skip to Main Content

Dvi išeitys: dirbti iki mirties arba senatvei ruoštis iš anksto

„Pensijos, kurią gaunu, man pakanka tik būstui išlaikyti. Todėl dirbsiu tol, kol mirsiu“, – dalindamasis su lietuviais savo pensijos istorija atvirai sako 66 metų amerikietis Malcolmas Nordley iš Masačusetso, oficialiai tapęs pensininku prieš 3 mėnesius.

 

Ekspertai įspėja: su tokia realybe ateityje gali susidurti ir nemažai lietuvių.

 

Ir Amerika – ne rojus pensininkams

 

„Mano pensija yra tik 1260 JAV dolerių per mėnesį. Šių pajamų man užtenka susimokėti už būstą, bet niekam daugiau“, – taip apie savo iš valstybės gaunamą pensiją, kurią užsidirbo per kelis dešimtmečius mokėdamas mokesčius, kalba amerikietis Malcolmas.

 

„Gerai, kad sveikata leidžia dirbti, nes būtinosios mano gyvenimo išlaidos – maistas, automobilio išlaikymas, draudimas ir pan. – sudaro apie 2500 JAV dolerių per mėnesį“, – priduria senjoras iš Jungtinių Valstijų, patvirtinantis, kad ir Amerika anaiptol nėra rojus pensinio amžiaus žmonėms.

 

Nekilnojamojo turto inspektoriumi dirbantis M. Nordley apgailestauja niekada neturėjęs tokio darbo, kad galėtų taupyti senatvei.

 

„Todėl dirbsiu tol, kol mirsiu“, – šiandien tvirtina jis.

 

Nauji iššūkiai pensijų sistemai: jau gimė žmogus, kuris sulauks 150 metų

 

Jungtinėje Karalystėje dirbantis asmeninių finansų ekspertas, Londono Sičio lietuvių klubo vadovas Marius Raugalas teigia, kad su iššūkiu, iš ko gyventi sulaukus senatvės, susiduria ir nemažai britų senjorų. Tyrimai rodo, kad senatvei papildomai kaupia apie 60 proc. britų, tačiau pastebima, kad nemažai jų pensijai atsideda nepakankamai.

 

„Mokslininkai skelbia, kad jau yra gimęs pirmas žmogus, kuris sulauks 150 metų. Spartus visuomenės senėjimas sukuria naujų iššūkių. Be abejo, pensinis amžius bus ilginamas, bet tikrai ne visi žmonės norės ir pajėgs dirbti iki gyvenimo pabaigos“, – teigia M. Raugalas ir priduria, kad tuomet kyla pagrįstas klausimas, iš kokių pajamų gyvens vis ilgiau gyvenanti, tačiau darbo rinkoje jau sunkiai prisitaikanti senėjanti visuomenė.   

 

„Britų valdžia suvokia šią problemą ir galimą naštą ateityje, kad patys žmonės iš prigimties nėra linkę patys kažką daryti ir galvoti, kaip jie gyvens po 30-40 metų. Todėl buvo priimta visa virtinė teisės aktų, skatinančių papildomą kaupimą senatvei“, – Jungtinės Karalystės pamokomis Lietuvai, kurios pensininkai jau dabar priskiriami prie labiausiai skurstančių ES, dalijosi ekspertas iš Londono.

 

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas papildo, kad tendencijos tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra panašios: net ir turtingiausios valstybės negali užtikrinti savo pensininkams oriai gyventi leidžiančių pensijų.

 

„Todėl savo senatve reikia rūpintis patiems, ir pradėti tą daryti kuo anksčiau – geriausiai jau 20-30 metų“, – sako A. Bakšinskas.

 

Ateities pensijų scenarijai: ko tikėtis ir kaip sukaupti

 

Ekspertai pabrėžia, kad pensiją turi sudaryti pajamos bent iš kelių šaltinių: „Tai yra „Sodros“ pensija, užsidirbta ilgus metus mokant mokesčius, o taip pat papildomas kaupimas per II ir III pakopas, t.y. gyvybės draudimą ar III pakopos fondus“, – sako bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

 

Šiandienos prognozės rodo, kad dėl demografinių iššūkių valstybinės pensijos Lietuvoje mažės ir po kelių dešimtmečių gali siekti tik apie 30 proc. žmogaus turėtų pajamų.

 

„Jei „Sodros” pensija sieks tik 30 proc., kyla klausimas, kaip užsitikrinti likusius 40-50 proc. Norint, kad gyvenimo kokybė senatvėje drastiškai nekristų, pensija turi sudaryti 70-80 proc. gautų pajamų”, – priduria A. Bakšinskas.

 

LGDĮA ekspertai atliko skaičiavimus, kurie parodė, kokios pensijos galima tikėtis ateityje ir kaip ją pasididinti, kad pajamos senatvėje pasiektų rekomenduojamą orios pensijos lygį.

 

„Gauti rezultatai aiškiai parodė, kad svarbu pradėti kaupti senatvei kuo anksčiau. Tuomet net ir kaupiant mažomis sumomis, kas iš tiesų yra labai aktualu daugeliui Lietuvos žmonių, galima nemažai sukaupti“, – pažymi A. Bakšinskas.

 

Asociacijos skaičiavimais, vidutinį atlyginimą gaunantis Jonas, papildomai skirdamas kaupimui po 65 eurus per mėnesį, gali užsitikrinti 96 proc. gautų pajamų siekiančią pensiją, o kartu įgyti ir svarbias gyvybės draudimo apsaugas. Tiesa, tam Jonui reikėtų pradėti kaupti jau nuo 25 metų ir nuosekliai tai daryti iki pensijos.

 

„Daugelio žmonių pajamos Lietuvoje iš tiesų yra mažos ir jos turi didėti. Vis dėlto žmonės niekada nejaus, kad jie jau uždirba pakankamai, nes su pajamų padidėjimu visada atsiranda ir daugiau išlaidų. Todėl kad ir kokios būtų žmogaus pajamos, turime stengtis išsiugdyti įprotį dalį lėšų atsidėti ateičiai ir taupyti nors po kelis eurus kiekvieną mėnesį“,  – pridūrė „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: GIEDRĖ BUIVYDIENĖ, AGENTŪRA 1323 (UAB TRYLIKA-DVIDEŠIMT TRYS)

Facebook komentarai
Back To Top