skip to Main Content

 

E.Masiulio advokatas M.Bliuvas pridengė narkotikų prekeivius, todėl atsisveikino su prokuratūra

 

Eligijus Masiulis ir jo advokatas Mindaugas Bliuvas

 

PRISIPAŽINO VISI, O UŽ GROTŲ – TIK VIENAS

 

            Deivis Berčiūnas nuteistas realia laisvės atėmimo bausme – 10 metų kalėjimo už tai, kad laikė namuose 1 kg. kanapių dervos.

 

Įdomiausia tai, kad D.Berčiūnas gavo 10 metų kalėjimo už narkotikų pardavinėjimą, tačiau visi kiti jo bendrai, kurie darė lygiai tą patį, išssisuko nuo bausmės – bylą tyręs prokuroras M.Bliuvas nusprendė, kad neužtenka įrodymų, ir bylą jiems nutraukė.

 

Vienintelis D.Berčiūnas nuteistas už veikas, dėl kurių visiems kitiems, kur kas reikšmingesniems bylos subjektams, ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti arba pastarieji buvo išteisinti. Deivis Berčiūnas nuteistas už veiką, kurios nepadarė ir nesant jokių tos veikos įrodymų. Deivis Berčiūnas lygiai taip pat, kaip ir kai kurie kiti baudžiamosios bylos personažai aktyviai padėjo prokurorui Mindaugui Bliuvui atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, bet buvo neteisėtai nuteistas dešimčiai metų. Prokuroras  Mindaugas Bliuvas po šios bylos tapo advokatu, jį priglaudė mecenatas – advokatų kontora “COBALT”. Panagrinėkime šios baudžiamosios bylos peripetijas  giliau ir plačiau.

 

„Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos), teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio, (toliau ir – Teismas) 2016 m. balandžio  20 d. nuosprendžiu mano pateiktą apeliacinį skundą tenkino iš dalies, – teigia D.Berčiūnas, – mane pagal LR BK 25 str. 2 dalį ir 253 str. 2 dalį išteisino, neįrodžius, kad dalyvavau padarant nusikalstamą veiką. Teismas nurodė, kad laiko, jog aš esu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 260 str. 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo 1000 g. kanapių dervos) laisvės atėmimu 10 metų.

 

Priimtas nuosprendis dalyje dėl man palikto epizodo pagal LR BK 260 str. 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo 1000 g. kanapių derva), pagal kurį aš esu nuteistas laisvės atėmimu 10 metų yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

 

Dėl įrodymų vertinimo.  Man liko inkriminuotas konkretus vienos nusikalstamos veikos epizodas pagal LR BK 260 str. 3 d. (disponavimo 1000 g kanapių derva).

 

Kaltinimas man buvo pareikštas tuo, kad aš veikdamas bendrininkų grupėje su M.Trinka, iš anksto susitaręs su juo įgyti psichotropinės medžiagos, pasidalinti ją pusiau lygiomis dalimis, abiems turint tikslą įgytą medžiagą  platinti gaunant iš to turtinės naudos, neteisėtai, už ne mažiau kaip 4000 Lt., 2011 12 04 , apie 16 val. prie namo Nr. 38, esančio Krakiškių sodų 16-oji, Vilniuje, iš L.Paškevičiaus, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijome labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 1000 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, atgabenome į butą, esantį Didlaukio g. 46-5, Vilniuje, kur pasidalinome sutartomis dalimis – man pasiimant 750 g šios narkotinės medžiagos, o M.Trinkai pasiimant 250 g , kurios ne mažiau kaip  790.808 g parduodami abu išplatinome kitiems asmenims, o likusi dalis, t.y. 209.192 g buvo laikoma iki 2011 12 13, 22,45 val. bute Didlaukio 46-3, Vilniuje, kuomet kratos metu ji buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

 

Prieš pradėdant analizuoti Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžio argumentus, visų pirma reikėtų atsakyti į klausimus, kodėl Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras Mindaugas Bliuvas savo paskutiniame 2014 m. rugsėjo 24 d. Kaltinamajame akte dengė nusikaltėlius? Kas jį skatino ar vertė tai daryti? Kas ir iš kur įtakojo? Iš Generalinės prokuratūros ar iš Lietuvos Respublikos Seimo? Ar iš abiejų kartu? Kokią naudą jis gavo iš viso to? Prokuroro Mindaugo Bliuvo iniciatyva buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai Mindaugui Trinkai (2014-07-22), Artūrui Šakevičiui (2014-07-08), Artūrui Židkovui (2014-01-27). M. Trinkai – LR BK 39-1 straipsnyje numatytu pagrindu; A. Šakevičiui – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 25 str. 3 d., 260 str.1 d.; A. Židkovui – nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kaip aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Po tokio skandalingo šios bylos Kaltinamojo akto, o taip pat ir kitų ne mažiau “garsių” prokuroro M. Bliuvo kaltinamųjų aktų – e.g., tyrėjos Linos Andriuškevičienės bylos duomenų klastojimo, prokuroras Mindaugas Bliuvas tyliai pakeičia savo statusą ir 2014 metų rudenį tampa valdančio elito advokatų kontoros “COBALT” advokatu. Galimai, pakaitalu neseniai nusišovusio ar nušauto buvusio VSD pareigūno, advokato A. Paukštės. Ar skandalingai pagarsėjusio eksprokuroro Mindaugo Bliuvo tapsmas Lietuvos Respublikos Seimo nario, Liberalų sąjūdžio partijos lyderio Eligijaus Masiulio advokatu, suteikia mums galimybę daryti prielaidą, kad pono E. Masiulio bylos baigtis bus tokia pat, kaip ką tik aukščiau mano išvardintos trijulės – M. Trinkos, A. Šakevičiaus, A. Židkovo? Arba L. Andriuškevičienės? Štai, Mindaugas Trinka jau ramiai gyvena Londone. Gal ten pat rengiasi keliauti ir Liberalų partijos skaidrioji ir visada buvusi teisinga sąžinė – Eligijus Masiulis? Manytume, tai būtų geras pasirinkimas, jeigu teks rinktis iš dviejų galimų variantų: Lukiškių arba Londono. Nenagrinėdami toliau eksprokuroro advokato Mindaugo Bliuvo vaidmens jo kliento Šv. Eligijaus Masiulio baudžiamojoje byloje, dabar pereikime prie mano pateikiamos, prokuroro Mindaugo Bliuvo dėka gerokai subyrėjusios konkrečios bylos, Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžio argumentų.

 

Su teismo nurodytais argumentais dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, dalyje dėl disponavimo kanapių derva, nesutinku. 

 

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė iš esmės 2011 m. gruodžio13 d. kratos, kuri buvo atlikta M.Trinkos bute Vilniuje, Didlaukio g. 46-5, protokolu ir pažymėjo, kad buvo rasta ir paimta trys gabalai rudos spalvos medžiagos, kanapių derva, kurios bendroji masė yra 209.192 g. Ši faktinė aplinkybė – kad kratos metu pas M.Trinką buvo rasta kanapių dervos, kurios bendra masė yra 209.192 g patvirtina tik faktą, kad M.Trinka bute, tarp kitų narkotinių medžiagų, taip pat  laikė kanapių dervą. Įrodinėjimo dalyką šiuo atveju sudaro aplinkybė, ar ši narkotinė medžiaga yra mano. Aš nuosekliai teigiau, kad M.Trinkos bute rasta kanapių derva priklausė jam (M.Trinkai). Teismas spręsdamas dėl kanapių dervos priklausomybės mano argumentus atmetė, o rėmėsi M.Trinkos parodymais, su kuriais aš kategoriškai nesutinku. Teismas neįvertino aplinkybių, kad nustatant konkrečios kanapių dervos, kuri buvo kratos metu rasta M.Trinkos bute, priklausomybę, jokių kitų įrodymų, be M.Trinkos parodymų, nebuvo gauta. Taigi tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl rastų narkotikų priklausomybės grindė vien tik kito kaltinamojo, kurio atžvilgiu procesas buvo nutrauktas pagal LR BK 39-1, bei kurio tikslas buvo išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, kas beje jam puikiai pavyko, parodymais. Įtariamajam M. Trinkai 2014 m. liepos 22 d. Vilniaus apygardos pokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, M.Trinka teikė paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams tokius, kokius jie norėjo girdėti, todėl ir mano kaltinimai didžiąja dalimi buvo grindžiami M.Trinkos parodymais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2016 04 20 nuosprendžiu mane išteisinęs dėl kitų nusikalstamų veikų epizodų, rėmėsi aplinkybe, kad byloje jokių kitų įrodymų , išskyrus M.Trinkos parodymų nebuvo surinkta. Todėl jo (M.Trinkos) parodymų nepakanka kaltinimui pagrįsti. Šiuo atveju teismas yra nenuoseklus. Akivaizdu, kad įrodinėjant kanapių dervos priklausomybę teismas rėmėsi tik M.Trinkos parodymais, kur jis paaiškino, kad 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, pažįstamas vardu Laimis, pasiūlė įsigyti hašišo. Jie susitarė su D.Berčiūnu (manimi), kad atvažiuos pas Laimį namo, paduos pinigus, o jis (Laimis) atveš hašišą. Tada jie kartu, galimai 2011 11 14 ar 21d. atvažiavo pas Laimį, davė 4200 Lt. už 1 kg hašišo, Dėl įsigijimo tarėsi D.Berčiūnas. Hašišą pasidalino taip, kad M.Trinkai teko 250 g, o likusi dalis neva man. Aš teisme paaiškinau, kad M.Trinka manęs paprašė susitarti dėl dervos pirkimo. Aš skambinau L.Paškevičiui ir tariausi, nes jis buvo mano pažįstamas. Pats M.Trinka neturėjo vairuotojo pažymėjimo (bent man jis taip teigė), todėl aš jį dažnai paveždavau, šiuo atveju, taip pat vežiau aš. Pinigus už dervą mokėjo M.Trinka ir dervą pasiėmė taip pat M.Trinka ir nieko nesidalino. Teismas neatsižvelgė į tai, kad susitarimo kanapių dervą įgyti kartu nebuvo, pinigai buvo M.Trinkos. Teismas į mano paaiškinimus neatsižvelgė ir nepagrįstai sprendė, kad kanapių derva, rasta M.Trinkos bute yra mano. Pažymėtina, kad aš, taip pat ir M.Trinka kategoriškai parodėme (b.l. 138), kad narkotines medžiagas įsigydavome ir laikydavome kiekvienas atskirai. Kadangi buvome draugai, domėjomės vienas kitu, kai kurias aplinkybes vienas apie kitą žinojome, kaip antai kokiomis narkotinėmis medžiagomis prekiaujamae, kad kiekvienas turime savo žmones, savo slėptuves,  vienas kitam padėdavom, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad veikėme bendrai, kaip bendrininkų grupė. Mes neturėjome bendro biudžeto ir kiekvienas suvokėme, kad veikiame atskirai, tarp mūsų nebuvo susitarimo veikti bendrai – t.y. bendrai įsigyti narkotines medžiagas, kartu išplatinti ir gauti naudą.Mes suvokėme, kad turime atskiras veiklas, vieningos tyčios tarp mūsų nebuvo. Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina tik aplinkybę, kad aš tariausi dėl 1 kg kanapių dervos įsigijimo iš L.Paškevičiaus, tačiau jokių įrodymų, be M.Trinkos paaiškinimų byloje nėra, kad aš jas įsigijau sau ir vėliau kartu su M.Trinka išplatinau. Teismas neįvertino, kad kanapių derva buvo rasta kratos metu pas M.Trinką bute ir M.Trinka prisipažino, kad būtent ši kanapių derva – 209,192 g yra jo asmeninė. Jis taip pat nurodė, kad likusią dalį, neva 750g paėmiau aš, tačiau jokių tiesioginių neginčijamų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nėra, narkotikai nerasti. Byloje neįrodyta, kad  aš veikdamas bendrininkų grupėje su M.Trinka, iš anksto susitaręs su juo įgyti psichotropinės medžiagos, pasidalinti ją pusiau lygiomis dalimis, abiems turint tikslą įgytą medžiagą  platinti gaunant iš to turtinės naudos, neteisėtai, už ne mažiau kaip 4000 Lt., 2011 12 04 , apie 16 val. prie namo Nr. 38, esančio Krakiškių sodų 16-oji, Vilniuje, iš L.Paškevičiaus, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijome labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 1000 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, atgabenome į butą, esantį Didlaukio g. 46-5, Vilniuje, kur pasidalinome sutartomis dalimis – man pasiimant 750 g šios narkotinės medžiagos, o M.Trinkai pasiimant 250 g, kurios ne mažiau kaip  790.808 g parduodami abu išplatinome kitiems asmenims, o likusi dalis, t.y. 209.192 g buvo laikoma iki 2011 12 13, 22,45 val. bute Didlaukio 46-3, Vilniuje, kada kratos metu ji buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, man pareikštas kaltinimas nepasitvirtino. Vertinant patį kaltinimą konkretumo prasme, akivaizdu, kad jis savo esme yra prieštaringas, kadangi yra teigiama, kad susitarėmė kanapių dervą pasidalinti pusiau, o vėliau tame pačiame dokumente nurodoma įgijome labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 1000 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, atgabenome į butą, esantį Didlaukio g. 46-5, Vilniuje, kur pasidalinome sutartomis dalimis – man pasiimant 750 g šios narkotinės medžiagos, o M. Trinkai pasiimant 250 g. Visiškai yra neaišku nuo ko gintis. Kita vertus kaltinimas prieštarauja faktinėms aplinkybės ir toje dalyje, kad aš neva įgytą kanapių dervą atgabenau į M.Trinkos butą. Tokių duomenų byloje nėra. Man taip yra inkriminuota aplinkybė, kad ne mažiau kaip  790,808 g parduodami abu išplatinome kitiems asmenims, tačiau pažymiu, kad byloje nėra JOKIŲ duomenų, kurie galėtų patvirtinti šią kaltinimo aplinkybę. Esu įsitikinęs, kad kaltinimas man buvo suformuluotas spėjimo, prielaidos būdu: iš kilogramo buvo aritmetiškai atimta 209,192 g, gauta 790,808 g ir nurodyta, kad šią dalį kartu su M.Trinka išplatinome, nors iš bylos medžiagos be kita ko seka, kad mes, kaip minėta aukščiau, viską tvarkėmės atskirai. Be kita ko, šią aplinkybę taip pat patvirtina  kratos metu iš M.Trinkos paimta užrašų knygelė, kurioje M.Trinka atliko savo skaičiavimus. Kita vertus, pats M.Trinka nurodė, kad hašišas, kurį parsinešė namo, buvo nekokybiškas, todėl gulėjo pas jį namuose. Kyla pagrįstas klausimas dėl loginės sekos – M.Trinkos dalis yra nekokybiška ir guli namuose, o kitą dalį, kurią neva pasiėmiau aš, mes kartu išplatinome. Apeliacinio skundo argumentas, kad kaltinimas dėl kanapių dervos buvo abstraktus, paremtas abejonėmis ir prielaidomis yra visiškai pagrįstas ir nepagrįstai apeliacinės instancijos teismo atmestas. 

Visiškai nesutinku su apeliacinės instancijos teismo argumentu dėl to, kad M.Trinkos bute rasta kanapių derva yra būtent ta, kuri buvo įgyta , kaip įtarime nurodyta 2011 12 04. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kanapių įsigijimo faktas nustatytas – 2011 12 04. Kanapių derva buvo rasta kratos metu 2011 12 13. Teismo nuomone, laikotarpis nuo 2011 12 04 iki 2011 12 13 sudaro “vos keleta dienų”, todėl neva atitinka M.Trinkos paaiškinimus, kad tai yra ta pati kanapių derva. Teismas taip apt pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad aptariamu laiku M.Trinka buvo savarankiškai įgijęs papildomai kanapių dervos. Akivaizdu, kad keletas dienų yra dvi, daugiausia trys dienos. Šiuo gi atveju, nuo įsigijimo iki kratos praėjo 9 dienos ir tai yra pakankamas laiko tarpas tiek išplatinti narkotines medžiagas, tiek nusipirkti kitas. Pažymėtina, kad M.Trinka parodė, jog įsigydavo narkotines medžiagas iš įvairių šaltinių, apie kuriuos aš nežinojau. Šioje dalyje M.Trinkos parodymai yra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais – Artūro Židkovo apklausa (t. 3, b.l. 35-40) Teismas šiuo atveju buvo neobjektyvus ir faktines aplinkybes vertino nepagrįstai kaltinamojo nenaudai, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principus. Man yra visiškai nesuprantamas faktinių aplinkybių interpretavimas ir kaltinimo formulavimas, kada net pats M. Trinka nurodė, jog rasta kratos metu kanapių derva – 209,192 g yra jo asmeninė. Aš taip pat nuosekliai teigiau, kad tai yra M. Trinkos asmeninė kanapių derva, jokių kitų įrodymų byloje nėra. Kaltinimas akivaizdžiai yra nekonkretus ir neparemtas įrodymais, ir prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada ar ekspertizės aktas (2010 m. gruodžio 21 d. LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671/2010).

Šioje byloje esančiais ir cituotais įrodymais tiksliai nenustatyta, kokias konkrečiai narkotines ir psichotropines medžiagas įgijome, kaip nurodyta kaltinime – 2011 12 04 iš L. Paškevičiaus ir visiškai nenustatytas tokių medžiagų kiekis, nes rasta yra tik 209,192 g kanapių dervos, kita dalis, remiantis M.Trinkos parodymais buvo atiduota keliems asmenims pabandyti. Atliekant pas mane kratą, jokių neleistinų daiktų ar medžiagų nebuvo rasta. Taigi išnaudojus visas galimybes nenustatytas inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas, nors abiejų instancijų teismai konstatavo, kad kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje dėl kanapių dervos yra pilnai įrodytas. Ši išvada yra nepagrįsta jokiais įrodymais, o kaltinimas pagrįstas prielaidomis, nesant objektyvių įrodymų dėl šios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo mano veikoje. Byloje esančiais įrodymais konstatuotinas tik faktas, kad M.Trinkos bute buvo rasta 209.192 g kanapių dervos, kuri, kaip jis pats (M.Trinka), parodė, priklausė jam asmeniškai. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimai šioje dalyje ir kasacinių nutarčių baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009 ir tt. citavimas, neva asmuo už BK 260 str.3 d. nurodytų alternatyvių vaiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan., nesusiję su pareiga įvardinti psichotropines ar narkotines medžiagas, kokios tai medžiagos, bei nustatyti tikslų jų kiekį, kaip minėta, nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada ar ekspertizės aktas dėl viso inkriminuoto kiekio. Tokių dokumentinių įrodymų prokuroras Mindaugas Bliuvas nepateikė.

 

Nesutinku su teisėjų kolegijos vertinimu, kad M.Trinkos ir L.Paškevičiaus parodymai paneigia mano paaiškinimus, kad kanapių dervą už savo pinigus ir nieko nesidalindamas pasiėmė M.Trinka.  Šią išvadą teismas grindžia Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas (t.2, b.l. 99-111), kuriame užfiksuotas mano ir M.Trinkos bendravimas dėl kanapių dervos įsigijimo. Visų pirma, nagrinėjant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme mano gynėja advokatė žodžiu papildydama apeliacinio skundo argumentus nurodė, kad Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas, kuriuo yra grindžiamas nuosprendis, neatitinka LR BPK reikalavimų sprendžiant dėl jo teisėtumo ir pripažinimo įrodymu, pasiklausymas buvo pradėtas visiškai kitoje byloje, o mano byloje nėra atitinkamai sankcijų naudoti šiuos duomenis. Valstybinis kaltintojas, atsikirsdamas į šį argumentas nurodė, kad Deivio Berčiūno mobiliojo ryšio telefono pasiklausymas buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2011 11 28 nutartimi NR. SD-3026.  Apeliacinis teismas į šį argumentą jokių motyvų nepateikė, jo nevertino. Bendrai pažymėtina, kad vertinant šioje baudžiamoje byloje pridėtus procesinius dokumentus, yra ypatingai sunku daryti išvadas. Bylos buvo sujungtos, vėliau išskirtos, pasiklausymas buvo atliekamas vienose bylose pagal OVĮ nuostatas, o duomenys naudojami kitose bylose. Iš esamų byloje dokumentų neįmanoma nustatyti įvykių sekos ir sąsajų, todėl neįmanoma nustatyta duomenų panaudojimo teisėtumo klausimo. Tačiau pažymėtina, kad net jei ir laikyti, jog M.Trinkos ir L.Paškevičiaus pokalbiai yra teisėti, jų turinys jokiu būdu nepatvirtina alinkybės, kad aš su M.Trinka padariau veiksmus, kurie man yra inkriminuoti. L.Paškevičius patvirtino faktinę aplinkybę, kad iš jo buvo nupirkta kanapių derva, jis neįvardino, kas konkrečiai pirko, kas mokėjo ir panašiai.

Dėl gautos informacijos panaudojimo kitoje byloje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodoma aiški informacija, leidžianti spręsti, kad minėti veiksmai bus atliekami dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jie pagal įstatymus ir gali būti atliekami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015; 2015 m. birželio 1 d. LAT nutartis Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015) Bylos duomenys, kurie buvo gauti atliekant slaptą mano telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, buvo išskirti iš kitos baudžiamosios bylos (t. 1, b.l.30) . Byloje esančių dokumentų turinys rodo, kad pokalbių įrašai buvo daromi atliekant kitą operatyvinį tyrimą, nesusijusį su mano nusikalstamomis veikomis. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas pagal BPK 162 straipsnio nuostatas. Šiuo straipsniu turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK numatytus veiksmus, tiek ir pagal OVĮ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009). Duomenų apie tai, kad pokalbių įrašų perdavimas tam, kad šie būtų prijungti prie mano baudžiamosios bylos, buvo atliktas būtent pagal šias BPK 162 straipsnio nuostatas, byloje nėra. Vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, informacija apie privatų asmens gyvenimą, gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese gali būti panaudota tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui. Byloje nėra duomenų, kad toks leidimas būtų duotas. Paprastai toks leidimas gali būti duodamas, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro ne mažesnio pavojingumo nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008, 2K-190/2013). Taip pat pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas man pagal LR BK 260 str. 3d. buvo pradėtas  2014 07 08 ir jis buvo atliekamas baudžiamojoje byloje NR. 10-90-0030-12. Ikiteisminis tyrimas mano atžvilgiu buvo išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr, 10-9-00590-14 prokuroro nutarimu 2014 08 19. Ikiteisminiai tyrimai Nr. 10-9-030-12 ir 10-1-01417-11 buvo sujungti į vieną prokuroro nutarimu 2012 04 12, suteikiant numerį 10-9-030-12.  Elektroniniais ryšiais gaunamos informacijos kontrolės metu buvo užfiksuota reikšminga informacija ikiteisminiam tyrimui Nr. 10-9-030-12 (iki sujungimo Nr. 10-1-1417-12). Techninių priemonių panaudojimas mano atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo nutartimi „Dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka“ buvo sankcionuotas 2011 11 28 nutartimi Nr. SD-3026, 2012 12 27 Apygardos teismo pirmininko sankcija išslaptintas  iš dalies. Duomenys akivaizdu panaudoti byloje Nr. 10-9-00590-14, praėjus 3 su puse metų.

 

Dėl įvykių, kurie buvo prieš 4 metus aš labai galiuosi. Padariau išvadas ir suvokiau neigiamas veiklos pasekmes. Per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki šiol sukūriau šeimą, turiu darbą, auginu mažametį vaiką, įsigijau butą, turiu bankinių įsipareigojimų, prižiūriu savo seną močiutę. Jokių per tą laikotarpį pažeidimų, nusikaltimų nepadariau ir vedu dorą bei socialų gyvenimą. Mano byla buvo tiriama ir nagrinėjama labai ilgą laiko tarpą ir visą šį laikotarpį jaučiau įtampą, stresą ir nerimą dėl ateities, tačiau nežiūrint to stengiausi eiti į priekį ir kurti toliau savo gyvenimą. Esu charakterizuojamas teigiamai. Manau, kad man pavyko pasikeisti į gerąją pusę.. Visiškai atsiribojau nuo buvusių draugų, neteisėtos veiklos, pakeičiau požiūrį, labai skausmingai pergyvenau. Manau, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė mano atveju nepataisys manęs daugiau, nei aš šiuo metu esu pasitaisęs. Bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str. 2 d.. Paskirta bausmė turi sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Esu įsitikinęs, kad šiuo metu vertinant mano elgesį, praėjusį laikotarpį vien jau ilgas laiko tarpas, nuosprendžio laukimas buvo tam tikra prasme man bausmė. Man buvo paskirta kardomoji priemonė, kurios aš nepažeidžiau. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų teisingumo ir protingumo principą. Nuvykus atlikti laisvės atėmimo bausmę, faktiškai būčiau 10 metų eliminuotas iš gyvenimo ir sugriūtų tai, ką iki šiol pasiekiau siekdamas tiek sau, tiek kitiems žmonėms įrodyti, kad galiu gyventi pagal bendražmogiškas taisykles, visuomenei priimtiną gyvenimą. Teismo išvada, kad šios visos aplinkybės buvo įvertintos man skiriant minimalią bausmę, o taikyti LR BK 54 str. šiuo atveju nebeliko pagrindo – neobjektyvios ir neatitinka proporcingumo, teisingumo principo. Todėl prašau Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir mane išteisinti.

Teismui nusprendus, kad esu kaltas man inkriminuotų nusikaltimų padaryme, prašau taikyti LR BK 54 str. 2d. ir neskirti man realios laisvės atėmimo bausmės (bausmę maksimaliai sumažinti), suteikti man galimybę įrodyti, kad galiu gyventi socialiai ir dorai.

 

 

 

                 Deivis Berčiūnas

 

Facebook komentarai
Back To Top