skip to Main Content

Doktorantė Kristina Sulikienė padavė į teismą  VDU ir Laimutę Anglickienę dėl trukdymo gintis disertaciją 

Kauno apylinkės teismui

Ieškovė Kristina Sulikienė 

Atsakovas:

VšĮ „Vytauto Didžiojo universitetas“ 

Donelaičio g. 58,Kaunas, 

Atsakovas

Laimutė Anglickienė 

Putvinskio g. 23, Kaunas

Tretysis suinteresuotasis asmuo:

Lietuvos Mokslo taryba 

Gedimino pr. 3, Vilnius

IEŠKINYS DĖL VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO – JURIDINIO ASMENS SPRENDIMO PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIU 3-iosios PAKOPOS –DOKTORANTŪROS- AUKŠTOJO MOKSLO BAIGIMO PROCESE

Reikalavimas neturtinis

2017 08 25

Į Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos istorijos instituto ir Klaipėdos universiteto bendrai vykdomą Etnologijos krypties doktorantūrą (dieninės neakivaizdinės studijos) įstojau 2008 metais, su atsakovu pasirašėme studijų sutartį,kurioje atsakovas pasižadėjo sudaryti sąlygas leisti įvykdyti doktoranto studijų programą (20 kreditų) bei parašyti disertaciją,ir ją apsiginti.

Šiam tikslui pasiekti atsakovas pasižadėjo suteikti mokslinį vadovą, o jeigu reikia- ir konsultantą.

Sutartinius santykius padėjo reguliuoti Doktorantūros reglamentas (pridedama), kuris studijų metu per daug nesikeitė.

Nuo2008 m.iki 2011 metų birželio studijos ėjo sklandžiai, tačiau trečio kurso atestacijos metu girdint viešai visiems etnologijos krypties doktorantams, iš manęs buvo išsityčiota,man grasinama neleisti baigti.Kadangi ką tik buvau gavusi atsakovo įstaigoje darbą 1 etatu tuo pagrindu, jog buvau geriausiai tuo metu etnologijos krypties doktorantė (daugiausiai rašiau mokslo straipsnių – ne tik iš disertacijos temos, bet ir muziejų, etnografinių kursų tematika,kas labai tiko etninės muzikos tyrimo projektui, dalyvavau 3-5 mokslinėse konferencijose per metus), tai nutariau pasiimti akademines atostogas nuo 2011 12 01, kurias prasitęsiau iki 2015 12 01 (nes darbo sutartis pasibaigė 2015 04 30 – o darbo sutartis(jaunesniojo mokslininko pozicija) buvo susijusi su doktoranto statusu,netekus jo,būčiau netekus darbo). Pažymėtina, jog moksliniame projekte dirbau labai gerai, mūsų atliktą darbą aukščiausiais balais įvertino ekspertų komisija. Tačiau grįžus į studijas su parašyta disertacija,pradėjau girdėti neįtikėtinus dalykus – iš esmės, atsakovo pavaldume esanti Kultūrų studijų katedra nežinojo,kokiu būdu sukritikuoti darbą, tai vėl ėmėsi senos taktikos – persekioti patį studentą, o ne vertinti jo darbą (vadinamasis nelogiškas kritikavimas „ad hominem“.)

Nuo 2016 metų sausio iki rugpjūčio man buvo paskirtos ne 2, o 4 atestacijos, viena buvo pavadinta „neeilinė“.

„Neeilinėje“ atetasacijoje 2016metų kovo pabaigoje mokslų daktarė RasaPranbskevičiūtė pasiruošė begalę melagingų, ir su tikrove prasilenkiančių“

pastabų“- pavyzdžiui, ji įrodinėjo, jog remiantis paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, 5 religija yra „senovės baltų“. Kaip dirbusi Vilniaus statistikos valdyboje ir pati dirbusi visuotiniame gyventojų surašyme 2001 metais grupės vadove – iš karto žinojau, jog tai melagingas duomuo,ir po atestacijos patikrinau, ir radau Stastistikos departamento ataskaitoje, jog tokia religija iš viso net nefiksuota. Buvo ir kitų pastabų, kurios buvo prasilenkiančios su realybe – tačiau man pagal jas liepta “pataisyti darbą“. Iš tikrųjų buvo atliekamas laiko gaišinimas, tyčiojimasis iš studento – neteisėta veika, už kurią numatyta civilinė atsakomybė, nes mes su VDU esame sudarę sutartį, kurioje aiškiai parašyta,jog atsakovas ne trukdys visais būdais, o padės mokytis ir įvykdyti studijų programą. Tačiau realybėje, būtent 4 kurse buvo nuolat pažeidinėjama sutartis, ir jos nesilaikoma tyčia. Paskutinėje atestacijoje atsakovė Laimutė Anglickienė irgi man pateikė melagingą pastabą- jog apie mano minimas sąvokas neva yra rašiusi Kasatkina savo 2003metų knygoje. Vėl gaišau 2savaites, perskaičiau visą nurodytą knygą-  niekur neradau šių modernių apibrėžčių, nes tapatybines apibrėžtis sužinojau stažuotės Helsinkio universitete 2006 metų žiemos semestre metu, kur mokiausi Analitinės filosofijos katedroje. Šitokios melagingos pastabos, disertanto trikdymas – įprasta taktika atsakovo veiksmuose, o tiksliau, visiškame neveikime, ir piktnaudžiavime valstybiniais pinigais. Juk daugelis stipendijų buvo iššvaistyta arba beverčiams tyrimams, arba ypatingai negabiems studentams, kad tik jie užėmę laikytų kitų, gabių studentų vietą – išlaikyti. Atsakovo įstaiga buvo tapusi tarsi išlaikymo, o ne mokslo organizacija, o mokslinė etika atsakovo įstaigoje yra negirdėta sąvoka. Mano studijų metu buvo nevengiama netgi pasisavinti mano mokslinius pasiekimus,pamačiusi, jog mokslininkė Rasa Račiūnaitė Paužuolienė,visiškai nedirbusi bibliotekose, nusirašė nuo manęs ne tik lenkų istorikų literatūros sąrašą, bet ir tyrimo apie totorius idėją,ir tuo pagrindu laimėjo projektą – ir nutariau neduoti kolegoms jokios savo medžiagos, kad patys dirbtų,o ne veiktų kaip išlaikytiniai: pats nieko nesugebu, bet nuo kito nusirašau. Manau,jog neveikimas ir neteisėtas 2017 06 12 sprendimas ir susijęs su tuo, jog neatidaviau savo medžiagos – kurią, beje, neleidę gintis, mano kolegos etnologai būtų faktiškai naudoję teisėtai – nes nebūtų laikoma, jog tai autorinių teisių subjektas: juk disertacija neapginta. Mano disertacijos tema dabar laimėta Lietuvos istorijos institute projektas konferencijai – nors minėta, manęs bandė nepriimti, nes „tema labai neaktuali“. Man pradėjus studijuoti, mano katedros dėstytojai iš karto pradėjo skraidyti į konferencijas Balkanuose – manau, jog jie nurodė, kad jie tyrinėja šią temą, prisidengę mano vykdomais tyrimais. Šie ir kiti atvejai rodo, jog neleidimas gintis gali būti susijęs ir su dideliu tarnybiniu ir finansiniu piktnaudžiavimu – galimais finansiniais nusikaltimais,kai gabių doktorantų vardu buvo manipuliuojama, ir gaunami pinigai už doktorantus – jų pačių net neįtraukiant į laimėtus projektus.  

 Pagrindinė „problema“- kodėl darbas per geras,per didelės apimties, kaip buvo nurodoma „trūkumuose“ „disertacija neturi būti kaip monografija“,tačiau jeigu studentas parašo aukštesnio lygio mokslo darbą, tai yra aukštesnis,o ne žemesnislygis, negu iš jo reikalaujama. Tuo metu jau buvau 2 mokslinių monografijų bendraautorė, ir prastai rašyti, kaip iš manęs buvo reikalaujama, nebemokėjau. Esu baigusi ne 1,o 2 magistro programas, esu filosofijos(2006 m.), taip pat ir vientisųjų teisės studijų (2010m.) absolventė, todėl natūralu, jog rašau geriau ir plačiau,negu įprastas tik vieną magistro studijų programą baigęs asmuo.

Atsakovas turėjo pareigas, ir jos numatė, pavyzdžiui, prievolę neleisti moksliniam vadovui, kuris buvo Alfonsas Motuzas, palikti doktoranto vieno – tačiau vadovas tą padarė po mano studijų sėkmingo baigimo – lygiai prieš metus įvykdytos paskutinės atestacijos 2016 08 25, tų pačių metų gruodžio mėnesį neva „nusišalino“ nuo manęs,  nors nei studijų sutartis, nei Doktorantūros reglamentas to neleido.

Iš visų studentų buvau veržliausia, pajėgiausia ir inovatyviausia. Studijų metu dirbau net 1,5 etato etnologinį darbą (tame pačiame VDU ir viename Kauno muziejų –konkrečiai mane atrinko dirbti Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje, nes reikėjo žmogaus su pedagoginio darbo patirtimi, ir grojančio muzikos instrumentais- nei vienas katedros doktorantas anei dėstytojas tokio reikalavimo neatitiko),parašiau su mokslo kolegomis knygą – mokslinę monografiją „Etninės muzikos judėjimo Lietuvoje tyrimas“ (išleista 2015).

Studijuodama Etnologijos doktorantūroje,visus studijų metus gavau skatinamąją Lietuvos Mokslo tarybos stipendiją, pirma 205 litų, vėliau jau 400 litų – kaip geriausia studentė- nors į dienines stipendijuojamas studijas atsakovas nepriėmė, motyvuodamas, jog mano labai aktuali ir Lietuvos Mokslo tarybos prioritetuose nurodyta tema 

„Paribio kultūra civilizacijų sankirtoje: Lietuvos ir Balkanų atvejai“ neva yra „neaktuali“.

Taip pat laimėjau stažuotes Suomijos Helsinkio universitete (2009 metais „Tapatybių stovykla“ -1 savaitės trukmės, su visišku finansavimu; gavau ir 4 Europos akademinius kreditus už išklausytus kursus ir atliktus laboratorinius darbus); 2011-2012 metais stažavausi Vašingtono (JAV) Memorial muziejaus, Lietuvos Tolerancijos centro ir JAV ambasados organizuojamame seminare Holokausto mokymų tema „Teaching teachers“, netgi buvau apdovanota pažintine – moksline kelione į Lenkiją, į Krokuvą ir Osvencimo, Birkenau lagerius, su pilnu išlaikymu kelionės metu. Atsakovo įstaiga,beje, tokiomis priemonėmis ir stažuotėmis arba nesidomėjo, arba neturėjo kompetencijos – nei vienas doktorantas, anei dėstytojas nepateko į  mano minimas tarptautines mokslines priemones. Be to, atsakovo įstaigoje įprasta aukštinti nacių kolaborantus- todėl kelionė į nacių nusikaltimų vietą- o kai kuriuose lageriuose dirbo ir lietuvių policija,vėliau tapę partizanais – neatitiko atsakovo įstaigos ideologijos. Aš, kaip mokslininkė, ir namuose mačiusi mokslininkų pavyzdį nepolitizuoti, o aprašyti, ir ištyrinėti, kaip yra,domėjausi etniniais ir tapatybiniais procesais, o politiniai  dalykai, kurie yra visiškai kitų mokslų – socialinių- dalykas, manęs, kaip etnologės, nedomino, ir neturėjo dominti. 

Dalyvavau begalėje mokslinių konferencijų,ir mano mokslinės veiklos  sąrašą tvirtina ta pati atsakovo biblioteka (taigi atsakovas arba žino,arba turi žinoti apie mano pasiekimus – nes jis pats duomenis apie mano mokslingumą kaupia)- parašiau su bendraautoriais dar vieną knygą „Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimai: kasdienybės pasaulis“, 2013, kurią išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas Vilniuje. Išpildžiau doktorantūros reikalavimus, ir parašiau iš viso ne 2, o 3 mokslinius bazėse ir Lietuvoje referuojamus straipsnius disertacijos tema.Šioje knygoje ir yra vienas iš reikalaujamų straipsnių,jis jinkorporuotas į disertaciją. 

Atsakovas elgėsi neteisėtai,ir 2015 metais man po 4 metų akademinių atostogų (dėl psichologinio spaudimo ir persekiojimo nutariau pasiimti ilgas atostogas, nes tikėjausi, jog praėjus kiek laiko, Atsakovo įstaiga aprims, ir leis normaliai studijuoti- 3 kurse 2011 m. per atestaciją už tai,kad labai gerai dirbu ir daug mokslo straipsnių rašau, buvau viešai išpeikta, iš manęs tyčiojosi dėstytoja Asta Venskienė, į VDU priimta be nei vieno mokslinio straipsnio (0.00 mokslingumo koeficientas-ir „laimėjo“ konkursą prieš kitą pretendentę, kuri turėjo mokslo straipsnių tarptautinėse bazėse) – per pažintis,tiksliau, ją priėmė mano tėvas profesorius,nes jis mėgo  tokius, nelabai gebanančiais ką nors atlikti, žmones- nes juos lengviau valdyti) grįžus, 4 kurse aš gavau net 4 atestacijas. Visas jas išlaikiau, visas atlikau,ir 2016 08 25 buvo pripažinta ne tik Kultūrų studijų katedros, bet ir jungtinio Etnologijos komiteto, jog doktoranto programą įvykdžiau, tą įrodo protokolas. Atestacijų protokolai perduodami ir saugomi moksliniame komitete, o visą eigą turi teisę ir netgi pareigą patikrinti Lietuvos Mokslo taryba, nors ji ir laikoma patariamuoju valstybės organu – tačiau ji turi specialų Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetą. Be to, minėta,skelbia disertacijų gynimo laiką,tikrina procedūrą, vizuoja diplomą. Kad Lietuvos mokslų taryba atseit visiškai nesusijusi su doktorantūros procedūra – nėra tiesa. 

VDU egzistuoja tvarka, jog jeigu doktorantas įvykdo studijų programą, tai jis per 1 metus po studijų baigimo, gali apsiginti disertaciją. Pagal šią pačią tvarką pernai tokiu metu gynėsi 5-ų metų doktorantai Arvydas Griškus ir Ingrida Stundžė (beje, atsakovės Laimutės Anglickienės ugdytinė,per gynimą 20160826 nesulaukusi nei vienos pastabos,kas rodė šališkumą ir studentų skirstymą į „savus“ ir „nesavus“, nes pavyzdžiui, iš mano tėvo profesoriaus ugdytinio A. Griškaus gynimo metu buvo tyčiojamasi, o jo tema – Lietuvos karo lakūnų gyvensenos tyrimai, buvo peikiama, buvo tyčiojamasi netgi iš gynimo salėje sėdinčių Lietuvos kariuomenės lakūnų- majorų, kapitonų). Atsakovo įstaigoje nėra ne tik mokslinės, bet ir apskritai – žmogiškosios, pilietinės, etikos. 

Per 2016 08 25 atestaciją man buvo nurodyta tik šiek tiek patrumptini apimtį, ir pataisyti kai kur esančias gramatines ir stiliaus klaidas (trūko vieno skyrelio pavadinimo turinyje).

Per daug neskubėdama, nes turėjau 1 metus, aš pataisiau viską kaip reikalauja, ir išsiunčiau disertaciją Atsakovo įstaigos atsakingam asmeniui atsakovei Laimutei Anglickienei 2016 metų gruodžio mėnesį, su santrauka,ir su konsultanto T.Kavaliausko patikinimu,jog „viskas dabar jau yra gerai“. Jis manęs buvo paprašęs labai griežtas vietas sušvelninti tekste, tą ir dariau visą rudenį, nes pasižymiu labai griežtu tonu savo mokslinėse įžvalgose. 

2017 01 04 atsakovo įstaiga atsiuntė neįtikėtino neetiškumo 2 recenzijas, kuriose buvo praktiškai sudėta visų 2016 metais vykusių 4 atestacijų visų ką nors pasisakiusių mokslininkų- net jeigu jų pastabos prieštaravo viena kitai – santrauka – pagal tas pastabas aš jau visus metus buvau dirbusi ir viską atlikusi. Kai kurias pastabas patys kolegos tarpusavyje buvo pripažinę nepagrįstomis,ir man liepė jų nepaisyti. Visos atestacijos buvo fiksuojamos garso įrašais.

Viena recenzijų buvo visiškai kitos mokslo krypties- sociologijos mokslų daktaro Tereškino- parašyta. Tai yra mokslo klasifikatoriuje mokslas S 05, o Etnologija yra H07. Šioje recenzijoje nevengta įžeidinėjimų, kaltinimų proto trūkumu,konkrečiai „minčių šuoliais“. Recenziją perskaitę kiti etnologijos mokslininkai liko labai nustebę dėl tokios savivalės, ir faktiškai, siautėjimo oficialiuose moksliniuose dokumentuose, kurie segami prie doktorantūros bylos.

Todėl savo pataisytoje disertacijoje aš pažymėjau vietas, kurių nematė recenentai, nes recenzijose prasišvietė tai, jog abudu recenzentai net neskaitė disertacijos, buvo abejojama viskuo,kas buvo detaliai ir kruopščiai įrodyta tekste. Daugiausiai buvokalbama ne apie mano disertaciją, apie mano asmenį.

Pastabos buvo sužymėtos tekste, tam, kad recenzentai perskaitytų, tačiau paaiškėjo, jie net nesiruošė skaityti, nes iš manęs buvo reikalaujama „atskiras lapas“ – dėl to, jog recenzentams neužteko nei laiko, nei kantrybės skaityti apie 200 lapų mokslinio darbo. Humanitarinių mokslų atstovas etnologas nebuvo paskirtas recenzuoti, tokiu būdu buvo pažeista doktorantūros procedūra, nes katedra skiria recenzentus, o katedra turi skirti to mokslo, kuris vertinamas, recenzentus, nes Tereškinas kaip matėsi iš recenzijos, nieko nesusigaudo apie etnologijos mokslinę metodologiją- dalyvaujamasis stebėjimas, tyrimas vietovėje (lot. in situ). Dalia Senvaitytė, daug metų dirbanti su religijotyrininkais,ir antropologais, irgi nebegeba vertinti etnologiškai darbo- darbas įvertintas iš visai kitų mokslo krypčių perspektyvos, kas irgi yra mokslinio doktorantūros proceso pažeidimas. Nes Etnologijos disertacija (H  07 mokslo klasifikatoriuje) turi būti vertinama būtent pagal šio konkretaus humanitarinių mokslų krypties metodologijas, o ne pagal kažkokias kitas, tik vertintojams suvokiamas. Nes 20 kreditų besimokydami,doktorantai buvo apmokyti etnologijos, ir ne kokios nors kitos, mokslo metodologijos,ir ja vadovaujantis ir parašyta disertacija.  

2016 08 25 atestacijoje dalyvavo ir Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė stebėtojo ir padalinio vadovo asmenyje. Be to, ji yra atsakovės L. Anglickienės tiesioginė viršininkė – tačiau nesugebėjo jos suvaldyti ir priversti dirbti. Nors pati įsitikino, jog disertacija tikrai parašyta,ir apginta pirminiame etape paskutinėje atestacijoje, viskas paaiškinta sėdintiems ir klausiantiems. 

Be kita ko, tokia mokslininkė Dalia Senvaitytė rašė, jog aš nei 2 mokslo straipsnių neturiu, nei kada nors Balkanuose buvau: nors aš 2007 metais, kai pirmą kartą bandžiau įstoti, ir tada irgi mano tema buvo pripažinta „visiškai neaktualia Lietuvos mokslui“, ir buvo pasirinkta arklio, bei blogos akies, taip pat jau žmogžudystės nusikaltimus darančių ultranacionalistų skinhedų tyrinėjimo rėmimas valstybės biudžeto lėšomis – jau stojau su medžiaga,nes Bosnijoje ir Hercegovinoje praleidau nemažai laiko- iš viso buvau 8 kartus, ir susirinkau vertingos medžiagos,moku serbokroatų kalbą.

Taigi,daugelis pastabų buvo neteisėtos, neatitiko realybės,todėl pirma kokį mėnesį bandžiusi išaiškinti, kokios čia pastabos ir kaip į jas reaguoti, – susirašinėjau su visais iš eilės dėstytojais, bandydama suprasti pastabas,bet nei vienas man negalėjo atsakyti į klausimus-  supratau, jog čia yra tyčinis neetiškas reikalavimas, todėl suskenavau turimas medžiagas, dienoraščius, aprašiau,sutraukiau disertacijoje tarpus tarp pastraipų (buvo nurodomas kaip „labai didelis trūkumas“), pataisiau gramatines ir stiliaus klaidas (kur jos tiksliai yra- nebuvo nurodyta) ir 2017 04 29 išsiunčiau vėl atsakovei Laimutei Anglickienei. Santraukos netaisiau –nes be to, nebuvo nurodyta tarp trūkumų, nes santrauka galutinė rašoma ir angliškas vertimas daromas tada, kai teikiama gintis – tai atliekama su leidyklos priežiūra, tai yra paskutinis disertacijos etapas. 

Taip pat nurodžiau, jog didelė dalis pastabų yra neteisėtos,nes tokių faktų kaip kad neva aš iš viso neištyrinėjau Balkanų („gaila,kad ištyrinėjo tik filmus,o pačių Balkanų- ne“ rašė Dalia Senvaitytė, galimai neskaičiusi iš viso teksto, kuriame minimi interviu su Balkanų gyventojais; 2011metais publikuotas mokslinis referuojamas straipsnis apie Balkanų tyrimus (ne filmų, o paties regiono- filmai tik priemonė tyrimo tikslams pasiekti) “Emiro Kusturicos filmų karnavalas“ perkeltas į disertaciją), arba kad neturiu minimalaus reikalavimo – 2 mokslinių straipsnių, kaip melagingai nurodo D.Senvaitytė,iš viso nėra. Tai įrodo 2016 08  25 protokolas,tiksliau, jo tekstas, kuriame nurodyta, jog aš Etnologijos doktorantūros studijas įvykdžiau pilnai ir esu atestuojama.Baigti etnologijos studijų programągalima tik turint 2 straipsnius, tai buvo nustatyta jau 2011 metų birželio mėnesio atsetacijoje, protokolai yra prisegti prie mano doktoranto bylos. 2013m.išėjoknyga,ir tai buvo mano trečiasis straipsnis.Tačiau nuo 2016msų sausio mėnesio visi katedros dėstytojai, nekreipdami dėmesio į 2011 metų protokolus,ėmė mane ėtikinėti, jog aš neturiu reikiamo skaičiaus, tačiau aš atsakiau,jog turiu,todėl šis klausimas vėliau nebebuvo keliamas. 

 Man šį tekstą atsiuntė atsakovė L. Anglickienė, ir nors atsakovo įstaigoje mėgstama keitinėti dokumentus, labai tikiuosi, jog to nėra įvykę. Be to,mano doktoranto byloje nurodyta, jog aš studijas esu baigusi, su teise per 1 metus apsiginti disertaciją. Doktorantūros studijas baigti vadinasi išlaikyti 20 kreditų egzaminus, ir parašyti disertaciją. 

Tai reiškia, jog turiu teisę gintis disertaciją. Dalinės atestacijos, ar atestacijos su atidėjimu po 4 kurso Reglamentas nenumatė, to nėra ir protokole.

Po 2017 04 29 mano laiško iš viso negavau jokio atsakymo, todėl 2017 06 01 kreipiausi į Lietuvos Mokslo tarybą su prašymu kontroliuoti doktorantūros procesą atsakovo įstaigoje. Ten pavaduotoja dirbanti ir už doktorantūrą Humanitarinių ir socialinių mokslų komitete atsakinga Rūta Petrauskaitė iš karto „nusišalino“ nuo klausimo sprendimo, nes neva dirba VDU.Taigi, tretysis asmuo per savo atstovus nieko nesprendė, nors yra specialus kolegialus organas būtent mokslo klausimams Lietuvoje kuruoti ir spręsti, skelbia apie disertacijų gynimus, saugo disertacijų gynimo medžiagą, ją tikrina,ir privalo domėtis doktorantūros procesais  – nes juos ir finansuoja ši įstaiga, nustato disertantų kvotas, prioritetines temas. 

Beje, moksliniame darbe analizuojamos ne tik sudėtingos lietuvių ir tarybinės, bei potarybinės tapatybės,priešpriešos su lenkais, rusais, sentikių,stačiatikių tapatybės klausimai – yra analizuojamas ir šiandien vykstantis Ukrainos hibridinis karas, bei kokios įtampos kilo Lietuvos visuomenėje: nes disertacijos rašymas užsitęsė,ir aš kaip pažangi mokslininkė, privalėjau aptarti tapatybes iki šių dienų.

 Manau, jog vilkinimas, ir keistas atsakovės Laimutės Anglickienės elgesys yra politizuotas. Nes VDU laikosi pozicijos, kad ir nacių kolaborantai, ir su naciais bendradarbiavę Lietuvos karininkai, partizanai verti atminimo lentų, o ne viešo pasmerkimo. Mūsų universitete kai kuriems nacių kolaborantams kabo atminimo lentos pastate, esančiame Donelaičio g.52, 2 aukšte. Mano pozicija kiek kitokia, nes, minėta, aš gavau studijų metais labai platų tarptautinį išsilavinimą,mane edukavo suomiai ir amerikiečiai, kurie nurodė, jog Holokausto tema arba priešpriešų su rusais temos netinkamai reflektuojamos Lietuvos moksle, ir turėtų būti labiau dirbama šia tema. Kaip finansuota šių pažangių valstybių, gavau įpareigojimą nepolitizuoti tyrimų- o pažvelgti moksliškai, ką ir padariau savo darbe. Atsakovai minėta atsisakė bent kiek finansiškai prisidėti prie disertacijos,aš kreipiausi dėl paramos 3 kurse, man buvo atrašyta (atrašė dekanė tuometinė, dabar prorektorė Dabašinskienė), jog man nepriklauso, jog aš galinti dirbti(nors kiti buvo finansuojami stipendijomis)- taigi, suteikė man išraiškos laisvę, neįpareigojo atstovauti neonacionalistinės pozicijos. Suteikė veiksmų laisvę- o po to atsisakė pripažinti patys savo klaidas, ir apkaltino mane, doktorantą – neleisdami išlaikyti paskutinio egzamino, nors neteikti gintis galima tik tada, kai disertacija neatitinka reikalavimų. Deja, 2016 08 25 ji pripažinta tinkama, atestacijos metu nebuvo nustatyta, jog neatlikau mokslinio tyrimo ar nesurinkau medžiagos, nustatyti tik smulkūs trūkumai, kurie buvo ištaisyti. Vėlesne data bandyti atbuline tvarka viską pakeisti, kas nustatyta ir protokoluota- yra doktorantūros proceso klastojimas, kas yra neteisėta, ir neatitinka Aukštojo mokslo įstatymo – jog už pabaigtą mokslo pakopą priklauso diplomas. Doktorantūra yra tiesiog tas pats kas magistrantūra – tik tai 3-ioji pakopa, ir ją apsunkinti įvairiausiausiais piktnaudžiavimais, ir klastojimais yra nepateisinama, nes tada įmanoma tą patį daryti ir magistrantūroje, o po to galima bus įgyvendinti tokią tvarką ir bakalauro studijose- tiesiog neskelbti darbų gynimo datų, nes atsakovas nenori. Doktorantūra negali skirtis nuo kitų pakopų, tuo labiau jai negali būti taikomi žemesni reikalavimai (magistrantūra baigiama ginantis magistro darbą, o doktorantūra- nebūtinai, jeigu analizuojame atsakovo elgesį.) Atsakovas sukūrė niekur neegzistuojantį aukštojo mokslo hibridą, panašų į tarybinį „nebaigtas aukštasis“ – tačiau toks absurdas, kai doktorantas baigia mokslą, bet kartu negali gauti tai patvirtinančio diplomo – neatitinka aukštojo mokslo pamatinių principų ir tikslų, ir turėtų būti teismo toks piktnaudžiavimas valstybės finansais stabdomas. Nesu vienetinis atvejis, yra daugiau doktorantų su „nebaigtais aukštaisiais“, iš kurių buvo panašiai išsityčiota, jeigu atsakovas neigs savo piktnaudžiavimą, aš pateiksiu kitų persekiotų ir negavusių daktaro diplomų studentų disertacijas ir jų “įvertinimus“ teismui  (įvertinimai irgi buvo pilni įžeidinėjimų, ir persmelkti nekompetencija „nors visiškai nieko nesigaudau iranistikoje, tačiau manau, jog disertacija niekinė“- buvo rašoma vienoje „recenzijoje“), taip pat pakviesiu juos liudyti apie vykdomą atsakovo įstaigos piktnaudžiavimą aukštojo mokslo finansavimo pinigais – pinigus gauna, bet nesiekia, kad studentas išsimokslintų. Taigi, studentas yra tik priemonė pasisavinti pinigams – gauti algą, nesiekiant jokio rezultato.Tai yra neteisėta veika, panaši į nusikaltimą.   

Iš atsakovo po paskutinio disertacijos išsiuntimo negavau jokio laiško,galiausiai Laimutė Anglickienė man ėmė rašinėti,jog aš turinti atsiųsti ne tik disertaciją,bet ir kažkokį „atskirą lapą“, „kurį numato mūsų katedros vidinė tvarka“. Kadangi Reglamente nebuvo nurodyta, koks tai būtų „atskiras lapas“, daug kartų laiškais klausiau,koks tai lapas ir kur gauti jo formą. Nes doktorantūra yra griežtai reglamentuotas trečiosios pakopos procesas, ir jis turi nustatytas dokumentines formas. 

Galiausiai  ėjau į Humanitarinių mokslų fakulteto dekanatą,ir klausiau, kaip išpildyti reikalavimą, kuris niekur nėra reglamentuotas- nes Doktorantūros reglamente numatyta,kad doktorantas pateikia disertaciją, o joks „atskiras lapas“ nenumatytas.

Dekanė Rūta Eidukeviečienė patarė geriau nesiginčyti su radikalizuotais asmenimis, kurie vykdo savo susigalvotą procedūrą,ir pabandyti parašyti kažkokį “atskirą lapą“-kad jie nustotų tyčiotis,ir vyktų toliau procesas. Ji man nurodė, jog ji žinanti,kad aš ir Balkanuose buvau, ir rašyti moku,tik ji deja, negalinti įpareigoti Anglickienės dirbti – nes Anglickienė kaip Etnologijos mokslinio komiteto vadovė, susidvejinusiai pati sau ir vadovavo, ir tokiu būdu gavosi tokia betvarkė. Ją tegalėjo įpareigoti Mokslinis komitetas, kurio vadove ji pati ir buvo. Anksčiau, kai moksliniam komitetui vadovavo kitas asmuo, tokios betvarkės nebuvo, ir studentams nebuvo daromos 4 atestacijos(buvo persekiota su 4 atestacijomis ir stipendijų sustabdymu paaskutiniame kurse, kai sunkiausia – negali eiti dirbti, turidieną naktį rašyti disertciją, taigi, dieniniai studentai buvo palikti be aprūpinimo, siekiant tyčia jų nepasisekimo  – ir dr. Kristina Blockytė, ir dr. Ingrida Stundžė- nors tai buvo jos studentė. Gal buvo ruošiamasi manęs persekiojimui.)

„Atskiro lapo“ žanras netgi netiko Laimutei Anglickienei, man jinai jį  liepė perrašyti, aš perrašiau ir paprašiau atsiųsti vertinimą mano disertacijos ir numatyti gynimo datą, nes aš noriu pradėti rengti anglišką santrauką bei bendrauti su leidykla- nes reikia atspausdinti santrauką ir pačią disertaciją iki gynimo.

2017 06 12 gavau katedros protokolą, ir tai yra vienintelis atsakovo sprendimas mano disertacijos klausimu,daugiau kiek bandžiau aiškintis,Laimutė Anglickienė kategoriškai atsisako bendrauti, o aš, kaipo sąžininga VDU ir studento sutarties šalis,kuri, kaip nurodė pats atsakovas 4 protokolais 2016 metais, įvykdžiau doktorantūros studijų programą,ir man per  1 metus leidžiama gintis disertaciją, esu neteisėtai ribojama nuo studijų baigimo galutinio įvertinimo: neleidžiama atsiskaityti 5 asmenų komisijai,kad jie pateiktų įvertinimą. Studijas baigiau, atsakovas pats pripažino, o kodėl neleidžia gauti daktaro diplomo, neorganizuodamas gynimo procedūros – iš viso nenurodo.

2017 06 12 protokole be kita ko vertinamas vėlgi ne pats darbas,o “Atskiras lapas“, ir nurodoma, jog visa katedra, net ir profesoriai,neva, „nieko nesuprato“.

Manau, jog tai yra ir geneologinis kerštas, nes šiai katedrai labai daug metų vadovavo mano tėvas profesorius (tai yra tiesioginė diskriminacija dėl socialinės padėties- mano šeima yra etnologijos mokslo elitas, o didelė dalis Kultūrų studijos katedros narių net nėra baigę etnologijos mokslų, ir nieko šioje srityje galimai nesusigaudo, tačiau vertina disertacijas),jis taip pat priklausė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kultūros kongreso Etninės globos tarybai, yra įėjęs į šalies Nepriklausomybės attatymo istoriją, kaip asmuo, dalyvavęs atgaivinant patį etnologijos mokslką -,ir kaip minėjau, jis ir mėgo priiminėti į darbą labai negabius ir kaip paaiškėjo, netgi negebančius suvokti bei skaityti ilgesnio teksto, asmenis.  Priimti į darbą turėjo teisę,nes ne tik katedros, bet ir viso fakulteto dekanu daugelį metų dirbo. Tačiau man, kaip geriausiai studentei,tai visiškai neįdomu, kas mano tėvai,man svarbiausia,jog mano darbas būtų įvertintas pagal reglamentus, o ne pagal nežinia ką, tuo labiau, jog buvo paskutiniame etape vertinamas „Atskiras lapas“, o ne disertacija. 

Jog esu neįprastai gabi, įrodo ir ta aplinkybė, jog studijuodama Etnologijos doktorantūroje, tuo pačiu metu studijavau ir Teisės vientisųjų studijų dieninėje programoje (2007-2010), kurią baigiau, būdama Etnologijos doktorantūros 3 kurse, ir visos šios aplinkybės rodo neįprastą gabumą, o ne kaip nori vaizduoti atsakovo padalinys – kažkokį negebėjimą rašyti,kai tuo tarpu pats atsakovas pripažinęs, jog aš doktorantūros programą įvykdžiau – prieš metus priėmė sprendimą ne tik katedros lygiu,bet ir Komiteto. Kadangi, kaip minėjau, man nebuvo skirta stipendiją, o magistro studijos buvo antrosios, aš dar ir dirbau mokytoja, kad susimokėčiau už studijas- tuo pačiu metu studijuodama dviejose studijų programose. Vieną semestrą lankiau ir doktorantūros, ir magistrantūros studijas, klausiau 13 dalykų, mokiausi virš 40 kreditų. Todėl šio neveikimo tikslas, kuriame matyti mane vaizduoti kaip negabią, ypatingai prasilenkia su realybe, kuri fiksuota dokumentiškai- o būtent, kad aš sėkmingai galiu mokytis net dviejų dalykų vienu metu. Kai kiti mano kolegos, niekur nedirbdami ir kitur nesimokydami, iš viso nesugebėjo įvykdyti doktorantūros programos, ir buvo pašalinti kaip nepažangūs. 

Atsakovo neveikimas yra galimai nusikalstamas.

Be to, atsakovo atstovas rektorius Juozas Augutis mane spaudoje avansu apšmeižė, 2017 03 11 pareiškė (tuo metu, kai nuo ryto iki vakaro recenzentams įrodymui, jog tikrai tyrinėjau Balkanus VDU bibliotelkoje skenavau medžiagą), jog Kristina Sulikienė su VDU neturi nieko bendro ir net nėra VDU bendruomenės narė. Tačiau aš esu ne tik teisės magistrė – 2006 metais baigiau Filosofijos magistro studijas,  o 2016 08 25 baigiau Etnologijos doktorantūrą. Taigi, atsakovo firma pasiruošė net teismų procesui avansu, tačiau teismų spaudimas per spaudą yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių protokolų pažeidimas: draudžiama spausti teismus per spaudą ir formuoti jų nuomonę, nurodant melagingas ir neigiamas proceso dalyvių savybes,formuojant būsimą teismo sprendimą.

Atsakovas kreipia į ieškovę ypatingą dėmesį, ir visų studijų metais man buvo grasinama, jog man nebus leidžiama pabaigti, o jeigu netyčia pabaigčiau studijas – tada bus surasti būdai, kaip neleisti gintis. Buvo trukdoma susirasti darbą – kai susiradau,vėliau manodarbo vieta buvo perimta muziejuje vėl tos pačios katedros žmonių,kaidarbovietė buvoreorganizuojama. Atsakovo įstaiga įsivaizduoja, jog tik ji viena vos ne visame Kaunomieste gali valdyti kultūrinius procesus, o jeigu nepatinka asmuo – jam galima neduoti ne tik stipendijos, bet bandyti atimti ir darbą. Darbo sąlygos,kaip ir mokslo, atsakovo įstaigoje buvo sudarytos nepakanenčiamos, nuolat buvo aiškinama, kad doktorantas neturi teisės dirbti prie kompiuterio,ta pati recenzentė Dalai Senvaitytė yra kartą penktadienį vėlai vakare pabandžiusi mane išvaryti iš kabineto, aiškindama, jog ji yra „laipsniu aukščiau“. Tada atsakiau,kad aš turiu du magistrus, o ji tik vieną. Kaip kokiame vaikų darželyje šioje įstaigoje, o ne kaip rimtoje mokslininkų kalvėje, bendraujama būdavo. 

 Daug neteisėtų veiksmų patyriau šioje įstaigoje, tačiau šis paskutinis neteisėtumo aktas viršija viską. 

O tie būdai paprastui: tai vilkinimas ir nesuvokiamo, neteisėto 2017 06 12 sprendimo priėmimas – ten nurodoma, jog atsakinga įstaiga, kuri turi teikti disertaciją gynimui, nesupranta ne tiek disertacijos, kiek lydimojo rašto „atskiro lapo“. Kurį iš manęs reikalavo pateikti, kitaip atsisakė vertinti ir teikti gynimui. Ar iš viso skaityta disertacija, kai 2016 metais ji buvo skaitoma tik 2 dienas.(terminas pateikti buvo 2017 08 23, atestacija- 2017 08 25)- abejoju. Atsakovo elgesys yra ne tik amoralus,bet ir antiįstatymiškas, pažeidžia ir sutarčių teisę,nes sutartiniuose santykiuose abi šalys privalo vykdyti savo įsipareigojimus. Sutarties šalyslygios.

 Jeigu viena šalis pradeda turėti tik pareigas,o kita kaip atsakovas – tik teises, tai yra sutarčių šalių dispozityvumo principo pažeidimas. 

Net žemesnio rango doktorantūros studijos kaip meno aspirantūra numato kvalifikacinio aspiranto pažymėjimo išdavimą.

Aš išklausiau 20 kreditų etnologijos dalykų, bei gavau iš Helsinkio universiteto 4 europinius kreditus, tačiau atsakovas iš viso ne tik neteikia mano parašyto ir kaip jis protokole nurodo, išbaigto darbo, gynimui, nenurodydamas priežasčių- jis netgi nesprendžia, kaip įforminti mano baigtas studijas,įgytą etnologo profesinę kvalifikaciją –studijų, kurių, neegzistuojant įstatyminiams pagrindams, jis tyčia vilkindamas procesą ir neatsakydamas,kodėl taip daro,iš viso neleidžia iki galo baigti, gaunant diplomą.

Įstatymas nenumato, jog švietimo ir mokslo įstaiga gali kada nori neleisti gynimo procedūros, jeigu pati pripažino, jog darbas parašytas.

Tai, jog disertacija pabaigta, pripažįstama 2016 08 25 protokoluose, jie pasirašyti,ir galiojantys.

Recenzentai sumaišė doktorantūros stadijas, jiems pasirodė, jog vyksta 5 kurso žiemos atestacija, tačiau jokios atestacijos baigus mokslus nebevyksta.

Taip pat Dalia Senvaitytė dalyvavo visose atestacijose, ir ten galėjo teikti pastabas.Vienintelė pastaba, jog ji norėjo mano medžiagos, tačiau aš atsakiau,ir dar disertacijos įvade įrašiau, jog pagal įstatymus kadangi įstaiga iš viso nefinansavo mano studijų, tai remiantis Autorinių ir gretutinių teisių įstatymu,mano surinkta medžiaga priklauso išimtinai man.  Vadovas A.Motuzas,tuo metu dar nenušalinęs, visose 4 atestacijose pripažino, jog medžiagą matė, ir ji surinkta tinkamai. Pavėluoti aiškinimai, jog nėra jokios medžiagos, yra tik bandymas susidoroti, kas ir vyksta,ir todėl aš remiantis Teismų įstatymu 5 str.  ir Konstitucijos 30 str. privalau kreiptis į teismą ir prašau teismą pripažinti 2017 06 12 VDU veiksmus, kaip priimamas toks protokolas,kurio pagrindu neteikiama disertacija gynimui, neteisėtus.

Pažymėtina, jog kaip nurodau, ieškovė iš savo pusės atliko visus reikalavimus, vykdė viską laiku ir numatytais terminais: netgi savo lėšomis,nes atsakovas ir to suteikti nesugebėjo – nors reikalavimus neakivaizdinių studijų studentei kelia aukštesnius, negu dieninių, kuriuos finansavo. Šitoje vietoje irgi yra labai didelis pažeidimas, nes man keliami reikalavimai aukštesni negali būti – nes aš studijavau sunkesne studijų forma – man nebuvo suteikta nei finansavimas, nei normalus statusas (neturėjau studento pažymėjimo su nuolaidomis, todėl mano kelionės kainavo pilną kainą, kai kiti doktorantai galėjo važinėti su nuolaidomis, tokiu būdu buvo apsunkintos ekspedicijos.Neretai derindavau ekspedicijas su teisiniu darbu, tiktokiu būdu galėdavau kompensuoti išlaidas. Pavyzdžiui, dirbdama dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo,pasamdyta kolegės etnologės doktorantės Reginos Mikštaitės – Čičiurkienės 2010 02 22-24, Švenčionyse tuo pačiu metu ištyrinėjau totorių kapines, ir apklausiau vietinius totorius. Nemėžyje suderinau tyrimą su dalyvavimu šachmatų varžybose- vėliau totoriai ir pakvietė uždarai su jais pasibūti Kurban Bayramo šventėje, suteikė vertingos tyrimo medžiagos. Raižių tyrimą derinau prie kito vykdomo mokslinio tyrimo. Visas medžiagos rinkimas buvo apsunkintas. Totorius tyriau ir amatų šventėse, kur esu dalyvavusi kaip muziejaus darbuotoja, pristatanti instrumentus. Taigi,medžiaga buvo renkamai įvairiais ir sudėtingais finansiškai būdais. Dažniausiai už savo lėšas, ir dažniausiai savo vykdomos plačios veiklos dėka. 

 Atsakovas vilkino procesą, galiausiai parašė, jog nieko nesupranta, ir atsisakė paaiškinti, kaip atsakovo įstaigos darbuotojų nekompetencija gali lemti gabiausio doktoranto neprileidimą prie paskutinio egzamino – tai disertacijos gynimo.

Juk neleidimas atlikti paskutinio egzamino yra bausmė, kuri turi būti pagrįsta teisiniais, o ne trivialiais,emociniais,ar kosminiais  argumentais.Tuo labiau, kad turi būti priežastinis ryšys,turi būti kaltė,neatlikti darbai.Dabar gi pats atsakovas net 4 protokolais nurodė, jog disertacija parašyta- tačiau kodėl neteikia gynimui, ir pažeidžia Doktorantūros reglamento 5.8 punktą- iš viso atsisako paaiškinti.

Disertacija turiniu nepakeista, ji tik pagerinta, pašalinant redakcinius,ir stilistinius trūkumus. Į siūlymą pataisyti pavadinimą – ką darė absoliučiai visi doktorantai-  atsakovo įstaiga iš viso nereagavo. Buvo teikiama pastaba „perrašyti disertaciją pagal pavadinimą“, nors lengviau yra keisti pavadinimą,pagal turinį.Tokios pastabos rodo labai didelę nekompetenciją (konkrečiai, Dalios Senvaitytės), kuri nesuvokia, jog lengviau pataisyti pavadinimą, o nekeisti visą turinį. Mokslų daktarė Tamara Bairašauskaitė,išklausiusi mano dėstomą problemą, kai jai paskambinau kaip Lietuvos Mokslo tarybos narei, ji tyrinėja totorius- nurodė, jog mano pavadinimas tinkamas, ir Lietuvos keisti į LDK (Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę) nereikia,nes tai sukels problemų. Taip pat pastabose ir išnašose paaiškinau, jog Balkanai, balkanistika yra mokslo šaka, todėl šitą žodį keisti į Bosniją ir Hercegoviną geografiniu principu bus nemoksliška, iš iškraipys tyrimo tikslus ir metodiką. 

Sprendimas, kurio pasekoje iš viso neteikiama disertacija gynimui, niekinis,jis prieštarauja tiek VDU ir mano pasirašytai sutarčiai, tiek Lietuvos aukštojo mokslo įstatymui – juk už mano studijas VDU gavo finansavimą,o Lietuvos Mokslo taryba, kuri atsisakė ką  nors spręsti (išskyrus T. Bairašauskaitė, kuri patarė nekeisti temos – bent man kažkuo padėjo, sustiprino mano pozicijas psichologiškai), ir nusišalino, nes neva atsakingas doktorantūros asmuo dirba atsakovo įstaigoje – nors LMT ir sudaryta tuo principu, jog yra deleguojami mokslininkai nuo kiekvienos įstaigos, tam  būtent, kad lengviau spręstų klausimus, o ne kad nusišalintų tuo pagrindu, kuriuo yra deleguojami – mokėjo stipendiją 2008-2011 metais, kaip daugiausiai mokslo darbų disertacijos tema rašančiai doktorantei. Sprendimas neleisti geriausiai doktorantei gintis tegali būti emocijų ir keršto išdava, keršijimas gal už giminystę su garsiu pasaulyje etnologijos profesoriumi, liguistas noras pasirodyti,taip pat minėtas politizavimas- nors netgi Europos tarptautinio saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje  (ESBO) paprašyta išspręsti pokario „miškinių“ klausimą, o Europos žmogaus teisių teismas 2015 10 20 sprendime Vasiliauskas prieš Lietuvą labai aiškiai nurodė teisinę išvadą dėl pokario partizanų –ir šis sprendimas galiojantis ir neginčytinas.Taigi, tokie atsakovo veiksmai  ir neveikimas neatitinka nei įstatymų, nei sveiko proto, nei proporcingumo principo. Be to, minėta, Doktorantūros pati prigimtis nenumato, jog doktorantas gali būti “nebaigęs mokslų“, nes nebaigęs mokslų – tai tas, kuris buvo pašalintas dėl nepažangaus mokymosi. Esu prilyginta Tadui Jurevičiui, kitiems pašalintiems doktorantams, kurie beje, buvo priiminėjami su stipdendijomis,vėliau šalinami dėl negabumo. Toks prilyginamas ypatingai negabiems, nepažangiems doktorantams žemina garbę ir orumą, ir suponuoja nuostatą prašyti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kas bus daroma tuo etapu, jeigu atsakovas nepripažins savo kaltės ir neorganizuos skubaus gynimo, kaip numato įstatymai ir vienerių metų terminas nuo doktorantūros studijų baigimo, kuris dabar dar tęsiasi – o atsakovas nevykdo mokslo ir studijų sutartyje numatytų įsipareigojimų. Aš net ir į teismą kreipiuosi laiku,tai nesibaigus 1 metams per kuriuos galėjau apsiginti disertaciją,o gynimai ir būdavo organizuojami rugpjūčio gale. Atsakovas iš viso net į laiškus neatsakinėjo,  nurodė, jog nesupranta nieko, ir čia neva priežastis nevykdyti pareigų.

Jeigu atsakovas išsisukinės ir meluos teismui, prašysiu nepriklausomos ekspertų išvados apie disertaciją, kad ją ekspertai pateiktų teismui, nes kiek  profesorių, mokslininkių rodžiau savo disertaciją,man sakė,jog ji labai gera. Tą patį sakė net Lietuvos Mokslo tarybos vadovas Dainius Haroldas Pauža, sakė,jog negalima teigti, jog disertacija neatitinka reikalavimų. Tačiau neleidimas gintis, neorganizuojant gynimo, suponuoja ir klaidina visuomenę, žemina mano orumą,mano, kaip 15 mokslinių straipsnių ir 2 knygų autorės orumą.

Ypatingai negabūs asmenys, turintys savo rankose galią kažkam leisti ar neleisti gintis disertaciją, kurią patys pripažino esančia parašyta,neturi teisės taip elgtis, nes doktorantūra priklauso ir valstybinei sričiai, ir yra finansuota Lietuvos biudžeto lėšomis- net jeigu mano studijos buvo neakivaizdinės. Negalima įsisavinti lėšas už doktorantą, pripažinti, jog jis baigė studijas, ir tada atsisakyti jam leisti išlaikyti paskutinį egzaminą – atlikti gynimo procedūrą, nes net meno aspirantūra išduoda pažymėjimą, negali būti doktorantūros studijos žemiau meno aspirantūros, nes tai nelogiška. 

Atsakovas padarė teisės pažeidimus, kai po studijų baigimo leido nusišalinti vadovui, nes pats atsakovas dar 2016 rugsėjį man atrašė, kai prašiau jį nušalinti, jog studijų reglametas nenumato tokios galimybės.

Tai,jog vadovas nebedirba su studentu, laikoma įstaigos,o ne studento problema, ir visi trūkumai ar pastabos turi būti tada teikiamos įstaigai,o ne studentui, kaltės klausimas krinta ant įstaigos, o ne ant studento, tai kad atsakovas nesilaikė įstatymų, jis pats yra kaltas,o ne studentas. Kaltasis asmuo ir turi stengtis atlyginti žalą, o šiuo metu geriausiai būtų,kad atsakovas organizuotų gynimą, nes taip numato mūsų pasirašyta sutartis, studijų reglamentas, bei taip pat atsakovo įsipareigojimas biudžetui ir valstybei – kad už lėšas jis turi atsiskaityti. Už įsisavintas doktorantūros lėšas universitetas atsiskaito skaičiais apie apgintus disertacijos darbus. Kokiu būdu atsakovas atsiskaitė už mane – kai nustatė, jog studijas baigiau,bet neteikia gynimui – nėra suprantama.

Sprendimas, kurio pasekoje nėra vykdomi jokie veiksmai, lingvistiškai nesuvokiamas, taip pat Laimutės Anglickienės pasirašytas katedros protokolo išrašas nesuvokiamas ir iš sveiko proto pozicijų,nes ji yra ir mokslinio komiteto pirmininkė- ji mokslų daktarė ir docentė,rašo,jog nieko nesupranta,ką aš rašau, tačiau aukštojoje mokykloje negali dirbti žmogus, kuris negeba suvokti teksto. Tačiau taip išeina, mane vertina asmenys,turintys ir skaitymo bei suvokimo trūkumus,ir to netgi neslepiantys. Juk darbas buvo atsiųstas tas pats, kuris buvo įvertintas kaip baigtas, jame tik buvo sutraukti tarpai,ištaisytos klaidos, sumažinta apimtis. Sumažintą darbą kaip tik lengviau suvokti, be to, mane 2 mėnesius gaišino su nurodymu  „atsiųsti atskirą lapą, nes mes nematome,kas pakeista“(tai rodė, jog atsiųstos disertacijos iš viso neskaitė), tačiau toks universitetas kaip VDU turėtų turėti kompiuterines maketavimo programas, kurios aiškiai rodo ant teksto,kas kada keista.  Minėta, jog studijų reglamentas nenurodė atsiskaitymo etape dokumento tokio kaip „Atskiras lapas“, man nebuvo atsiųstas jo formuliaras, nors primygtinai buvo reikalaujama jį užpildyti. Iš esmės neteikiama esu gintis ne dėl disertacijos,o dėl to neaišku kieno reglamentuoto “atskiro lapo“. Taippat dėl asmens,kuris nepatinka, nežiūrint iš viso ir nevertinant atlikto darbo. Kas yra absoliutus absurdas,ir neteisėta veikla.

Sprendimą dėl teikimo gynimui lemia ne įstaigos norai ir nenorai, subjektyvūs doktoranto nemylėjimai,nemėgimai,o įstatyminė bazė. Studentas neprivalo patikti- niekur nenurodyta sutartyje, jog į studento pareigas įeina patikti, rašyti tik taip, kaip patinka kažkam – studentas turi rašyti mokslą, ir nežiūrėti simpatijų ir antipatijų. Manytina, jog procesą stabdo tai, jog disertacijoje apžvelgiant Lietuvoje vykdomus etninių grupių tyrimus, ta pati Laimutė Anglickienė yra kritikuojama tiek įvade, tiek ir skyriuje apie Kauno Panemunės žydų gyvenseną. Tuo metu ji nevadovavo jokiems padaliniams, ir studentas negalėjo tikėtis, jog susisklostys taip,kad katedros vadovė netoleruos mokslinės kritikos. Tačiau mes studijudami mokslinę metodologiją, vertinome jos monografiją, ir įvertinome neigiamai, buvo nustatyta,jog ji neatitinka monografijai keliamų reikalavimų- kad ji yra esė, literatūrinis kūrinys, bet ne mokslo darbas. Taip pat kaip viena iš nedaugelio etninių mažumų tyrinėtojų, aš privalėjau aptarti Lietuvoje vykdomus tyrimus, kitaip nebūtų išpildytas reikalavimas apžvelgti aktualius tyrimus,kas būtina disertacijos etape. Todėl atsakovo veiksmai yra veikiau užgautos ambicijos, ir nieko bendro su profesionalumu neturi,todėl teismo turėtų būti pripažinti kaip neteisėti veiskmai, o sprendimas neleisti gintis –negaliojantis.Esu viena iš dviejų Kauno Panemunės žydiško štetlo tyrinėtojų pasaulyje – iki manęs aprašė šį miestelį tik rabinas Marxas, daugiau niekas netyrinėjo – nei Lietuvos, nei užsienio mokslininkų tarpe. Todėl darbas turi ir pasaulinę mokslinę vertę, ir pasaulio žydų bendruomenių labai laukiamas.

Atsakovas netinkamai suvokia savo autonomiškumą. Automiškumas veikloje nereiškia savivalės. Doktorantūros tvarką ir eigą griežtai reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas, bei Doktorantūros reglamentas, kurio tačiau atsakovai ir nesilaiko, pažeidžia jį.

Atsakovai pažeidė ir 2008 09 02 pasirašytą studijų sutartį, kurioje prisiėmė įsipareigojimus. Dabar gi atsakovas elgiasi taip, tarsi tarp mūsų neegzistuotų jokie sutartiniai santykiai – netgi drįso mane viešai per spaudą („Kauno dienoje) apšmeižti, nurodė, jog aš ne tik nieko bendro neturiu, bet būdama dviguba VDU magistrė, netgi “ne bendruomenės narė“, kas neatitinka VDU dokumentų, kuriuose nurodoma, jog universiteto alumnai yra bendruomenės nariai. Šmeižtas, šantažas, nesiskaitymas- tokios yra atsakovo taktikos, tačiau demokratinėje,teisinėje visuomenėje jos yra netoleruotinos.

Doktorantūros programa įvykdyta, o griežtai sekant Reglamentu, tai reiškia,jog ir disertacija- parašyta. Prilyginti disertaciją parašiusį ir studijų programą baigusį tam, kuris buvo pašalintas už nepažangumą yra neproporcinga, pažeidžia mano kaip žmogaus teises, teisinius lūkesčius, kas yra demokratinės valstybės pagrindas.

Jeigu VDU taip užsispyrusiai vis tiek įvykdė, ką visada grasino, tai turėjo iš viso nepriimti į studijas,taip pat neleisti jų baigti, turėjo pašalinti, tada nebūtų jokių abejonių. Dabar gi tiesa yra mano pusėje- esu baigusi  studijų programą,o atsakovas nevykdo jam priskirtų pareigų, dargi sugalvodamas neegzistuojančius dokumentus kaip „Atskiras lapas“, kuriuos dargi vertina,nors joks norminis aktas to nereglamentuoja.

Tai yra aplaidus ir netgi nusikalstamas savo pareigų nevykdymas dėl keršto ir pavydo,ir dėl atsakovų kaltės.Buvau geriausia studentė,nors ir įstaiga atsisakė mane finansuoti – tokiu būdu darė spaudimą ir tikėjosi, kad gal nebaigsiu studijų. Tačiau aš dirbau studijuodama, ir pati finansavau savo ekspedicijas.

Buvo išvažinėta visa Lietuva, apklausti Nemėžio,Švenčionių, netgi Raižių totoriai. Mano atliekamą darbą vertina ir palaiko Lietuvos totorių bendruomenės,parėmė knygomis, kvietimais į savo uždaras šventes. Esu dalyvavusi netgi 3 šventėse,kurios buvo uždaros, ir ten lietuviai nebuvo įleidžiami.Tai rodo, jog senovinė etninė mažuma, kurios tarpe irgi yra mokslo daktarų, vertina mano atliekamus mokslo darbus,totorių mokslininkiė Mišeikienė ne vienoje konferencijoje Lietuvos kultūrų tyrimųinstitute tai pabrėžė – jog gerai, kai atsirado dar vienas tyrinėtojas totorių tema, kad labai trūksta šių tyrimų.Netgi teisiškai padėjau Kauno  musulmonų bendruomenei, patariau dėl projektų. 

Be to, jeigu įstaigai netiko mano dėstomos idėjos apie modernią lietuvių tapatybę, kuri susiformavo tarybiniais laikais,ir formavo gyventojų ir partizanų,ir vėliau – gyventojų ir užsienio lietuvių priešpriešos- tą galėjo nurodyti pastabose, protokoluose, ir aš būčiau žinojus, kurias disertacijos vietas sušvelninti. Tačiau nei vienoje atestacijoje nebuvo liepta sušvelninti ar politizuoti kurias nors vietas. Etnologijos mokslas priklauso humanitariniams mokslams, ir jis yra apolitiškas, jis tyrinėja etnosus, grupes, bendruomenes, tautas. Mano disertacijoje primenama, jog artimiausios tautos lietuviams yra slavai. Tai yra mokslinis duomuo, ir jis nepaneigiamas. Tačiau atsakovo įstaiga šiuo metu yra labai ideologizuota, politizuota, gal ji tikėjosi kitokio tyrimo, kuriame aš neigiamai rašyčiau apie Rusiją, ir aukštinčiau karą Ukrainoje – kaip tai daro jau net bakalauro studijų studentai (2017 06 01 tyrinėjau bakalauro baigimų procedūrą, tai visi etnologijos darbai – dabar tai vadinama kultūrų studijomis – politizuoti,ir visi į tą pusę, jog mūsų kaimyninės tautos labai blogos). Etnologija tuo labiau nacionalizmo tyrimų kryptis, kurios metodologija darbe irgi rėmiausi, neiškelia jokių tautų – netgi socialinių grupių virš kitų. Todėl jokia socialinė grupė, – kaip kad labai garbinami pokario partizanai – arba šiuo metu  lietuviai,iškeliami prieš lenkus ir rusus  – negali būti iškeliama, nes tai yra tas pats nacizmas, kurį kritikuoju darbe, nes nacizmas naikino tautas, ir ne tik žydų, bet naikino tuos pačius lietuvius, laikė juos žemesne rase. Mano darbe būtent sprendžiamas klausimas, kaip sugyventi visoms tautoms Lietuvoje ir Rytų Europos regione. Šis darbas labai aktualus šiandienos ne tik Lietuvos, bet ir visam Europos mokslui, neabejoju, jog būsiu įvertinta vėl platesnės auditorijos-  kaip buvau įvertinta studijų metu. Mano dalis disertacijos parengta studijuojant Helsinkio (Suomija) universitete, manau, jog ir ši įstaiga laukia rezultatų, juk parėmė mano studijas – ką daryti atsisakė atsakovas, nurodydamas, jog „tema labai neaktuali“, o kai gaudavau pastoviai finansavimą iš jau ieškinyje paminėtų įstaigų, tada jau atsakovo atstovai teigdavo nesupranantys, kodėl. Bet juk etnosų tyrimas visais laikais buvo prioritetinė ir labai aktuali sritis- net ir tarybiniais metais. Ir tais metais etnologams nebuvo draudžiama tyrinėti tautų, ir jų laikyti lygiavertėmis, ieškant jų sąsajų, ir neakcentuojant skirtumų. Ideologizuoto ir politizuoto darbo atsakovas negali tikėtis, nes aš be to esu ir profesionali teisininkė, jau dirbanti apie 10 metų, ir privalau remtis faktais ir teismų išaiškinimais. O Europos žmogaus teisių teisingumo teismo bylos, kuriose Lietuva pralaimėjo tam tikrose bylose tapatybiniais klausimais, yra prejudiciniai faktai, ir patinka,ar nepatinka, privaloma šių bylų išaiškinimų laikytis. Mano darbe ir nurodoma, jog remiamasi ir teisės mokslu, nes jis irgi tyrinėja tautas,per konkrečias bylas, ir išaiškinimus – kas jos tokios,sprendžia genocido, karo tribunolo klausimus. 

Todėl veiksmai, neteikiant gynimui – faktiškai, paskutiniam egzaminui, kurio neleisti neturi teisės – disertacijos, kurią parašyta pripažino 2015 08 25 protokolu ir visais kitais 3 prieš tai buvusias – yra neteisėti.Teismui pateikiami taip atrodantys protokolai, kaip jie buvo atsiunčiami – VDU įrengtas  yra vidinis paštas „firsclass“,ir siunčiamas dokumentas iš darbuotojo pašto yra laikomas su elektroniniu parašu. Visais atvejais,paskutinis ir svarbiausias protokolas pasirašytas, todėl neturėtų kelti problemų, kreipiantis  į teismą. Jeigu atsakovas neigtų 2016 metų protokolus, tai visose atestacijose tiek ieškovė, tiek atsakovė darė garso įrašus,ir galima sutikrinti,kas tuose posėdžiuose buvo  nuspręsta. 

Protokolais buvo prašoma pataisyti parašytą gatavą darbą, o ne parašytikažką iš naujo,todėl veiksmai, kai neteikiama gynimui, ir teigiama, jog “mes nesuprantame nieko“- yra neteisėti, ir aš prašau teismo tai pripažinti,bei nurodyti atsakovui vykdyti įstatymus ir sutartį.

Atsakovu nurodomas ne tik juridinis asmuo, kurio aplinkoje vyksta vilkinimas – ne kartą kreipusis į VDU prorektorių, rektorių,jie atrašydavo, jog neturi teisės kontroliuoti Laimutės Anglickienės.Tą patį nurodė ir Lietuvos Mokslo taryba. Visi man nurodė, jog Laimutė Anglickienė veikia vienasmeniškai, ir ką nori, tą sprendžia. Todėl jeigu sprendimas nebuvo nukreiptas į šį konkretų vienvaldį asmenį, jis negalės būti priverstinai įgyvendinamas, todėl teismo prašoma priimti ne tik sprendimą juridinio asmens, bet ir šio konkretaus fizinio asmens atžvilgiu. Taip pat jeigu kalba nukryps į turtinę ir neturtinę žalą, aš žalą solidariai nukreipsiu būtent į šį atsakingą asmenį,nes visa eilė pareigūnų nurodė, jog jie neturi valios L.Anglickienei. Laisvė ir saviraiška neturi teisės lemti savivalės, už neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamas žmogaus orumas, jo teisės, ir laisvės,ir teisėti lūkesčiai,kas yra pamatinis teisinės demokratinės valstybės pagrindas, privaloma atsakyti,nesislapstant už juridinio organo, kuris, tačiau,disertacijos teikimo ginti metu nesugebėjo įpareigoti savo pavaldinės, darbo santykiais surištos, atlikti savo pareigas laiku ir tinkamai. Ne kas kitas, o atsakovas VDU moka algą L. Anglickienei ir už darbą įgyvendinant doktorantūrą, jai vadovaujant. Pabėgęs vadovas Alfonsasa Motuzas irgi gauna algą iš VDU – tačiau ir tai nesustabdė jo nuo neteisėtų veiksmų. Vadovas privalo teikti galutinį disertacijos vertinimą, tačiau jis tyčia pabėgo, nusišalino, kad aš neva būčiau be vadovo.

Atsakovo įstaiga, pripažindama savo bejėgiškumą, sutiko su dalimi mano skundų 2016 metais ir kovo mėnesį man skyrė papildomą vadovą konsultantą Tomą Kavaliauską, tačiau paskutiniame etape ir jis visiškai su manimi nebedirbo (nuo 2017 metų neetiškųjų recenzijų),bet padėjo teikiant paskutinius variantus,parašė teigiamą recenziją paskutinėje atestacijoje. Atsakovas per mokslo prorektorę Juliją Kiršienę pats savo konkliudentiniais veiksmais pripažino darantis pažeidimus – nes doktorantūros procesuose nėra įmanoma 4 kurse nei keisti vadovą,nei gauti konsultantą. Atsakovas darė veiksmus,jog suteikė man vilčių pabaigti doktorantūrą- jeigu buvo nusiteikimas iš manęs pasityčioti,tada VDU neturėjo skirti vadovo papildomo,neturėjo ir leisti tikėtis gauti daktaro diplomą. Tačiau visas teisėtas viltis,vadinamuosius teisėtus lūkesčius suteikė,vertė tikėti,jog aš tapsiu mokslų daktare. Todėl žala yra tyčinė ir didelė,bet šiame etape tikiuosi susitarti taikiai, nes mano tikslas yra disertacijos apsigynimas, nes tai kompensuotų išgyvenimus. Be to, jeigu esą mano disertacija tokia neva bloga – tada komisija pripažins tai, ir aš turiu galimybę neapsiginti, nes egzaminą galima išlaikyti, galima neišlaikyti. Tačiau dabar disertacijai „2“ vėl parašė vienasmenis organas niekieno nekontroliuojama Laimutė Anglickienė, kuri privalo atsakyti už šią situaciją, ir į ją taip pat turi būti nukreipiamas sprendimas, nes VDU eilinį kartą atsisakinės vykdyti – sakys,mes neturime įgaliojimų vykdyti doktorantūrą,ji bendra su kitoms įstaigomis, Lietuvos Mokslo taryba, kuri turi kontroliuoti procesus,irgi atsisako į juos kištis. Tačiau jų pozicija neteisinga, nes būtent Lietuvos Mokslo taryba skelbia disertacijos gynimo datą,ir turi mokslininkų komitetą, kurie gauna algas už tai,kad prižiūrėtų, kaip vykdoma doktorantūros programa. Todėl ši įstaiga irgi atsakinga,ir turi būti įtraukiama į bylą, kadangi sprendimas susijęs su jos teisėmis ir pareigomis, be to, ši įstaiga irgi man suteikė vilčių, nes tik ji sugebėjo įpareigoti Laimutę Anglickienę kažką man atrašyti – tačiau toliau nebesikišo, apsimetė, jog neturi įgaliojimų. Tai yra valstybės įstaiga,valstybės algomis finansuojama, ir nieko neveikti, kai universitetas ir Doktorantūros komitetas nevykdo pareigų- negalima. 

Byla šiuo etapu nebus vedama per advokatą.Visus dokumentus siųsti EPP sistemoje.

Sutinku dėl taikos sutarties sudarymo. Jeigu atsakovas pripažins mano reikalavimus ir sutiks per 1 mėnesį nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį atlikti gynimo procedūrą (teikti gynimui, sudaryti komisiją, paskirti oponentus, bei leisti atspausdinti diosertaciją ir anglišką santrauką VDU leidykloje), aš neteiksiu ieškinio 20 000 eurų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei Juozo Augučio 2017 03 11 viešo šmeižto, kuris laikomas spaudimu  būsimam teismui). Nes jeigu bus įvykdyta gynimo procedūra,išnyks pagrindai teikti dėl žalos atlyginimo ieškinius,nes įvykdant įstatymus, bus atstatyta taika tarp proceso šalių.

Tikėdamasi taikos sutarties, aš šiame etape neteikiu reikalavimo dėl 20 000eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šią sumą galiu įrodyti, nes į visą eilę konferencijų ir seminarų kvalifikuotis ir atstovauti atsakovo įstaigą, aš važiavau savo lėšomis, todėl man yra padaryta žala. Be to, mano vardui yra daroma žala,nes oficialiai ir viešai esu pripažinta akademinio pasaulio žmogus,žinoma netgi pasaulyje. Todėl šmeižimas tokiu būdu neleidžiant gintis – daroma žala mano garbei,orumui, pripažinimui pasaulyje (mane gerbia ir palaiko pasaulio litvakai, kai kurie padėjo pabaigti mokslus, šiek tiek finansavo.)

Todėl remiantis išdėstytu, teismo prašau:

1.Pripažinti atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto vykdomus VDU Etnologijos Doktorantūros reglamento pažeidimus neteisėtu veikimu ir neveikimu prieš ieškovę: atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedros vadovės ir atsakovės Laimutės Anglickienės priimtą sprendimą 2017 06 12,  kuris lemia vilkinimą ir neteikimą ieškovės disertacijos gynimui – laikyti niekiniu ir negaliojančiu,nepagrįstu, ir jį panaikinti.

 

PRIDEDAMA:

1.2017 08 21 žyminio mokesčio kvitas(30,5 eur.)

2.2017 06 12 VDU Kultūrų tyrimų katedros sprendimas „protokolo išrašas“.

3. VDU Kultūrų studijų katedros2016 08 25 protokolas.

4. VDU Kultūrų studijų katedros2016 01 28 protokolas Nr.2

5.Teisininko kvalifikaciją suteikęs magistro diplomas (2010m.)

Filosofijos magistro diplomas (2006).

VDU Etnologijos doktorantūros reglamentas

Ieškovė Kristina Sulikienė

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top