skip to Main Content

 

                                                                                           

  Juozas IVANAUSKAS

 

Disidentas Valdas Anelauskas: „Šiemetiniai JAV prezidento rinkimai Lietuvai yra nepalyginamai svarbesni už LR Seimo rinkimus!..“

 

Ne tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje susidomėjimas JAV prezidento rinkimais šįkart iš tikrųjų labai didelis. Sprendžiant iš tarptautinių agentūrų pateikiamos informacijos, tai bus unikalūs rinkimai daugeliu aspektu, išsiskiriantys politinės kovos aštrumu bei kompromituojančia medžiaga, pateikiama abiejų konkuruojančių pusių. Tuo pat metu daug kas stebisi, kodėl šiemet tokia vangi rinkimų į Respublikos Seimą kampanija Lietuvoje. Nors iki spalio 9 dienos, kai bus renkamas naujos kadencijos Seimas, beliko mažiau nei du mėnesiai, tačiau rinkimų kampanija mūsų šalyje iš tikrųjų vyksta vangiai, galima sakyti, visiškai nuobodžiai, nesitikint po rinkimų jokių esminių permainų. „Tikriausiai šiandien daugiau galėtume pasakyti apie būsimus prezidento rinkimus Jungtinėse Amerikos Valstijose nei apie Lietuvos valstybės perspektyvas. Nesuinteresuotam stebėtojui gali susidaryti vaizdas, kad Lietuvos gyventojai turės tiesiogiai dalyvauti renkant Donaldą Trampą ar Hilari Klinton“, – liepos mėnesį ironizavo europarlamentaras, „tvarkiečių“ lyderis, Prezidentas Rolandas Paksas viename savo straipsnyje. 

Aptariant šiuo metu aktualią rinkimų temą, tęsiame „Laisvo laikraščio“ interviu ciklą su JAV gyvenančiu disidentu Valdu ANELAUSKU, kuris tvirtai įsitikinęs, jog „šiemetiniai JAV prezidento rinkimai Lietuvai yra nepalyginamai svarbesni už LR Seimo rinkimus. Jeigu JAV prezidente taps Hilari Klinton, tai tada Lietuvai, bijau, gali būti visiškas kaput!.. 

Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen labai teisingai charakterizavo Hilari Klinton – tai pats blogiausias variantas iš visų galimų. Nes tai reiškia karą, gal netgi atominį karą, už kurį blogiau, sutikite, tikrai nieko ir būti negali!.. 

Netgi pats Donaldas Trampas, prieš kelias savaites kalbėdamas Pensilvanijoje, pavadino savo konkurentę Hilari Klinton „VELNIU“. Kritikuodamas Bernį Sandersą, pasidavusį kovoje su H.Klinton dėl siekio tapti Demokratų partijos kandidatu, Trampas pareiškė: „B. Sandersas sudarė sandėrį su velniu. Ji – velnias!..“, – interviu LL  teigia V.Anelauskas.

————————————————————————————————–

 

— Kaip nebūtų keista, susidaro  įspūdis, jog artėjantys JAV prezidento rinkimai nušviečiami Lietuvoje kur kas išsamiau, nei būsimi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – ką manote apie tai?

— Taip, sutinku, informacijos apie JAV prezidento rinkimus šįkart Lietuvos žiniasklaidoje tikrai daug. Tačiau informacija apie JAV prezidento rinkimus lietuviškoje žiniasklaidoje pateikiama labai tendencingai. Tokią vienpusę lietuviškos žiniasklaidos poziciją drąsiai galima vadinti „žaidimu į vienus vartus“. Kažkodėl netgi Donaldo Trampo pavardė visur rašoma tarytum pašiepiant respublikonų kandidatą – „Trumpas“. 

Beje, prieš kelis mėnesius respublikonų kandidatui atvykus į Judžiną, man teko stovėti netoli pono Trampo, tai iš šono jis atrodė netgi aukštesnis už mane patį. Mano ūgis 183 cm, o Donaldo Trampo (pažiūrėjau internete) – 188 cm. Čia aš tarp kitko paminėjau tikrąjį Trampo ūgį, nes Lietuvos informacinėje erdvėje laisvai liejasi propagandinis košmaras. Kai kuriuos epizodus man net sunku vertinti. Lietuviška oficiozinė žiniasklaida – tai smegenų skalbimo centrifuga!..

Berods, prieš dešimt metų buvo publikuojamas žinomos ekonomistės, politologės Aušros Maldeikienės straipsnis – „Kodėl neįtikina lietuviška propaganda“, kuriame ji ironiškai teigė: „lietuviška žiniasklaida – tai mąstymo kontrolei pajungtas informavimas“. 

Tokiame „informavime“ aš įžvelgiu daugybę tipiškos propagandos požymių, kai jau iš anksto aišku, kokia bus išvada, kokie bus sudėti akcentai. Lietuvoje propaganda labai primityvi, sakyčiau, netgi ciniška. Sisteminiai propagandistai net nebando įtikinti, jie tiesiog primygtinai perša visuomenei tendencingą, iškreiptą, prasilenkiančią su realybe nuomonę.

Pateikiant informacija apie JAV rinkimus, lyg ir nemeluojama, bet visos tiesos irgi nepasakoma. Vadinasi, gali būti ir tokia propaganda, kuri nemeluoja. Pasakoma kažkas panašaus į teisybę, bet iš tikrųjų nepasakoma visos tiesos. Kalbant apie kažką visuomet yra galimybė „padėti tašką“ anksčiau, o ne vėliau. Užkietėję propagandistai būtent taip ir daro: dažniausiai jie padeda tašką žymiai anksčiau, kad jų pateikiama (dez)informacija atspindėtų visuomenei „iš aukščiau“ brukamą ideologiją.

— Liepos pradžioje bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa  atskleidė, kad Donaldą Trampą Lietuvoje palankiai vertina vos 1 procentas respondentų, palankiai – 11 procentų, tuo tarpu nepalankios nuomonės apie JAV Respublikonų partijos kandidatą laikosi net 44 procentai apklaustų lietuvių, o labai nepalankios – net 18 procentų!.. Tuo tarpu Hilari Klinton ypač palankiai įvertino 7 procentai Lietuvos piliečių, dar 49 procentai apie ją yra palankios nuomonės. Neigiamai apie demokratų kandidatę atsiliepė tik 15 procentų apklaustųjų, o 4 procentai respondentų H. Klinton vertina labai nepalankiai. Sociologinio tyrimo rezultatai taip pat parodė, jei lietuviai turėtų teisę balsuoti kitapus Atlanto, tai 47 procentai Lietuvos gyventojų pirmenybę teiktų H. Klinton, o už D. Trampą balsuotų vos 4 procentai respondentų!.. Tai akivaizdžiai parodo, kaip Lietuvos piliečius veikia propaganda oficiozinėje žiniasklaidoje, kai apie H. Klinton nuolat kalbama tik gerai, o apie Trampą vien tiktai  blogai.

— Sakyčiau, tai veikiau parodo Lietuvos valdžios norus, o ne daugumos paprastų Lietuvos žmonių norus!.. Ir apskritai, kokia čia gali būti „statistika“, jeigu už Klinton balsuotų 47%, už Trampą 4%, tai likusieji 49% respondentų – už kokį „pokemoną“ jie balsuotų?!.. 

Galėčiau tik pritarti Prezidento R.Pakso teiginiui, jog „didelė dalis žmonių Lietuvoje desperatiškai ieško prieglobsčio nuo realybės, gaudydami savo telefonuose virtualius „pokemonus“, tarytum nuo tų „pokemonų“, o ne nuo konkrečių asmenų – politikų, kurie jau šį rudenį bus išrinkti į Seimą, priklausytų Lietuvos visuomenės gerovė ir kiekvieno konkretaus asmens gyvenimo sąlygos“. Pasirodo, kur kas įdomiau lietuviams aptikti kažkur pasislėpusį „pokemoną“ negu ieškoti informacijos apie būsimų „tautos atstovų“ politines pažiūras.

 Viename LL interviu pernai aš citavau Bertoldo Brechto eilėraštį: „Trata būgnai – avinus skerdyklon veda. Odą būgnams duoda patys avinai“. Taikliau šiandieninių apolitiškų, menkai informuotų tautiečių ir neapibūdinsi – avinų banda!.. 

 Man atrodo, neverta rimtai kalbėti apie dabartinį politinį gyvenimą šalyje, kuri vis dar Lietuva vadinasi. Manau, tai tas pats, kaip spardyt nudvėsusį arklį. Yra toks angliškas posakis: „Flogging a dead horse“. Kiek jį bespardytum, vis tiek neatgis. Nudvėsęs arklys ir yra nudvėsęs arklys. Lygiai taip ir dabartinė Lietuvos politika.

Atrodo, paprastai liaudžiai, suskaldytai pilietinei visuomenei, dažniausiai būna viskas „iki lemputės“, niekam niekas nerūpi. Gali kiek nori ir ką tiktai nori padoresni, įžvalgesni politikai kalbėti, rašyti, aiškinti, vis tiek totalios propagandos „užzombintiems“ bei esama valdžia nusivylusiems tautiečiams tai nesukelia jokio noro veikti drauge, mitinguoti, vieningai priešintis SISTEMAI. Regis, Lietuva jau tapo nepriklausoma nuo savęs, todėl viltingos švieselės tunelio gale, jeigu tokia švieselė apskritai gali būti, reikėtų ieškoti ne Lietuvoje, o kažkur kitur. 

Mano tvirtu įsitikinimu, šiemetiniai JAV prezidento rinkimai Lietuvai yra nepalyginamai svarbesni už LR Seimo rinkimus. Jeigu JAV prezidente taps Hilari Klinton, tai tada Lietuvai, bijau, gali būti visiškas kaput!..

 Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen labai teisingai charakterizavo Hilari Klinton – tai pats blogiausias variantas iš visų galimų. Nes tai reiškia karą, gal netgi atominį karą, už kurį blogiau, sutikite, tikrai nieko ir būti negali!..

Netgi Donaldas Trampas, prieš kelias savaites kalbėdamas Pensilvanijoje, pavadino savo konkurentę Hilari Klinton „VELNIU“. Kritikuodamas Bernį Sandersą, pasidavusį kovoje su H.Klinton dėl siekio tapti Demokratų partijos kandidatu, Trampas pareiškė: „B. Sandersas sudarė sandėrį su velniu. Ji – velnias!..“. 

Bet apie tai ateityje mes plačiau pakalbėsime, nes iki JAV prezidento rinkimų pabaigos dar beveik trys mėnesiai. O dabar grįžkime prie amerikiečių „tyliosios daugumos“ remiamo kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trampo.

— Svarbiausia, kad Donaldo Trampo pergalė JAV prezidento rinkimuose lemtų Amerikos susitelkimą į ekonomikos problemas bei vidaus politiką, o gal ir apskritai JAV atsisakytų pasaulinio žandaro vaidmens?

— Be abejo, tai yra visų svarbiausia!.. Juolab, kad D.Trampo pagrindinis šūkis – „America First!“ (Pirmiausia Amerika!). Jis nuolat kartoja, jog tai būtų „pati viršiausia“ jo administracijos tema. Trampas daugybę kartų sakė, kad pirmiausia JAV turi susitvarkyti savo vidaus reikalus, prieš mokydama kitas šalis: „Pažvelkite, kas čia vyksta: policininkai šaltakraujiškai šaudomi pas mus, Amerikoje, tai kaip mes galime mokyti kitus?!..“.

 Donaldas Trampas – izoliacionistas. Pirmiausia jis žada atkreipti dėmesį į Amerikos vidaus problemas, o visą kitą – nebent jei liks tam pinigų. Milijardierius Trampas yra biznierius, mokantis pinigus skaičiuoti, ir tai labai nepatinka tiems, kuriuos atstovauja H. Klinton. Aš manau, daug amerikiečių galvoja būtent taip ar panašiai kaip Trampas. Jis pažadėjo apskritai iš esmės pertvarkyti šalies vidaus ir užsienio politiką, kuri būtų grindžiama būtent šiuo principu – „America First!“. 

 Iš esmės tokia Trampo viziją atspindi JAV politikų mąstyseną iki Antrojo pasaulinio karo, o kai kuriais aspektais netgi nukelia į XVIII ir XIX amžius. Tai atitinka prezidento Tomo Džefersono ir kitų JAV tėvų-kūrėjų idėją, pagal kurią amerikiečiai apskritai neturėjo kištis į kitų valstybių reikalus ir vengti konfrontacijų svetur. 

— Visumoje tai labai išmintinga, konstruktyvi, humaniška politika – išlaikyti šalies neutralumą ir nesivelti į karus su kitomis pasaulio valstybėmis!..

— Ir todėl JAV prezidento Barako Obamos administracijos užsienio politiką Trampas vadina „visiška katastrofa“. Lygiai kaip ir buvusių JAV prezidentų – Džordžo Bušo bei Bilo Klintono.

 Garsiajame interviu laikraščiui „The Washington Post“ š. m. kovo mėnesio 22 d. Donaldas Trampas labai aiškiai išdėstė savo užsienio politikos prioritetus, kurių ESMĖ būtų tokia: mes išeisime iš Rytų Azijos, pasitrauksime iš Artimųjų Rytų, nesikišime į Rusijos ar Europos reikalus – tegul vietiniai žmonės ten patys sprendžia savo likimą!..

— Vadinasi, D.Trampas paprasčiausiai siūlo maksimaliai sumažinti bet kokį JAV kišimąsi ir dalyvavimą kitų valstybių reikaluose. Ir net jeigu JAV sąjungininkėms iškiltų realus pavojus, tai Amerika besąlygiškai jų negintų?

— Jeigu pasakė kad negins, tai reiškia negins. Trampas netgi teigia, kad daugelis vadinamųjų „sąjungininkių“ ligi šiol piktnaudžiavo ir mėgavosi milijardinėmis amerikiečių injekcijomis į NATO (vieša paslaptis: praktiškai beveik visos NATO šalys nevykdo užsibrėžto 2% gynybos biudžeto). Trampui tapus JAV prezidentu tokių injekcijų NATO aljanso šalys gali daugiau nebesitikėti. Galiausiai D.Trampas be užuolankų pareiškė: „Šalys, kurias giname, privalo sumokėti mums už gynybą. Jei ne, JAV turi būti pasiruošusios leisti toms šalims gintis pačioms“. Čia jis pirmiausia turėjo omeny, turbūt, tokias šalis, kaip Pietų Korėja, ir ne tik.

— Didelį rezonansą Europoje sukėlė Donaldo Trampo pasakyti žodžiai, kad jo vadovaujama Amerika gali apskritai neprisidėti prie kai kurių NATO šalių gynybos, jeigu jas užpultų Rusija. Tokią frazę kandidatas į JAV prezidentus mestelėjo dienraščio „The New York Times“ žurnalistui, kai šis uždavė klausimą – apie „agresyvius Rusijos veiksmus“, keliančius nerimą NATO sąjungininkėms Baltijos šalims?.. Į tai D.Trampas atsakė, kad tuo atveju, jeigu Rusija kažką užpultų, automatiškai tos šalies jis negintų, bet pirmiausia gerai pagalvotų, ar reikia suteikti pagalbą, o galutinį sprendimą priimtų išnagrinėjęs esamą situaciją ir išsiaiškinęs, „ar tos šalys vykdė savo įsipareigojimus“. Tai bent išgąstis Lietuvos politiniam „elitui“ po tokių D. Trampo žodžių!..

— Teisingai Trampas pasakė, labai teisingai! Už tai jam mano aplodismentai stovint. Labai apsidžiaugiau, šaunu. Jau matau, kaip landsgrybistų akyse kaupiasi kruvinos ašaros. Eilinį kartą V.Landsbergio „patriotai“ paliks it musę kandę!.. Ir tai bus gera pamoka: mažiau lokite į kaimynų pusę. Išties geras spyris vasalams į subinę…

Vis tiktai įdomu, ar bent prieš grabo lentą praregės tie, kurie griovė Tarybų Sąjungą, o paskui įstūmė lietuvių tautą į skurdą ir kančias vien dėl iliuzijos, jog Lietuva taps Vakarų pasaulio lygiaverte šalimi?..

Jokiu būdu negalvokit, kad aš esu politologo Lino Kojalos gerbėjas, tačiau vieną kartą jis neprašovė pro šalį sakydamas, jog D.Trumpas užsienio politikoje remiasi savo „geromis smegenimis“. Būtent! Trampas aiškiai mato, kas šiuo metu vyksta tarptautinėje arenoje. Jis puikiai supranta, kad Rusija nė neketina nieko pulti, o visi tie pramanai apie tariamą grėsmę yra nieko verti. Ir todėl didžiausias pajėgas jis stengsis nukreipti prieš tikrąjį žmonijos priešą – ISLAMISTINĮ TERORIZMĄ. 

 Rusijos agresijos baubas – tuščiaviduris burbulas. Man tai primena anekdotą, kaip lapė miške rėkė: „Prievartauja! Prievartauja!..“. Kiškis eina pro šalį, išgirdo riksmą ir dairosi, kam čia pagalbos reikia. Žiūri, o gi lapė guli ir rėkia, nors aplinkui nieko daugiau nėra. Tada kiškis jai sako: „Lapute, tu ką – kvaila? Ko čia rėki, jeigu niekas tavęs neprievartauja? Juk negalima šitaip! Visą mišką ant kojų sukėlei!“ O gudrioji lapė jam atkerta: „Tai jau ką, nejau ir pasvajoti negalima?..“.

 Ir kiek dar ilgai jūs klykausit, ponai landsgrybistai, neva jus kažkas nuolatos puola? Tikiuosi, greitai, labai greitai jūs tapsite niekam Vakaruose neįdomūs ir nereikalingi!..

— Turbūt prisimenate, kokia iš tikrųjų buvo reakcija Amerikoje į minėtą D.Trampo pareiškimą dėl NATO finansavimo?

— Demokratai iškart pasakė, jog tai būtų NATO aljanso pabaiga. Jie priminė, kad respublikonų prezidentai, pavyzdžiui, Ronaldas Reiganas apsiverstų karste. „Respublikonai, demokratai ir nepriklausomieji, kurie padėjo kurti NATO, kaip sėkmingiausią karinį aljansą istorijoje, visi prieitų tos pačios išvados: Donaldas Trampas yra netinkamo temperamento, jis fundamentaliai nepasiruošęs tapti mūsų pajėgų vyriausiuoju vadu“, – porino H.Klinton atstovas. 

Tiesą sakant, to ir reikėjo tikėtis, mat vyriausias Hilari Klinton patarėjas užsienio politikos klausimais Džeikas Selivanas pareiškė, kad po šių D.Trampo žodžių, „teisinga manyti, kad Vladimiras Putinas palaiko Trampo tapimą prezidentu“. Ir didžiai pasipiktinęs pridūrė: „Trampas, akivaizdu, nusprendė, jog Amerikai trūksta moralinio autoriteto, kad prastumtų savo vertybes ir interesus visame pasaulyje. Jis laikosi Kinijos, Rusijos ir Irano logikos bei jų nuomonės“.

 Dabartinis prezidentas Barakas Obama piktinosi, jog Donaldo Trampo užuomina, kad JAV gali neginti NATO sąjungininkų, tėra „pasiruošimo trūkumo, kurį jis demonstruoja kalbant apie užsienio politiką, požymis“. Prezidento atstovas Džošas Ernestas pareiškė, jog „tokie D. Trampo žodžiai kelia pavojų, nes priešas gali klaidingai įvertinti Amerikos ryžtą“.

Įvairių D.Trampo oponentų bei kritikų sąrašą galėčiau dar ilgai tęsti…

— Pabaltijo šalyse atviri, šokiruojantys Donaldo Trampo pasisakymai sukelia vos ne isteriją. Pavyzdžiui, Latvijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ojarsas Kalninšas (buvęs amerikonas) Trampo pasisakymą dėl NATO pavadino labai „pavojingu ir neatsakingu“, o didžiojo rusofobo „Dėdulės“ anūkas G.Landsbergis tiesiog apstulbo…

— Užtai prezidentė Dalia Grybauskaitė suskubo patikinti: kas betaptų Baltųjų Rūmų šeimininku, Lietuva vis tiek pasitikės Amerika!.. „Amerika yra mūsų širdyse ir mūsų protuose“, – pareiškė Raudonosios Dalios patronas V.Landsbergis savo prakalboje, atidengiant Washington skvero Vilniuje pavadinimo lentelę anglų (!) kalba. „Mus šiandien gąsdina kai kurios pabaisos, bet jau ne pirmą kartą. Pasirodo šmėkla, kuri sako: žiūrėkit, JAV išstos iš NATO, sugriaus NATO, ką jūs tada darysite? O mes sakome: eik tu į vieną įstaigą ir pasikonsultuok dėl sveikatos“, – porino „Dėdulė“.

— Galima pagalvoti, jog V.Landsbergis, pavadinęs D. Trampą „pabaisa“ ir „šmėkla“, pasiuntė jį į vieną vietą… Įdomu, ką „Dėdulė“ kalbėtų, jeigu D.Trampas iš tikrųjų taptų JAV prezidentu?

— Vergai visuomet liks vergais, jiems be šeimininko niekaip! Ką šeimininkas įsakys, tą ir darys. Loti, kad „rusai puola“, galima tik pagal komandą „iš viršaus“.

— Pasak prezidentės D. Grybauskaitės, interpretuoti D.Trampo pasisakymų – neverta…  

— O tie „galvočiai“ Lietuvos vis tiek interpretuoja, ir dar kaip interpretuoja!.. Tarkim, liberalas Leonidas Donskis D.Trampo pasisakymus pavadino – „kovingo politikos analfabeto reakcija“. Ir dar pridūrė, kad jo didžiausia viltis yra ta, jog „afroamerikiečių, moterų ir imigrantų balsai bus lemtingi. Jeigu jie balsuos, tai Trumpas šansų neturės…“.

Panašus į L. Donskį profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis vis kartoja, kad Donaldo Trampo išrinkimas JAV prezidentu būtų bloga žinia Lietuvai ir visoms kitomis Europos Sąjungos šalims, „ypač toms, kurios deda didesnes viltis į JAV įsipareigojimus saugumo srityje“. Pastarasis profesorius bent jau sąžiningai pripažino, kad D.Trampo komentarus reikėtų vertinti rimtai, o ne kaip priešrinkiminę retoriką: „Kaip sakoma, kas galvoje, tas ir ant liežuvio, o paskui tai seka ir veiksmai. Tikėtis, kad tai yra tik retorika ir nieko bendro neturi su jo nuostatomis, tuo labiau, kad užsienio politika nėra jo kaip politiko prioritetas, būtų naivu“. Ir paskui netgi pridėjo, kad D.Trampas atspindi daugumos amerikiečių nuotaikas, nes jiems iš principo nerūpi užsienio politika. Šalies vidaus klausimai dar labiau parūpo amerikiečiams paaštrėjus lokalioms krizėms, pavyzdžiui, rasiniams neramumas JAV miestuose. Teisingai pastebėta!.. Aš pats gyvenu Amerikoje ir žinau: į Donaldo Trampo žodžius verta įsiklausyti, nes jis kalba tai, ką galvoja paprasti, eiliniai amerikiečiai.

 Įsivaizduokite, esate amerikietis ir jūsų klausia: ar JAV turėtų ginti Pabaltijo šalis nuo Rusijos, jei ši jas užpultų? Absoliuti dauguma amerikiečių nežino, kur apskritai yra tokia Lietuva, Latvija ar Estija. Ar daug kam Lietuvoje rūpi, tarkim, Kinijos okupuoto Tibeto likimas? Manau, daug kam dėl to nei šilta, nei šalta. Amerikiečiai lietuvius irgi mato kitaip nei mes patys save. Įsivaizduojame esantys pasaulio bamba, o kas mes esame amerikiečiams? Nykštukai ir tiek. Paprasčiausiai lietuviams reikėtų iš amerikiečių varpinės į save atidžiau pasižiūrėti. 

Tik pagalvokime, kada ir ką Amerika „apgynė“? Visa JAV istorija tėra jos pačios interesų gynyba, pirmiausia ekonominių. Arba konfliktų provokavimas, kuris baigiasi kaimynų supriešinimu. Argi ne taip atsitiko tarp Lietuvos ir Rusijos?..

Yra geras posakis: „Tik kvailiai ieško draugų toli, o priešų arti“. Be abejo, lietuviams šis posakis labai tinka. 

Turbūt vienintelė pasaulyje Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė ir jai nuolankiai pritariantis užsienio reikalų ministras L.Linkevičius nuolat kartoja vis tą pačią „mantrą“: „Mes tikime, Amerika mus apgins“. Tikėkite. Laukite. Man tai primena Ostapo Benderio šūkį – „Zagranica nam pomožet!..”.

 Nesuprantu, iš kur toks Lietuvos politikų naivumas. Amerika, jeigu jai nenaudinga, absoliučiai nieko nedaro. JAV visada žiūrėjo ir žiūri tik savo interesų. Beje, kaip ir kitos didžiosios valstybės. Tą patį galima pasakyti ir apie Rusiją, ir apie bet kokią kitą galingą pasaulio valstybę. Žaidžiama geopolitinė šachmatų partija tarp šio pasaulio galingųjų, o mes, lietuviai, esame viso labo tik pėstininkai ant tos šachmatų lentos. Todėl turime būti pasiruošę, kad mus bet kada, pirma pasitaikiusia proga, gali paaukoti. 

Ir kada gi pagaliau nustos lietuviai svaigti, kad JAV „apgins“ Lietuvą?!.. Jau „apgynė“ amerikiečiai po karo, lygiai taip „gins“ ir dabar… Naivūs lietuviai kažkada vakarais klausėsi per radiją „Amerikos balso“ pažadų – „jau kitą savaitę jums padės Amerika“. Amerikonai skalambijo – laikykitės, mes ateinam ir jus išvaduosim. O kiek jaunų žmonių – partizanų savo galvas miškuose padėjo, laukdami ir tikėdami tuščiais amerikiečių pažadais!.. Prisiminkime, kaip miškuose broliai partizanai laukė Amerikos pagalbos, deja, niekas taip ir neatėjo. Visai nenustebčiau, jei panašiai būtų ir dabar. Kad NATO žadamas „saugumas“ tėra butaforinis, galiojantis tik ant popieriaus, – man tai senių seniausiai aišku!..

— Įdomu dar ir tai, jog Donaldo Trampo pasisakymas sulaukė buvusio JAV Kongreso Atstovų rūmų pirmininko Njuto Gingričo palaikymo. Berods, jis ne tik Trampo šalininkas, bet vienas artimiausių jo patarėjų? „Aš rimtai pagalvočiau, – aiškino jis, – ir štai kodėl: Estija yra Sankt Peterburgo priemiesčiuose. Nesu tikras, ar rizikuočiau branduoliniu karu dėl kažkokios vietos, kuri yra Sankt Peterburgo priemiestis. Manau, mes turėtume pagalvoti, ką visa tai reiškia“?..  

— Njutas Gingričas aiškiai pareiškė, kad Pabaltijo šalys turėtų likti Rusijos įtakos sferoje. „O sutartys nesvarbu?“, – paskui dar kažkas paklausė N.Gingričo. „Sutartis reikia kruopščiai apgalvoti. Juolab tas sutartis, kurioms dabar jau septynios dešimtys metų!..“, – atsakė jis.

Manau, N.Gingričas yra teisus: aukoti šimtų milijonų JAV gyventojų gerbūvį dėl kelių apdriskusių milijonų – būtų didžiausia kvailystė. Nejau JAV turėtų pradėti branduolinį, patį paskutinį karą Žemėje, dėl kažkokių limotrofinių valstybėlių išsidirbinėjimų?!. 

 Neturėkime iliuzijų, mieli tautiečiai!.. Gyvenimas yra vienas. Galvokime ir gyvenkime savo galva, o ne didžiųjų valstybių interesus ginančių politikų pažadais.

— Girdime vadinamųjų „ekspertų“ teiginius, jog kandidato į JAV prezidento postą D.Trampo ekscentriški pasisakymai – tėra jo asmeninė nuomonė, kurios nederėtų vertinti pernelyg rimtai?

— Reikėtų vieną kartą baigti kalbas apie tai, kad D. Trampo žodžiais neverta tikėti, neva jis yra nerimtas kandidatas, todėl ir pasako daug „keistų“ dalykų!.. Kartoju, tai nėra šiaip emocionalios, atsitiktinės frazės. Akivaizdu, jog čia kalbama apie galimai naują strategiją JAV užsienio politikoje, kurios esminiai elementai pasikartoja D.Trampo kalbose. Jo teiginiai atspindi daugumos jo rinkėjų nuomonę bei lūkesčius.

 Tokie D.Trampo komentarai, kaip, pavyzdžiui, suteikti ar nesuteikti pagalbą kitoms NATO aljanso narėms, atitinka anksčiau išsakytas mintis dėl Jungtinių Valstijų vaidmens pasaulyje. D.Trampas pripažįsta, kad jo doktrina santykiuose su JAV sąjungininkais ir priešininkais radikaliai skirtųsi nuo įprastinės Respublikonų partijos tradicijų. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki šiol visi kandidatai į JAV prezidentus pasisakydavo už pasaulio tvarką, kurioje Jungtinės Valstijose atlieka „pasaulio policininko“ ir „nepakeičiamos valstybės“ vaidmenį. Tačiau „padėtis dabar nėra tokia, kokia buvo prieš 40 metų“, – trumpai ir aiškiai pasakė D.Trampas.

— Berods, minėtame kovo 22-os dienos interviu laikraščiui „The Washington Post“ Donaldas Trampas sakė, jog Amerikai reikėtų apskritai mažinti dalyvavimą NATO ir mažiau rūpintis tokiomis šalimis kaip Ukraina?.. 

— Mažiau rūpintis ne tik Ukraina, bet ir Lietuva!.. Ypač kai pati JAV dabar jau turi net 19 trilijonų dolerių skolą. „Gyvename burbule, jei jis sprogs, visiems bus labai prastai. Turime atkurti savo šalį“, – sakė D. Trampas. Todėl, jo nuomone, artimiausiais metais tiesiog būtina ženkliai sumažinti JAV dalyvavimą NATO. Trampas apskritai abejoja NATO nauda. Jis pavadino šį karinį bloką pasenusiu Šaltojo karo reliktu, kurį būtina reformuoti. 

Pavyzdžiui, kovo 28-tą televizijos „Fox News“ eteryje D.Trampas sakė: „Žinote, turime reikalų su NATO, kuri egzistuoja nuo Tarybų Sąjungos, kurios jau nebėra, laikų“. Jis aiškino, kad toks, koks dabar yra, karinis aljansas nereikalingas, pasenęs ir nepritaikytas svarbiausiam nūdienos uždaviniui – kovoti su islamistiniu terorizmu. Pabrėždamas, jog NATO – tai atgyvena, Trampas siūlo pertvarkyti karinį aljansą taip, kad jis taptų priemone, taikoma išimtinai užkirsti kelią radikalių islamistų terorizmui bei nelegaliai migracijai.

— Regis, Trampo kalbose apskritai vyrauja teiginiai apie geranorišką, išimtinai politinį susitarimą su didžiosiomis valstybėmis dėl tvarkos visame pasaulyje? 

— Trampas net neslepia: jo tikslas – skatinti JAV kalbėjimąsi su viso pasaulio šalių lyderiais, be abejo, nepamirštant ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Tik tokia politika gali būti konstruktyvi ir abipusiai naudinga. Trampas norėtų ir yra pasiruošęs derėtis su Rusija, ieškoti bendros pozicijos. Jis mano, kad Rusija ir JAV galėtų dirbti ranka rankon: „Manau, būtų labai pozityvu, jeigu Rusija ir JAV iš tikrųjų susitartų“.

Šįkart teisingai pasakė konservatorė Rasa Juknevičienė, kad jai Donaldo Trampo pareiškimas – „šaltas dušas, netgi visai sveikas…“, – aišku, suteikdama tam visai kitokią prasmę. Regis, landsbergistams, kaip teigia aršus rusofobas, R.Juknevičienės kolega, buvęs ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis: „Košmaras tampa vis realesnis“. Pridurdamas, esą reikia pradėti galvoti apie kažkokį „planą B“. Nespėliosiu, kokį ten „planą B“ jis turėjo omeny, bet, manau, geriausias „planas“ tokiems politikams, kaip ponia R.Juknevičienė ir ponas Ž.Pavilionis, tiesiog prikąsti liežuvius ir neviauksėti Rytų pusėn. Kažin ar verta tampyti snaudžiantį tigrą už ūsų!..

— Yra tokia lietuvių liaudies patarlė: „nespjauk į šulinį, iš kurio reikės gerti“…

— Kaimynų pasirinkti negalime, deja. Turime tokius, kokius lėmė istorija ir geografija. Su jais mums tenka gyventi. „Geografija – tai likimas“, – mokė amžininkus Napoleonas Bonapartas. Su savo kaimynais, ypač didžiaisiais, pyktis tikrai neverta. Apskritai, aš manau, pats blogiausias dalykas žmogaus gyvenime – pyktis su savo artimiausiais kaimynais. Nežiūrint į tai, patinka tau kaimynai ar nepatinka, vertėtų susilaikyti nuo neigiamų emocijų ir kvailų ginčų.  

Kaimynų nepasirinksi, kokie jie yra, su tokiais ir turime susigyventi. Be abejo, kiekvienas pilietis gali laisvai pasirinkti, kur jam gyventi (jeigu tiktai kišenė leidžia). Jei kažkam kaimynai nepatinka, gali persikraustyti į kitą vietą. Tačiau visa Lietuva tikrai negali persikraustyti ir įskurti kitoje vietoje, tarkim, tarp Belgijos ir Nyderlandų. Ir taip jau nemaža dalis lietuvių svetur išsikraustė. Tačiau jie su savimi nei Vilniaus, nei Kauno, nei Klaipėdos ar net kokių Šalčininkų, negali, kaip sakoma, ant savo batų padų pasiimti ir kartu išsivežti. 

 Lietuva buvo, yra ir, tikėkimės, visada bus ten, kur jai ir priklauso būti, prie Baltijos jūros. Tai mūsų protėvių žemelė. Vienintelė vieta pasaulyje, kuri yra lietuvių Tautos namai. O kad ši vieta randasi ne šalia nykštukinio Liuksemburgo, o šalia didžiosios Rusijos, tai čia jau, matyt, mūsų tautai taip buvo likimo skirta. Taip yra ir taip bus.

— Berods, mūsų istorijoje lietuvių tarpe buvo ir tokių entuziastų, svajotojų – utopistų, ieškojusių plačiajame pasaulyje vietos „naujajai Lietuvai“ įkurti? 

— Pavyzdžiui, buvo toks poetas Andrius Vištelis, kuris net pasiūlė konkretų planą kaip tai padaryti. Po 1863 metų sukilimo emigravęs iš Lietuvos A.Vištelis atsidūrė Brazilijoje, vėliau – Argentinoje. Tada jis ir sugalvojo, kad Pietų Amerika – geriausia vieta lietuviams apsigyventi, tereikia tik nusipirkti čia pakankamai žemės. Šią utopišką A. Vištelio idėją gudriai pasinaudojo kažkokie apgavikai, įsiūlę jam neva derlingiausius žemės sklypus. Sukišęs visą savo turtą A. Vištelis sužinojo, kad jo įsigytos žemės yra… Amazonės upės dugne. Gyvenimą užbaigė psichiatrinėje ligoninėje… 

Panašių ketinimų turėjo ir Vincas Pietaris, kuris aiškino, jog lietuviams norint išlikti, privalu išsikelti iš geopolitiniu atžvilgiu nepatogios vietos į tolimus kraštus. Jisai svajojo lietuvių tautą išgabenti į Madagaskarą. 

Apie tai šiuolaikinis dramaturgas Marius Ivaškevičius pjesę „Madagaskaras“ parašė, kurią, berods, Vilniaus mažajame teatre pastatė režisierius Rimas Tuminas. Ir nors šio spektaklio aš nemačiau, bet pjesę atidžiai perskaičiau. Ten pagrindinis veikėjas Kazimieras Pokštas, kurio prototipas – garsusis lietuvių geografas Kazimieras Pakštas irgi svaičiojo idėja – perkelti Lietuvą į Afriką… 

Šios pastangos labai juokingos, kaip ir kito minėtos pjesės veikėjo, ambasadoriaus Oskaro pasiūlymas… užmesti ant Rusijos pusę mėnulio: „Pusė Mėnulio nakčia nusivoš ant Rosijos. Et fine. Rusija sunaikinta. Lietuva rytuose turi platų pasienį su neutraliu Mėnuliu. Galima megzti santykius, siųsti į jį diplomatą, vargšus kolonistus. Rankioti meteorus, kraterius užusėt. Žodžiu, kaimynas ramus, patikimas, kaipo belgas“…

Geografas K. Pakštas buvo vadinamas „lietuvių nomadu“, „tautiniu apaštalu“, „lietuvių Ciceronu“. Suvokdamas Lietuvos geopolitinės padėties sudėtingumą, jis siūlė „atsarginę“ Lietuvą įkurti kažkur labai toli nuo Rusijos. Ieškant idealios vietos įrodinėjo, kad šiam tikslui esą reikėtų nupirkti žemes kokioje nors rečiau gyvenamoje Afrikos arba Pietų Amerikos dalyje. Panašios utopinės mūsų tautiečių idėjos ilgainiui įgavo keistų fantazijų pavidalą.

 Iš pradžių geografas K.Pakštas pasirinko Kubą, kaip galimą teritoriją būsimai lietuvių kolonijai. Vėliau šią utopinę idėją norėjo įgyvendinti Angoloje. K. Pakšto kelionė po Afriką 1930 metais užtruko net šešis mėnesius. Per tą pusmetį profesorius sukorė 42 tūkstančius kilometrų (tai truputį daugiau negu aplink Žemę) ir tapo pirmuoju lietuviu, atlikusiu tokią ilgą ir sudėtingą kelionę Afrikos kontinente. Galų gale, K. Pakštas pripažino, jog Angola, „vis dėlto, nėra tokia medum ir pienu pasruvusi žemė, kaip iš tolo gali vaizduotis“…

 Tačiau labiausia jį kažkodėl traukė Madagaskaras. Vienas iš motyvų perkelti Lietuvą į Madagaskarą buvo tas, jog tai yra SALA, kur nebus nei rusų, nei lenkų, nei vokiečių, apskritai jokių „bjaurių“ kaimynų. K. Pakštas rimtai manė, masinė emigracija yra neišvengiama, todėl siūlė lietuviams planingai ir koncentruotai emigruoti, esą taip būtų išspręstos visos lietuvių tautos problemos. Savo utopinei kolonijai jis netgi buvo sugalvojęs pavadinimą – DAUSUVA. 

 Beje, kažkur Paragvajaus džiunglėse, buvo įkurta lietuvių emigrantų kolonija skambiu pavadinimu – „Nova Lituania“…

— Turbūt prisimenate, prieš keletą metų buvęs Vilniaus meras, garsusis „Abonentas“ A.Zuokas pasiūlė praplėsti Lietuvos teritoriją, įsigyjant vieną iš Graikijos salų?..

— Jeigu Lietuva būtų sala, kurios geografinė padėtis būtų panaši į Madagaskaro, tada, aišku, fantazuoti niekas nedraudžia. Tačiau realybė yra tokia, kad Lietuva niekur nedings nuo kaimynystės su Rusija. Rusai tikrai neišnyks. Tai mes patys, ko gero, greičiau už rusus išnyksim!.. 

Neseniai skaičiau intriguojantį straipsnį, kur buvo rašoma, jog paskutinė lietuvė moteris numirs 2300 metais ir paskui nebebus kam gimdyti lietuvius. Atrodytų, tai labai tolima ateitis, betgi, tarkim, 1716 metais gyvenusiems juk irgi atrodė, kad 2016 metai – labai tolima ateitis, neįsivaizduojamai tolima.

 Taigi, manau, reikėtų realiai žvelgti į Lietuvos geopolitinę padėtį, kas mes esame ir kur esame.  Aš nesakau, kad su visais kaimynais reikia artimai draugauti, tačiau pyktis su jais tikrai neprotinga. Juk iš tikrųjų galima gyventi šalia Rusijos ir normaliai sutarti, tiesiog kaimyniškai sutarti. 

— Bet kuriuo atveju, lietuviams verčiau būti pragmatikais ir elgtis su kaimynine Rusija diplomatiškai, o ne taip, kaip dabar Raudonoji Dalia ar jos patronas „Dėdulė“ V.Landsbergis bei visi „šaunųjį“ tandemą palaikantys landsgrybiai elgiasi?

— Iš tikrųjų kaimyninės Rusijos atžvilgiu Lietuva elgiasi be galo įžūliai ir kvailai. Tarsi tyčia prašosi karinio konflikto. Lietuvos santykiai su kaimyne Rusija, galima sakyti, jau yra perėję į šaltąjį karą. Bet argi ne to ir buvo siekta?!..

Pirmiausia, pažymėtinas „Raudonosios Dalios“ ryžtas veikti pabrėžtinai iš jėgos pozicijų (betgi tai blusos šokinėjimas prieš dramblį!..), sąmoningai gilinant konfrontaciją su „teroristine“ Rusija. Susidaro toks įspūdis, jog prezidentė D.Grybauskaitė vienintelė visos Europos Sąjungos vardu ėmėsi skelbti karą kaimyninei valstybei Rusijai!.. 

Kas gali būti labiau apgailėtino už tokią „diplomatiją“, kai maža ubagiška šalis inertiškai laikosi karingos pozicijos, paraginta „draugų“ iš už Atlanto?!.. Lietuvoje dominuojanti „rusai puola“ isterija, kol kas, atitinka JAV „nacionalinius interesus“. Amerika siekia įsteigti kuo arčiau Rusijos sienos galimai daugiau NATO karinių bazių, kad čia galėtų dislokuoti branduolinius ginklus. Šiam tikslui stengiamasi sudaryti apgaulingą įspūdį, kad patys pabaltijiečiai NATO bazių savo šalių teritorijose labai nori. Tokio scenarijaus įgyvendinimui naivūs pabaltijiečiai nuolat gąsdinami „puolančiais rusais“.

 Pabaltijo šalių „lyderiai“, kaip vaikai iš vokiečių viduramžių legendos apie Hamelino žiurkiagaudį su stebuklinga fleita, įprato nuolankiai paklusti Vašingtono valiai. Amerikos pasaulio koncepcijoje – „Pax Americana“ – Baltijos valstybių egzistavimas įgauna šiokią tokią egzistencinę prasmę. Mažosios valstybės stengiasi vykdyti vienpolio pasaulio status quo išsaugojimo politiką, pirmiausia kenkiant Rusijai, tai yra atliekant amerikiečių joms skirtą vaidmenį.

 Vis tiktai politikams reikėtų būti išmintingesniems ir suvokti, ką iš tikrųjų reiškia buvusio JAV prezidento Džordžo Bušo (jaunesniojo) pažadas Lietuvai – „Lietuvos priešai bus ir JAV priešai“. Adekvačiai vertinant geopolitikos realybę, kur kas teisingiau būtų sakyti: JAV priešai bus ir Lietuvos priešai!..

Tikėtina, tokie JAV prezidentai, kaip Džordžas Bušas ar Barakas Obama, yra laikini, bet kuriuo momentu juos gali pakeisti visai kitoks Amerikos vadovas, pavyzdžiui, kaip Donaldas Trampas, kuris labai paprastai pasakė: „Neįdomios mums tos Baltijos šalys“… Ir ką gi tada darys Lietuvos politikieriai, metų metais garsiausiai loję ant savo didžiosios kaimynės, prisidengdami NATO skėčiu? Ar tik panelei Prezidentei neteks „atsakyti už savo bazarą“, kai šitiek prisiardė dėl „teroristinės“ valstybės Rusijos, galvodama, jog saugiai stovi JAV/NATO už nugaros?!..

— Ar nemanote, Lietuvoje  yra palyginti nedaug puspročių, naiviai tikinčių, kad rusai iš tikrųjų ruošiasi  kažką  užpulti, okupuoti Pabaltijo šalis?

— Visada sakau ir sakysiu: užtenka kelti paniką dėl Rusijos! Užtenka panikuoti dėl nepagrįsto pavojaus. Didžiausia grėsmė yra Lietuvos viduje. Nepalyginamai didesnę grėsmę Lietuvos gyventojams ir valstybei kelia jų išrinktoji valdžia, o ypač tie valdžiažmogiai, kurie nuolat gąsdina „puolančiais rusais“ ir tuo pat metu agituoja užleisti Lietuvą juoduoju islamistiniu maru, vadinamaisiais „pabėgėliais“.

 Kaip reikėtų suprasti – yra blogieji okupantai, bet ir yra „gerieji“ okupantai?! Kodėl agituojama gintis nuo vienų ir kapituliuoti prieš kitus? Gintis būtina nuo bet kokių OKUPANTŲ, nesvarbu, ar jie atvyktų į Lietuvą su tankais, ar užsiklijavę „pabėgėlio“ etiketę. Ir vieni, ir kiti ateina tam, kad sunaikintų mūsų Tėvynę Lietuvą!..

                                                                                                        (Laukite tęsinio)

—————————————————————————————————-

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top