizdus dokumentų klastojimas (BK 300 str. 1 d.), piktnaudžiavimas tarnyba (BK 228str. 1 d.), netinkamas pareigų atlikimas (BK 229 str. 1 d.) ir sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.), idealioji ir realioji įstatymo sutaptys.

 

 

PRIDEDAMA:

2015-08-09 teismo posėdžio protokolas, 9 lapai (patvirtinta kopija).

2015-10-02 teismo posėdžio protokolas, 5 lapai (patvirtinta kopija).

2018-03-22 kasacinis skundas, 19 lapų (patvirtinta kopija).

6 skundo egz. su priedais aukščiau nurodytiems adresatams.

 

 

Pastaba: teismo posėdžio garso įrašai nepridedami, nes pagal teismų vidines tvarkos taisykles, teismai tokių įrašų nepriima, o patys juos išsiima iš savo teismų bazės sistemos.

 

P. S. Taip pat pastebėtina, kad 2000-06-30 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad: PAGAL KONSTITUCIJĄ, NEGALI BŪTI NUSTATYTA TOKIO TEISINIO REGULIAVIMO, PAGAL KURĮ ASMUO, ĮGYVENDINDAMAS VIENĄ KONSTITUCINĘ TEISĘ, NETEKTŲ GALIMYBĖS ĮGYVENDINTI KITĄ KONSTITUCINĘ TEISĘ, t. y. Pareiškėjo kasacinį skundą 2018-04-11 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti, todėl Pareiškėjas teikia šį skundą, nes teisėjo Rinaldo Adamonio piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, netinkamu tarnybos pareigų atlikimu ir dokumentų klastojimu – Pareiškėjas buvo nuteistas už nusikaltimą, kurio jis ne tik kad nepadarė, bet ir fiziškai, ir teoriškai negalėjo padaryti, nes tokie 8 žali ąžuolai neauga/neaugo apskritai realybėje gyvenime.

 

 

Pagarbiai,

 

Pareiškėjas                                                                                     

Facebook komentarai
Back To Top