skip to Main Content

Seime šiandien įvyko konferencija, kurią organizavo buvęs „Drąsos kelio“ partijos rinkimų štabo vadovas Valdas Vasiliauskas. Po Seimo rinkimų V.Vasiliauskas su N.Venckiene buvo „Drąsos kelio“ frakcijoje, tačiau vėliau, po apkaltos „Drąsos kelio“ lyderei, kartu su kitais pagal šios partijos sąrašą išrinktais vyrukais, kaip Vytautas Matulevičus ar Stasys Brundza, pasitraukė į Rolando Pakso partiją „Tvarka ir teisingumas“. Taip žlugo „Drąsos kelio“ frakcija Seime, o šiuo metu ponas V.Vasiliauskas vadovauja jau „Tvarkos ir teisingumo“ rinkimų štabui.

Šiandien V.Vasiliausko atstovaujamas „Tvarka ir teisingumas“ išplatino pareiškimą, kuriuo vėl šaukiasi teisingumo:  

Visuomeninio judėjimo „Lietuvos tautai“  KREIPIMASIS

Šių metų lapkričio 23 dieną, Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje įvyko konferencija „Ar realiai veikia Lietuvos piliečių teisinės apsaugos garantijos?“. Pateikiame visuomeninio judėjimo „Lietuvos tautai“ priimtą kreipimąsi „Dėl Lietuvos Teisingumo registro steigimo“. 
 
Mieli laisvos ir nepriklausomos valstybės piliečiai,
Artėja ta diena, kai tauta susitelks TEISINGUMO vardan.
Mums turi rūpėti kiekvieno žmogaus gyvenimas, kiekvieno mūsų bendruomenės nario likimas.
Ištikimybė žmogui reikalauja ištikimybės tiesai, kuri vienintelė laiduoja teisingumą ir laisvę.
Mes žinome, jog valstybės pareiga yra užtikrinti pagarbą pamatinėms vertybėms ir žmogaus teisėms visa apimtimi, tačiau tikrovėje besiklostanti padėtis kelia didžiulį mūsų susirūpinimą.
Žmogaus laisvė neliečiama. Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Šiuos esminius principus lietuvių tauta įtvirtino savo Konstitucijoje ir niekam nevalia jų pažeisti.
Tačiau beveik kasdien galima klausti, ar mūsų valstybėje realiai veikia piliečių teisinės apsaugos garantijos?
Žmogaus teisių pažeidimų mastai Lietuvoje nuolatos auga. Nė vienas pilietis negali jaustis saugus, nepaisant pareigų, pažiūrų, įsitikinimų ir socialinės padėties.
Daugėja atvejų, kai žmogaus orumas Lietuvoje yra nepagrįstai žeminamas ar net visiškai sutrypiamas didėjančios patyčių (anti) kultūros bangos.
Šiandien Lietuvoje nėra valstybės institucijos, kuri užtikrintų žmogaus teisių apsaugą visa apimtimi, kurios pareiga būtų ginti kiekvieną žmogų atskirai ir visos mūsų tautos orumą bendrai.
Visuomeninis judėjimas „LIETUVOS TAUTAI“, siekdamas esminio proveržio žmogaus teisių ir piliečių teisinės apsaugos garantijų srityje skelbiame savo pilietinę iniciatyvą – TEISINGUMO REGISTRO įsteigimą.
Kviečiame visus gyventojus, teisininkų bendruomenę, intelektualus ir visuomenininkus burtis bendrai veiklai – ginti nukentėjusius nuo teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, tobulinti teisinę aplinką bei keisti teisminės valdžios ir operatyvinės veiklos subjektų ydingą praktiką, šalinant atskirų pareigūnų nesiskaitymo su žmogaus teisių principais apraiškas.
Raginame visus piliečius, kurie yra nepagrįstai nukentėję nuo valstybės teisėsaugos institucijų veiksmų, kurių žmogaus teisės buvo pažeistos, kurie patyrė ar patiria diskriminaciją ir yra persekiojami KREIPTIS Į TEISINGUMO REGISTRĄ.

Visuomeninis judėjimas „Lietuvos tautai“    
 2015 metų lapkričio 23 diena,
Vilnius

 

 

Labai pranašiškas pasirodė „Laisvo laikraščio“ žurnalsito Juozo Ivanausko straipsnis, išspausdintas dar 2012 m. vasarą:

 

 

                                                                                    Juozas IVANAUSKAS

 

V.Vasiliausko bičiulis Linas Petronis – VSD „kurmis“ „Drąsos kelyje“?

 

Asmuo, kuriuo aklai pasitiki Neringa Venckienė formuojant „Drąsos kelio“ rinkimų sąrašą, „pilietiškasis“ žurnalistas Valdas Vasiliauskas, kaip neseniai išaiškėjo, bičiuliaujasi ne tik su DK Trojos arkliuku, „sorošiniu visuomenininku“ D.Kuoliu  („Aš ir D.Kuolys – du vanagai iš vieno lizdo,“ – viešai yra pareiškęs V.Vasiliauskas), bet ir su buvusiu (galimai, ir dabar esamu) saugumo pulkininku Linu Petroniu. Pono V.Vasiliausko „taktinis manevras“ –  skubus pasitraukimas iš „Lietuvos žinių“ vyr. redaktoriaus posto, judviejų su D.Kuoliu deklaruojama visuomeninė misija „Lietuvos Tautai“ – tėra miglos pūtimas ir žmonių mulkinimas. Tuo yra įsitikinęs ir patyręs teisininkas Stanislovas STULPINAS: „Su V.Vasiliausku nei Prezidentė D.Grybauskaitė, nei kas nors iš Prezidentūros visiškai tuo klausimu nesikalbėjo ir jokio spaudimo jam nedarė. Tai patvirtino ir pats Vasiliauskas. Kartoju: buvęs „Lietuvos žinių“ vyr. redaktorius V.Vasiliauskas viešai pareiškė, kad jis neva pasiaukojo dėl T.Dapkaus, kurį jam esą buvo nurodę atleisti kažkas iš dienraščio bendrovės savininkų. Aš, asmeniškai, netikiu, kad Vasiliauskas būtų aukojęs savo karjerą, savo gyvenimą, savo pareigas ir gerą atlyginimą vardan kito žmogaus, faktiškai nesprendęs išeiti į gatvę. Atkreiptinas dėmesys – T.Dapkui niekas negrėsė, nes jis nedelsiant su geru atlyginimu buvo įdarbintas D.Mockaus televizijoje, o „pasiaukojęs“ Vasiliauskas neva liko gatvėje!.. Tai visiškas absurdas. Aš manau, kad tai buvo paprasčiausia VSD OPERACIJA – poną V.Vasiliauską  kaip nors „įsprausti“ N.Venckienei. Vykdant šią operaciją, nedelsiant buvo sudarytas Vasiliausko-Kuolio tandemas ir šalia Neringos Venckienės atsidūrė ne tik ponas V.Vasiliauskas, bet net VSD kadriniai karininkai bei jų agentai.

Ko gero, net baisiausiame sapne dori žmonės negalėjo susapnuoti, kad šalia N.Venckienės atsiras netgi tokia persona – VSD pulkininkas, M.Laurinkaus, A.Sadecko, A.Sakalo, S.Šedbaro, S.Sabatausko bendražygis, vienas iš apkaltos Prezidentui R.Paksui organizatorių ir vykdytojų, neseniai konservatorių siūlytas į VSD Generalinius direktorius – Linas Petronis. Kaip žinoma, „buvusių“ saugumiečių nebūna. Deja, bet valdžios ir VSD projektas „Skaldyk ir valdyk“ yra įgyvendinamas stebėtinai sėkmingai!..

Manau, kad pati Neringa Venckienė, jei ji dabar nedelsiant „nepabus“, tai ją pažadins pralaimėti Seimo rinkimai, kai ta pati, naujai išrinkta klaninė valdžia, su tokių pat ir tų pačių teisėsaugos vadovų pagalba galutinai susidoros su ja pačia, artimaisiais ir maža mergaite!.. Apie teisingumo atstatymą visai Tautai bus galima tik pasvajoti gal po kokių 20-ties  metų, nes paskutinis šansas ką nors pakeisti bus prarastas. O tada Neringa pamatys ir savo „branduolio bendražygių“ tikrąjį veidą“, – teigia S.Stulpinas.

 

Kažkada vienas išmintingas žmogus yra pasakęs: „Nauja – tai gerai užmišta sena“ – sentencija verta dėmesio būtent dabar, šiuo priešrinkiminiu periodu, kai į starto liniją rikiuojasi tariamai „nauji“ politiniai žaidėjai, veikiau imituojantys kovą su teisinio nihilizmo klanine teisėsaugos sistema, nei iš tiesų pasirengę rimtam, konstruktyviam darbui „Vardan tos Lietuvos“. Tokių „bendražygių“ veiksmuose, nesvarbu apie ką ir kaip saldžiai jie bečiulbėtų, iš tikrųjų nėra, o ir negali būti nei nuoseklumo, nei ryžto, nei garbės ir sąžinės, juolab DRĄSOS kažką iš esmės keisti pagrindinėse valstybės valdymo institucijose – Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje. Tokie prieštaringai vertinami veikėjai dažniausiai būna „pakabinti“ – susaistyti kruopščiai slepiamais praeities nusikaltimais, ydomis, lytiniais iškrypimais, netgi priesaikomis. Taigi ne veltui liaudyje paplitęs posakis – buvusių saugumiečių nebūna!.. 

Kaip žinia, nuo rimtesnių sukrėtimų arba, sakyčiau, nuo seniai pribrendusių revoliucinių permainų Lietuvoje, vergiškai nuolankius, pilietiškai pasyvius, mažiau informuotus  tautiečius budriai saugo viską matančios ir girdinčios VSD akys ir ausys, kurių savininkai pačiais įvairiausiais pavidalais sėkmingai infiltruojasi į naujai besiformuojančius politinius darinius, o ypač į tuos, kurių atsiradimas, taikant „valstybininkų“ terminologiją – KELIA GRĖSMĘ NACIONALINIAM SAUGUMUI. 

Ir nors šiandienos LT realybėje viskas kaip tik atvirkščiai, tai yra, šešėlinių struktūrų veikla kertasi su demokratijos principais, brutaliai kėsinasi į šalies gyventojų konstitucines teises, bet kam gi iš tikrųjų tai rūpi?.. Juk net DK lyderė Neringa Venckienė atkakliai „negirdi“ (o gal paprasčiausiai nė nesuvokia?..), ką jai taip pasiaukojančiai, ištisus tris metus rašydamas vieną po kito argumentuotus, išsamius analitinius straipsnius bei siųsdamas laiškus bando išaiškinti patyręs teisininkas Stanislovas Stulpinas.

 Regis, Lietuvos Žana d‘ Ark privalėtų kur kas atidžiau įsiklausyti ir pagaliau IŠGIRSTI jai siunčiamus ištikimo bendražygio S. O. S. signalus, juolab kad šis žmogus,  beje, lygiai kaip ir ponia Neringa, trokštanti tiesos ir teisingumo, yra traiškomas tos pačios klaninės sistemos ne už padarytus nusikaltimus ir ne už pareigūno vardo pažeminimą dirbant Klaipėdos vyr. prokuroru, bet už savo principingą poziciją bei tarnystę Lietuvai!.. 

Niekam ne paslaptis, jog būtent mūsų „šlovingosios“ spec. tarnybos neretai atlieka patikimo „stogo“ vaidmenį, dengiant juodžiausius nusikaltimus, rezonansines bylas, stambiausio masto korupcines aferas Lietuvoje. Tokiais atvejais veikiama ranka rankom su Generaline prokuratūra, kurią „ekspertas“ A.Nakas viename interviu LL metaforiškai pavadino – „kriminalinio pasaulio buferiu“. 

Pastaruoju metu žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusi, klaninės teisėsaugos numarinta Kauno pedofilijos ir žudynių byla, dramatiški Gegužės 17-osios įvykiai Garliavoje, ginkluotų pareigūnų smurtas prieš mažametę mergaitę ir taikius vaiko sergėtojus, apsigobusius tautine vėliava, mano nuomone, visa tai tėra tik aisbergo viršūnė tos kriminalinės kloakos, kurioje štai jau virš dvidešimt metų murkdoma mūsų mylima, laisva ir nepriklausoma Tėvynė Lietuva!.. 

Klausimas: nuo ko nepriklausoma ir kam yra laisva mūsų valstybė?.. Turbūt ne vien tik man taip atrodo: Lietuvoje grėsmingai išplito „laisvoji nuo įstatymo, nuo teisingumo ir bausmės zona“ – netiriamoms Mažeikių naftos – Williams, Lietuvos kuro, Telekomo, LEO, VEKS aferoms, deja, taip ir neišaiškintiems kriminaliniams nusikaltimams – VSD pulkininko Vytauto Pociūno nužudymui, Juro Abromavičiaus smurtinei mirčiai, Pakaunės įvykiams, tilto per Bražuolę susprogdinimui, politinei korupcijai, kolektyviai „įteisintam“ valstybės turto, biudžeto lėšų grobstymui, galų gale, ši „laisvoji zona“ yra atvira Marijos žemėje neva „persekiojamų“ gėjų, lesbiečių SEX meilę propaguojančioms demonstracijoms… 

Iš ties šokiruojančių, siaubą keliančių pavyzdžių pasipila lyg iš gausybės rago, vos tiktai apsidairai aplinkui, įsigilini, įsiklausai į politinių kalinių, disidentų, Tautos didžiavyrių Liudo Dambrausko, Vytauto Skuodžio, Stasio Stungurio liudijimus jų kukliais tiražais išleistose knygose, kurių turinys, be abejo, yra TABU jaunosios kartos patriotinio ugdymo vadovėliuose. Esant tokiai apgailėtinai situacijai „savųjų okupantų“ pavergtoje Tėvynėje, linkusi prisitaikyti, kolaboruojanti masė žmonių įprato per daug nesigilinti į visa tai, kas jautresnėms, idealistiškoms sieloms kelia nerimą ir liūdesį dėl „įteisintos“ NETEISYBĖS ir MELO, viešpataujančio Lietuvoje.  

Bene apmaudžiausia KLAIDA, kai dėl informacijos stokos per vėlai nusiimi rožinius akinius ir suvoki – tikrai ne tiesai ir ne teisingumui, o neteisybei, politinėms intrigoms, melui galimai tarnauja net tokie „garbingi asmenys“, sėdintys DK lyderės N.Venckienės dešinėje ir kairėje, kaip prof. P.Gylys ir V.Vasiliauskas (jau nekalbant apie „ekspertą“ A.Naką). 

Maža to, kad visi jie, lyg sutartinai, užmerkė akis, absoliučiai praignoravo – kas tokie ir dėl ko buvusiam Klaipėdos vyr. prokurorui S.Stulpinui sufabrikavo baudžiamąją bylą. Šitie „garbingieji“ elgiasi taip, tarytum nieko „nežinotų“ apie teisingumui pasišventusio žmogaus KOLOSALŲ indėlį ginant pačią Neringą Venckienę ir jos globojamą mergaitę, profesionaliomis publikacijomis viešinant Kauno pedofilijos ir žudynių bylą, Garliavos tragiškuosius įvykius, demaskuojant klaninę teisėsaugos, teismų sistemą. Mano nuomone, kolegialiai pasitariant, „bendru sutarimu“ į DK sąrašą įtraukiamomis kai kuriomis personomis siekiama taip „neutralizuoti“ „Drąsos kelią“, kad naujai beužgimstanti politinė jėga po Seimo rinkimų būtų itin „sukalbama“, DK frakcija išskystų, imtų byrėti ir galiausiai taptų integruota 2K+ korupcinės sistemos dalimi. 

Jiems negana to, kad prolandsberginis konservatoriškasis desantas jau „nutūpė“ ir įsitvirtino DK sąrašo viršūnėje. Pasirodo, „pilietiškasis žurnalistas“ V.Vasiliauskas, kuriuo aklai pasitiki N.Venckienė, drauge su prieštaringai vertinamu „visuomenininku“ D.Kuoliu įsteigęs fiktyvią organizaciją skambiu „Lietuvos Tautai“, sumanė „pakišti kiaulę“ politinei partijai „Drąsos kelias“, rekomenduodamas Neringai „ištikimą bendražygį“, netolimoj praeity glaudžiais tarnystės ryšiais susijusį su VSD, savo draugelį Liną Petronį!..  Manau, šioje vietoje reikėtų stabtelėti ir, nupūtus užmaršties dulkes, pabandyt išsiaiškinti – kas gi tai per paukštis, paženklintas 9-uoju numeriu DK sąraše?..   

——————————————————————————————————–

Internetiniuose portaluose galima rasti pakankamai daug nerimą keliančios informacijos apie buvusį VSD 3-osios valdybos viršininką, pulkininką Liną PETRONĮ, tereikia nepatingėti atsirinkti tai, kas svarbiausia. Visų pirma, pamėginkime rasti atsakymą į klausimą – Kodėl iš VSD pasitraukė pulkininkas Linas Petronis?

 

Tai be galo tamsi istorija, aprašoma 2006 m. LL publikuotame Jurgio Tilingio straipsnyje – „Vytautą Pociūną nužudė VSD nusikaltėliai“ – šiame straipsnyje įvardintos L.Petronio pasitraukimo aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su prezidentine R.Pakso apkalta („valstybininkų“ klano įvykdytu perversmu valstybėje), o taip pat gan lemtingai sietinos  su į jo vietą paskirtu pulkininku V.Pociūnu, kuris netrukus buvo pažemintas pareigose, ištremtas darbuotis į Baltarusiją ir ten nužudytas. 

Taigi, minėtame straipsnyje skaitome: 

„Nors „Lietuvos rytas” teigia, kad būtent V.Pociūno dėka buvo paviešintos VSD pažymos apie Rolando Pakso ryšius su Jurijumi Borisovu, iš tikrųjų buvo kiek kitaip. Mat Seimo komisijose šalia M.Laurinkaus su portfeliu rankose visada vaikščiojo jo pavaduotojas Linas Petronis, kuris kuravo VSD veiklos ekonomines sritis. Todėl buvo labai keista, kad vos pasibaigus R.Pakso apkaltai, Linas Petronis baigė karjerą VSD. 

LL šaliniai teigia, kad jau tada L.Petronis suprato, kad visa ši VSD užvirta koše dėl R.Pakso pašalinimo galiausiai atsisuks prieš pačią VSD, ir todėl spėjo laiku išlipti iš skęstančio laivo. Vietoj L.Petronio į šias pareigas buvo paskirtas V.Pociūnas, kuris po kiek laiko buvo išsiųstas dirbti j Baltarusiją…

…išgrūstas dirbti į Baltarusiją, neva saugoti Lietuvos konsulato informacinės sistemos, V.Pociūnas artimam konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui visai neseniai iki nužudymo buvo pasiguodęs, kad jis nenorėjo ten važiuoti. Kai VSD šefas A.Pocius aiškina, kokios atsakingos buvo konsulato Gardine informacijos apsaugos viršininko pareigos, į kurias buvo paskirtas V.Pociūnas, iš kart kyla klausimas – kodėl VSD šefas taip akivaizdžiai meluoja?.. Beje, kad A.Pocius yra melagis, ir ne kartą pagautas meluojant, žino visi Lietuvos gyventojai. Prieš skiriant jį VSD šefu, jis ne kartą Seime buvo paklaustas – ar neturėjęs ryšių su KGB?

„Jokių ryšių su KGB neturėjau”, – dievagojosi variausias Lietuvos saugumietis. Vėliau, pagautas meluojant. prisipažino. kad apie priklausymą KGB jis informavęs ką reikia – t.y. tuometinį Seimo pirmininką A.Paulauską ir prezidentą V.Adamkų. Visiems kitiems nereikėjo žinoti, kad didžiausi sąmokslo prieš Prezidentą R.Paksą organizatoriai yra buvę kagėbistai, kurie, matyt, seniai buvo įsisavinę principą – „kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa“.

Tačiau grįžkime prie V.Pociūno. Juk V.Pociūnas iki paskyrimo dirbti Baltarusijoje ėjo VSD trečiosios valdybos viršininko pareigas. Ši valdyba buvo atsakinga už strategines energetikos ir transporto sritis. Teigiama, kad šioje srityje V.Pociūnas visomis išgalėmis gynė valstybes interesus, parengė ne viena, pažymą ir… KETINO prabilti.

Pasak artimųjų, V.Pociūnas, išsiųstas į Gardiną, jautėsi perkeltas į žemesnes pareigas ar net – po tiek tarnavimo Lietuvai metų – tiesiog atstumtas. Po nepaprastai intensyvaus darbo Lietuvoje konsulate jis nuobodžiavo, todėl tikėjosi praėjus tam tikram laikui grįžti į departamentą. V.Pociūnas skaudžiai išgyveno dėl pseudoreformų VSD III valdyboje, po kurių naujieji vadovai tiesiog susidorojo su jiems nepalankiais darbuotojais. Vėl keistas sutapimas, tačiau prieš mėnesį iki savo mirties jis buvo prasitaręs, kad pasinaudos visomis galiomis viešai atskleisti tiesą apie susiklosčiusią situaciją pačiame departamente.

Kol kas šioje istorijoje daugiau klausimų, nei atsakymų. Sunku patikėti, kad bus sužinota visa tiesa, nes jai paaiškėjus „kristų daug galvų”. Valstybės Saugumo Departamento vadovai per visus politinius skandalus puikiai įsisąmonino, kad kuo daugiau sukaups kompromituojančios informacijos, tuo ilgiau išsilaikys savo postuose. Visais įmanomais būdais – teisėtais ir neteisėtais – slapta informacija kaupiama ne valstybės saugumui stiprinti, ne nusikaltimų prevencijai, o šantažui ir politiniams bei verslo konkurentams kompromituoti. Toks KGB metodų ir viešųjų ryšių technologijų įvaldymas padeda kovojant ne tik su jiems nepatikusiais pareigūnais, bet ir aukštus postus užimančiais politikais. Politikai, nenorėdami būti sukompromituoti visuomenės akyse, ar buvę pareigūnai, priversti Išeiti iš departamento ir, norėdami gauti darbą valstybės ar privačiose struktūrose, bijos atvirai sakyti tiesą apie tai, kas vyksta departamente.“ 

(INFO šaltinis – „Laisvas laikraštis“ 2006 m. rugsėjo mėn. 07 d. Nr. 18 (121).

 

Ne ką mažiau šokiruojanti bei skandalinga ir tolimesnė, po prezidentinės apkaltos skandalo skubiai pasitraukusio iš tarnybos VSD pulkininko Lino Petronio veikla, vienaip ar kitaip susijusi su politine korupcija, stambaus masto finansinėmis aferomis energetikos sektoriuje, šiam įsidarbinus „Vilniaus prekybos“ valdomos įmonės „NDX energija“ privatizuotose Vakarų skirstomuosiuose tinkluose, VST Vidaus kontrolės tarnybos direktoriumi.  

 

Apie įtariamo VSD „kurmio“ Lino Petronio „nesavanaudišką tarnystę“ Lietuvai buvo rašoma 2005 m. lapkričio 29 d. laikraštyje „Atgimimas“ publikuotame straipsnyje „Už VST sandorių – buvęs saugumo darbuotojas“

 

„Būtent „Transparency International“ bene išsamiausiai ėmėsi tirti Elektros energetikos įstatymą, jo priėmimo peripetijas ir jo įgyvendinimo pasekmes Lietuvos ekonomikai. Be to, išsamiau pasidomėjus Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) privatizavimo sandoriu, į akis krenta ir daugiau įdomių faktų. „VP Market“ ne tik sumaniai pasinaudojo Seimo narių bei kitų valstybės pareigūnų nekompetencija, bet ir sukūrė darbo vietą vienam aukštas pareigas privatizavimo metu ėjusiam ir procesą kontroliavusiam Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnui. 

Linas Petronis šiuo metu vadovauja VST Vidaus kontrolės tarnybos padaliniui, kuris rūpinasi įmonės saugumu. Prieš keletą savaičių nacionalinės televizijos rodė reportažą, kuriame L.Petronis gyrėsi išradęs naują būdą kovoti su elektros transformatorių alyvos vagimis – pilti į alyvą priedus. Neva šie priedai sugadina tų automobilių, kuriuose naudojama alyva, variklius, o degant alyvai sklinda stiprus mėšlo kvapas. 

Tiesa, dar praėjusiais metais šis asmuo dirbo kiek švaresnį darbą – buvo Valstybės saugumo departamento vienos iš valdybų viršininkas. Ši valdyba yra atsakinga už ekonominių valstybės pagrindų apsaugą ir VST privatizavimo metu turėjo rūpintis, kad valstybės interesas būtų apgintas nuo privačių interesų. 

„Vilniaus prekybos“ valdoma įmonė „NDX Energija“ privatizavo VST 2003 m. pabaigoje. Linas Petronis paskutinį kartą viešai kaip VSD pareigūnas pasirodė 2004 m. kovo mėnesį – Audriaus Siaurusevičiaus „Spaudos klube“ jis kalbėjo apie grėsmes ekonominiam saugumui. Praėjus keliems mėnesiams Seimas priima Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurias taip pat turėjo įvertinti L.Petronio vadovaujama struktūra. 

O jau 2004 m. rugsėjo 30 d. Linas Petronis viešumoje pasirodė visiškai kitokiame amplua. Jis dalyvavo spaudos konferencijoje, kurioje atstovavo Vakarų skirstomiesiems tinklams, kaip šios įmonės Vidaus kontrolės tarnybos direktorius. 

Spaudos konferencija buvo sušaukta labai svarbia proga – ką tik buvo sukurtas Vidaus kontrolės skyrius ir jo vadovas L.Petronis gyrėsi, kad atskleista elektros energijos vogimo sistema. Šis naujai iškeptas įmonių saugumo specialistas teigė, kad elektros energija buvo vagiama ir anksčiau, tačiau į konkrečius vogimo atvejus buvo atkreiptas dėmesys tik tada, kai buvo įsteigtas Vakarų skirstomųjų tinklų Vidaus kontrolės skyrius. 

Pažymėtina, kad L.Petronio pavaldiniai VSD be to, kad rūpintųsi strateginiais valstybės interesais privatizuojant VST, turėjo domėtis ir dideliu valstybės turto (elektros) grobstymu. Tačiau įsisenėjusi grobstymo sistema buvo atskleista tik tada, kai šio reikalo ėmėsi pats L.Petronis. 

Tiesa, ne kaip VSD pareigūnas, o privačios įmonės specialistas. Pikti liežuviai plaka, kad žinias apie šią sistemą L.Petronis atsinešė iš valstybės institucijų, o spektaklis žiniasklaidai surengtas prisimenant darbo sovietinėje milicijoje patirtį. L.Petronis tais laikais dirbo milicijos padalinyje, kuris kovojo su valstybinio turto grobstymu (vadinamajame obchss), ir garsėjo parodomosiomis akcijomis.

Tačiau ši istorija – smulkmena. Daug svarbesnis faktas, kad šis buvęs pareigūnas galėjo šiurkščiai pažeisti ne tik specialiųjų tarnybų darbuotojo garbės kodeksą, bet ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. 

Juk L.Petronis, dirbdamas VSD, kontroliavo VST privatizavimą, o po sandorio praėjus pusei metų įsidarbino pačiuose Vakarų skirstomuosiuose tinkluose (VST). Paprastai taip atsilyginama už paslaugas – tarkime, buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje K.Smith, prisidėjęs prie „Mažeikių naftos“ privatizavimo istorijos, pasitraukęs iš valstybės tarnybos, tapo „Williams“ patarėju. 

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnis byloja, kad „asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti įmonės vadovu, (…), eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, jei per paskutinius metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra ar kontrole“. 

Pats L.Petronis, paklaustas „Atgimimo“, ar savo naujajame darbe nepasinaudojo darbo VSD metu surinkta informacija, teigė pasirašęs pasižadėjimą neatskleisti valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos. Tačiau pripažino, kad pensiją iš valstybės kaip buvęs pareigūnas gauna. 

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovas Algirdas Meškauskas teigė negalintis šių įtarimų nei išsklaidyti, nei patvirtinti, nes kiekvienas atvejis turi būti ištirtas. 

Tačiau „Atgimimo“ kalbinti su operatyvine informacija dirbančių institucijų vadovai pripažino, kad tokie atvejai kaip šis, net jei dabartiniai įstatymai nėra pažeidžiami, rodo, jog valstybei derėtų pagalvoti apie geresnę apsaugą nuo galimos informacijos nutekėjimo į privačias įmones. 

Pats VSD vadovas Arvydas Pocius pripažino, kad toks atvejis, kaip L.Petronio išėjimas iš tarnybos yra problemiškas…

Tačiau esą žmogus išėjo į pensiją ir tapo laisvu rinktis kurią nori darbovietę ir viskas priklauso tik nuo to, ar jis yra garbingas kaip asmuo, kaip pilietis. „Manau, kad būtų logiška, jog STT, VSD, FNTT, Policijos departamento pareigūnams, dirbantiems su specialia informacija ir turintiems specialių įgūdžių, būtų griežtinamos sąlygos pereiti dirbti į privatų sektorių. Kita vertus, valstybė turėtų stengtis išlaikyti juos valstybės reikmėms ir apskritai valstybė turi tapti konkurencingesnė privačiam sektoriui“, – teigė A.Pocius. 

Tiek A.Pocius, tiek STT vadovas Povilas Malakauskas bei Krašto apsaugos ministerijos II departamento direktorius Gintaras Bagdonas teigia, kad nemenka apsauga yra ir prisiimta priesaika neišduoti valstybės paslapčių net išėjus iš tarnybos ir už išdavimą gresianti baudžiamoji atsakomybė. 

Tačiau visi trys pareigūnai pripažino, kad operatyviniai darbuotojai gali turėti daugiau informacijos, negu atskleidžia vadovybei, ir toli gražu ne visa informacija yra valstybės paslaptis…“    (INFO šaltinis: „Atgimimas“, 2005. 11. 29)

 

——————————————————————————————————

 

Neišgirstas Stanislovo Stulpino S. O. S. Neringai Venckienei

„Aš Jums nerašyčiau ir neskambinčiau, jei man nerūpėtų „Drąsos Kelio“ kovoje už teisingumą Jūsų pačios, visų Jūsų artimųjų ir mažos mergaitės likimas.

  Svarbiausia – buvo reali galimybė atstatyti teisingumą mūsų valstybėje visai visuomenei. Ateinančiuose rinkimuose buvo galima pasiekti, kad didžioji dalis visuomenės tikrai palaikytų Drąsos Kelią ir sudarytų jam galimybę formuoti valdžią, kuri tikrai gintų valstybės ir visuomenės interesus.

  Deja, apie Jus susiformavo tokia aplinka, kuri, esu įsitikinęs, Jus tyčia klaidina. Jūs buvote klaidinama, kad nereikia partijos skyrių, jokio organizacinio darbo, lėšų… Jūs klaidinama ir dėl partijos Tvarka ir Teisingumas įtakos, neva skaldant Jūsų partiją, nors šios partijos vadovybė yra pasiruošusi su Jumis vesti derybas dėl bendros frakcijos formavimo po Seimo rinkimų.

Patikėkite, kad to ir siekė dabartinė valdžia ir VSD.  Jūsų aplinka Jums įteigė, kad organizuojant partijos skyrius, juose gali būti įterpti VSD agentai, kurie dezorganizuos partijos darbą. Negi jūs manote, kad VSD tokio darbo nesistengia atlikti kitose, valdžiai opozicinėse partijose? Ar Jums nekyla jokių minčių, kodėl organizaciniai stiprios yra faktiškai visos tradicinės partijos – konservatoriai, socdemai, tvarkiečiai, darbiečiai… Jos stiprios yra todėl, kadangi vietiniai partiečiai gerai pažįsta vietos gyventojus, savo aktyvistus ir bet kokiems provokatoriams iš VSD laiku duoda ATKIRTĮ. Jeigu ir pavyksta kokiam nors provokatoriui  iš VSD prasibrauti į partiją, tai faktiškai jie neturi jokios įtakos partijos programinėms mintims įgyvendinti. Svarbu, kad pačiai partijai ar jos skyriams vadovautų principingi ir dori žmonės, kurie apie save suformuotų patikimą branduolį.

 Gerbiama Neringa, manau, kad valdžiai ir VSD net nereikia savo agentų turėti tarp partijos narių rajonuose ar miestuose. Jie jau pasiekė, kad Jūsų organizacinį branduolį sudarytų VSD amžinai ištikimi žmonės. Manau, kad ir į DK partijos rinkiminį sąrašą Jums „prikišta“ savų „kadrų“…

 Gerbiama Neringa, visi VSD karininkai yra davę priesaiką iki pat mirties tarnauti VSD, saugoti visas paslaptis, PRANEŠTI APIE BET KOKIAS IŠKILUSIAS GRĖSMES VALSTYBEI IR VISUOMENEI, VYKDYTI VISUS VSD PAVEDIMUS.

Tikriausiai pati suprantate, kad dabartinė valdžia ir VSD pagrindine GRĖSME valstybei, visuomenei ir sau laiko Jus, asmeniškai, IR „DRĄSOS KELIO“ PARTIJĄ BEI JOS TIKSLUS LAIMĖTI RINKIMUS, FORMUOTI NAUJĄ VALDŽIĄ BEI ATLIKTI ESMINES REFORMAS TEISĖSAUGOJE, PAŠALINANT VISUS SUSIKOMPROMITAVUSIUS JOS VADOVUS. Dabartinė valdžia  ir VSD privalėjo daryti ir daro viską, KAD BŪTŲ SUSIDOROTA GALUTINAI NE TIK SU JUMIS, JŪSŲ ARTIMAISIAIS, BET IR SU „DRĄSOS KELIU“ .

 Tikriausiai nesate naivi ir puikiai suprantate, kad jei visa klaninė, pedofilinė valdžia vos ne tris metus, pajungusi visą klaninę teisėsaugą, siekė užgniaužti pedofilijos, Kauno tragedijos bylas bei susidoroti su JUMIS, MAŽA MERGAITE BEI ARTIMAISIAIS – STAIGA, ARTĖJANT RINKIMAMS, NUSIRAMINS IR JOKIŲ PRIEMONIŲ NEBESIIMS SAVO TIKSLAMS PASIEKTI.

 PATIKĖKITE – artėjant rinkimams yra mestos didžiulės operatyvinės jėgos, kad „Drąsos Kelias“ niekada nelaimėtų rinkimų. Viskas buvo ir yra daroma, kad ši partija BŪTŲ SUSKALDYTA, KAD JOS ORGANIZACINIAME BRANDUOLYJE ATSIRASTŲ  VSD IŠTIKIMI ŽMONĖS, KAD BŪTŲ SĖKMINGAI ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „SKALDYK IR VALDYK“ ar kokiu kitu pavadinimu, bet pagrindinis tikslas – SUNAIKINTI Jus, asmeniškai, sukompromituoti „Drąsos Kelią“ rinkėjų akyse. Tokiu tikslu, galimai, pas Jus ir atsirado visokie vasiliauskai, petroniai…

Buvo ir yra viskas daroma, kad Jūsų aplinkoje neliktų principingų ir dorų žmonių, tokių kaip LL žurnalistas J. I., profesorius Gediminas Merkys…

 Gerbiama Neringa, leiskite paklausti, kas Jums, kaip vieną artimiausių „bendražygių“, rekomendavo VSD pulkininką Liną Petronį?!.. 

Linas Petronis buvo ir tebėra VSD ĮTAKOS AUKŠTAS PAREIGŪNAS ir tarnaus šiai tarnybai iki mirties. Kartu su Mečiu Laurinkumi jis organizavo Prezidento Rolando Pakso apkaltą. Linas Petronis buvo ir tebėra artimas konservatoriams – jie jį buvo rekomendavę skirti net VSD Generaliniu Direktoriumi. Manau, kad konservatorių niekšams, jų vadovybei jūs simpatijų nejaučiate. Prezidentė tuomet VSD vadovu pasirinko Griną. Linas Petronis yra artimas A.Sakalui, A.Sadeckui, S.Šedbarui bei J. Sabatauskui. Jei netikite, pavartykite internetinius portalus – ten yra kone visa informaciją apie šį tariamą „bendražygį“ bei jo sąsajas su minėtais Jūsų aršiausiais priešais.

 

  Vienas iš artimiausių Jūsų bendražygių yra Valdas Vasiliauskas. Kauno tragedijos, mergaitės seksualinio prievartavimo, susidorojimo su Jumis ir mergaite klausimais per nepilnus tris metus aš parašiau 63 analitinius straipsnius. Jie buvo atspausdinti „Laisvame Laikraštyje“, „Karštame Komentare“, „Vakarų Eksprese“. Juos platino kai kurie portalai. Visi šie straipsniai buvo patekti ir „Lietuvos Žinių“ vyr. redaktoriui Valdui Vasiliauskui, asmeniškai. Deja, V.Vasiliauskas nusprendė, kad atspausdinti dienraštyje ar patalpinti internetiniame dienraščio portale šia tema galima tik keturis straipsnius ir tai, nesuderinus su manimi, iš jų išmetant kone pagrindines mintis. Tokiu būdų buvo iš straipsnio „Kas išgirs mažos bejėgės mergaitės pagalbos šauksmą ir  nušluostys jos skausmo ašaras?“   išmesta viskas apie provokatorių M.Žalimą ir šmeižikišką V.Gaivenio laidą, kas sudarė straipsnio pagrindą. Minėtas straipsnis pilnai buvo atspausdintas „Laisvame Laikraštyje“, „Karštame Komentare“ ir „Vakarų eksprese“ bei jų internetiniuose portaluose.

 Aš jau seniai stebiu ir analizuoju V.Vasiliausko veiklą tiek tarybiniais metais, tiek ir dabar. Galiu konstatuoti, kad jis, galimai, buvo KGB agentas, kurio paslaugomis sėkmingai dabar naudojasi VSD.

Manau, suprantate, kad mūsų VSD, turėdama informacijos apie buvusius KGB kadrinius darbuotojus, rezervo karininkus bei agentus, jais gali pilnai manipuliuoti, panaudojant savo tikslams, grasinant paskelbti visą turimą juos kompromituojančią medžiagą. Reikia suprasti ir tai, kad visą informaciją apie juos turi ir Rusijos FSB-KGB teisių ir pareigų perėmėja, kuri taip pat gali jais manipuliuoti   

Patikėkite manimi, patyrusiu prokuratūros ilgamečiu darbuotoju ir vadovu, kurio rangas -vyriausiasis justicijos patarėjas prilygsta pulkininko laipsniui – tarybiniais laikais grupių vadovais vykimui į kapitalistines valstybes buvo skiriami tik KGB ištikimi žmonės – jų agentai. Paskaitykite apie tai mano straipsnį „Perversmininkų paskvilis Prezidentei“, kurio nespausdino „Lietuvos Žinios“, nors jis buvo atsiųstas tuometiniam vyr. redaktoriui V.Vasiliauskui, asmeniškai.

 

Ar galite patikėti, kad V.Vasiliauskas, nebūdamas KGB agentu, BUVO PASKIRTAS Jaunimo teatro GRUPĖS VADOVU VYKIMUI Į JAV? Prieš vykstant į Ameriką V.Vasiliauskui buvo pristatytas KGB majoras Pranas Sinkevičius, kurio vykimas grupėje į JAV buvo vykdomas TSRS KGB pirmininko pavaduotojo generolo-leitenanto Kirpičenkos nurodymu.

 Pagrindinė užduotis buvo nuo KGB už nuopelnus TSRS saugumui įteikti dovaną V.Adamkui, kuris, dirbdamas ir gyvendamas Amerikoje, KGB teikė pilną informaciją apie emigracinių sluoksnių veiklą kovoje dėl Lietuvos Nepriklausomybės. Dovaną V. Adamkui įteikė KGB majoras P.Sinkevičius ir V.Vasiliauskas. Manau, kad komentarai nereikalingi…

Savo minėtame straipsnyje aš paviešinau ir kai kuriuos slaptus dokumentus.

Informaciniai šaltiniai teigia, kad Valdo Vasiliausko, kaip agento, kuratorius buvo KGB Lietuvos padalinio 5 skyriaus papulkininkis Juozas Milkevičius. Manau, kad šaltinio teiginių tikrovę galima patikrinti.

Žinoma, kad Jums imponavo keli V.Vasiliausko pasisakymai dėl mažos mergaitės. Jūs privalote suprasti, kad tai, galimai, tik VSD operacijos dalis, siekiant ĮGYTI JŪSŲ PASITIKĖJIMĄ.

 Galimam VSD agentui M.Žalimui buvo taip pat nurodyta, kad jis gali net šmeižti atsakingus policijos darbuotojus. Pagrindinis tikslas – galutinai susidoroti su Jumis – nuteisti, išplėšti mažą mergaitę ir pedofilijos bylą galutinai padėti į archyvą. 

Jie gali leisti net kompromituoti save. Panašiam  tikslui, neva gindamas mergaitę, keletą kartų viešai pasisakė ir prof. V.Landsbergis, nors jam rūpėjo vien jo asmeninis įvaizdis bei konservatorių reitingų kėlimas artėjant Seimo rinkimams.

 Deja, niekšų žemi tikslai pateisina net siaubingas priemones!.. 

 Gerbiama Neringa, patikėkite, V.Vasiliauskas nėra tas žmogus, kuris vardan kito žmogaus (dėl T.Dapkaus, kaip viešai pareiškime jis išdėstė savo atsistatydinimo priežastį) paaukotų savo karjerą, likimą, gerai apmokamo vyr. redaktoriaus pareigas ir išeitų tiesiog į gatvę. Atkreiptinas dėmesys – visa tai buvo padaryta artėjant rinkimams, susidorojimo su Jumis ir maža mergaite įkarštyje!.. Gal galite susimąstyti: kodėl staiga po V.Vasiliausko pasitraukimo iš „Lietuvos žinių“, atsirado D.Kuolio-V.Vasiliausko tandemas, kuris tebėra iki šiol ir kas tuo galėjo būti suinteresuotas?..

Gerbiama Neringa, aš žinau, ką reikia daryti. Viską dar galima ištaisyti, bet veikti būtina nedelsiant!.. Jūsų rankose ne tik Jūsų ir artimųjų, mažos mergaitės likimas. Nuo Jūsų ryžtingumo, principingumo priklauso ar nebus praleistas istorinis momentas ATSTATYTI TEISINGUMĄ Lietuvoje visiems, išvaikyti korupcinį – pedofilinį klaną. 

Jei ir vėl nuspręsite, kad turite tikėti tik Jums „prikabintais bendražygiais“, manau, mano žodžius prisiminsite po rinkimų, kai juos laimėjusi ta pati klaninė valdžia galutinai su Jumis ir Jūsų artimaisiais susidoros, o tariami „bendražygiai“ parodys savo tikrąjį veidą. Duok Dieve, kad aš klysčiau!..”

 

P. S.

Iki šiol buvau tvirtai įsitikinęs, kad šių argumentuotų kritiškų pastabų, daugybės rimtų, analitinių Kauno pedofilijos ir žudynių, Garliavos įvykių tema straipsnių autorius, patyręs teisininkas, principingas kovotojas su klanine teisinio nihilizmo sistema Stanislovas STULPINAS (beje, traiškomas tos pačios klaninės sistemos, kaip ir N.Venckienė) privalo būti ŠALIA Neringos. TAIP, privalo būti šalia, BET tik tuo atveju, jeigu pati Neringa Venckienė elgiasi TEISINGAI, GARBINGAI ir NEIŠDUODA ne vien tik jai, asmeniškai, bet ir valdžiažmogių klano pavergtai, neišvengiamai atgimsiančiai Lietuvai ištikimai tarnaujančių bendražygių!.. 

 

P. S. 2

Rengiant šią publikaciją, redaktoriaus paprašytas, paskambinau ponui Valdui Vasiliauskui, kuriuo taip aklai pasitiki N.Venckienė, kad net negirdi patyrusio teisininko S.Stulpino svarių argumentų bei perspėjimų, ir paprašiau pateikti nors trumpą komentarą LL skaitytojams, atsakant į labai paprastą klausimą: „Kuo grindžiamas V.Vasiliausko pasitikėjimas savo draugeliu Linu Petroniu?..“ Tai išgirdęs, V.Vasiliauskas pasiteiravo manęs – „O kam gi tai yra įdomu? – atsakiau, kad ne vien tik man, bet ir visuomenei. DK branduolio formuotojo atsakomoji reakcija buvo žaibiška – „Aš nutraukiu su tavimi bet kokius santykius – visam gyvenimui!..” – skubiai užbaigdamas pokalbį tarstelėjo ponas V.Vasiliauskas, kurį asmeniškai pažįstu jau ketvirtį amžiaus. Tiesą sakant, buvau tikras, kad draugiškai  besišypsantis veikėjas šia tema tikrai pasistengs išvengti bet kokių komentarų. Man V.Vasiliauskas visuomet atrodė, lyg JUODA SKYLĖ, įtraukianti į save ne tik jam pačiam, bet ir dar kažkam „nepatogios“ TIESOS ir teisingumo paieškas!..    

 

Facebook komentarai
Back To Top