skip to Main Content

Delfi.lt praneša, kad Neringa Venckienė nurodė nužudyti Joną Furmanavičių dėl  meilės be atsako

 

Aurimas Drižius

 

 

Vakar delfi.lt parodė tokią gana nuotaikingą laidą, į kurią pasikvietė nužudyto Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus seserį Sigintą Uogintienė bei jų šeimos advokatą Valdemarą Bužinską

 https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/furmanaviciaus-sesuo-po-laidotuviu-buvau-uzejusi-pas-venckiene-ir-tiesiai-paklausiau-ar-ji-nekente-mano-brolio-ar-ji-mylejo.d?id=82876679

Laidos vedėja D. Žeimytės atkakliai klausinėjo laidos dalyvių, kas gi buvo visų tų Kauno pedofilijos bylos žudynių organizatorius ir kieno plaukuota ranka stovėjo už šių nusikaltimų. Buvo užduotas ir klausimas ir apie tikėtiną visų šių žudynių motyvą – neva Neringa Venckienė nurodė savo broliui nušauti jos kolegą teisėją J.Furmanavičių dėl meilės be atsako.

D.Žeimytės klausimas buvo suformuotas taip : „Bet tai susiję su kažkokiais asmeniniais dalykais? Visokiausios versijos svarstomos viešojoje erdvėje – kad galbūt buvo užgautos kažkokios Neringos Venckienės moteriškos ambicijos?“

Į ką S. Uogintienė atsakė : Tarp kitko, po laidotuvių buvau užėjusi, tiesiogiai paklausiau: ar jūs nekentėte savo kaimyno Jono Furmanavičiaus, ar jūs mylėjote jį, ar norėjote jam už kažką atkeršyti? Ji man atsakė: „kur jūs buvote anksčiau, kodėl neatėjote? Būtume atsivedę mergaitę, ir būtume viską išsiaiškinę.“ Bet kad aš tos Venckienės nepažinojau, nežinojau, kad tokia yra“.

Beje, N.Venckienė savo knygoje rašo, kad ta pati S.Uogintienė su žurnalistu V.Gaiveniu filmavosi Kauno apygardos teismo koridoriuose ir slaptais mikrofonais įrašinėjo pokalbį su manimi jos darbo kabinete. S.Uogintienė niekur nepateikė šio slaptą daryto garso įrašo – aut. Pastaba.

 

S.Uogintienė pasakojo, kad „Bet juk viskas prasidėjo nuo šmeižto, kurį organizavo Venckų šeima. Kaip tik šios bylos metu žiniasklaidos atstovas, žurnalistas, liudijo, kaip jis buvo pakviestas „Kauno dienos“ redakcijoje ir jam buvo nurodyta pradėti štai tokį žurnalistinį tyrimą, kuris susijęs su Furmanavičiaus nusikalstama veika. Tai buvo pati šio šmeižto pradžia. Turiu pasakyti, kad ši šmeižto byla buvo ištirta, tiesa, ją buvo bandoma paslėpti, nukentėjo tiriantis prokuroras, paskui iš generalinės prokuratūros ši šmeižto byla buvo permesta į Vilniaus prokuratūrą, galiausiai – į Šiaulius. Šiaulių prokuratūra, išnagrinėjusi visą medžiagą, vis dėlto pripažino, kad šmeižtas buvo organizuotas ir gyvam, ir mirusiam, ir pritaikė straipsnius. Šis pradėtas ikiteisminis tyrimas su kitomis bylomis tebeguli Kauno apygardos prokuratūroje, niekas į ją nebekreipia dėmesio ir mus visą laiką guodė, kad kai grįš šmeižto pradininkė, tai bus nagrinėjama. Kaip matome, visos prokurorų ir mūsų pastangos, surinkta medžiaga nebeturi reikšmės. Buvo apkaltintas žmogus, kuris gyvenime nebuvo matęs tos mergaitės, Stankūnaitės, nežinojo, kad yra tokia šeima, nebuvo susijęs su jokiu Ūsu. Vienintelė pažįstama – kaimynė, kolegė Neringa Venckienė“.

Vis dėl to pataisome ponią S.Uogintienę – viskas buvo šiek tiek kitaip. Pedofilijos byloje nėra jokių net užuomazgų tos tariamai be atsako likusios N.Venckienės meilės J.Furmanavičiui. Priešingai – byloje užfiksuotas tik neslėpiamas N.Venckienės pasišlykštėjimas jos dukterėčią prievartavusiais pedofilais.

Dar daugiau – laidoje nieko nepasakyta apie tai, kad pedofilų auka Deimantė Kedytė kaip vieną iš savo prievartautojų atpažino teisėją Joną Furmanavičių. T.y. iš byloje esančio D. Kedžio pateikto vaizdo įrašo (181., b.l. 12), mažametės nukentėjusiosios įstatyminis atstovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis bei atsižvelgdamas į mažametės dukters pasakojimus apie tai, kad seksualinės prievartos veiksmus prieš ją atliko trys asmenys, kurių vardai Andrius, Jonas ir Aidas, pateikė mergaitei dvidešimt keturias į baltą voką netvarkingai sudėtas vyriškos lyties asmenų nespalvotas, vienodo dydžio fotonuotraukas.

Mergaitei paėmus nurodytą voką, D. Kedys jos klausia: „Tu čia žinai, ką turi atpažinti?“ Mergaitė klausia: „Nu?“ D. Kedys: „Turi atpažinti Andriaus Ūso draugą“. Mergaitė pasitikslina: „Joną?“

Nukentėjusioji pradeda pati savarankiškai traukti iš jai pateikto pašto voko nuotraukas ir savo nuožiūra išdėlioja jas ant stalo, pagal jai patikusią struktūrą ir eiliškumą.

  1. Kedys tuo metu jai sako: „Ar čia jis yra, ar nėra, parodysi, gerai? Pirma dabar tas nuotraukas visas išdėliok gražiai“. Tėvas prašo mergaitės išdėlioti visas fotonuotraukas ir kol kas į jas nežiūrėti.

Mergaitė išdėlioja nuotraukas į tris eilutes. Tada tėvas jai sako: „Dabar atidžiai į visas žiūrėk. Taip, visas žiūrėk tas nuotraukas. Nu, visas peržiūrėk. Peržiūrėk, peržiūrėk ir ar atpažinsi, ar ne, kuris čia tasai Jonas, Andriaus Ūso draugas? Nu, kuris?..“

Išgirdus tėvo klausimą, mergaitė paima antroje eilėje (vidurinėje) esančią trečią nuotrauką, kurioje pavaizduotas Jonas Furmanavičius, padeda ją atskirai nuo kitų ir pasako: „Jo čia yra. “

Tada tėvas dar kartą klausia : „Kaip jo vardas?“ Mergaitė atsako : „Jonas“

D.Kedys vėl klausia : „Šitas Jonas tikrai“. Mažoji neabejoja : „Jo“.

 

 

Jono Furmanavičiaus pėdsakai pedofilijos istorijoje

Savo knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“ Neringa Venckienė rašo, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras B. Maculevičius teigia, jog jo metu nebuvo gauta jokių Įrodymų, patvirtinančių L. Stankūnaitės, V. Naruševičienės, A. Ūso ir J. Furmanavičiaus tarpusavio ryšius. Be to, prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, esą J. Furmanavičius su nurodyta nusikalstama veika buvo siejamas dirbtinai.

„Tačiau tai, mano įsitikinimu, ne tik neatitinka ikiteisminio tyrimo medžiagos, bet yra ir visiškai nelogiška išvada, – teigia N.Venckienė, – norint nustatyti galimų įtariamųjų tarpusavio ryšius arba juos paneigti ikiteisminio tyrimo metu, būtina atlikti nors elementarius ikiteisminio tyrimo veiksmus. kuriu metu tokie duomenys galėtu būti gauti. Akivaizdu, kad atliekant ši ikiteismini tyrimą to piktybiškai nebuvo padaryta!..

Susipažinus su teismine baudžiamųjų bylų praktika, akivaizdu, kad net nepilnamečiai asmenys, ketinantys daryti ar darantys nusikalstamas veikas, keičia mobilaus ryšio telefonų (MRT) naudojamas SIM korteles, siekiant apsunkinti galimybę nustatyti jų tarpusavio ryšius, o taip pat išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas.

Jonas Furmanavičius naudojosi 11 telefonų numerių

Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nusikalstamas veikas prieš mažamečius galėjo padaryti asmenys, puikiai susipažinę ne tik su LR BPK normomis, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismine praktika, bet ir su operatyvinės veiklos metodais. Todėl yra pagrindo manyti, kad bendraudami tarpusavyje, jie galėjo keisti MRT naudojamas SIM korteles, tarpusavio ryšiams pasirinkdami išankstinio apmokėjimo SIM korteles (Omnitel „Extra“, Bitė GSM „Labas“ ir t.t.).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog įtariamasis A. Ūsas naudojosi MRT, kurių abonentiniai numeriai : 8-676-10800, 8-610-20800, 8-676-10801, 8-676-10808; L. Stankūnaitė – 8-605-48548, 8-620-40485, 8-685-85988, 8-657-77722, 8-674-36685; V. Naruševičienė – 8-657-77787; J. Furmanavičius – 8-687-17561, 8-652-00208, 8-681-92589, 8-618-20941, 8-652-79003, 8-620-54698, 8-655-62104, 8-685-25022, 8-687-70002,8-687-70000, 8-685-25022.

N.Venckienė prašė pateikti visų šių pokalbių išklotines, tačiau prokuratūra atsisakė tai padaryti – dar blogiau, sunaikino visus minėtų telefonų pokalbių išklotines, kurių buvo net devyni tomai.

„Šiame tyrime minimi asmenys, galimai padarę nusikalstamas veikas prieš mažamečius, naudodavosi vis kitomis MRT SIM kortelėmis, kadangi net nebandant nustatyti jų naudotų MRT aparatų IMEI numerių ir juose naudotų SIM kortelių skaičiaus bei jų abonentinių numerių, buvo nustatyta net 20 (dvidešimtį jų naudotu SIM kortelių numeriu!.., – teigia N.Venckienė, – jau vien šie duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nurodyti asmenys dažnai keisdavo MRT naudojamas SIM korteles. Kadangi MRT IMEI numeriu nustatymas sudaro realią galimybę jų pagrindu nustatyti MRT naudotu SIM korteliu numerius, šis procesinis veiksmas praktiškai laikytinas vienu informatyviausiu, siekiant nustatyti galimu įtariamųjų tarpusavio ryšius.

Atsižvelgdamas j tai, mažametės nukentėjusios įstatyminis atstovas D. Kedys nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prašė nustatyti galimų įtariamųjų naudotų MRT IMEI numerius, bei juose naudotų SIM kortelių numerius, taip pat išreikalauti jų įeinančių ir išeinančių skambučių suvestines. Tačiau iki šio momento dėl visiškai nesuprantamų priežasčių to nebuvo padaryta. Faktiškai, net neargumentuojant tokio pareigūnų neveikimo, nors šis procesinis veiksmas nereikalauja nei daug laiko, nei daug materialinių sąnaudų!..

Toks PIKTYBINIS vengimas atlikti nesudėtingą, bet informatyvų procesinį veiksmą, kuris leidžia nustatyti galimų įtariamųjų tarpusavio ryšius, niekaip nepaaiškinamas ir laikytinas piktnaudžiavimu tarnyba, galimai siekiant padėti išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn asmenis, padariusius nusikalstamas veikas prieš mažamečius.

Nors šis klausimas buvo keliamas, paduodant skundą dėl prokuroro R. Šileikos 2010-01-26 nutarimo, į jį prokuroras B. Maculevičius 2010-02-23 nutarime iš esmės nieko neatsakė.

Prokuroras R. Šileika mano prašymą pateikti išklotines ATMETĖ, teigdamas, esą NENURODŽIAU, kokias aplinkybes jos gali nustatyti, – teigia N.Venckienė, – susipažinus su visuomenės informavimo priemonėse (internete) plačiai publikuojama infonnacija apie pedofiliją, akivaizdu, jog asmenys, turintys tokį potraukį, tai slepia ir dažniausiai šis polinkis neišaiškinamas net per visą jų gyvenimą, nors pastarieji būna vedę ir patys turi mažamečių ar nepilnamečių vaikų. Vien vertinant šias aplinkybes akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta galimų įtariamųjų draugų apklausa, deklaruojant, jog taip siekiama nustatyti jų polinkį į pedofiliją, yra ne kas kita, kaip išsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo imitacija, realiai negalinti duoti jokių duomenų, patvirtinančių galimų įtariamųjų kaltę padarius nurodytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog galimų įtariamųjų tarpusavio ryšys iki šiandienos nenustatytas dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo, tai yra, dėl būtinų ir informatyvių procesinių veiksmų neatlikimo, o ne dėl to, kad tokio ryšio tarp galimų įtariamųjų nebuvo.

Be to. visiškai neįvertinti įrodymai, kad tiek aš. Neringa Venckienė, tiek mano brolis Drąsius Kedvs įtariamąjį pedofilą Andrių Ūsą ir Joną Furmanavičių matėme kartu. Mano brolis buvo išsiaiškinęs, kad A. Ūsas ir J. Furmanavičius bendrauja.

  1. Stankūnaitė kalbėjo apie J. Furmanavičių kaip apie savo pažįstamą

Tą aplinkybę, kad J. Furmanavičius buvo pažįstamas su L. Stankūnaite, neginčijamai patvirtina ir byloje esantis 2009-10-05 telefoninis pokalbis, užfiksuotas 11:01:06 taip L. Stankūnaitės (MRT 8-657-77722) ir V. Naruševičienės (MRT 8-65777787).

  1. Stankūnaitė skambina V. Naruševičienei ir jai sako: „Girdėjai naujieną?“
  2. Naruševičienė atsako: „Kokią?“
  3. Stankūnaitė: „Teisėjas Furmanavičius nušautas puse devynių ryte“.
  4. Naruševičienė: „Ką?“
  5. Stankūnaitė: „Jo, puse devynių, čia senamiesty. Ir man jau (neaiškus žodis) policija sako jau, atvažiuos, aišku, čionais ir klausia, ką aš veikiu ir panašiai, žinai, ir sako reikės išsikviest, žinai, nes sako jau, žinai, ir jums sako gresia pavojus. Normaliai? “
  6. Naruševičienė: „Nu. Ką aš sakiau. Jam stogas jau važiuoja, žinok“.
  7. Stankūnaitė : „Nu“.
  8. Naruševičienė: „Eik tu sau“.
  9. Stankūnaitė: „Tai dabar laukiam vedėjo, žinai, turi atvažiuoti, nes nežinom, čia mergaitę, žinai, kaip čia atiduoti dabar. Tai žiūrėsim. Spręsim čia tą reikalą“.
  10. Naruševičienė: „Tai iš kur man čia žinoti, sakai žinau, tai net nežinau“.
  11. Stankūnaitė: „Tai ką žinau, man iš „Srovių“ paskambino Kudabienė irgi. advokatė. Čia taigi Delfy parašyta, paskaityk“.
  12. Naruševičienė: „Matai, aš jau išeidinėju iš namų, jau važiuoju Janą pasiimt“.
  13. Stankūnaitė: „Oi… Įsivaizduoji..“.
  14. Naruševičienė: „Eik tu sau“.
  15. Stankūnaitė: „Eina nachui, aš, aš jau iš pradžių išsigandau, kad pagalvojau žinai, (neaiškūs žodžiai, galimai – kas sugalvojo?). Pati supranti“.
  16. Naruševičienė: „Nu tai jau jo“.
  17. Stankūnaitė: „(neaiškus žodis) atsimeni, kaip man būrėja pa¬sakė, kad nušaus per (neaiškus žodis, galimai – šiuos ar šešis) metus kažką iš pažįstamų rato?“
  18. Naruševičienė: „Atsimenu, atsimenu“.
  19. Stankūnaitė : ,J\u (neaiškus žodis)“.

Tik po to, V. Naruševičienė suprasdama, kad jų pokalbio gali būti klausomasi, suskumba gelbėti situaciją, sakydama: „Nu tai čia tu jo nepažįsti. Tiktai tiek, kad jisai įveltas į tą byla, žinai. Bet tai, kaip nori pasakyt, iie jokio judesio nedarys, aš nesuprantu

Tą aplinkybę, jog tokiu būdu bandoma nuslėpti ryšį su J. Furmanavičiumi akivaizdžiai iliustruoja V. Naruševičienės pavartotas žodis „žinai“, kurio pasirinkimas minėtame sakinyje visiškai nelogiškas. Analizuojant nurodyto sakinio konstrukciją, akivaizdu, kad žodis „žinai“ pavartotas siekiant įspėti L. Stankūnaitę, kad ji daugiau nekalbėtų apie santykius su J. Furmanavičiumi.

Ryšys tarp galimų prievartautojų

Iš byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų (19 tomas, b.1.157-182), nors ir padarytos tik kelios šių įrašų stenogramos (Andriaus Ūso iš 1723 įrašų padaryta 13, Laimutės Stankūnaitės iš 1181 įrašo padaryta 9, Violetos Naruševičienės iš 1245 padarytos tik 3 įrašų stenogramos), akivaizdu, kad tarp galimai mažametes prievartavusių asmenų Andriaus Ūso, Laimutės Stankūnaitės ir Violetos Naruševičienės bei Jono Furmanavičiaus yra neabejotinas ryšys, kurį šie asmenys neigė.

Įrašo Nr. 1162. A. Ūso pokalbis taip pat patvirtina, kad A. Ūsas ir F. Furmanavičius buvo susiję:

  1. Ūsas: „Per visus galus ardosi, ieško ir per Vilnių, ir per Kauną, ir dar pora teisėjų surado Kaune, savo priešų. Net nežinau“.

Moteriškas Balsas: „Ne, tai tu man sakei, vieną tai žinau, ką – Joną“.

Iš tokio pokalbio akivaizdu, kad A. Ūsas pažįstamas su Jonu Furmanavičiumi, bendrauja su kažkuriais Kauno apygardos teismo teisėjais“ (19 tomas, b.1.165 antroji pusė).

Įrašas Nr. 43. 2009-09-07 Violetos Naruševičienės pokalbis su S. Stankūnu:

  1. Naruševičienė: .Ko ta Neringa, sesutė, ko dabar negina jo? Ko patepė slides? Ten niekas su ja jau tam teisme net nešneka, į posėdžius niekas neina su ja“ (19 tomas, b.l. 178).

Iš tokio V. Naruševičienės pokalbio akivaizdu, kad tam tikrą informaciją apie Kauno apygardos teismo teisėjų tarpusavio santykius ji gauna būtent iš Kauno apygardos teismo teisėjų, kur dirbo ir J. Furmanavičius..

Pradingo pokalbių išklotinės

Be to, B. Maculevičiaus nutarime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos įtariamųjų mobilaus rvšio telefonu abonentu pokalbiu išklotinės. Jos išanalizuotos, tačiau jokiu duomenų, susijusių su šiuo ikiteisminiu tyrimu, negauta. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokių išklotinių šioie ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Su jomis proceso dalyviams nebuvo leista susipažinti.

 

 

Įdomus ir D.Žeimytės klausimas apie Furmaavičiaus „stogą“: – Bet čia kalbame apie labai rimtus dalykus – teisėjo nužudymas. Vien tai neleidžia žiūrėti pro pirštus į patį nusikaltimą. Ir vis dėlto labai daug detalių parodo, kad ne viskas buvo atlikta, arba buvo nenorima priimti kažkokių sprendimų ar atlikti tam tikrų veiksmų. Tad čia be dirigento iš aukščiau, vadinamo „stogo“, tikrai nebuvo galima daryti tam tikrų sprendimų. Kaip jūs galvojate, kas čia galėjo būti?

 

  1. Uogintienė: Man, eiliniam žmogui, labai sunku pasakyti. Bet kad tai buvo politinis aktas, kad buvo suinteresuoti žmonės – vėliau matėme, kaip viskas vyko ir kokia priedanga buvo organizuota. Net ir tada buvo aišku, buvo leista išvykti. Juokinga, čia svarsto atimti jos kaip teisėjos statusą, ir jos jau nėra. Tai kertant sieną… Čia lyg sukurta tragikomedija, kuri vyko realiai gyvenime. Aišku, mano brolis neturėjo „stogo“. Šį darbą jis labai mylėjo, gerbė, buvo atsidavęs. Jis išsikovojo visa tai nuoširdžiu darbu. Kai jį paskyrė – jo kandidatūra į šį Kauno apygardos teismą buvo pristatyta prezidentui, o kandidatų buvo labai daug. Jis gavo vienintelį klausimą: „teisėjau, išnagrinėjote daugiau nei šimtą bylų, perteisimui grąžinta tik viena kita. Kaip pasiekėte tokį rezultatą?“ Juk teisėjo darbas yra toks, kur viena šalis vis lieka nepatenkinta. Bet Jonas atidavė labai daug jėgų, sveikatos, sumanumo, atsidavimo šiai profesijai tam, kad dirbtų labai subtiliai, labai teisingai. Kažkam buvo neparanku.

 

Facebook komentarai
Back To Top