skip to Main Content
Dėl „Via Baltica“ atkarpos konkurso Apeliacinis teismas įpareigojo kreiptis į prokurorus, nors konkurso nestabdo

Lietuvos apeliacinis teismas neįžvelgė pakankamai priežasčių atnaujinti Automobilių kelių direkcijos skelbtą transeuropinio kelio „Via Baltica“ Kaunas-Marijampolė šešių kilometrų ruožo (nuo 17,34 iki 23,4 km) rekonstrukcijos darbų konkursą, kurio nugalėtoju paskelbta bendrovė AB „Kauno tiltai“, pasiūliusi 20% didesnę kainą nei kiti konkurso dalyviai – 39 mln. eurų vietoj galimų 31 mln. eurų.

Konkurso pasiūlymai nenagrinėjami iš naujo net ir tuo atveju, kai teismas nusprendė informuoti Vilniaus apygardos prokurorą apie galimai neteisėtus veiksmus – darytą spaudimą vienam iš įmonių „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ konkursui pateiktų specialistų.

Penktadaliu mažesnę kainą siūliusios bendrovės „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“, išnagrinėjusios Apliacinio teismo nutartį, dėl šio konkurso ketina kreiptis į Aukščiausiąjį teismą. Teismo bus prašoma įvertinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir iš esmės išnagrinėti, ar konkursas vyko skaidriai.

„Susidūrėme su situacija, kurią būtų galima pavadinti teisiniu nihilizmu. Kyla klausimas, ar konkurso organizatoriai nepiktnaudžiauja teise bei jiems suteiktais įgaliojimais, nepranešdami konkurso dalyviams apie gaunamus su konkurso eiga susijusius dokumentus bei skirtingai traktuojamą kvalifikaciją pavadindami melaginga informacija. Taip pat turime pagrindo manyti, kad galėjo būti atskleista konfidenciali informacija apie mūsų įmonių konkursui pateiktus specialistus, kuri turėjo būti prieinama tik pirkimų komisijai“, – sako Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.

Pasak G. Kamkalovo, stebina, kad to paties teismo teisėjai skirtingai vertina tą pačią situaciją. Vieniems Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, pritaikiusiems laikinąsias apsaugos priemones ir neleidusiems pasirašyti sutarties su „Kauno tiltais“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos veiksmai sukėlė abejonių dėl konkurso skaidrumo. Tuo tarpu kitai teisėjų kolegijai, svarsčiusiai bylą iš esmės, abejonių nebeliko, nepaisant to, kad dėl galimai nesavanoriško šiam konkursui pateiktų specialistų pasitraukimo informuojami prokurorai. Pasak Ramūno Šilinio, „Kauno kelių“ generalinio direktoriaus, viešuosiuose pirkimuose pateikiama specialistų kvalifikacija dažnai traktuojama skirtingai, nes ne visada yra aišku, kuri patirtis ir anksčiau įgyvendinti projektai yra priskiriami tinkamai kvalifikacijai, o kurie – ne. Pavyzdžiui, ar vieno projekto atskiram segmentui vadovavęs projektų vadovas gali šią patirtį laikyti projektų vadovo patirtimi, ar ne. 

„Vis dėlto net jei ir pateikta specialisto kvalifikacija traktuojama skirtingai nei reikalauja organizatoriai, ši informacija yra teisinga. Nė viename viešajame pirkime nesame susidūrę, kad skirtingas kvalifikacijos traktavimas būtų įvardijamas kaip melaginga informacija ir dėl to pašalinama iš konkurso“, – sako R. Šilinis.

Pasak R. Šilinio, net ir atmetus vieną pateiktą specialistą, bendrovės pasiūlymas vertinimo metu vis tiek atitiko kvalifikaciją, nes konsorciumas vietoj reikalautų dviejų specialistų buvo pateikęs tris kandidatus.

„Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, konkursų dalyviai kvalifikaciją turi atitikti pasiūlymų vertinimo metu – taip ir buvo, atplėšus kvalifikacijos vokus ir juos įvertinus mes šią kvalifikaciją atitikome“, – sako R. Šilinis.

Lauros Povilaitienės, „Kauno kelių“ juristės teigimu, jei vienas iš specialistų dėl patirto spaudimo po kvalifikacijos vertinimo atsiėmė savo kandidatūrą, konkursą rengusi Automobilių kelių direkcija turėjo informuoti apie gautą atsisakymą bei leisti patikslinti pasiūlymą. Patikslinimo procedūra nebūtų užtrukusi ilgau savaitės.   

„Neprisistatę asmenys apsilankė pas mūsų specialistą ir vardindami asmeninę informaciją pareikalavo pasitraukti iš konkurso, o savo atsisakymą pateikti Automobilių kelių direkcijai, neinformavus konsorciumo partnerių. Vėliau jau direkcija tiesiogiai susisiekė su šiuo specialistu ir paprašė, kad jis atsisakymo dokumentą patvirtintų notariškai. Apie visus šiuos veiksmus bei gautus dokumentus mes nebuvome informuoti“, – sako R. Šilinis.

Pasak R. Šilinio, lieka neatsakytas klausimas, kokiu būdu trečiosios šalys sužinojo Automobilių kelių direkcijos Pirkimų komisijai pateikto bendrovių pasiūlymo turinį ir pasitelkiamų specialistų tapatybę, nors visa ši informacija buvo pažymėta žyma „Konfidencialu“.

Kelio Kaunas-Marijampolė šešių kilometrų atkarpos rekonstrukcijos konkurso nugalėtoją Automobilių kelių direkcija atrinko iš vieno likusio dalyvio – „Kauno tiltų“, nors konkurse dalyvavo ir bendrovė AB „Panevėžio keliai“, šiuo metu rekonstruojanti „Via Baltica“ ruožą nuo Panevėžio Kauno link. Kiti du dalyviai – bendrovė „A.C.B.“ ir „Latvijas tilti“ kartu su „Kauno keliais“ iš konkurso buvo pašalinti. Dėl to bendrovės kreipėsi į teismą.

Kelias „Via Baltica“ yra Europos tarptautinio greitkelio E67 dalis. Greitkelis eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Projekto partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Kelias yra įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale.

Apie „Latvijas tilti“

„Latvijas tilti“ yra Lietuvoje veikianti vienos didžiausių Latvijos statybų bendrovės atstovybė. „Latvijas tilti“ specializuojasi vykdyti tiltų, viadukų ir tunelių statybos ir rekonstrukcijos darbus, taip pat rekonstruoja ir stato jūros prieplaukas ir kranto įtvirtinimus. „Latvijas tilti“ akcijomis yra prekiaujama „NASDAQ OMX“ Baltijos šalių vertybinių popierių biržoje. 

„Latvijas tilti“ priklauso statybos ir gamybos įmonių grupei „LNK Industries“, kuri yra valdančiosios bendrovės „LNK Group“ dalis. Daugiau informacijos apie „Latvijas tilti“ svetainėje www.latvijas-tilti.lv

Apie „Kauno keliai“

UAB „Kauno keliai“ yra kelių ir gatvių tiesimo bei remonto sektoriaus bendrovė, teikianti paslaugas visoje Lietuvoje, bendrovė veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1940 metų. UAB „Kauno keliai“ yra atestuota ir turi teisę atlikti darbus valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, geležinkeliuose, oro uostuose, kituose transporto statiniuose (tiltai, viadukai, tuneliai ir t. t.), statyti sporto paskirties inžinerinius statinius, sąvartynus, kloti inžinierinius tinklus bei dirbti kultūros paveldo objektuose.

Bendrovės gamybinėje bazėje yra gaminami sertifikuoti betono gaminiai (grindinio trinkelės, gatvės bortai, vejos bortelių elementai ir kt.), įvairių klasių sertifikuotas prekinis betonas ir smėlbetonio mišiniai, asfaltbetonis, bituminė emulsija. UAB „Kauno keliai“ taip pat valdo ir eksploatuoja smėlio ir žvyro karjerą. 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));