skip to Main Content

                                                                                             

Juozas IVANAUSKAS

 

Disidentas Valdas Anelauskas: „Dauguma paprastų amerikiečių dabar griebiasi už Donaldo Trampo, lyg skęstantysis griebtųsi už šiaudo!..“

 

 

Visų rusofobų Lietuvoje siaubui, JAV milijardierius Donaldas Trampas jau surinko pakankamą delegatų skaičių, kad būtų įvardintas Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą. Kaip skelbia naujienų agentūra „The Associated Press“, nedidelė laisvų partijos delegatų grupė parems D.Trampą per Respublikonų partijos nacionalinį suvažiavimą, kuris įvyks liepos mėnesį Klivlande. Tarp šių asmenų yra ir Respublikonų skyriaus Oklahomoje pirmininkė Pam Polard. „Manau, jis patraukė dalį mūsų elektorato, kuriems nepatinka, kur mūsų šalis yra, – sakė ji. – Man visai paprasta palaikyti D.Trampą“.

Respublikonų nominacijai laimėti pakaktų 1237 delegatų, o D.Trampas jų jau turi 1238. Per likusius pirminius rinkimus penkiose valstijose (Kalifornijoje, Montanoje, Naujajame Džersyje, Naujajame Meksike, Šiaurės Dakotoje ir Pietų Dakotoje) birželio 7 dieną, kai bus renkami 303 delegatai, D.Trampas nesunkiai dar papildys savo šalininkų skaičių ir išvengs ginčų per suvažiavimą Klivlande.

Be kita ko, ABC laidoje „Jimmy Kimmel Live“ D.Trampas neseniai pareiškė, būtų laimingas dalyvauti debatuose su Demokratų partijos pretendentu Vermonto senatoriumi Berniu Sandersu  (Bernie Sanders) dar iki pirminių rinkimų Kalifornijoje. Pastarasis šį iššūkį priėmė.

Anksčiau demokratų favoritė kovoje už partijos kandidato į JAV prezidentus statusą Hilari Klinton (Hillary Clinton) atmetė kvietimą dalyvauti paskutiniuose kampanijos debatuose su varžovu B. Sandersu.

Nors Hilari Klinton beveik neabejotinai laimės Demokratų partijos nominaciją, B. Sandersas atmeta raginimus trauktis ir sako, kad kelias jam vis dar yra atviras. 

Pasak JAV gyvenančio disidento Valdo ANELAUSKO, „pastaruoju metu sklinda gandai, jog Sandersas ruošiasi pasitraukt iš Demokratų partijos ir dalyvauti rudenį rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas. Kas dar įdomiau, atseit, tokią mintį jam davė ne kas kitas, o Trampas!.. Kol kas nėra oficialių patvirtinimų, bet paieškojęs internete radau kelias užuominas. Kaip sakoma, nėra dūmų be ugnies… Manau, čia būtų tiesiog super scenarijus, turint omenyje, kad Sandersas galėtų atimti iš Hilarės Klinton gal net daugiau nei  pusę kairiųjų demokratų balsų. Už Bernie Sandersą juk ir nepriklausomi rinkėjai balsuotų. Nemanau, kad jis rudenį nugalėtų Trampą, bet Hilari Klinton tikrai atsidurtų istorijos šiukšlyne!..“, — interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia V. Anelauskas. 

EP nario, lenkų politiko Janusz Korwin-Mikke nuomone, „Lenkija žūsta, būdama okupuota ES“, ir ji turi nedelsdama palikti Europos Sąjungą, ypač jeigu tai padarys Didžioji Britanija. Dar daugiau, žūsta visa Europa, tvirtina politikas. Jo nuomone, nepasitenkinimas išves žmones į gatves, ir rimta krizė apims Europą ateinančių pusantrų metų eigoje.

Kalbėdamas apie kandidatus į JAV prezidentus, politikas pastebėjo, jog ponios Klinton pergalė „priartins Trečiojo pasaulinio karo pradžią“. O Trampas, nors jis irgi ne dovanėlė, tačiau jo išrinkimas „būtų mažesniu blogiu“. „Ponią Klinton palaiko žydų bendrijos, kurios nemėgsta Irano ir kompanijų gaminančių ginklus. Jūs manote, jog turkai numušė rusų naikintuvą be ponios Klinton žmonių garantijų, kad jiems tas taip ir pasibaigs lengvai?..“ – užduoda klausimą Korwinas-Mikke. Jo nuomone, pretekstas Trečiajam pasauliniam karui gali būti bet koks: ir Ukraina, ir Sirija, ir Taivano nepriklausomybė. Tačiau Lenkijos politikai geriausiu variantu būtų Trampo pergalė, kadangi  jis nenori karo su Rusija.

JAV prezidento rinkimai: kokios permainos laukia Amerikos, pasaulio ir Lietuvos, jeigu pergalę rudenį, „Padėkos dieną“ švęs Donaldas Trampas arba Hilari Klinton — apie tai skaitykite Valdo Anelausko išskirtiniame interviu LL.  

—————————————————————————————————

 

— Pagaliau tapo aišku, respublikonų remiamo Donaldo Trampo konkurentė JAV prezidento rinkimuose bus demokratų kandidatė Hilari Klinton. Kokie jos šansai laimėti rinkimus?

— Vienas humoristas taikliai pastebėjo, Hilari Klinton labiausiai tiktų rinkiminės kampanijos šūkis – „Aš to nusipelniau“. Lygiai kaip mulatas Barakas Obama tapo pirmuoju JAV „spalvotuoju“ prezidentu, taip ir ponia Klinton, matyt, tikisi pasižymėti istorijoje, tapdama pirmąja JAV prezidente moterimi. Būtent tai H.Klinton iš anksto deklaruoja, atseit, jos pergalė prezidento rinkimuose būsianti „istorine visų moterų pergale“… 

Tai bene vienintelis jos rinkėjų balsus pritraukiantis privalumas – „moters korta“. Jokių kitų „nuopelnų“ pas šią demokratų kandidatę nėra ir niekada nebuvo. „Ji neturi nieko kita paklausaus. Atvirai kalbant, jeigu Hilari Klinton būtų vyras, nemanau, kad ji surinktų net 5 procentus balsų. Jeigu ji nebūtų moteris, jos netgi nebebūtų šiose lenktynėse“, – tvirtina Hilari Klinton varžovas Donaldas Trampas.

Visa Klinton rinkiminės kampanijos strategija dabar grindžiama tuo, kad jos pergalė tarytum neišvengiama. Pasitikėjimo savimi Hilarei tikrai netrūksta, matyt, tai persiduoda politikos apžvalgininkams, kurių daugelis čia kažkodėl įsitikinę, jog Hilari Klinton neva lengvai įveiks Trampą ir rudenį bus išrinkta JAV prezidente. Tuo beveik neabejojama!.. Deja, tenka pripažinti, Klinton šansai išties nemaži, nepaisant, kad daugelis amerikiečių labai jos nemėgsta…

— Berods, tai atspindi ir naujausios amerikiečių apklausos: Hilari Klinton laikoma mažiausiai sąžininga ir patikima iš visų esamų ir buvusių šių metų kandidatų, net 57 procentai amerikiečių ją laiko ypač nepatikima ir nesąžininga!? 

— Pasak buvusio Respublikonų partijos kandidato, Kentukio valstijos senatoriaus Rendo POLO, „Hilari Klinton įkūnija tai, kas blogiausia Vašingtono mašinoje: valdžios aroganciją, korupciją, slaptumą, interesų konfliktus ir žlugusią lyderystę“. Iš tikrųjų taip ir yra. Aš pats asmeniškai ją matau kaip išskirtinai pavojingą, atvirai blogą asmenybę. Negaliu nesutikti su Prancūzijos politikės, Nacionalinio fronto lyderės Marinos Le Pen išsakyta nuomone: „Hilari Klinton – tai pats blogiausias variantas iš visų galimų!..“. Su kuo tik pastaruoju metu apie tai kalbėjau, visi laikosi panašios nuomonės.

— Matyt, ne vien tiktai JAV gerai prisimenami žiniasklaidos „išreklamuoti“ nesuskaičiuojami Klintonų šeimos skandalai?!

— Klintonų poros politinę karjerą ir jų asmeninį gyvenimą temdė ne vienas skandalas. Visi puikiai prisimena istoriją su Baltųjų rūmų stažuotoja Monika Levinski. Iš tikrųjų skandalų būta daugybės ir įvairių. Nemažai knygų parašyta apie kaip, pavyzdžiui, Hilari mušdavo savo vyrą prezidentą, arba kaip ji „puošdavo“ Baltųjų rūmų kalėdinę eglutę prezervatyvais ir priemonėmis, skirtomis narkotikų vartojimui. Ypač daug apie visa tai savo knygoje „Unlimitted Access“ („Neribotas priėjimas“) papasakojo Baltuosiuose rūmuose dirbęs FTB agentas Garis Aldričas. Taipogi ant mano stalo dabar guli neseniai pasirodžiusi ir iškart Amerikoje didžiule sensacija tapusi knyga „The Clintons’ War on Women“ („Klintonų karas prieš moteris“), kurią dabar aš skaitau. 

Per susitikimą su rinkėjais Judžino mieste Donaldas Trampas labai aiškiai pasakė, jog būtent Hilari visada buvo savo vyro Bilo Klintono paleistuvystės „įgalintoja“. „Hilari įskaudino daug moterų, kuriomis Bilas pasinaudojo“, – teigė Trampas, tęsdamas savo kritiką H.Klinton už tai, kaip ji reagavo į vyro, buvusio prezidento aferas su kitomis moterimis. „Prisiminkite, ji buvo neįtikėtinai pagiežinga, niekšinga įgalintoja. Tai, ką Hilari  padarė daugybei tų moterų, yra gėdinga!.. Kai kurias iš tų moterų sužlugdė ne jis [Bilas Klintonas], o tai, kaip Hilari Klinton elgėsi su juo po to, kai viskas iškilo į viešumą“, – pabrėžė D.Trampas. 

Jis dar kartą priminė visiems vieną audringiausių laikotarpių Amerikos politikoje, kai prezidento Klintono ir Monikos Levinski skandalas buvo sukaustęs visos šalies dėmesį ir kėlė pasibjaurėjimą. Stažuotojos Levinski ir Bilo Klintono skandalas ilgainiui atvedė net iki prezidento apkaltos proceso. Gal todėl JAV/NATO ir užpuolė tada Jugoslaviją, kad nukreiptų visuomenės dėmesį. Aš pats puikiai visa tai prisimenu…

Jau nekalbant apie tai, kad po to, kai Džordžas Bušas rinkimuose nugalėjo Alą Gorą, išsikraustydami iš Baltųjų rūmų Klintonai ir jų svita tiesiog nusiaubė svarbiausią JAV pastatą, niokodami baldus, virtuvės įrankius, netgi prirašinėdami ant sienų visokių nešvankybių. Apie tai tada rašė net ir „New York Times“.  Paprasti žmonės Klintonų šeimos skandalus vis dar gerai prisimena.

— Berods, būta ir kur kas rimtesnių Klintonų šeimos skandalų,  susijusių su narkotikais?

— Visas Klintonų šeimos gyvenimas – tai virtinė skandalų. Pavyzdžiui, Bilas Klintonas, būdamas Arkanzaso valstijos gubernatoriumi, buvo įsivėlęs į narkotikų kontrabandą ir pats turėjo priklausomybę nuo kokaino. Jo brolis Rodžeris buvo „narkodyleris“, kelis kartus už tai teistas. Tikriausia jis ir supažindino Bilą su savo „kolegomis“, kurie tuo metu gabendavo (aišku, ne be CŽV palaiminimo) didžiuliais kiekiais iš Pietų Amerikos kokainą. Jų lėktuvai su nelegaliu kroviniu leisdavosi Arkanzaso valstijoje esančiame nedideliame Menos miestelio aerodrome. Iš ten kokainas keliaudavo po visą Ameriką. Devintajame XX amžiaus dešimtmetyje būtent iš ten ėmė plisti taip vadinama „krako“ epidemija. Galėčiau apie juodąsias JAV naujausios istorijos dėmes daug pasakyti. Gal kada nors plačiau apie tai pakalbėsime. Ypač jeigu Ameriką ir vėl užgrius nelaimė vardu „President Clinton“!..  

— Nesvarbu, kas ką besakytų, Hilari Klinton, palaikoma Vašingtono, kiaulės akimis sieks šalies prezidento posto. Jos vyrui Bilui Klintonui „pavyko“ aštuonerius metus būti bene pačiu blogiausiu ir skandalingiausiu prezidentu JAV istorijoje. Dabar to paties užsigeidė ponia Hilari . Argi tai ne politinis siurrealizmas?!.. Jūsų nuomone, kodėl amerikiečiai balsuoja už tokius politikierius ir apskritai toleruoja tokį absurdą pačiame aukščiausiame lygmenyje?

— „Paprastiems amerikiečiams reikia čempiono ir aš noriu būti tuo čempionu“, – štai kaip arogantiškai apie save pareiškė buvusi valstybės sekretorė ir pirmoji šalies ponia Hilari. Betgi absoliučiai aišku, dauguma paprastų amerikiečių Klinton „čempionės“ tikrai nenori, jos nepalaiko. Ypač jaunimas. Man labai patiko vienas plakatas, kurį mačiau, kai Oregono valstijoje lankėsi Donaldas Trampas:  „Even Bill Didn’t Want Hillary“ („Net ir Bilas nenorėjo Hilari“). Matyt, turėta omenyje, prezidentas Klintonas buvo neištikimas savo žmonai galimai todėl, kad ji paprasčiausiai bloga žmona. Apie tai rašoma daugelyje knygų, netgi teigiama, kad Hilari – lesbietė, jaunystėje turėjusi romaną su legendinio „bitlo“ Džono Lenono žmona Joko Ono…

Todėl JAV jaunimas masiškai balsuoja už Hilari varžovą Sandersą. Tik pagalvokit, daugiau nei 70 metų amžiaus senukas triuškinančiai laimi jaunimo kategorijoje!.. Net didžioji daugumą jaunų moterų, atmesdamos visus feminisčių raginimus ir, kaip kažkas gerai pastebėjo, buvusios Bilo Klintono administracijoje valstybės sekretorės Madlenos Olbrait grasinimą, jog „pragare yra speciali vieta moterims, kurios nepalaiko kitų moterų“, vis gi nutarė geriau rizikuoti pragaru ir balsuoti ne už Hilari Klinton, o už Bernardą Sandersą. Per apklausas net 80 procentų jaunų moterų iki 30 metų (ir 70 proc. jaunų vyrų) pasisakė už Sandersą!..

Mano nuomone, demokratų kandidatė Hilari Klinton — tai absoliutus blogis, galima sakyti, viso „New World Order“ gyvas įsikūnijimas!.. 

Net dauguma liberalų tai supranta ir todėl H.Klinton bijo, nemėgsta, jaučia jai tikrą alergiją. Dauguma kairiųjų liberalų balsuoja ne už Hilari, o už „Bernie“ (Sandersą). Judžino miestas, kaip esu sakęs, yra Demokratų partijos ir tiesiog apskritai liberalų bastionas, tačiau niekur (pabrėžiu NIEKUR) čia nepamatysi plakatų, raginančių balsuoti už Hilari Klinton!.. Visur, prie visų namų ir ant tvorų matosi prikabinėta daugybė plakatų, remiančių Sandersą. Net protestavusieji Judžine prieš Trampą neremia Klinton, visi yra už „Bernie“. Todėl jis per gegužės 17-tą dieną įvykusius pirminius rinkimus Oregone surinko 56% balsų, net 12 procentinių taškų aplenkdamas savo varžovę Hilari (kuri gavo tik 44% Oregono demokratų balsų). Mūsų mieste tas skirtumas, beje, buvo dar didesniu: Sandersas – 60%, Klinton – 38%

— Tačiau Bernis Sandersas praktiškai neturi jokių šansų JAV prezidento rinkimuose tapti Demokratų partijos kandidatu? 

— Na taip, Hilarės nominacija, kaip ir tos Džamalos pergalė Eurovizijoje, kur viskas iš anksto nuspręsta ir surežisuota. Tiesą sakant, žydelio socialisto Sanderso man kažkiek gaila. Juk jo siūlymai būtų gan nesunkiai įgyvendinami. Pavyzdžiui, vienas juokas tokioje turtingoje šalyje kaip Amerika, pasiekt, kad aukštasis išsilavinimas visiems taptų nemokamu. 

O pas „čempionę“ Klinton pasiūlymų pagerint paprastų amerikiečių gyvenimą apskritai jokių nėra!.. Jai ir tiems „lėlininkams“, kurie už jos stovi ir ją pačią už virvučių tampo, reikia ne „didžios“ Amerikos, jiems reikia viso pasaulio, prispausto po New World Order padu. O į paprastus amerikiečius šitiems „demokratams“ nusispjauti, kaip apskritai į bet kokius žmones!..

— Sakėte, galimas ir toks variantas, kad Sandersas taptų nepriklausomu kandidatu, o gal net oficialiu Žaliųjų partijos kandidatu?..

— Kol kas dar nėra jokių oficialių patvirtinimų. Mano žiniomis, toks „žaliųjų“ pasiūlymas Sandersui tikrai buvo. Žaliųjų partijos buvusi kandidatė 2012 metų rinkimuose Džil Stein parašė jam atvirą laišką, ragindama rimtai pagalvoti apie šį siūlymą. Reikėtų nepamiršti, kokią įtaką demokratų kandidato Alo Goro pralaimėjimui 2000 metais turėjo žaliųjų kandidatas Ralfas Neideris!..

— Ar ne todėl dabar Hilari visai atvirai ir „neokonai“ palaiko,  nominaliai save tapatinantys su respublikonais?

— Pavyzdžiui, įžymusis „neokonas“ Robertas Kaganas komentare dienraščiui „The Washington Post” pavadino Donaldą Trampą „respublikonų Frankenšteino pabaisa“ ir ragino rudenį rinkimuose balsuoti už demokratų kandidatę Hilari Klinton. Kaip žinia, Kagano sutuoktinė, diplomatė Viktoria Nuland pagarsėjo Ukrainoje per Maidaną, ne vien tik sausainius ten dalindama. Ji yra aukšto rango pareigūnė dabartinėje Barako Obamos administracijoje. O ir pats Kaganas yra dirbęs Hilari Klinton patarėju, kai ši vadovavo JAV Valstybės departamentui. „Hilari būtų gerokai mažesnė blogybė už Trampą“, – taip sakė ir kitas žymus „neokonas“, buvęs aukštas Valstybės departamento pareigūnas, už kaip galint agresyvesnę JAV užsienio politiką pasisakantis teoretikas Eliotas Koenas. Šis neokonas D.Trampo išrinkimą prezidentu pavadino „absoliučia Amerikos katastrofa“.

— Turbūt Baltieji rūmai Trampui tikrai nešviečia, jeigu prieš jį sukilo „neokonai“, kurių didžiulė įtaka JAV politikai gerai žinoma? 

— Nenorėčiau užsiimti „būrimais iš kavos tirščių“ ar pranašavimais, juolab kad JAV prezidento rinkimų sistema yra labai sudėtinga. Dabartinės pirmojo etapo pergalės negarantuoja kandidatams beveik nieko, jeigu rinkėjai rudenį neateitų už jį arba už ją balsuoti. Tai vienodai aktualu Klinton ir Trampui. Tad rudenį per rinkimus svarbiausia bus ne ką „neokonai“ apie kandidatus sako ir ką jie palaiko, o daugumos amerikiečių palaikymas.

 Nors, kita vertus, ką labai aiškiai dar kartą parodė sufalsifikuoti Austrijos prezidento rinkimai, jog teisus buvo Stalinas, sakydamas: nesvarbu kaip kas balsuoja, svarbu kas balsus skaičiuoja!..

— Kaip ten bebūtų, jau vien daug kam labai netikėtas Donaldo Trampo dabartinės sėkmės faktas, ko gero, įeis į JAV naujausių laikų istoriją!.. 

— Kokia bebūtų Trampo politinė ateitis, jo šiuo metu pasiekta pergalė išlieka nepaneigiama. Vienas didžiausių Trampo privalumų, visi tai pripažįsta, kad jis nėra profesionalus politikas, todėl gali pritraukti ir tuos rinkėjus, kurie išvis niekada nebalsuoja ir apskritai nesidomi, kas vyksta Vašingtone. Pavyzdžiui, 2012 metais vos 16 procentų balsuoti galėjusių amerikiečių dalyvavo pirminiuose partijų rinkimuose. O šiais metais, jau dabar aišku, nors pirminių rinkimų ciklas dar nepasibaigęs, juose dalyvauja 60 procentų daugiau rinkėjų, ypač iš tų, kurie yra užsiregistravę respublikonais. Tai pats aukščiausias rodiklis nuo 1980 metų, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Ronaldas Reiganas.

Rinkėjų aktyvumas padidėjo todėl, kad žmonės nori balsuoti už Trampą. Oregono valstijoje jis surinko net 67% respublikonų balsų!.. Būtų ir daugiau surinkęs tikriausia, bet kadangi čia balsuojama tik paštu, o biuleteniai rinkėjams buvo pradėti siuntinėti dar prieš Tedui Kruzui ir Džonui Kasičiui pasitraukiant, tai ir jų vardai buvo atspausdinti, tad rėmėjai turėjo galimybę ir už juos prabalsuoti (Kruzas gavo 17% balsų, o Kasičius 16%). Nors tai jau neturi jiems jokios reikšmės.

Donaldas Trampas sėkmingai sutelkė viskuo nusivylusius ir kardinalių permainų trokštančius amerikiečius. Aš tai žinau, nes ne vieną tokį žmogų Oregone asmeniškai pažįstu, kurie niekad nebalsuodavo, o dabar net pirminiuose rinkimuose prabalsavo ir rudenį žada balsuoti, jeigu tik Donaldas Trampas bus kandidatas.

Žodžiu, Amerikos liaudis, paprasti žmonės, kurių „čempione“ vaizduojasi esanti H.Klinton, vadinama „tylioji dauguma“ šiandien palaiko Trampą. Todėl per susitikimą su milijardieriumi Judžine matėsi daugybė tokių plakatų: „The Silent Majority Stands with Trump“. Šimtai, tūkstančiai tokių plakatų matėsi virš susirinkusios minios!..

— Vis tiktai, kokia yra tikroji kandidatuojančio į prezidentus Donaldo Trampo populiarumo priežastis?

— Trampo populiarumo priežastį 2015 metų pabaigoje labai teisingai paaiškino dabartinis JAV prezidentas Barakas Obama: „Ponas Trampas naudojasi amerikiečių, ypač darbininkų klasės, nerimu dėl ateities“. Būtent! Ilgą laiką dauguma amerikiečių jau buvo susitaikę su tuo, kad jų gyvenimo sąlygos negerėja, kad jų vaikai, ko gero, gyvens prasčiau už juos. Buvo susitaikoma ir su milžiniška nelygybe. Tačiau yra toks labai populiarus išsireiškimas: „enough is enough“ (gana yra gana). Štai Donaldas Trampas dabar ir žada visa tai kažkaip pakeisti. Jo pagrindinis tikslas, kaip jis pats daugybę kartų yra sakęs, „Vėl padaryti Ameriką didžią“ (Make America Great). Šis šūkis glosto ausį daugumai amerikiečių. Manau, tai vienas didžiausių Trampo pliusų.

— Kaip suprantu, JAV gyvenantis disidentas Valdas Anelauskas, remiantis Trampą, ilgisi didžios ir  klestinčios Amerikos?

— Nors esu JAV pilietis, nelaikau savęs šios šalies patriotu. Lietuva man, be abejo, vis tiek rūpi kur kas labiau negu Amerika!.. Kita vertus, kadangi aš gyvenu čia, man rūpi ir Amerikos ateitis, nes tai ir mano paties ateitis. Pagaliau juk nuo to priklausys viso pasaulio (tame tarpe ir Lietuvos) ateitis. Todėl aš nesu abejingas tam, ką sako Trampas. Mano supratimu, jis metė iššūkį ne tik visam politiniam isteblišmentui, jis metė iššūkį, galima sakyt, šiuo metu egzistuojančiai Amerikoje Sistemai.

Esu tikras, tiktai tokio masto veikėjas, kaip Trampas, realiai galėtų Amerikoje nusistovėjusią Sistemą pakeisti ar bent jau kažkiek išjudinti. Man labai patinka internete rastas posakis: „Šiandien jau nėra iš tikrųjų nė dešiniųjų, nė kairiųjų, yra tiktai Sistema ir tos Sistemos priešai“… Dabar jau nekalbama apie kapitalizmą, socializmą, liberalizmą ar nacionalizmą, ar dar kitokius „izmus“, visa tai šiandien jau tapo vos ne abstrakcijomis, nes viskas susiliejo į vieną SISTEMĄ. 

— Turbūt nėra lengva paprastiems amerikiečiams efektyviai priešintis tokiai „demokratinei“ Sistemai?..

— Panašiai kaip Lietuvoje, taip ir Amerikoje, protestuojantis prieš SISTEMĄ žmogus rizikuoja, visų pirma, prarasti darbą. Ypač dirbantys kokiame nors valdiškame darbe, pavyzdžiui, valstijos universitete. Bet kokia privati firma disidentą irgi gali atleisti iš darbo akimirksniu. Ateis pirmadienį po kokios protesto akcijos žmogelis į darbą ir neras nė savo kompiuterio, net ir darbo stalo su kėde!.. Mano vienam pažįstamam taip ir buvo: atėjo ryte į darbą ir nerado stalo. Dabar daug kur tarnautojams duoda specialias korteles (panašias į banko kortelę), su kuriom jie atsidaro duris, kai ryte ateina į darbą. Įkiša į duris tą kortelę ir jeigu ji nesuveikia, jeigu durys neatsidaro, tai reiškia – viskas, esi atleistas, gali eiti namo, net nepamatysi, kad tavo stalo jau nėra. O pranešimą apie atleidimą iš darbo vėliau paštu atsiunčia.

— Turbūt todėl, žvelgiant iš šalies, Amerika gali atrodyti labai rami šalis, kur niekas neprotestuoja, visi viskuo patenkinti? 

— Sutinku, toks įspūdis gali susidaryt. Tačiau kiekvienas normaliai mąstantis pilietis aiškiai mato, kokia „svajonių šalimi“ tapo Amerika. Buvo kažkada tokia nepriklausomybės karo laikų daina – „Pasaulis apsivertė aukštyn kojomis“. Taip dabar ir įvyko, nes Amerika per pastaruosius 50 metų patyrė sunkiai įsivaizduojamą radikalią socialinę ir kultūrinę revoliuciją. Galima sakyt, dabar jau prieitas „liepto galas“. Sunku net įsivaizduot, ar begali būti didesnis pasityčiojimas iš amerikiečių nacijos, negu tai, kad kariuomenei vadovaus seksualinis iškrypėlis. Kaip žinia, prezidentas Barakas Obama neseniai patvirtino atviro homoseksualisto Eriko Faningo kandidatūrą į JAV armijos sekretoriaus pareigas – aukščiausias civilio asmens užimamas pareigas kariuomenėje!..

Pavyzdžiui, pabandykit atspėti, kokių parduotuvių Judžino mieste daugiausia: maisto, pramoninių ar ūkinių prekių? Nė vienų, nė kitų, nė trečių. Daugiausia čia tokių parduotuvių, kuriose parduodami narkotikai!.. Kai prieš keletą metų įvykęs Oregono valstijos gyventojų referendumas legalizavo marichuaną, visur čia tarsi grybai po lietaus ėmė dygti narkotikais prekiaujančios parduotuvės. Dabar jų vos ne kiekvienoje gatvėje po dvi – tris, nėra mieste tokio rajono, kur nebūtų galima nusipirkti narkotikų. Ar kas būtų galėjęs pagalvoti, kad šitaip Amerikoje kada nors bus?! Ne tik prieš 50, bet ir prieš dešimt metų niekas nebūtų tuo patikėjęs!..

— Bet jeigu patys amerikiečiai referendume prabalsavo UŽ, tai reiškia, jog daugelis nori, kad narkotiką marihuaną būtų galima legaliai įsigyti ir naudoti?

— Būtent tai aš sakau visada ir visiems: tie jaunuoliai, kurie Oregono universitete prieš mano paskaitas, o dabar prieš Trampą protestavo, jie gi yra buvusių hipių jau ne vaikai, o anūkai, trečia išprotėjusių radikalų karta!.. Pagalvokit, jeigu seneliai ir tėvai visą gyvenimą vartojo narkotikus, tai jų galvose turėjo įvykti smegenų mutacija. Dabartinis jaunimas, ko gero, be „žolės“ gyventi jau negali, todėl masiškai balsavo už marichuanos legalizavimą Oregono valstijoje. Aišku, suveikė ir propaganda nukreipta šia linkme. Čia aš turiu omeny, JAV visuomenę ir apskritai visą pasaulį „apversti aukštyn kojomis“.

— Betgi  nemaža dalis JAV gyventojų aktyviai priešinasi ir balsuoja prieš tokią „pasaulio tvarką“?

— Žinoma, kad balsuoja prieš. Aš pats balsavau prieš narkotikų legalizaciją. Puikiai žinau, koks tai didelis blogis. Tačiau dauguma (56%) prabalsavo už. Amerikiečiai dabar tam tikrais klausimais laikosi skirtingų nuomonių ir yra tarsi pasiskirstę į dvi priešiškas stovyklas: vieni (liberalai) patenkinti įvykusiomis ir tebevykstančiomis permainomis, o kiti (konservatoriai) – ne. Čia jau viskas priklauso (ypač baltiesiems) nuo to, iki kokio lygio esi „užprogramuotas“, kiek išplauti tavo smegenys.

 Netgi prezidentas Bušas jaunesnysis yra pasakęs per savo inauguracinę kalbą, kad Amerikoje tarp žmonių dabar skirtumai būna tokie kardinalūs, jog atrodo lyg gyventume ne toje pačioje šalyje, o tik tame pačiame kontinente. Aš irgi labai aiškiai visa tai matau, pakankamai ilgai čia gyvendamas. Ypač dabar, kai Donaldas Trampas pagaliau kažkiek išjudino „tyliąją daugumą“.

 Man atrodo, nė viena didelė nacija pasaulyje nepergyveno tokio globalaus demografinio, socialinio, kultūrinio poslinkio per tokį trumpą laiką. Apie tai jau anksčiau pasakojau. Tai kardinaliai pakeitė Amerikoje tiesiog viską!..

  „Kad mylėtume savo šalį, reikia turėti kažką, už ką būtų galima ją mylėti“, – kadaise teigė anglų filosofas Edmundas Berkas. Deja, daugeliu atvejų šių laikų Amerikos mylėti tiesiog nėra už ką, net ir čia gimusiems amerikiečiams, baltiesiems amerikiečiams. 

 JAV vis dar išlieka pakankamai galinga pasaulio valstybe. Tačiau didelė galybė nebūtinai reiškia gėrį. Yra nemažai amerikiečių, kurie jau nebejaučia Amerikos kaip savos šalies. Ne mes paliekame Ameriką, sako jie, tai Amerika mus palieka!.. Milijonai baltųjų amerikiečių šiandien jaučiasi visiškai svetimi savo šalyje. Man tenka nemažai su žmonėmis bendrauti, žinau jų pesimistines nuotaikas. Todėl dabar dauguma amerikiečių ir griebiasi už Donaldo Trampo, lyg skęstantysis griebtųsi už šiaudo!..

— Esate sakęs, vis daugiau amerikiečių tampa „vidiniais pabėgėliais“ savojoje šalyje?.. 

— Nenorintys kartu su pasauliu „apsiversti aukštyn kojomis“, yra priversti bėgti, gelbėtis, ieškoti tokios vietos, kur galėtų dar kurį laiką tvirtai stovėti ant žemės. Deja, padėtis visoje Amerikoje sparčiai blogėja, bijau, tuoj paprasčiausiai nebus kur bėgti. Nebent į miškus ar prerijas ir gyventi ten lyg senovės žmonėms, kaip indėnai kadaise čia gyveno…

Amerikoje, deja, taip yra ir niekaip kitaip turbūt jau nebus. Viskas eina tik blogyn, blogyn ir blogyn. Dabar daug kas pripažįsta: Jungtinės Amerikos Valstijos – visai ne ta šalis, kuri buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą ar iškart po jo. Jokia pasaulio nacija, kartoju, neišgyveno tokio masto transformacijos, įvykusios per palyginti trumpą laiką. Pažinojau vieną amerikietį, gimusį 1915 metais, kuris ne kartą man sakė, taip blogai, kaip dabar, Amerikoje dar niekad nėra buvę. Manau, tas žmogus gerai žinojo, ką kalba.

— Tačiau jaunesni amerikiečiai, ko gero, pasakytų atvirkščiai, kad niekada taip gerai nebuvo, kaip dabar?..

— Be abejo, tiems, kurie jau trečioji karta pastoviai rūko marichuaną, labai gera gyventi tokioje Amerikoje. Seksualiniai iškrypėliai irgi taip pasakytų. Negrai pasakytų. Tokie už Donaldą Trampą tikrai nebalsuos!.. Beje, reikia pabrėžti, Trumpą nepalankiai vertina net 85 procentai ispanakalbių (čia vadinamų „lotynų“) ir 80 procentų vadinamųjų afroamerikiečių, t. y. negrų!..

Apie dabartinį Amerikos jaunimą apskritai būtų atskira kalba. Daugelis jų tarsi mutantai. Vakar buvom užsukę į vieną antikvarinių daiktų parduotuvę, kurioje yra didelis bukinistinis skyrius, ten suradau 1951 metų knygą apie tuometinį Oregono valstijos universitetą su daugybe nuotraukų. Pavarčiau ją, pamačiau, kaip tada Amerikoje studentai, apskritai jaunimas atrodė, dauguma balti, gražūs, tvarkingi, rimti. Ir iškart pagalvojau, kaip atrodo to paties universiteto studentai dabar – tuo viskas pasakyta!.. 

Nė Dievas, nė caras, nė galiūnas, šiuolaikinėje Amerikoje turbūt nieko jau nebepakeis, juolab Donaldas Trampas!.. Labai tikėtina, vieną dieną viskas pasidarys taip blogai, kad JAV kils baisus pilietinis karas. Neabejoju, taip tikrai bus, nes viskas link to dabar eina…

— Gal grįžkime prie kandidatų į JAV prezidento postą, ar iš tikrųjų Donaldas Trampas, priešingai negu Hilari Klinton,  yra nuo dabartinės Sistemos visiškai nepriklausomas? 

— Trampo kandidatūra sukėlė tiek daug triukšmo todėl, kad jis nevaldomas nei partijų, nei specialiųjų interesų grupių. O juk nevaldomi žmonės labiausiai nepageidaujami Vašingtone. Be to Trampo niekas nefinansuoja iš šalies! Ekscentriškasis turtuolis atvirai prisipažįsta turįs kalnus pinigų (pasak žurnalo „Forbes“, Trampo turtas realiai siekia apie 4,5 milijardo dolerių). Jis tvirtina, kad turi pakankamai lėšų ir pats gali finansuoti savo rinkimų kampaniją. „Nesikreipiu į lobistus ar paramos davėjus, man to nereikia“, – ne kartą yra sakęs Trampas. Tuo tarpu Hilari Klinton gavo 8 milijonus dolerių iš pasaulio filantropu besiskelbiančio Džordžo Sorošo. Jau vien tai daug ką pasako!.. 

— Tad nieko keisto, kad  vadinamasis „isteblišmentas“ ne tik nekenčia Trampo, netgi  jo bijo? 

— Pasirodė šimtai straipsnių ir komentarų, pranašaujančių JAV apokalipsę, jei Donaldas Trampas užimtų šalies Prezidento postą. Virtinė svarbiausių JAV laikraščių, „The New York Times“, „The Los Angeles Times“ ir „The Washington Post“ savo vedamuosiuose skelbė isteriškus perspėjimus dėl rimtų padarinių, kuriuos gali sukelti D.Trampo išrinkimas prezidentu. Sakoma net, jog Donaldas Trumpas – tai dinamitas po Amerikos pamatais!..

 Visoje šalyje prasidėjo dar neregėto masto vieno žmogaus juodinimo kampanija. Dabar jie demonizuos Trampą 24 valandas per parą: Trampas toks ir anoks, Trampas – tai bomba. Pasakys ciniškiausią melą, kad tik išgąsdintų jo rinkėjus.

— Tačiau respublikonai dabar, matyt, jau neturi kitos išeities, jiems teks Donaldą Trampą nominuoti kandidatu?

— Nors pati Respublikonų partija dalinai laikosi vadinamojo „vienuoliktojo įsakymo“, kurį kažkada suformulavo prezidentas Ronaldas Reiganas: „Neatsiliepk blogai apie jokį kitą respublikoną“, bet aukšto rango partijos pareigūnai visą laiką stengėsi (tebesistengia) sužlugdyti D.Trampo ambicijas, laikydami jį svetimkūniu, kuris neva užgrobė Respublikonų partijos pirminių rinkimų kampaniją. Tarkim, respublikonų nominantas 2012 metų JAV prezidento rinkimams Mitas Romnis, pralaimėjęs tada Obamai, neslepia darysiąs dabar viską, kad sulaikytų Trampą nuo galutinės pergalės. Klausimas tik, ar jie turi pakankamai susitelkimo, politinės valios ir išteklių tai įgyvendinti? Juolab, juk dauguma eilinių respublikonų palaiko Trampą. 

Dabar pastebima nauja tendencija: Trampui pademonstravus tokius puikius rezultatus, prie jo pradeda šlietis jau net ir respublikonų elito atstovai, kurie anksčiau jį ignoravo ar netgi atvirai buvo prieš Trampą. Pavyzdžiui, jis jau sulaukė žinomos respublikonų figūros, buvusios kandidatės į viceprezidento postą, Saros Palin palaikymo. Nors buvusi Aliaskos gubernatorė per paskutinius metus politikoje aktyviai ir nedalyvavo, ji vis dar yra labai mėgstama Respublikonų partijos ir puikiai žinoma visoje Amerikoje. Taipogi Trampą palaiko buvęs respublikonų kandidatu per 1996 metų rinkimus Bobas Dolas (pralaimėjęs Bilui Klintonui), buvęs viceprezidentas Dikas Čeinis, buvęs JAV Atstovų rūmų spykeris Niutas Gingričas. Kaip nebūtų keista, netgi senatorius Džonas Makeinas sakė palaikąs Trampą!.. Tai jau tiesiog neįtikėtinas dalykas. Šį sąrašą galėčiau tęsti. 

Respublikonų partijos vadovybė supranta, jei Trampas netaptų jų kandidatu, nors laimėjo daugiausia pirminių rinkimų, nemažai jo rėmėjų, jausdamiesi apgauti ir išduoti, gali nepalaikyti apskritai jokio Respublikonų partijos kandidato per lapkričio rinkimus. Beje, Trampas paskelbė, jei respublikonai jo nenominuotų, jis kandidatuos ir be partijos. O paskui dar perspėjo, kad Amerikoje gali kilti riaušės, jeigu jis nebūtų paskirtas respublikonų kandidatu į prezidento postą!..

— Ką gi, belieka palaukti birželio 7 dienos, pirminių rinkimų sezono pabaigos, o tada?.. 

— Liepos 18-21 dienomis įvyks ir Respublikonų partijos suvažiavimas, kurio metu pagaliau paaiškės, taps D. Trampas kandidatu ar netaps. Tačiau ką aš dar norėčiau pabrėžti: net jeigu Donaldas Trampas taptų respublikonų kandidatu, o paskui nugalėtų Hilari Klinton, laimėtų rinkimus ir iš tikrųjų taptų JAV prezidentu, TAČIAU prisiminkime, kas atsitiko Lietuvoje, kai Rolandas Paksas, toks pat kaip Trampas, NESISTEMINIS politikas, priešingai išankstinėms prognozėms, gan netikėtai laimėjo Prezidento rinkimus!.. Amerikoje tokiu atveju gali atsitikti kažkas dar baisiau. „Jeigu Trampas laimės rinkimus, tai jam neleis užimti ofiso Vašingtone. Aš manau, CŽV jį nužudys“, – tokią JAV prezidento rinkimų atomazgą prognozuoja vienas žymiausių Amerikos disidentų, buvęs finansų ministro pavaduotojas Ronaldo Reigano administracijoje Polas Kreigas Robertsas. Bijau, kad šie patyrusio politiko žodžiai netaptų pranašingais…

 

                                                                                                       (Laukite tęsinio)

—————————————————————————————————-

 

 

Facebook komentarai
Back To Top