skip to Main Content

Editos Lukšaitės pagrobimas Kauno apygardos teisme bus nagrinėjamas pagreitinta tvarka

Kristina Sulikienė

Prasidėjo Editos Gvozdevės teismų maratonas, su įvairiomis peripetijomis, ir apie kiekvieną jų galima rašyti atskirą knygos skyrių. Tai ir ypatingai keistas advokato Gubavičiaus elgesys, ar teisėjos Kriaučiūnaitės tolimesnis užsispyrimas nematyti nei vieno Editos Gvozdevės įrodymo, o iš Laimio Lukšo nieko nereikalauti, nes jam galioja kažkokia šventumo prezumpcija – tarsi vien dėl pavardės.

Priminsiu, jog 2015 metais Edita tuometinė Lukšienė Jungtinės Karalystės Mančesterio apygardos Burry vaikų teisių apsaugos konsulo įpareigota nebebendrauti su smurtaujančiu vyru, parvyko į Lietuvą, ir čia su juo 2016 01 11 išsiskyrė teismo sprendimu, dėl kurio padavęs apeliaciją, buvęs sutuoktinis pralošė. Laimis Lukšas pripažino visus buvusios sutuoktinės kaltinimus: ir kad smurtavo, ir kad gėrė, ir kad neeirūpino išlaikyti šeimą, ją išsaugoti.

Teismas 2016 01 11 sutuoktinius išskyrė, apeliacinė instancija paliko sprendimą išskirti sutuoktinius ir palikti vaikus Einorą ir Eligiją gyventi su mama, priteisiant iš tėvo minimalų išlaikymą – nepakeistą.

Tėvas iki 2016 metų pabaigos visiškai neišlaikė vaikų, nevykdė teismo sprendimo.

2017 01 06 tariamai „įpareigotas Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus“ (kaip šis skyrius rašo teismui)pateikė melagingą ir nepagrįstą ieškinį, nepridėdamas nei vieno įrodymo.

Teisėja Laimutė Kriaučiūnaitė taip apsidžiaugė gavusi tokį ieškinį be nei vieno įrodymo, kad netgi 2017 01 24 priėmė nutartį, jog vaiką teismo nagrinėjimo metu ji priskiria (pažeidžiant 2016 01 11 sprendimą) gyventi su tėvu. Nurodė LR CK 3.65 str. – sutuoktinių skyryboms taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

Kad byla atrodytų kaip skyrybų, visur vietoj „Gvozdevė“ įrašė „Lukšienė“. Skaitytojai jau žino, kokie cirkai byloje dėjosi toliau, ir kaip teisėja nerašė proceso dalyvės tikrosios pavardės.

Nutartyje parašyta, jog Eligija sugrįš į jai priprastas sąlygas, o tėvas gyvena dideliame name, ir mokykla yra netoli.

Praėjus mėnesiui, ir man ėmusis bylos tyrinėjimo, sužinojau, paskambinusi tam pačiam Burry konsului, kad vaikas niekur nesimoko. Tą patį patvirtino pats Laimis Lukšas tiek vaikų teisių apsaugai, tiek teismui.

Tačiau Laimutė Kriaučiūnaitė, gavusi atskirąjį skundą dėl vaiko gyvenimo sąlygas pabloginusiso padėties – vaikas kuriam 13 metų, niekur nesimoko, neturi atskiro kambario ir netgi atskiros lovos, miega su kita mergaite kartu dėl vietos trūkumo – savo neteisėtos ir vaiko teises pažeidžiančios nutarties nepasinaikino – nors gavusi atskirąjį skundą, tokią teisę turėjo.

2017 04 14 ji skundą su Gubavičiaus surašytu atsiliepimu, kurio jis toks įspūdis neprisimena, nes prašė teismo atidėti bylą, nes nėra susipažinęs su byla ir netgi nežino, jog byloje pateiktas priešieškinys, į kurį jis pateikė atsiliepimą (kairė nežino ką daro dešinė…), išsiuntė į Kauno apygardos teismą.

2017 04 20 skundas priimtas ir paskirtas teisėjai Izoldai Nėnienei, kuri dėl užimtumo bylą nagrinėti paskyrė tik 20 17 06 12.

Tada Edita Gvozdevė pateikė prašymą paspartinti procesą, nes toks proceso vilkinimas visiškai neatitinka vaiko interesų – vaikas nebeturės galimybės prisivyti mokymosi, taip pat ir raidos, atsilikimą, jeigu klausimas dėl jo sugrąžinimo mamai bus sprendžiamas pasibaigus mokslo metams.

Mama motyvavo, jog įstatymai nenumato tokių pertraukų procese, kai sprendžiamas vaiko likimas, nes vaiko interesų prioritetas reikalauja klausimus dėl vaiko gerovės spręsti prioritetiškai, ir kuo skubiau.

Juk neseniai apie tai pasisakė netgi pats LAT pirmininkas Norkus – jog dėl vaikų interesų teismai turi būti aktyvūs, ir spręsti tik jų naudai, o ne niekieno kito.

Teisėja Izolda Nėnienė tenkino tokį motyvuotą prašymą, ir paskyrė rašytinį procesą, o bylą paspartino, ir perkėlė į gegužės 9 dieną.

Editai Gvozdevei, iki šiol susidūrusiai su Laimutės Kriaučiūnaitės galima savivale, ir nenoru pripažinti jos teisių vykdyti 2016 01 11 sprendimą – išsireikalauti vaikams išlaikymą, kurio skola 2500 eurų, ir kai teismų praktika tokius tėvus, kurie piktybiškai vengia išlaikymo, sodina į atvirą koloniją Pravieniškėse ir priverčia atidirbti skolą – buvo lengvas netikėtumas, jog aukštesnis teismas išgirdo motinos pagalbos šauksmą – juk yra luošinamas vaikas.

Į pasimatymą susitikti su mama vaikas jau po dviejų teismo dienų viešoje vietoje buvo atvestas pripudruotu veidu, su pilnu vakariniu makijažu – nors į teismą buvo atvesta vaikiškos išvaizdos. Mama savo dukros su ne veidu, o tiesiog kosmetine kauke – iš pradžių nepažino.

„Kodėl tu taip atrodai, dukryte“, bent kelis kartus klausė mama 13 metų dukros.

„Man tėtis sako kad aš labai negraži, todėl reikia dažytis“.

Tikėkimės, kad aukštesnės instancijos teismas supras, jog tėvas bando vaiką anksčiau laiko paversti suaugusia mergina, o kad ji nebebūtų vaiku, tyčia išplėšė ją iš jai įprastos aplinkos, ir neleidžia mokytis, kas pagal UK Children Act 1989 yra vaiko luošinimas, ir vaiko žalojimas.

Edita Gvozdevė paaiškino ir nelabai norinčiai suprasti bylos esmę teisėjai – kad Laimis Lukšas UK yra rizikos šeima, o ji, Edita Gvozdevė, yra ištekėjusi, ir Lietuvoje tokia nėra. Tačiau Eglė Butvydė viską sukeitė vietomis.

Iš rizikos šeimos Laimo Lukšo padarė kone šventąjį, o normalią šeimą savo rašteliuose pavertė „vidutinės rizikos šeima, neįtraukta į rizikos sąrašus“.

Tikėkimės, Izolda Nėnienė padės vaiko luošinimui tašką.

Jeigu ne – tegul pasisako apie vaikų interesus Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Juk šitiek daug diskutuojama, kas yra vaiko gerovė, ir jog vaikus reikia paimti iš šeimų, kurios žaloja vaikus.

Tačiau kai Laimis Lukšas tyčia neleidžia Eligijai Lukšaitei niekur mokytis, ir tyčia siekia jos raidos atsilikimo – tada viskas gerai, puikus tėvas, nuostabus augintojas, o dviejų mergaičių gulėjimas vienoje lovoje – nieko tokio, juk ir garsioje Klonio istorijoje lovoje gulėdavo „dėdė“, „motina“ ir duktė. Ir visiems teismams labai tai buvo gerai, čia – šventoji šeima.

Kažkaip įtartinai keistai kartojasi panaši istorija, tik kur Žiobienė su savo rėkimu, kad „vaikas turi augti su motina“? Kur vaikų teisių specialistai, kur antstolės, su 240 policininkų?

Motina palikta prieš savivalę viena. Tačiau ji yra stipri. Metų metais kentė sutuoktinio smurtą, ryžtingai paliko smurtautoją, su juo išsiskyrė, sukūrė darnią naują šeimą, kurią buvęs sutuoktinis bando sugriauti bet kokiais būdais. Tačiau prieš motinos meilę dar jokia jėga neatsilaikė. Linkime Editai Gvozdevei motinos meile nugalėti neteisingumą, ir parodyti, jog visiems Lietuvos piliečiams įstatymai galioja – ne tik Laimutei Stankūnaitei, kuri iki šiol yra vienintelė motina, kurią šitaip gynė visa sistema. Susidaro įspūdis, jog visos kitos motinos sistemai neįdomios. Apgynė (neaišku nuo ko) vieną, o kitos – jau kaip nors, pačios tegul ginasi. 

Tik ar taip turi funkcionuoti teisinė – demokratinė valstybė?

 

Facebook komentarai
Back To Top