skip to Main Content

Drąsi teisėjo Vaclavo Karšulio nutartis pagaliau legalizavo pedofiliją

Jonas Pupulis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis vasario 17 d. priėmė istorinę nutartį, iš esmės legalizavusią pedofiliją Lietuvoje

Tai yra jeigu iki šiol nuteisti vaikus prievartavusį pedofilą užteko aukos paliudijimo, medicinos ekspertų išvadų ir psichologų išvadų, kad vaikas nemeluoja, tai nuo šiol visus šiuos surinktus įrodymus galima bus atmesti vienintele išvada, kurią, pakrapštęs nosį, padaro teisėjas Karšulis : „tai nėra objektyvūs duomenis“.

Kodėl visi šie surinkti įrodymai nėra „objektyvūs duomenis“, nors juos patvirtino bent dešimt ekspertizių ir visokiausių žymių vaikų gydytojų? Todėl, kad, pažiūrėjęs į savo nosį, taip nusprendė teisėjas Karšulis.

Panašiai kaip kitas garsus vaikų psichiatras teisėjas Audrius Cininas, kuris net nesivargino teisme apklausti Garliavos mergaitės, tačiau, pažiūrėjęs į lubas, nusprendė, kad „mergaitės atmintis ištrinta“. Ar teisėjas Cininas turi „atminties plovimo nustatymo specialisto“ atestatą? Matyt, kad ne, nes niekas nedrįsta paklausti tokių išgamų, iš kur pas juos tiek įžūlumo klastoti nutartis, o prokurorai tik gūžiasi : „neturime įgaliojimų vertinti teismų sprendimų“.

Šitos teisėjų gaujos cinizmas vis dar man daro įspūdį – surinktus tomus įrodymų apie prievartaujamus vaikus „teisėjas“ atmeta viena neginčijama fraze : „tai neobjektyvūs duomenis“.

Neobjektyvūs, tai neva išgalvoti ir melagingi parodymai. Nors bent Garliavos istorijoje mergaitės parodymai buvo patvirtinti valstybinės psichiatrinės ekspertizės ir garsiausios Lietuvos vaikų psichologės Lesinskienės, kurie patvirtino, kad mergaitė nemeluoja, ir jos pasakojimas apie seksualinę prievartą atitinka jos patirtį. „Neobjektyvu“, – nukerta karšuliai. Byla baigta.

Tačiau užtenka vienam Lietuvos herbą ant krūtinės pasikabinusiam degeneratui paskelbti : „tai neobjektyvūs duomenys“ – ir vaikų prievartautojas su plačia šypsena žengia pro teismo duris.

Visa teisėjo Vaclavo Karšulio nutartis legalizuoti pedofiliją:

karsulio nutartis1

Tiesa, šioje istorijoje įtariamasis Andrius Ūsas nors ir buvo išteisintas, tačiau vėliau savo draugelių vis dėlto pribaigtas, kaip nereikalingas ir galintis išplepėti liudininkas. Prokuratūra paslaugiai pranešė, kad Ūsas nuskendo baloje, o Drąsius Kedys užspringo žole.

Todėl šių žmonių žudikai iki šiol vaikšto tarp mūsų, ir matyt, eina į prokuratūrą gauti naujų užduočių.

Nes žino – tol, kol yra tokių karšulių, jiems niekas negresia.

 

Savo skunde Vilniaus apygardos teismui nurodžiau, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo Vaclovo Karšulio 2021-02-17 nutartis yra neteisėta ir nusikalstama dėl šių priežasčių:

  1. Kreipiausi į teismą dėl prokuratūros atsisakymo tirti labai sunkius nusikaltimus -žmonių nužudymus itin sunkiomis aplinkybėmis, mažamečių vaikų prievartavimą, teisėjų piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Barsul priėmė nutartį nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal mano skundą dėl labai sunkių nusikaltimų. Tokią pačią nutartį priėmė ir taip vadinamas teisėjas Vaclovas Karšulis.
  2. Nei Barsul, nei Karšulis savo nutarimuose nepasisakė nė dėl vieno iš mano išvardintų sunkių nusikaltimų faktų, jie tiesiog nurodė, kad „pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie nusikalstamą veiklą“.
  3. Su tokia traktuote niekaip negalima sutikti, kadangi visi šie nusikaltimai buvo surašyti daugiau nei 30 puslapių. Visi šie nusikaltimai yra tarpusavyje susiję, ir turi būti tiriami kartu.
  4. Nurodžiau tokias aplinkybes : Baudžiamojoje byloje buvau nuteistas už tai, kad : internetiniame tinklalapyje www.laisvaslaikrastis.lt leidžiamame leidinyje „Laisvas laikraštis“ 2018-09-29 išspausdino straipsnį „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras matyt pardavinėjo pedofilams“, kuriame paskleidė apie S tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ją ir pakirsti pasitikėjimą
  5. Skunde teismui nurodžiau, kad nepaisant to, kad minėtoje pedofilijos byloje nukentėjusioji D ne vieną kartą tiek prokuratūroje, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui pasako apie tai, kad buvo lytiškai prievartaujama, ant įtariamojo Andriaus Ūso lyties organo buvo raudona dėmė, šią bylą išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė mane nuteisė kaip už šmeižtą – neva aš minėtas žinias pats išgalvojau. Negana to, minėta teisėja dar pritaikė ir cenzūrą – minėtu nuosprendžiu man uždraudė bausmės vykdymo laikotarpiu „skelbti informaciją apie S. , D., V. ir O., siejančią jas su pedofilijos skandalu ir naudoti jų atvaizdus“.
  6. Tokiu būdu teisėja Mateikienė pritaikė cenzūrą laisvai spaudai ir nurodė, kad neva teismas sprendžia, ką laikraščiams galima rašyti, o ko ne. Žinoma, tai laisvos spaudos pabaiga. Uždraudusi publikuoti straipsnius, kurie kai kam nepatinka, teisėja Mateikienė įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
  7. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus 2 informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
  8. Visuomenės informavimo įstatymo 11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę. 2 punktas nurodo, kad „Draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai“. Jokie įstatymai renkant informaciją apie Garliavos pedofilijos bylą nebuvo pažeisti. Priešingai – surinkti įrodymai atskleidė siaubingus dokumentų klastojimus ir piktnaudžiavimus tarnyba, kuriuos įvykdė taip vadinami prokurorai ir teisėjai.
  9. Minėta neištirta ir numarinta pedofilijos byla tiesiogiai siejasi su dar sunkesniais nusikaltimais – tyčiniu žmonių nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis ir prokuratūros dangstymu ir su pareigų neatlikimu. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad prokuratūra ne savarankiškai nusprendė, kokie kaltinimai turi būti pateikti įtariamajam pedofilija Andriui Ūsui, tačiau tas klausimas buvo nuspręstas prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo kabinete. To neslėpė ir tuometinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Tai, kad gen. prokuroras Valantinas derino kaltinimus Andriui Ūsui su prezidente Dalia Grybauskaite, ir gavo iš jos nurodymus, kokie kaltinimai turi būti pateikti A.Ūsui, įrodo, kad prokuratūra veikė ne savarankiškai, o vykdė prezidentės D.Grybauskaitės valią. Todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Dalios Grybauskaitės kišimosi į šią pedofilijos bylą.

Pateikiau portalo delfo.lt straipsnį : Pedofilijos byla keliaus į teismą, įtariamasis joje – A.Ūsas Atnaujinta 16.41 Eglė Digrytė, www.DELFI.lt 2010 m. sausio 27 d. 14:14 Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=28290073 (pridedamas).

Teisėjas Karšulis nustatė, kad faktas, kad prokuroras Valantinas pranešė apie priimtą sprendimą Ūso byloje, išėjęs iš Grybauskaitės kabineto, „tėra subjektyvūs duomenys“.

  1. Atkreipiu prokuratūros dėmesį į tai, kad prokuratūra sąmoningai ir tyčia klastojo vadinamąją pedofilijos bylą, o šiam tyrimui vadovavę prokurorai sąmoningai netyrė tų įrodymų, kurie įrodo, kad pedofilija tikrai buvo, o nukentėjusios D. ir O. buvo prievartaujamos.
  2. Tą aplinkybe, jog įtariamojo A. Ūso padaryta veika turėjo būti kvalifikuota ne vien tik pagal LR BK 153 str. (mažamečio tvirkinimas), bet kartu ir pagal LR BK 150 str. 4 d. (mažamečio seksualinis prievartavimas), patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. nutartis, kuriuo prokuratūra buvo įpareigota kelti bylą S. : „Tą aplinkybę, kad dar pirminėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pakankamai duomenų. leidžiančiu įtarti S. bendrininkavus su asmenimis, galimai seksualiai išnaudojusiais jos mažametę dukra, dar 2009 m. spalio 6 diena galutine ir neskundžiamą nutartimi konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. IS-732/09; IS733/09; IS-769/09. Šioje nutartyje rašoma : „Nukentėjusioji …apklausų metu aiškino jog nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti tuo metu, kada jie trise, t.y. ji, mama – S. ir A. Ūsas gulėdavo lovoje (t. 1, b. 1. 20-24, 75- 78).

12. Minimoje apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad vertinant ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, galima pagristai įtarti, jog S., suteikdama sąlygas A. Ūsui tvirkinti mažamete, pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A. Ūsui tvirkinti mažametę nukentėjusiąją, dėl to jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. 153 str.. požymiu.

13. Vykdant nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį S.i vienareikšmiškai turėjo būti įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2009-10-06 nurodymai neivvkdvti ir pranešimas apie įtarimą  iki šio momento neįteiktas.

Negana to, ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas, kaip jai nepadarius jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

14. Priimdamas nutarimą ir vadovaudamasis tik mažametės nukentėjusios parodymais, duotais 2008-12-17 ir 2008-12-30, prokuroras R. Šileika šiame ikiteisminiame tyrime konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai ir neabejotinai patvirtinančių, jog A. Ūsas laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. lapkričio 23 dienos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartą tvirkino mažametę ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK153 str.

Tačiau R. Šileika, deja, „pamiršo“ detalizuoti, kaip tai jam galėjo pavykti, jeigu mažametės mergaitės motina kategoriškai tvirtina, kad ji mergaitės niekada nebuvo palikusi vienos su A. Ūsu ir šis jos seksualiai neišnaudojo.

15. Mergaitės apklausų duomenys. „Nutarime vyr. prokuroro pavaduotojas B. Maculevičius nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose“ 20 p., mažametės viso kūno laižymas bei prašymas glostyti (bet ne laižyti) kaltininko lytinius organus kvalifikuojamas kaip tvirkinimas, – knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“ rašo Neringa Venckienė, – su tokia B. Maculevičiaus pozicija reikia sutikti, tačiau susipažinus su mažametės nukentėjusios apklausomis, tarp jų ir 2008-12-17 bei 2008-12-30, kurių duomenimis buvo vadovaujamasi priimant skundžiamus nutarimus, mažametė nukentėjusioji niekada neteigė, kad įtariamasis A. Ūsas būtų jai liepęs glostyti savo lytinius organus. Mažametė nukentėjusioji nuo pat pirmos apklausos ir per visą ikiteisminio tyrimo eigą nuosekliai teigė, jog A. Ūsas ne tik ją visą laižė, bet ir liepė, kad jį laižytų, ką mergaitė ir darė, laižydama įtariamojo A. Ūso kūną, tarp to ir lytinius organus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, formuodama vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką baudžiamosiose bylose, dar 2008 m. vasario 26 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2008, kuri Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbta oficialiame leidinyje „Teismų praktika Nr. 29“. Šioje nutartyje nurodyta, jog teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną. įvertinant nurodytą teisminę praktiką akivaizdu, kad dar 2008-12-17 mažametės nukentėjusios apklausoje užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad įtariamasis A. Ūsas liepė jai laižyti jo kūną, tarp to ir lytinius organus, neginčijamai patvirtina, kad tokiu būdu įtariamasis lytiniu organu kontaktuodamas su mažametės nukentėjusios liežuviu tenkino savo lytine aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė LR BK 150 str. 4.

16. Siekiant nustatyti nurodytų mažametės parodymų teisingumą (2008-12-17 ir 2008-12-30), jos psichologinę ir psichinę būsenas, 2009-03-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (1 t., b.l. 48- 49) buvo paskirta mažametės mergaitės ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijospsichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai.

Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvados : 1. Atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. ..Nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. 2. Negali (negalėjo) suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo joms priešintis.

17. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 (11., b. l. 75- 78), atliekant 7 nurodytą ekspertizę mažametė nukentėjusioji išsakė detales apie nagrinėjamą įvykį ir įtariamojo veiksmus, kurios iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ankstesnių apklausų metu (atliktų specialiame apklausos kambaryje), kurių metu, atsakydama j klausimus, mažametė nukentėjusioji pasakė, jog „mane laižo Ūsas“, „ laižo liežuviu laižė daug kartų (mergaitės anatominiame piešinyje pažymi ausi, bumą, kaktą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, kojas), „laižė šikną“, ..tuo metu buvo mama ir aš, ir buvo Andrius, tai buvo diena“. Andrius „raudonas“, „storupilvu“, jis „prašė, kad laižyčiau“ (vyro anatominiame piešinėlyje pažymi krūtine, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog „vaikams taip daryti negalima“. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog mergaitei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2009 m. birželio 9 d. mažametės nukentėjusios apklausos protokolo (5 t., b.l. 85-89), jos metu mažametė nukentėjusioji dar kartą patvirtino jau anksčiau duotus savo parodymus apie tai, jog jai būnant ten, kur gyvena mama, Andrius ją laižydavo kambaryje, tualete ir vonioje, matant jos mamai S…. Duodama parodymus šios apklausos metu mažametė nukentėjusioji anksčiau duotus savo parodymus papildė naujomis aplinkybėmis, apie kurias jau buvo pasakojusi savo artimiesiems, – tą patvirtina jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šios apklausos metu mažametė nukentėjusioji papildomai parodė, jog A. Ūsas įkišdavo ir ištraukdavo savo „sysalą“ jai j burną, jis kišdavo savo „sysalą“ jai daug kartų. Apklausos metu mergaitė teigė, kad apie tai ji papasakojo savo tėčiui (D. Kedžiui) ir Neringai (N. Venckienei).

18. Tokie mergaitės parodymai visiškai sutampa su nurodytų liudytojų parodymais. Apklausos metu mergaitė patvirtina, jog tai, ką ji pasakojo, tėtis nufilmavo. Nors ir nenorėdama kalbėti šia tema, mažametė nukentėjusioji dar parodė, jog kai jis (A. Ūsas) kišdavo jai „sysalą“ į burną, tai ji labai kosėdavo. Tuo metu ji būdavo ir apsirengusi, ir nusirengusi. Mergaitė taip pat liudijo, kad kai jai tai buvo daroma (A. Ūsas kišdavo savo „sysalą” į burnytę), jai labai skaudėdavo burnytę. Šios apklausos metu mergaitė taip pat parodė, jog ji yra mačiusi Andriaus „sysalą“, tėčio „sysalo“ niekada nėra mačiusi, o mama ir Simonas „sysalo“ neturi.

Parodymai, kad A. Ūsas kišdavo jai savo ..svsalą“ į burna, iš esmės sutampa su fiksuota A. Ūso reakciją atliekant jo tyrimą poligrafu.

19. Psichologų „misija“. Kaip įprasta, atliekant mažamečių nukentėjusiųjų apklausas ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso metu, jose visada dalyvauja (jas atlieka) vaikų psichologas, užmezgęs pirminį kontaktą su nukentėjusiuoju, kadangi mažamečiai gėdijasi pasakoti savo patirtus išgyvenimus svetimiems žmonėms. Todėl tik ilgalaikio ir pastovaus kontakto su mažamečiu nukentėjusiuoju metu, šis pradeda pasitikėti psichologu ir tik tada visiškai atskleidžia jam žinomas patirtos seksualinės prievartos aplinkybes. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, dėl nežinomų, bet numanomų priežasčių buvo elgiamasi kardinaliai priešingai. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, mergaitė šio ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta keturis kartus (penktą kartą byloje dėl  S. poveikio nukentėjusiajai) ir tris iš jų ją apklausė vis kitos psichologės. kurios neturėjo jokio pirminio kontakto su nukentėjusiąją ir kuriam užmegzti reikėdavo ne tik daug laiko, bet ir daug mažametės nukentėjusiosios energijos.

20. Nors 2009 m. birželio 9 d. mergaitės apklausa buvo atliekama tame pačiame Kauno apskrities VPK įrengtame vaiko apklausos kambaryje ir jos metu buvo pakankamai gerą kontaktą su mažamete jau turinti Kauno apskrities VPK psichologė S. Dirvelytė, apklaususi ją du kartus, tačiau Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės G. Ročienės nurodymu, jai buvo uždrausta uždavinėti klausimus mažametei ir ją apklausti. Mažametės nukentėjusios apklausą pavesta vykdyti psichologei N. Grigutytei, iškviestai į apklausą ne ikiteismini tyrimą atliekančios prokurorės, bet įtariamojo A. Ūso iniciatyva – tai neginčijamai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

21. Vaiko prievartavimo aplinkybes neginčijamai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti 2009 m. gruodžio 1 d. mažametės nukentėjusios parodymu turinio analizė, atlikta Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės konsultantės vaiku ir paaugliu psichiatrijai. Vaiku psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos, gydytojos, vaiku ir paaugliu psichiatrės Sigitos Lesinskienės atlikta mažametės parodymų analizė leido konstatuoti, jog mergaitės nurodomi jos atžvilgiu atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai gali būti paremti realiu jos pačios patyrimu. Parodymus mergaitė duoda įsitempusi, jos nerimastingumas ženkliai padidėja, kai yra klausiama apie galimai buvusius su seksualine veikla susijusius dalykus, ji vengia ir nenoriai prisimena jai nutikusius nemalonius dalykus, nedrąsiai apie tai kalba, arba greit supyksta, nueina, gulasi, slepiasi. Galimai įvykusios seksualinės prievartos patyrimo apibūdinimų pagrindinės detalės, yra tvirkinamojo pobūdžio, ne pagal amžių ankstyvą jos įtraukimą į seksualinę veiklą, išlieka vienodos ir tos pačios visuose mergaitės pasakojimuose ir parodymuose. tiek filmuojant tėvui namuose vaizdo kamera, tiek apklausu metu. Namu aplinkoje mergaitė lengviau pasakoja apie jos patirtus dalykus. Apklausu metu, bendraudama su nepažįstamais žmonėmis, mergaitė labiau drovisi, jai sunkiau kalbėti – tai natūralu. Ši specialistė visiškai akivaizdžiai ir logiškai paaiškina, kodėl mergaitės parodymu turinys skiriasi jai bendraujant su vis kita ir nepažįstama psichologę lyra siauresnis) ir su savo šeimos nariais (žymiai platesnis).

22. Nurodžiau, kad faktas, kad gen. prokuroras A.Valantinas buvo kviečiamas pas prezidentę Grybauskaitė gauti nurodymų dėl šios bylos, įrodo, kad prokurorams buvo daromas spaudimas. Tuo labiau, kad Valantinas pas prezidentę praleido tris valandas, kvietėsi pas ją savo pavaduotojus, o apie sprendimą pakeisti kaltinimus Ūsui, ir palikti jam tik kaltinimus „priekabiavus“, o ne „prievartavus“, Valantinas žurnalistams paskelbė išėjęs iš prezidentės kabineto.

23. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnis. Draudimas kištis į prokuratūros Veiklą nurodo, kad „Valstybės valdžios ir valdymo organams bei jų pareigūnams, politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms bei judėjimams, spaudos, radijo, televizijos darbuotojams draudžiama kištis į prokuratūros darbą vykdant bylų tyrimą ir prokurorinę priežiūrą. Bet koks poveikis prokurorui ar tardytojui, siekiant priimti neteisėtą sprendimą, užtraukia atsakomybę pagal įstatymus“. Šioje byloje akivaizdu, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė kišosi į prokuratūros darbą – darė prokuratūrai neteisėtą poveikį – kvietėsi pas save generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, ir nurodė jam pakeisti kaltinimus Andriui Ūsui, palikti tik kaltinimą seksualiniu priekabiavimu. Gen. Prokuroras Valantinas pasidavė spaudimui ir nurodė Vilniaus apygardos prokuratūrai perduoti A.Ūso baudžiamąją bylą, palikti tik kaltinimus priekabiavimu. Nors visi įrodymai rodo, kad auka buvo prievartaujama, o ne prie jos seksualiai priekabiaujama.

24. Todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl poveikio prokuratūrai – nurodymo jai, kaip turi būti tiriama ši byla, ir kokie kaltinimai palikti. Neabejotina, kad Daliai Grybauskaitei einanti prezidentės pareigas, o gen. prokuroro – jos paskirto Evaldo Pašilio ši pedofilijos byla negalėjo būti objektyviai ištirta. Tai, kad E.Pašilis pasirašė ir išsiuntė į JAV ekstradicijos praįymą, suklastojęs 41 kaltinimą Neringai Venckienei, ir iš kurių JAV teismas paliko tik keturis, įrodo, kad prokuratūra iki šiol veikė nusikalstamai ir neteisėtai tiek mano, tiek ir Neringos Venckienės atžvilgiu. Be to, šioje byloje buvo nužudyti Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius ir Drąsius Kedys.

25. Šioje byloje liudininkė Neringa Venckienė paliudijo, kad prokuratūra puikiai žino, kad teisėją Joną Furmanavičių nušovė ne Drąsius Kedys, ir tai paliudijo net septyniu liudininkai, matę J.Furmanavičiaus nužudymą Prokuratūra viešai kalba, kad iš senamiesčio gatvių, kur buvo nužudytas Furmanavičius, buvo paimti visi vaizdo įrašai. Juos neva dar siuntė į užsienį tirti. Tai kodėl tų vaizdo įrašų iki šiol neparodo? Juk tada būtų aiškiai matyti, ar automobiliu (iš įvykio vietos – aut. Pastaba) važiuoja Kedys, ar ne. Aš supratau, kad vaizdo įrašuose nufilmuotas ne Drąsius Kedys, todėl jie ir nerodomi.

26. Šioje byloje buvau nuteistas už tai, kad neva apšmeižiau S., tačiau visos mano išvardintos aplinkybės įrodo, kad buvo priešingai – pedofilija tikrai buvo, tačiau tiek prokuratūra, tiek ir teismai, galimai įtakojant prezidentūrai, veikė nusikalstamai ir tai sąlygojo labai sunkius nusikaltimus. Kol jie nebus atskleisti, prokuratūra neturės visuomenės pasitikėjimo.

27. Skundžiama prokuratūros ir teismo nutartimis prokuroras ir teisėjas Karšulis nurodė, kad aš nenurodžiau jokių objektyvių duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas. Visi minėti pavyzdžiai ir minėtų prokurorų tarnybos pareigų neatlikimas, piktnaudžiavimas yra akivaizdūs nusikaltimai, nes minėtas pedofilijos tyrimas buvo atliekamas ne siekiant jį ištirti, bet priešingai – siekiant bet kokia kaina jį nuslėpti. Visi mano aprašyti skunde faktai atitinka tikrovę, nes tai yra faktiniai Garliavos pedofilijos bylos duomenys.

28. Teismas taip pat nurodė, kad teisėja Mateikienė nepažeidė jokių įstatymo normų, nors ji ir įvedę cenzūrą, kurią draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas.

29. Visos mano išvardintos aplinkybės rodo, kad tiek prokurorai, tiek ir teisėjai, nagrinėdami šią bylą, sąmoningai ir tyčia piktnaudžiavo tarnyba ir siekė padėti nuslėpti šiuos nusikaltimus.

30. Tai, kad vienintelis žmogus, nuteistas neva už Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymą, aklas žmogus Raimundas Ivanauskas buvo nuteistas pagal žinomai melagingus etatinio „liudininko“ Mindaugo Žalimo parodymus, buvo žinoma tiek prokuratūrai, tiek ir bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Tai savo nutartyje pripažino ir šio teismo „teisėja“ Jurgita Kolyčienė : „Tai, kad tariamas Drąsiaus Kedžio bendrininkas Raimundas Ivanauskas nuteistas pagal melagio M.Žalimo parodymus, yra senai žinoma“

31.Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė atmetė kalėjime laikomo aklo žmogaus Raimundo Ivanausko prašymą atnaujinti jo bylą ir paleisti iš kalėjime, nes yra nuteistas pagal žinomai melagingus patologinio melagio Mindaugo Žalimo parodymus. Tai R.Ivanauskas nurodė savo skunde gen. prokurorui Pašiliui ir prašė atnaujinti jo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kadangi E.Pašilis atsisakė tai padaryti, R.Ivanauskas kreipėsi į teismą. Teismas nustatė, kad : „generalinio prokuroro nutarime išsamiai aptarta baudžiamosios bylos eiga, teismų priimti sprendimai bei atliktas liudytojo Mindaugo Žalimo parodymų vertinimas. Generalinis prokuroras taip pat įvertino R. Ivanausko nurodytą baudžiamąją bylą Nr. 1-338-536/2014, pareiškime akcentuojamą „informacijos paneigimą“ bei argumentus, susijusius su Drąsiaus Kedžio kaltės įrodinėjimu ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu baudžiamojoje byloje“.

32.R.Ivanauskas savo skunde nurodė, kad jo bylos liudininkas M.Žalimas davė melagingus ir nenuoseklius parodymus, šių parodymų pagrindu teismas nepagrįstai pripažino Drąsių Kedį žudiku. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę Raimundas Ivanauskas parodė, kad per 2018 m. gruodžio 21 d. žinias buvo praneštą, kad teismas jau pripažino M.Žalimo parodymus melagingais. Tačiau teisėja J.Kolyčienė nurodė pareiškėjui, kad tai jau senai visiems žinoma aplinkybė, ir tai, kad M.Žalimo parodymai baudžiamojoje byloje yra melagingi, ir kad tai jokia naujiena. Mat byloje, kurioje buvo teisiami policijos komisarai Račkauskas ir kiti, M.Žalimas taip pat davė parodymus, kad buvo pas juos atėjęs, ir smulkiai papasakojo, kaip Kedys su Ivanausku planuoja žudyti žmones. Teismas tada pavadino M.Žalimo melagiu, ir komisarus išteisino. Tačiau R.Ivanausko byloje tas pats melagis su savo melais puikiai tiko. „Baudžiamoji byla Nr. 1-38-536/2014 buvo žinoma teismams, nagrinėjusiems R. Ivanausko baudžiamąją bylą ir priėmusiems jo atžvilgiu atitinkamus sprendimus, – nutartyje rašo Kolyčienė, – be to, šią baudžiamąją bylą kasaciniame skunde mini pats R. Ivanauskas (baudžiamosios bylos t. 20, b. l. 65), ji aptariama ir R. I. gynėjo apeliaciniame skunde (baudžiamosios bylos t. 19, b. l. 98). Minimoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas liudytojo M. Ž. parodymų melagingumas, ji nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, apie kurią R. I. nebūtų žinojęs jo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (pats aptarė šią bylą savo kasaciniame skunde), taigi pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 4 punkte, šiuo atveju nėra“.

33.  Čia ta pati tipo teisėja Kolyčienė nurodė, kad Ivanausko byloje Žalimo melas nebuvo nustatytas. Nors tai vėlgi melas – tas pats Žalimas pasakojo, kad jam neva Drąsius Kedys siūlė milijoną litų už tai, kad jis dalyvautų žudynėse, ir panašias nesąmones. Žodžiu, M.Žalimas pliurpė bet kokias nesąmones, kad tik prokuratūra jį ištrauktų nuo atsakomybės su Baltarusijos piliečio pasiuntimą į komą. Nors pastarasis kaip savo skriaudėją atpažino M.Žalimą

34. Dar 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo kolegija, pirmininkaujama Daivos Kazlauskienės, paskelbė, kad siunčia į kalėjimą 8 metams aklą žmogų Raimundą Ivanauską, kuris neva skatino ir padėjo Drąsiui Kedžiui nužudyti Joną Furmanavičių ir V. Nors jokių įrodymų, kad šiuos žmones nužudė D.Kedys, byloje nėra, priešingai, yra liudininkų, teigiančių, kad dar prieš šias žmogžudystės D.Kedys buvo pagrobtas, tačiau teisėja T.Kazlauskienė šioje byloje nutarė, kad užtenka „liudininko“ Mindaugo Žalimo parodymų, kad jis neva žinojo, kad R.Ivanauskas planavo su D.Kedžiu žudyti žmones.

35.Tačiau tas pats Vilniaus apygardos teismas (kolegijos pirmininkas Stasys Punys) 2016 metų gegužės 27 d. visiškai išteisino buvusį policijos generalinį komisarą Visvaldą Račkauską ir jo kolegas, kurių kaltės įrodymai taip pat rėmėsi vienintelio „liudininko“ Mindaugo Žalimo parodymais. M.Žalimas pasakojo, kad jis prieš minėtas žudynes įspėjo policiją, kad D.Kedys rengėsi žudyti, tačiau teismas juo nepatikėjo, nes M.Žalimas jau buvo pagautas meluojantis.

36 .Tas pats kaunietis Raimundas Ivanauskas atsakė į LL klausimus:

– Kodėl jus buvote pasirinktas kaip nužudymo padėjėjas?

– Jie kalėjime mane laikė, ir tardė be advokato, o Marija Milinienė (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Milinio sutuoktinė) man tiesiai šviesiai pasakė, kad ji labai daug pinigų investavo į šį reikalą, ir kad aš turiu pasakyti, kad neva pas mane buvo atvažiavusi Neringa Venckienė. Jai atsakiau, kad niekada gyvenime nebuvau bendravęs su N.Venckiene. Tačiau man kokius tris kartus buvo pasakyta, kad aš turiu prisipažinti, kad pas mane buvo atvažiavusi N.Venckienė. Tada atsakiau : palaukite, jūs čia ką, verčiate mane meluoti?

– Taip kas taip sakė?

– Milinienė. Ji man dar pasakė, kad „vyruti, tu net neįsivaizduoji, kokią sumą aš įdėjau į visą šį reikalą“. – Ir tai buvo pasakyta girdint policijos tyrėjams?

– Taip, ir mano advokatas buvo net skundą parašęs, kad aš buvau tardomas, nedalyvaujant advokatui. Tačiau visi išsisuko nuo atsakomybės dėl to.

– O dėl to Mindaugo Žalimo – vienoje byloje tas pats Vilniaus apygardos teismas pripažino jį melagiu, ir išteisino policijos komisarus, o kitoje pripažino, kad jis liudijo teisingai, ir kad jūs neva planavote nužudyti A.Ūsą?

– Nu tai va, aš tai ir sakau. Jūs suprantate, kad jeigu 2009 m. įvyko tos žudynės, žuvo tiek žmonių, ir tada aš net nebuvau įtariamasis, nes jie nieko neturėjo man pateikti. Tas liudininkas M.Žalimas vieną kartą vienaip kalbėjo, kitą kartą – jau kitaip policininkams. O jau po dviejų metų atsirado Žalimo sukurtos pretenzijos – sakau, kad viskas yra nupirkta.

– O taip jūs bandėte aiškintis, kas tie tikrieji minėtų žmonių žudikai ?

– Ką man čia aiškintis, man aišku, kad tai dirbo spec. tarnybos.

– Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Kazlauskienė nusprendė, kad jūs padėjote žudyti žmones, nes taip paliudijo „patologinis melagis“ Mindaugas Žalimas?

– Taip apie ką čia šnekėti? Tą dieną (kai vyko žudynės – aut. Pastaba) ryte aš buvau pas profesorių Jašinską. Nes man pas jį reikėdavo pasirodyti kiekvieną savaitę po akių operacijos. Ir po to visą dieną gulėjau lovoje, tepalų užteptomis akimis, šalia mažas kūdikėlis – kaip aš galėjau padėti ką nors nužudyti? Baikite tas nesąmones.

Skunde nurodžiau, kad visos šios išvardintos aplinkybės – Drąsiaus Kedžio, Jono Furmanavičiaus, Andriaus Ūso ir V nužudymai iki šiol yra neišaiškinti. Kaip neišaiškinti ir asmenys, prievartavę mažametes mergaites.

Visoje pedofilijos byloje visiškai ignoruotas ir antros mergaitės, D.  pusseserės O  parodymai ir likimas. Ji pati buvo apklausta dalyvaujant motinai, kuri pati galimai ir organizavo vaikų pardavinėjimą pedofiliams.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir i tai, kad vienintelės apklausos metu, kuri vyko tik apie valanda laiko (17 t. b.1.1). nuo 9. 45 vai, iki 11 vai., antrajai mergaitei reikėjo eiti pasikeisti kelnes. Iš motinos V.  kalbos 117 t„ b.1.15). kad ..na patikrinsim, kas tenai, kokie reikalai„sakau, i ai kelnytes reikia dar man patikrinti. Mes prie to pačio, vis tiek norėsiu kelnytes susitikrintakivaizdu, kad mergaitė ir apklausos metu turėjo sveikatos problemų, susijusiu su išmatų ir / ar šlapimo nelaikymu.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymą, antrosios mergaitės sveikatos problemos, susijusios su išmatą nelaikymu, atsirado būtent laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos. Tai sutampa su A. Ūsui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiku!..

Kaip matyti iš liudytojo gydytojo G. Čereškevičiaus apklausos protokolo (17 t., b.I. 145-146), pastarasis parodė, kad būtent 2008 m. sausio mėnesį sulaukė nusiskundimų dėl to, kad mergaitė nelaiko išmatų.

Apklausos metu liudytojas G. Čereškevieius liudijo, kad esant funkciškai padidėjusiai mergaitės tiesiajai žarnai, kaip viena iš tokio sutrikimo alternatyvų gali būti sąlygota lytinių santykių su mergaite per tiesiosios žarnos išeinamąją angą. Iš esmės tą patį patvirtino ir liudytojas R. Bagdzevičius 2009-10-23 jo apklausos metu (17 t., b.l. 148-149). Šis liudytojas taip pat patvirtino, jog pirmas mergaitės vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų buvo 2008 m. gruodžio 8 d. Tai yra jau pradėjus šį ikiteisminį tyrimą ir esant pagrįstai rizikai, kad mažamečių tvirkinimo bei seksualinio prievartavimo faktai gali būti išaiškinti. Šios apklausos metu liudytojas patvirtino, jog mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip vieną iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių liudytojas R. Bagdzevičius įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei…

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));