skip to Main Content

Dėl Šiaulių valdžios neveiksnumo miestas gali netekti 10 mln. eurų

Kol Šiaulių savivaldybės administracija stabdo procesus ir vilkina sprendimą dėl žemės nuomos, į antžeminės orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugų veiklą Šiaulių oro uoste pradėti planuojančią bendrovę „Termicom“ nusitaikė ir Kauno LEZ. 10 mln. eurų investuoti ir 90 darbo vietų ketinančiai sukurti įmonei kauniečiai siūlo įsikurti vystomoje Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje šalia Kauno oro uosto.

 

Šiauliuose jau pusantrų metų trunkančios derybos sunkiai juda iš pradinio taško – sklypų Šiaulių oro uosto teritorijoje nuomos konkursas miesto savivaldybės administracijos sprendimu sustabdytas, o investuotojai nesulaukia aiškių miesto įsipareigojimų investuoti į nykstančią oro uosto infrastruktūrą.

 

Be priežasties vilkina sprendimą

 

Su miestu dėl investicijų į Šiaulių oro uostą bendrovė „Termicom“ derasi nuo 2016 m. pavasario, tačiau iki šiol nuo pradinio taško pajudėta netoli. Prieš porą savaičių buvo atidėtas ir sklypų nuomos Šiaulių oro uoste aukcionas.

 

Ruošdamasi projekto Šiauliuose įgyvendinimui „Termicom“ praėjo ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), ir Valstybės saugumo departamento (VSD) filtrus, todėl įmonės atstovams keista girdėti Šiaulių savivaldybės administracijos vadovo viešai vis išsakomas abejones dėl investuotojo patikimumo.

 

„Kai kurios priežastys, dėl kurių sprendimai vis atidedami, mums skamba labai formaliai. Juolab, kad esame pateikę VSD pažyma, kuri įrodo, jog mūsų įmonė yra patikrinta ir atitinka nacionalinio saugumo interesus. Keista, kad VSD pažymos pagrindu yra leidžiama nuomotis pačiame oro uoste angarą, tačiau žemės nuomos aukcionui ši pažyma jau nėra tinkama. Mums neaišku, kodėl taip yra. Juk oficialiai yra patikrinta ir patvirtinta, kad mūsų įmonė atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus ir gali dalyvauti konkursuose“, – pastebi „Termicom“ direktorius Povilas Padaiga.

 

 „Šiauliuose darėme ne vieną projekto pristatymą, bendravome ir su miesto vadovais, ir su tarybos nariais – esame visiškai atviri ir pasiruošę atsakyti į visus klausimus. Suprantame, kad Šiauliai turi karčios patirties su investuotojais, tačiau girdint kai kuriuos pasisakymus, kyla abejonė ar investuotojai Šiaulių oro uoste yra apskritai reikalingi. Galbūt kažkam atrodo, kad miestui geriau į oro uostą nieko neinvestuoti ir palikti jį numirti, o pinigus verčiau išleisti kitur“, – sako „Termicom“ vadovas.

 

Ūkio ministerija jau skyrė 1,5 mln. eurų

 

2017 m. birželį Ūkio ministerija skyrė 1,5 mln. eurų ES finansavimą UAB „Termicom“ projektui – įmonė planuoja pradėti teikti orlaivių antžeminio aptarnavimo ir techninės priežiūros paslaugas Šiaulių oro uoste. Pagal priemonę „Regio Invest LT+“ skirtos lėšos būtų panaudotos mobiliai lėktuvų techninės priežiūros įrangai įsigyti. Bendra šio projekto vertė siekia 4,8 mln. eurų.

 

Dar 10 mln. eurų Estijoje registruotai „Completec“ įmonių grupei priklausanti „Termicom“ planuoja investuoti Šiaulių oro uoste. Čia būtų pastatytas angaras, sukurta 90 naujų darbo vietų.

 

„Sutartyje, kurią pasiūlėme Šiaulių savivaldybei, numatėme aiškius įsipareigojimus – per trejus metus Šiaulių oro uoste investuoti 10 mln. eurų, sukurti 90 kvalifikuotų darbo vietų. Dar daugiau, į sutartį pasiūlėme įtraukti ir baudas, kurias mokėtume, jei įsipareigojimų neįvykdytume. Iš miesto norime tik iniciatyvos ir įsipareigojimo investuoti į jam priklausančio oro uosto infrastruktūra“, – sako UAB „Termicom“ direktorius Povilas Padaiga.

 

Pasak „Termicom“ vadovo, Šiauliai investavimui pasirinkti dėl patogios geografinės padėties, galimybių oro uoste nusileisti didiesiems lėktuvams bei mažesnės konkurencijos darbo rinkoje. Tačiau Šiaulių oro uosto infrastruktūra yra apleista, todėl be miesto investicijų į jai priklausantį strateginį objektą, vykdyti veiklos jame praktiškai neįmanoma.

 

„Oro uostas Šiauliuose iš esmės neegzistuoja. Privažiavimo takai apleisti, CAA sertifikuotoje aikštelėje yra vietos tik vienam lėktuvui – išskyrus nusileidimo ir pakilimo galimybę čia praktiškai nėra jokios infrastruktūros. Jei norima pritraukti investuotojus, kurie čia galėtų vystyti veiklą, savivaldybė privalo bent jau rekonstruoti oro uosto peroną“, – sako „Termicom“ vadovas.

 

Šiaulių oro uosto skaičiavimu tam reikia apie 5 mln. eurų investicijų. Pasak „Termicom“ vadovo šios investicijos Šiauliams atsipirktų per keletą metų.

 

„Vien mūsų įmonė pagal siūlomą sutartį per metus tik gyventojų pajamų mokesčio sumokėtų 0,5 mln. eurų. Be to, duotume darbo pačiam oro uostui, kuris dabar vegetuoja per mėnesį priimdamas 1-2 lėktuvus ir veikia nuostolingai“, – skaičiuoja P.Padaiga.

 

Investuotojus neramina tai, kad iki šiol nėra parengtas net oro uosto infrastruktūros rekonstrukcijos projektas.

 

„Tokius darbus oro uoste gali atlikti tik patyrusios įmonės. Tad reikės ne tik parengti techninį projektą, jį suderinti, bet ir paruošti sąlygas bei paskelbti tarptautinį konkursą. Visa tai gali užtrukti ir ilgiau nei 3 metus, o tada gali susidaryti situacija, kai investavę 10 mln. eurų ir priėmę 90 darbuotojų, sėdėsime be darbo, nes lėktuvai paprasčiausiai negalės pasiekti angaro“, – sako „Termicom“ vadovas.

 

Šiauliams skirtus pinigus gali pasiimti Kaunas

 

Kol derybos su šiauliečiais juda sunkiai, „Termicom“ investicijomis susidomėjo kauniečiai. Kauno LEZ įmonei pasiūlė įsikurti jų teritorijoje greta Kauno oro uosto.

 

„Pritraukdamas naujas investicijas Kaunas pastaruoju metu yra labai aktyvus. LEZ pasiūlymas yra labai viliojantis – jie siūlo sujungti Laisvosios ekonominės zonos infrastruktūrą su Kauno oro uostu, kad galėtų pririedėti lėktuvai, suteikti įmonei mokesčių lengvatas. Kita vertus, Šiauliai turi savų privalumų – arti Ryga, kur galima rasti patyrusių specialistų, mažesnė konkurencija darbo rinkoje, o Šiaulių aukštojo mokslo institucijos jau išreiškė pasiryžimą bendradarbiauti ruošiant specialistus“, – pasiūlymus vertina P.Padaiga.

 

Pasak jo, su įrangos tiekėjais jau reikia pasirašyti sutartis, o konkrečių sprendimų Šiauliuose vis dar nėra. „Tikrai nerizikuosime 10 mln. eurų investicijomis, geriau jas nukreipsime ten, kur jų laukiama labiau“, – sako „Termicom“ direktorius.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : IEVA ŠIMKŪNAITĖ-JANSONIENĖ, KPMS IR PARTNERIAI

Facebook komentarai
Back To Top