skip to Main Content

Dingusio Mongolo “našlė“ reketuoja Henriko Daktaro šeimą per teismus

Kristina Sulikienė

Spauda iškilmingai pranešė, jog „baisiausiam visų laikų nusikaltėliui“, kuriam matyt niekaip neprilygsta antradienį „susemti“ „kamuoliniai“, buvo priteistas žalos atlyginimas, nes dingusiojo ir niekada neraso Mongolo „našlės“ sūnus „patyrė išgyvenimų dėl tėvo trūkumo“.

Labai keista, kad teismas kreipė dėmesį į melagingą ieškinio formuluotę.

Dar Klaipėdos apygardos teisme „našlė“ liudydama apie savo šventą vyrelį, dėl kurio netekties neva patyrė baisias traumas, ir dėl to Henrikas Daktaras ir jo šeima privalo atlyginti, parodė:

„R. Ganusauskas vartojo narkotines medžiagas, bendravo su tam tikrų žmonių grupe. /…/ R. Ganusauskas buvo APŠAUDĘS MANO BUTO DURIS, nes prašė, kad grįžčiau gyventi į namą“. 2012 01 09-11 teismo posėdžio protokolas, byla Nr. 1-42-382-2012.

Vyras, kuris vartoja narkotikus, ir kaip aiškina moteris, turėjo bendrininkus, kurių ji nenorėjo matyti, todėl išsikraustė į butą, kurio duris apšaudė „mylintis vyras“, dabar reikalauja žalos atlyginimo, kad narkomanas, ir turintis polinkį žudyti, neva buvo pats nužudytas, todėl ji negali sulaukti naktimis romantiško buvusiojo tratėjimo iš automatų į buto duris, arba matyti savo mylimą vyrelį „apsitorčinusį“, todėl sūnus, negalėdamas sekti tokiu puikiu pavyzdžiu, ir patyrė žalą, kurią teismas jau įvertino – narkomano ir mėgstančio apšaudyti duris tėvo praradimas – 45 000 eurų žala. 

Įdomu ir tai, kaip „našlė“ „įrodinėjo“ tariamą žalą. Ieškiniui pareikšti yra skirta 3 metai, tačiau ieškinys pareikštas nesilaikant senačių – praėjus 25 metams po asmens dingimo. Niekas nė nežino, kas jam nutiko, nebuvo skelbiama jokia paieška, nėra gautas nei vienas dokumentas, o civilinė byla dėl pripažinimo mirusiu savaime neįrodo, kad žmogus miręs, o tuo labiau – nužudytas.

2005 metais apklausiama tyrime „našlė“ atsisakė teikti civilinį ieškinį. Vadinasi, jau 2005 metais žinojo apie šią galimybę, jai buvo pasiūlyta, todėl suėjo ieškinio pateikimo senatis. 

Kitas liudytojas toje pačioje byloje nurodė:

„Rimas daug metų turėjo problemų su teisėsauga. Kad jo ieško, nežinojau“.

Mongolas buvo įtariamas žmogžudystėmis. Dabar, panašiai kaip Garliavos epopėjos bylose, iš nusikaltėlių padaromi šventieji, o jų šeimos nariams priteisinėjamos nenormalios sumos.

„Našlė“, kad įrodytų, jog sūnus sutraumuotas psichiškai dėl tėvo žūties, pateikė dokumentus į teismą, iš kurių matyti, jog sūnus labai bijojo jos, yra net šokęs per langą ir nuo jos pabėgęs.

Kad santykius su vyru aiškindavosi su automatais – skaitėme jau aukščiau, nieko neiškraipome, išį „našlės“ žodžių parašyta, iš baudžiamosios bylos – perrašyta, baudžiamosios bylos numeris 1-42-382-2012, teisiamojo posėdžio protokolas Klaipėdos apygardos teisme 2012 01 09,10,11 d.

Dar pavyko sužinoti, jog namuose ji stengdavosi vadovauti, todėl neapsikentusi despotės motinos, ją paliko ir vyriausioji dukra, kuo greičiau bėgo iš namų, ir pradėjo savarankišką gyvenimą.

Teismas, kai pamato „Henrikas Daktaras“, „turi teisę“ nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų, nieko nevertina ir netikrina. Nutartyje juk ir galėjo tiesiai parašyti – žala priteisiama, nes našlė patyrė sunkią psichologinę traumą, kad nebegalėjo muštis ir šaudytis su savo narkomanu vyru. Visi suprastume. O dabar teismo sprendimas, kurio Henrikas Daktaras dar nematė, nes po 9 metų pertraukos leista normaliai praleisti laiką su žmona Ramute Daktariene sprendimo paskelbimo dieną, nemotyvuotas, nelogiškas, jis neatitinka aplinkybių.

O ir Mongolas nėra nužudytas. Tik teisėsaugai labai patinka tyčiotis iš savęs. Jau sukūrė šios bylos hibridą – apkaltino baikerį kažkokio Kumpio nužudymu, ir liepė prisipažinti. 

Kai visuomenė tylėjo ir akis buvo užmerkusi į Henriko Daktaro kančią, kai jis pasodintas BE NUOSPRENDŽIO (2016 06 16 Lietuvos Aukščiausiojo teismo 7 teisėjų kolegija, išteisindama kitus „susivienijimo narius“ ir PRITAIKYDAMA SENATĮ nei žodžio apie 2 Henriko Daktaro kasacijas neužsimena, tarsi jis nebūtų apskundęs Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio – taigi, jau antrus metus kalinys laukia, kad LAT pastebės šią klaidą, surengs posėdį, ir pagaliau jo kasacijas išnagrinės…), už kažkokias dvi dvasias, ir be to, absoliučiai suėjus visiems įmanomiems senačių terminams (Mongolo „nužudymo“ apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2008 12 25).

Gėda teisėjams, gėda teismams. Gėda Daliai Grybauskaitei. Gal ją pačią kada teis be senaties už visas šias aferas, tada galės dejuoti. 

2016 06 16 LAT net septynių teisėjų nutartį pamačius, nebesupratau, kur gyvenu – juk net pirmo kurso studentas suprastų, jog nutartyje yra labai baisi klaida – joje iš viso nieko nepasisakyta apie Henriko Daktaro kasacijas. Tačiau spauda pranešė „teismas paliko bausmę iki gyvos galvos“. Kad paliktų bausmę, turėjo priimti sprendimą. Iki šios dienos 2016 06 16 Lietuvos Aukščiausiojo teismo NEPRIIMTA NUTARTIS nėra ištaisyta, nėra surašyta nutartis dėl Henriko Daktaro kasacijų.

Žinote, kodėl? Nes ir jam, kaip kitam „poddelnykui“ suėjusi absoliuti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Todėl LAT pasirinko kaip kokioj 2 klasėje – tiesiog pabėgti iš pamokų. Bet tai labai žema, ir rodo visišką teisinį embicilumą. O visuomenės – nebrandumą, kad visiškai nesidomi, kaip vyksta tokios rezonansinės bylos. Kad ten pasirenkamas taktika – nenorime, ir nepriimsime sprendimo, ir nieko jūs mums nepadarysite. 

Jeigu kas skaito ir domisi, tai galima  2016 06 16 nutartį rasti netgi internete, ir pasižiūrėkit, kur ten rezoliucinėje dalyje ką nors nusprendžia, jog Henrikui Daktarui reikia sėdėti iki gyvos galvos? Ta grafa tuščia. Tačiau toliau parazituojama iš bylos, kurioje teisėjų septynetas atsisakė priimti sprendimą, ir teigiama, jog yra nustatyta, jog jis žudikas, ir todėl reikia atiminėti turtą, o geriausia tai žmonos. Gedinti „našlė“ pareikalavo areštuoti žmonos turtą, teismas atmetė, nes įstatymai nenumato kolektyvinės civilinės atsakomybės. 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top