skip to Main Content

Dzūkijos partizanai (pvz.1949 m. Tigras) išdavinėdavo kovos draugus- 

Kristina Sulikienė

Visas “Vanagogeito” skandalas susijęs su tuo, jog Rūta Vanagaitė užjudino partizanų – išdavikų temą, o labai daug istorikų ir politologų priruošusi Lietuvos propagandinė mašina nesugebėjo atlaikyti šios “infoatakos”, nes tiesiog priešpastatyti prieš partizanų – išdavikų veiklą nėra ką. Tai plikas ISTORINIS faktas. 

 

 

AR ĮMANOMA ATSKIRTI NKVD –KGB AGENTĄ IR TIKRĄ PARTIZANĄ: KAIP TAI PADARYTI?

Sena vieša paslaptis, jog atskirti partizaną – NKVD agentą ir tiesiog partizaną yra neįmanoma, nes į galvas neįlįsi, ir į tas duobes, kur jie guli susprogdinti ar susiprogdinę neįžengsi, neapklausi, nes susisprogdino (netyčia) ir NKVD užverbuoti asmenys, kurie šiuo metu garbinami kaip šventieji – nes juk žuvo, todėl buvo “tikri”. O partizanų (tikrųjų) ainių tarpe kuždamasi, jog ir vienas V. kur išgarbintas – NKVD, ir to kuris garsiai rėkia “laikykitės ten” ir meluoja apie dieduką partizaną – kad buvo laidojamas su raudona vėliava. Bet tikrųjų partizanų ainiai dažniausiai gyvena su 155 eurų pensijos, ligoti, ir jie bijo kalbėti, nes propagandinė mašina juos suvalgys. Todėl kenčia savo trobelėse ir vienišume vieni, viešuose propagandiniuose renginiuose nedalyvauja, nes jiems šlykštu nuo skleidžiamo melo ir kolaborantų garbinimo – o gal jaunimas, įnikęs į internetą, nemokės susirasti knygų. O Vanagaitė ir pasakė – eikit į archyvus ir skaitykite. O kas bus jeigu jaunimas eis ir skaitys į archyvus, juk “perrašys istoriją”, siaubas! 

Kai mokiausi Licėjuje, o vėliau ir Vilniaus universitete, mus prievartavo “skaityti” (pirma susirandant šaltinį) – užduodavo tokias užduotis, kad nenuėjęs į retų spaudinių skyrių, Mažvydo biblioteką, ar filosofijos skaityklą – neparuoši. Taip, eiti ten vargindavo, patikra, paltai, numerėliai, užsisakymas, senų knygų dulkės – o vėliau kai atrandi informaciją, paruoši pranešimą – koks geras jausmas. O jaunimas juk tikrai nevaikšto į archyvus, jie net nežino, kur jie yra. 

Vanagaitės nustebimas ir yra – kad ji turi kelias bylos kopijas, ir cituoja, o ant jos važiuoja propagandos mašina, ir liepia jai užsičiaupti. Tai reikėjo sunaikinti visas Vanagų ir Sakalų bylas, ir paskelbti visus šventaisiais, ir įvesti dogmą: tiesa, konservatorė Juknevičienė 1999 metais stūmė projektą į Baudžiamąjį kodeksą, kad baudžiamoji veika “blogai kalbėti apie partizanus”, ši iniciatyva sužlugo, nes Seime dar buvo “gerųjų partizanų” elgesio liudytojų, kurie pasiprešino. Gal kuriam buvo padeginti padai, gal kurį gerieji miško broliai į puodą verdantį kišo – atmintis toks dalykas, kad ji neleidžia klastoti istorijos. O po daugelio metų žiūrėkit, vėl siūlo tą pačią BK pataisą – neleisti blogai kalbėti apie partizanus, net jeigu jie išdavė kovos draugus. Na ir kas? “Juk ant Vanago pastatyta visa Lietuvos kariuomenė”.- paskelbė LK atstovė Ūsienė. Ar tikrai?   Ar tikrai Lietuvos kariuomenėje įvedama praktika, kad karys toks kvailas, kad jis neturi teisės į protą – tai nedaug liko, kad statysime LK greitai ant Tatos ir jo tėvo nacių kolaboranto, ir sakysime “heil Landsberg”. Ir kariai neturės teisės prieštarauti? LK greitai pastatys Prezidento Landsbergio mokymo centrą, ir niekas negalės prieštarauti, netgi jeigu bus įrodyta, jog jis prezidentu niekada nebuvo (Lietuvos konstitucinis teismas apie tau jau pasisakė). Taip ir čia – klastojama nesena istorija, o tiems, kas kopijuoja bylas, liepiama užsičiaupti, nes Vanagas, sakydamas baigiamąją kalbą, ne tą turėjo omenyje, suprantat. O kaip Žeimytė nustatė – jos žurnalistikos diplomas jai leido, o Vanagaitės diplomas – neleido. O Rakutis siūlo Vanagaitę nutąsyti po teismus.

 

KAS SUTEIKĖ NAUJĄ TAPATYBĘ VANAGO DUKRAI, IR KODĖL JĮ 1956 M. SUĖMUS, TIKROJI JAI BUVO GRĄŽINTA? 

Šiuo metu išdavikų ainiai garbina ir šlovina diedukus (išdavikų šeimų juk nelietė), o sunaikintų partizanų nei šeimų nei giminių nebeliko. Įdomuis faktas, jog po Vanago suėmimo, jo duktė atgauna tikrąją tapatybę, ir toliau eina į mokyklą. Taip rašoma Wikipedijoje. Na o iki 1956 metų ji gyvena su netikra tapatybe – taigi, tarybų Lietuvoje partizanų vado dukra yra apsaugota liudytojų apsaugos programos: jai padirbti metrikai, kita tapatybė. Kodėl niekas nesusimąsto, ką tai reiškia? Juk jeigu duktė apsaugota – ir elgesys tėvo kitoks, jis nerizikuoja, o jeigu vaikai pavojuje, vėlgi elgesys bus kitoks. Kriminalinė psichologija irgi padėtų išanalizuoti Vanagaitės paskelbtus faktus – tik deja yra iš propagandistų pusės paleistas informacinis triukšmas, kuris visiems trukdo mąstyti. 

O man pasidarė įdomu, kaip čia didžiojo vado dukra ne tik į mokyklą, bet net į universitetą ėjo, juk šiaip politkaliniams ir tremtiniams nebuvo leidžiama baigti mokslų. Ir karjerą normalią darė tarybinėje santvarkoje, o šioje – Seimo nare tapo. Ir visą savaitę tylėjo, po to jau ištraukta propagandistų, ėmė grasinti “teisininkais”. Geriau būtų patylėjusi, nes ir vado dukrai aš turiu keletą klausimų – ypač, kas ir kokia technologija padirbinėjo netikrą tapatybę, ir kiek žmonių šioje operacijoje dalyvavo? Asmenys su netikromis tapatybėmis automatiškai yra spectarnybų globojami, nes dokumentų padirbinėjime notarai ir metrikacijos skyriai turi turėti “stogą”, arba dokumentai padirbami naktį, visais atvejais, padirbinėtojai turi turėti prieigas prie archyvų, įstaigų, ir veikti nematomai. Vanago dukters tapatybės suklastojimo momentas irgi iškils ir bus svarbus klausimas – ir pagrindinis klausimas bus, kodėl tai buvo padaryta, ir kaip tai lėmė Vanago elgesį? Kodėl generolas Žemaitis neatgailavo, ir sakė, jog kovojo ir kovos prieš tarybų valdžią, o kodėl Vanagas, pasak Vanagaitės atgailavo? 

Vanagaitė gal nori pasakyti, jog jam buvo pažadėta, todėl jis ir elgėsi taip, kaip turėjo elgtis. O apie kankinimus čia vėl kraštutinis naratyvas – juk jo duktė su prokurorais jau nutąsė po teismus diedukus, kurie suiminėjo Vanagą. Suėmimas yra genocidas, pernai už akių, pamindamas 2015 10 20 EŽTT sprendimą, paskelbė Kauno apygardos teismas. O kas nukankino Vanagą- liko neatsakyta, nes kažkoks Baltarusijoje gyvenantis ar jau miręs Šimkus, diedukas, kuriam 92 metų, liko net neapklaustas. 

LIETUVOS TEISMAI, NEPAISANT EŽTT PERSPĖJIMŲ, TOLIAU PROCESINĘ VEIKLĄ SUĖMIMĄ ŠTAMPUOJA KAIP GENOCIDĄ

Visas informacinis šlamštas, legalizuojamas per neretai neadekvačius mūsų teismus, tikėtasi, turėjo nutildyti bet kokį drąsuolį, kuris drįs kalbėti apie istoriją. O iš kur Vanagaitei žinoti, jog Kauno apygardos teismas už akių nuteisė Baltarusijos pilietį, ir kad suėmimas (veikla procesinė) yra genocidas? Juk šitas sprendimas yra neeilinis teisinis kliedesys.

Genocidas yra nusikaltimas prieš tautą, socialinę grupę, ją visiškai išnaikinant. Ar partizanų vadai buvo tauta, ar socialinė grupė, ir ar visus partizanus pavyko išnaikinti? Tai jeigu buvo įvykdytas partizanų tautos genocidas – kas tokie kalba jų vardu? Kodėl jų vaikai, anūkai gyvi – jeigu pasak Lietuvos teismų, buvo vykdomas partizanų genocidas? Europos žmogaus teisių teisingumo teismas tad ir suabėjojo taip taikoma šia norma, ir nurodė Lietuvai ja nemanipuliuoti, nepritempinėti. Tačiau Lietuvos teismai neklauso EŽTT sprendimų, ir toliau štampuoja nesąmones. 

 Genocido norma sugalvota milijoniniams (masiniams) gyventojų iš homogeniškų tautų, ištisų genčių, naikinimams, ir negali būti naudojama selektyviai ir manipuliatyviai, kaip tai daroma Lietuvoje, siekiant bet kokia kaina atplauti partizanus, ir per baimę uždrausti kalbėti apie istoriją – tokią, kokia ji yra. Nes jeigu pacituosi kokią knygą, tave kažkurio partizano anūkė paduos į teismą ir nubylinės. 

 Suiminėjimas yra procesinė veikla. Įsivaizduokite, po 50 metų mūsų policininkus kitokia valdžia ims teisti atbuline tvarka už genocidą, kad jie vykdė teismo nutartį kažką suimti. Iki kokio absurdo galime prieiti. O štai ta veikla, už kurią Vanagą teisė – tai čia ne genocidas. Tiesa, nenusikelsime į tuos laikus ir nesužinosime, kas tiksliai įmetė tą granatą, bet tokie Alovės įvykiai, kur nukentėjo daug jaunų žmonių – tikrai buvo. Istorijos vėlgi ir teroro aktų faktų – nesuklastosi. Neseniai vienas pasipiktinęs partizanų kvietimu žudyti kolūkiečius, buvo priverstas išeiti iš darbo – bet kad tas kvietimas buvo realiai vykdomas, o jauni kolūkiečiai (jie neturėjo išeities, buvo suvaryti varu) buvo sprogdinami – apie tai vengiama kalbėti, nes partizanų Lietuvoje, ypač jų vadų, liesti negalima. Jie šventi, ir yra nekaltumo dogma, dargi legalizuojama kreivais teismų sprendimais. 

Įmesti granatą į jaunimo diskoteką, ir sužaloti 47 asmenis, o per kitą akciją 13 – veikla patriotinė. O visi tie, kurie tokią veiklą vadina patriotine, norėtų, kad jų vaikams išėjus į diskotekas, kažkoks vienišas idiotas įmestų granatą į diskoteką? Nenorėtų. Todėl reikia kalbėti ir mąstyti tomis pačiomis kategorijomis…

KAI PATRIOTINIS NARATYVAS PAVAGIAMAS IŠDAVIKŲ AINIŲ, IR AGRESYVIASI FORMUOJAMA ISTORIJOS POLITIKA

Patriotinį naratyvą pavogė išdavikų ainiai.

Rūta Vanagaitė greičiausiai teisi, o Žeimytė mirkčiodama ir apsiputojusi bandė atremti faktą, kad garsusis Lietuvos partizanų vadas galimai (pasak Vanagaitės, kuri citavo bylą iš Ypatingojo archyvo) išdavė 22 draugus. Žeimytė nemoka dirbti žurnaliste, nes žurnalistas turi pateikti naujienas, o ne formuoti visuomenės nuomonę, tačiau Vanagaitė šitą propagandistę perkalbėjo, ir jos kalbėjo vienu momentu dviese – nes abi apmokytos to paties, ir Vanagaitė, atrodo kiečiau moka įtikinėti, negu jaunosios kartos propagandinės mašinos mokiniai. 

Ir  jeigu būtų nustatyta, kad Vanagaitė teisi, kai sako, kad garsusis vadas išdavikas,- Dzūkijoje būtų jau ne pirmas.

“1949 m. lapkričio 2 d. naktį į buvusios Lazdijų apskrities valsčiaus KGB skyrių savo noru atvyko vienas gaujos vado pavaduotojas Tigras. Įsitikinęs kovos su tarybų valdžia neperspektyvumu ir nebenorėdamas daugiau dalyvauti plėšimuose ir žudynėse, Tigras likvidavo savo vadeivą ir atvyko prisipažinti ir išreikšti norą padėti kovoti su banditizmu. Tą pačią naktį, dalyvaujant Tigrui, buvo likviduoti 4 banditai. Užverbavus Tigrą, jis kartu su agentūrine – karine grupe per 5 dienas suorganizavo susitikimus su keliomis banditų grupėmis ir dalyvavo jų likvidavime. Savo štabo nurodymu šios grupės turėjo išplėsti teroristinę veiklą prieš prasidėjusią žemės ūkio kolektyvizaciją”.

Spalio revoliucijos raudonosios vėliavos ordinų F. Džeržinskio vardo aukštoji TSRS KGB mokykla. Lietuvių nacionalistų kenkėjiška veikla ir kova su ja. Vadovėlis praktikams. Redaktorius gen. majoras G.K. Vaigauskas, LTSR KGB specialioji biblioteka Nr. 1245, Maskva 1986./ perspausdinta kaip žurnalo “Laisvės kovų archyvas” priedas, redaktorė Dalia Kuodytė, 1992 m., Lietuvos politinių kalinių ir trmtinių sąjunga. Puslapis 55.

Atsiprašau, čia tas pats Tigras, kuris buvo išstumtas ginti Vanago? Bet kad jį patį reikėtų ginti – juk KGB slaptame aplinkraštyje – knygoje KGB agentams, kaip kovoti su lietuviškiais nacionalistais, taip išeina, Tigras yra šmeižiamas. Viešai pateikiama jog jis suimtas 1946 metais ir viskas. O dabar pagrindinis Vanago kovos draugas, ir gina jį prieš Vanagaitę. Mano galva, jis pats turėtų atsakyti į klausimas, čia tas Tigras minimas jis ar dar kitas Tigras buvo – išdavikas, stukačius ir tuo pačiu išdavinėjęs ir tą patį Vanagą. Juk jis teigia nuo tų metų, kai kažkoks stukačius Tigras išdavinėjo visus kovos draugus, nutraukęs aktyvią kovos su Tarybų valdžia veiklą. Gal lėmė aktyvūs išdavikiški Tigro veiksmai?

Kažkoks Tigras spaudoje giriasi, kad Vanagas jo bunkerio neišdavė, bet galėtų pasigirti, ką jis išdavė – o jeigu čia ne tas pats Tigras, tai koks dar Tigras Dzūkijoje čia minimas? O Tigrui (tik kuriam?) po mirties irgi statysime paminklus ir pavadinsime jo vardu metus – nes jis labai gerai išdavinėjo kovos draugus? Kur link ritamės, draugai prisiekusieji? O jeigu čia ne tas pats Tigras, tai kodėl tada vienas neišdavikas, o kitas išdavikas – vis tiek juk po neišdaviko mirties skelbs jo vardo metus. Tai kaip tada su lingvistika? 

Analizuojant partizaninio karo istoriją, pasitaikydavo neretas atvejis, kai suimtasis partizanas būdavo užverbuojamas, ir vėliau grįždavo į kovos draugų apsuptį, ir juos išduodavo, o visa tai būdavo pademonstruojama kaip paties, neva susipratusio veiksmai. Plačiai nušviesta agento “Varno” istorija, tačiau su juo kartu gavęs 25 metus preliminariai iš to paties KGB pastato išėjo ir kitas KGB agentas, tačiau “Varnas” pasmerktas, jo knygos sunaikintos, o tas kitas jo dukters yra išgarbintas, neva jis didvyris. Tačiau jie abu tą pačią dieną buvo suimti, abiems pažadėta po 25 metus, jeigu negrįš ir nepadės sunaikinti “banditų”. 

Vyksta Lietuvoje būtent šiuo metu istorijos perrašymas, ir istorijos politika. Tiek Kubilinskas, tiek tas kitas buvo užverbuoti, tik tas kitas turi dukrą, kuri kryžiumi gulasi ir leidžia propagandines knygas, o Kubilinską pasmerkėme. O jie abu buvo vienodi. Abu buvo suimti, abiems pažadėta po 25 metus lagerio, ir abu gražiai grįžo atgal į miškus, ir padėjo likviduoti kovos draugus. Tas kur šventasis matyt nespėjo išsigelbėti ir tapti teisingos valdžios valdininku, žuvo, todėl ir laikomas šventuoju, toks tad ir skirtumas – sena agentūrinė metodika: jeigu susižaloji arba žūsti, vadinasi, nebuvai agentas. Tačiau nebūkime tokie naivūs.

O Vanagaitė matyt turi dokumentus iš Vašingtono CŽV archyvo, ir jokiems VDU trintukams nereikėtų grasinti KGB metodu baudžiamosiomis bylomis. Tas archyvas tai nieko neklastojo, ir nereikia čia kliedėti, kad viena Ypatingojo archyvo byla gera, o kita suklastota. CŽV archyve tokios mados nėra. 

Vanagas šiaip ar taip buvo susijęs su Amerika, ir ten turėtų būti išsami byla apie jį ir jo gyvenimą, bei apie tai  -“buvo” jis ar “nebuvo”. Kadangi Vanagaitė valdo informaciją, ir turi bent kelias kelių bylų kopijas, todėl ir kilo tokia isterija. 

AR RŪTA VANAGAITĖ (KAIP IR JUOZAS STATKEVIČIUS) ATSIPRAŠYS, KAD SAKO TIESĄ IR SAVO NUOMONĘ, GRĮSTĄ DOKUMENTAIS? 

Juozas Statkevičius jau atsiprašė Lietuvos žmonių ir valdžios, kodėl propagandiniam Sputnikui šmeižė Lietuvą, kurioje jo mama gauna 200 eurų. Jis atsiprašė, ir net pats išėjęs į pensiją toliau išlaikys savo mamą. Nes tokia yra Lietuvos santvarka – kurios struktūros niekas nesuprato ir nesupras, o jeigu tik pradeda kelti klausimus – turi atsiprašyti. Niekas net laisvojoje Europoje nesuvokia, kodėl Lietuvoje pensininkas turi išgyventi už 200 eurų, o jaunimas – už 380 eurų? Studentai gauna dar mažiau, kažkur 76 eurus, už kuriuos turi susimokėti kambarį, maistą, nuolatinį bilietą. Jeigu tik garsiai paklaus, kodėl tokia nesąmonė – bus apšaukti valstybės priešais. 

O Rūta Vanagaitė kada atsiprašys, kad Lietuvoje archyvuose galima rasti štai tokios informacijos? Kasčiūnas (gerokai suplonėjęs) laukia nesulaukia atsiprašymo. Vakar Kaune, Ramybės parke vykusiame minėjime jis nepamiršo paminėti Vanagaitės informacinės atakos prieš Lietuvą. O suplonėjo, nes gal jau baigėsi demokratijos fondų pinigai, o gal kaip Seimo narys, bijo tuos fondus semti? 

Tik leiskite paklausti – kurią Lietuvą Vanagaitė užpuolė? Ar suklastotą, kur NKVD agentai – išdavikai garbinami knygų knygose ir tomuose, ar tikrąją nesuklastotą Lietuvą – Lietuvą, kokia ji yra? 

Lietuvai, kokia ji yra, suklastotų didvyrių nereikia, nes tai jai nepadeda. Lietuvai atsigauti reikėtų išmėžti visą informacinį ir propagandinį sąvartyną. Ir iš esmės reikėtų į makulatūrą priduoti visas tas propagandines knygas, kur NKVD- KGB- MGB bendradarbiai šiandien pateikiami kaip tautos didvyriai. 

Juk NKVD anūkai jau mėto į makulatūrą 1990 metų knygas apie partizaninį karą, nes ten rašoma tiesa – tokios knygos netinka, jos išmetamos. Rūta Vanagaitė ir apie tai pas Žeimytę laidoje pasakė. Ir ji teisi – istoriko, politologo Kęstučio K. Girniaus knygą “Partizanų kovos Lietuvoje” radome išmestą, nes ji buvo apiplyšusi, ir pardavinėjama po 1 litą. Ten aprašyta, kiek nekaltų civilių nužudė mūsų miško broliai, ir nurodytas skaičius – jis didesnis, negu Dalios Grybauskaitės disertacijoje minimas.

Beje, imta “kalti” net ir mūsų “teisingą” prezidentę – kodėl ji savo darbe apie žemės ūkio ekonomiką mini partizanų nužudytus žmones, iš viso 13 000 (čia labai švelniai ji beje, nes Girnius mini šiek tiek daugiau.)

“Tačiau ir nekalti žmonės būdavo sušaudomi. Be pagrindo 1952 m. rugsėjo mėnesį Žemaitijoje partizanai nužudė kraštotyrininką Matą Untulį, vaikštinėjantį miškuose netoli Endriejavo.” (Girnius, p. 375) Gal tas kraštotyrininkas būtų davęs Lietuvai daug mokslo darbų, ir mokinių – o miškiniai ėmė jį ir nužudė. Apie tai ir kalbama, kai sakoma “nužudė 13 000 niekuo dėtų žmonių”. Partizaninis karas Lietuvoje yra keleriopai vertintinas, ir tas istorinis naratyvas tikrai turi vykti ne teismuose ir tuo labiau ne televizijose, kur gerai propagandos apmokytos Žeimytės moka “suvartyti” pašnekovus.

Tuo labiau, jog Europos žmogaus teisingumo teismas 2015 10 20 pasisakė griežtai apie vėlyvąjį partizaninį judėjimą, o Lietuvoje, kaip kokioje teisinėje provincijoje, nors negalioja net vidaus kodeksai, bet šitą sprendimą, kur visiškai išteisintas Vasiliauskas, reikės ne tik vykdyti, bet ir gerbti, ir nustoti juokinti pasaulį su savo moraliniu, teisiniu ir mentaliniu provincialumu. 

 

Facebook komentarai
Back To Top