skip to Main Content

 

DĖL  LIETUVOS PILIEČIŲ ATŽVILGIU NEPAGRĮSTAI TAIKOMO EKONOMINIO TERORIZMO

Nepagrįstai taikomas ekonominis terorizmas Lietuvos piliečių atžvilgiu yra ir teisingumo priešingybė, nes per savo teisėjavimo dešimtmečius Lietuvos teismų teisėjai spėjo savo sprendimais ir nutartimis žmonėms įrodyti, jog yra šališki ir net į posėdžius komunalinių atliekų klausimais kviečiasi tik regionų atliekų tvarkymo centrų (toliau ir RATC arba Pareiškėjas, „šiukšlynų mafija“) arba savivaldybės įmonės, pavyzdžiui, “Vilniaus atliekų sistemos administratorius” (toliau ir – VASA atstovus arba „šiukšlynų mafija“) o visų kitų proceso dalyvių – paprastai neinformuoja apie teismo posėdžius, nepagrįstai įpareigoja atsakovą sumokėti už paduotą apeliacinį skundą 15 Eur žyminį mokestį. Netgi nepraneša apie priimtus po metų ar dvejų teismo sprendimus. Imituoja, kad pareiškėjui ir teismui nežinomas atsakovo adresas. Po kelių mėnesių ar metų staiga randasi antstoliai, kuriems atsakovo adresas žinomas, su savo “teisingomis” žalos išieškojimo paslaugomis. Taigi, jeigu teismo sprendimu po metų ar dvejų “šiukšlynų mafijai” žmogui priteista sumokėti 100 Eurų, tai antstolis nusiplėš dar 130 Eurų. Valio! Žmonės, būkite užsičiaupę! Tegyvuoja tariamas teisingumas. Šitaip neturėtų tęstis. Nes tai yra rimta ir į šiuos argumentus normalioje teisinėje demokratinėje valstybėje privalo būti reaguojama. Nors nenustebsime – jeigu nesureaguota į 365 000 žmonių parašus eiliniame Lietuvos skandale, tai kodėl turėtų būti sureaguota į pavieniui cypsinčių šiukšlynų mafijos aukų verkšlenimus? Juk biznio biznis yra biznis! Bet, gal ir tai gerai. Nes toji valdininkija niekuo dėta. Juk Lietuvoje žodis „teismas“ ir „teisingumas“ yra nesuderinamos ir absoliučiai priešingos sąvokos. Teismai šioje Lietuvoje tebėra „po padu“. Tada apie kokį „teisingumą“ galima kalbėti?  Juk mes visada  esame „ne tie“ ir „ne dėl to“ kad nemokėtume už nesuteiktas paslaugas vadinamų „rinkliavų“. Pagal pareiškėjų – „šiukšlynų mafijos“ ir teismų modus operandi mes esame tam, kad mokėtume „už nieką“. Nepaisant to, mes kalbėsime, organizuosimės, vienysimės ir veikdami reikalausime Teisingumo, kad teismai baigtų nusikalstamai bendrininkauti su „šiukšlynų mafija“. Kiek galima dangstytis demagogija, kad „centrinė valdžia primetė skandinaviškąjį dvinarį atliekų rinkliavos modelį“ (In: Vida Tavorienė: Sprangus skandinaviškas atliekų mokestis, „Valstiečių laikraštis“, 2021-02-03 d.), arba „norvegiškąjį vaikų atėmimo modelį“? Juk žmonėms tenka kentėti dėl vaikų atėmimo ir mokėti už „orą“, už pastatus kurie savaime nekaupia šiukšlių, o visa mokesčių našta net pasaulinės pandemijos metu gula ant gyventojų pečių.

Antai, RATC, o taip pat“Vilniaus atliekų sistemos administratorius” (toliau ir – VASA  arba Pareiškėja) neteisėtai reikalauja žmones mokėti vadinamąją vietinę rinkliavą. Šiuo metu tokių pranešimų, reikalavimų nuorašus gauna visos Lietuvos gyventojai. Pabrėžtina tai, kad siuntinėjami minėtų pranešimų nuorašai be originalaus parašo.  Reikalaujama mokėti net iš mirusių asmenų, atskirai abiejų sutuoktinių už tą patį nekilnojamojo turto objektą, net už  laikotarpį be šiukšliadėžių ir paslaugų teikimo. Pareiškėjai skundu reikalauja priteisti iš Atsakovo skolą dėl rinkliavos už jam nuosavybės teise priklausančius ir nepriklausančius apmokestintus nekilnojamojo turto objektus bei komunalinių atliekų tvarkymą. Nes, jų nuomone, darytina išvada, kad Atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą. kuri paskaičiuota remiantis Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau ir – Nuostatai).

Toks UAB ARATC direktorius p. Algirdas Reipas oficialiai yra pareiškęs, kad:  „vietinė rinkliava yra mokama ne už paslaugą, bet už suteiktą galimybę naudotis atliekų surinkimo sistema“. (In: „Alytaus naujienos“, 2016 -01-26 d.). Teiginys kad tai įmoka už galimybę (teisę), suponuoja ir priešingą teiginį: jeigu yra teisė naudotis komunalinių atliekų surinkimo sistema, vadinasi turi būti ir teisė šia sistema nesinaudoti. Tokia p. A. Reipo ir kitų Pareiškėjų kontempliacija prieštarauja teisės normoms, ES teisei, proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Be to, šis klausimas jau yra išspręstas eilėje tokių bylų, kaip antai: LVAT 2013-01-22 administracinė byla Nr.143-689/2013; Nr.A-575-199-13; Nr.1-30-739/2013 etc., pripažinus, kad atliekų tvarkymo Nuostatai prieštarauja LR Viešojo administravimo 3 str. 3 p. nustatytam proporcingumo principui. Todėl mokėdamas už „galimybę naudotis atliekų surinkimo sistema“, neturiu pareigos bei galimybių mokėti už papildomą galimybę. Tai ko ieško iš žmogaus RATC ir VASA? Neteisėtų pajamų už nesuteiktas paslaugas? Žmonės nuolat atkreipia visų instancijų teismų dėmesį  į Seimo Kontrolieriaus p. Augustino Normanto 2012-ll-28d. išvadas, pažymą Nr.4D 2012/4-356, kad: „Vietinės rinklavos pagrindas yra Rinkliavų įstatymo 11 str., kuriame įtvirtintas visų vietinių rinkliavų, kurias turi teisę nustatyti savivaldybės, sąrašas. Analizuojama vietinė rinkliava apibūdinama taip: tai rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Tai rodo ,kad Rinkliavų įstatymu savivaldybėms suteikta teisė nustatyti šią vietinę rinkliavą tik tokiu atveju,kai tenkinamos konkrečios Rinkliavų įstatyme nurodytos specialiosios Rinkliavos mokėjimo sąlygos: a) atliekos yra surenkamos; b) asmeniui yra tinkamai pateiktas atliekų surinkimo konteineris; c) atliekos iš atliekų surinkimo konteinerio yra realiai bei reguliariai išvežamos. Reikalavimas sumokėti Rinkliavą, kai netenkinama nors viena iš šių sąlygų, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į šias specialiąsias mokėjimo sąlygas, galima išskirti šiuos Rinkliavos netaikymo atvejus: a) atliekų surinkimo konteinerio nepateikimas arba netinkamas pateikimas; b) atliekų neišvežimas;c) statinių nenaudojimas; d) atliekų neturėjimas. RATC ir VASA ignoruoja ir paminėtą LR Seimo Kontrolieriaus A. Normanto 2012-ll-28 d. Pažymą Nr.4D 2012/4-356 ir jos Išvadą, kurioje a propos,  pažymėta: „kad savivaldybė organizuodama atliekų surinkimą, neapsaugo atliekų turėtojų teisių, teisėtų interesų ir lūkesčių“. Pareiškėjai nepateikė jokių faktinių duomenų, kuriais grindžia reikalavimo teisę, reikalaudamas iš Atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą apskaičiuotą jų nurodytą laikotarpį. Tai įrodo, kad RATC ir VASA  buhalterinė apskaita vedama švelniai tariant, klaidingai, o tiesiai tariant – klastojama. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Nuostatai – ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą ir surenkamą atliekų kiekį iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal iš jo surenkamą komunalinių atliekų kiekį, kuris būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į naudojamo individualaus konteinerio talpą (tūrį) ir (ar) jo ištuštinimo periodiškumą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Viešojo Administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui bei LVAT’o eilei nutarčių, tarpe jų: „Dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo“, paskelbtų „Valstybės žiniose“ bei leidinyje „Savivaldybės žinios“ VASA iki šiol demonstruoja išskirtinį teisinį nihilizmą ir nevykdo nei įstatymų, nei jokių Teismo nutarčių bei sprendimų. Gyventojams siuntinėjami RATC ir VASA pranešimai apie tariamas skolas. Vietinės rinkliavos nuostatuose iš viso nėra apibrėžta, kas yra „atliekų turėtojas“, bet yra nurodomi „vietinės rinkliavos mokėtojai“. Tokios sąvokos, kaip: „vietinės rinkliavos mokėtojai“ nėra nei LR Rinkliavos įstatyme, nei LR Atliekų tvarkymo įstatyme, nei LR Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakyme Nr.217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, nei Europos Parlamento ir Tarybos 2006 Lietuvos Respublikos Seimo -04-05 direktyvoje Nr.2006/12/EB“Dėl atliekų“.  Mūsų nuomone, Pareiškėjai, įtvirtinę mokėjimą už atliekų tvarkymą pagal nekilnojamojo turto objektus (turto paskirtį ir plotą), nekreipdami dėmesio į realų turimą atliekų kiekį, nenustę kitų būdų – taikant lengvatas kai ūkinės ar kitos paskirties statiniai nenaudojami veiklai ar panašiais būdais, neįgyvendina Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str.l d. ir 302 str. l ir 2 dalių nuostatų, kad būtų užtikrinta tinkama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara vadovaujantis solidarumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principais. Vietinės rinkliavos Nuostatai ne tik prieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams bei įstatymams, bet ir pažeidžia žmonių teises ir teisėtus interesus, nes turime mokėti ne už faktiškai sukauptas atliekas, o už nekilnojamojo turto objektą, kuriame nėra atliekų: mūsų manymu, tai yra neteisėta ir neteisinga.

Esant tokiai padėčiai, mes su pareikštu Pareiškėjų prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nesutinkame, manome, jog prašymas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl žemiau išdėstytų aplinkybių. Tokie raštai niekiniai ir turi būti vertintini kaip savavaldžiavimas, nes gyventojas dviejuose nekilnojamojo turto objektuose nesinaudoja bendra atliekų šalinimo ir surinkimo sistema. gyventojas neturi šiukšlių. Todėl toks teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes atliekų turėtojas, kuris neturi atliekų, nėra atliekų turėtojas ir tvarkytojas, o nekilnojamojo turto kvadratiniai metrai jokių atliekų komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje nesukuria. Pareiškėjų atsirašinėjimais klaidinamas teismas. Kur tie Pareiškėjų „užfiksuoti įrodymai“? Gyventojo prašymai ignoruoti. Nepaisydami to, teisėjai ignoruodami sensus communis principą, pareiškia, kad prašymo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas. Kuo pagrįstas? Teisėjai vienareikšmiškai taria res judicata. Teršėju gali būti tas, kas turi ir išmeta atliekas į gamtą. Jis ir privalėtų mokėti. Tuo tarpu, pagal anuo metu ir dabar Lietuvos Respublikoje egzistuojančių savivaldybių tarybų patvirtintus Nuostatus visi Lietuvos kaimų, miestų ir miestelių gyventojai yra paskelbti teršėjais. Tokiu būdu, Lietuvoje miestų ir miestelių savivaldybės, korupciniu pagrindu, prisidengdamos tik tariamo legalumo  priedanga, pristeigė monopolizuotų regioninių mafijinių uždarųjų akcinių bendrovių, suteikdamos pastarosioms RATC ( Regiono atliekų tvarkymo centro) ar VASA statusą ir gyventojų neproporcingojo reketo teisę. Vienok, „šiukšlynų mafijai“ milijoninis pelnas vis rodosi per mažas – nuolat didinama kaina už kvadratinį metrą. Inter alia, 2017 m. lapkričio 27 d. išaiškintas sukčiavimas atliekų tvarkymo sektoriuje: sulaikyti net 8 asmenys. Pagrindinis tyrimo objektas – galimai nesąžiningai atliekų tvarkymo sektoriuje veikiantys Lietuvos ir užsienio valstybių juridiniai vienetai, turintys teisę išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir pažymas. (In: https://www.delfi.lt/archive/print.php?id=76472337_._^) Savaime aišku, niekur nėra duomenų, kiek „uždirbta“ negyvenamose sodybose, sodų bendrijose ar įmonėse, kurios nesinaudoja „šiukšlynų mafijos“ tariamomis „paslaugomis“.

Mūsų nuomone, “Šiukšlynų mafija“ įstatymų leidėjų ir teismų dėka sugalvojo tokį pasiteisinimą: rinkliava nėra susijusi su paslaugos suteikimu, ją būtina mokėti už gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje. LR Rinkliavų įstatyme nėra tokio straipsnio, tačiau „šiukšlynų mafija“ duria pirštu į LR Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 8 punktą: (rinkliava už) „komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.“ Visi kiti 11 straipsnio punktai nurodo rinkliavą už leidimų išdavimą, vadinasi, 8 punktas taip pat yra už leidimo gauti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą išdavimą. Dabar leidimų prašyti nebereikia, ir 8 įstatymo punktas liko aktualus tų vietovių gyventojams, kuriems atliekų tvarkymo paslauga nustatytais terminais neteikiama. Antra vertus, LR Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 17 d. įtvirtinta nuostata: „Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų“. Valdininkija nusprendė, kad atliekų darytojas – pastatai, kuriuose niekas negyvena. Kuo didesnis namas, tuo daugiau atliekų „pridirba“ kvadratiniai metrai ir tuo didesnė rinkliava. Už 90 kvadratinių metrų namą reikalaujama per metus sumokėti apie 57 Eur. Negyvenamų sodybų savininkai net nežino, kiek komunalinių atliekų „pridirba“ jų kvadratiniai metrai. Vasarą aplankę tėviškę, atliekų neranda – jos jau būna sutvarkytos. Negirdėjau skundžiantis, kad išlaužtos spynos. Vadinasi,  atliekų tvarkymo centrai turi raktus nuo kiekvienos sodybėlės vartų, nuo visų sodo bendrijų namelių. Sveiku protu sunku suvokti, kad Lietuvos valdininkija, RATC ir VASA dalinasi pelną, gautą už nieką, be jokios veiklos, paprastai tariant, „riebią“ rinkliavą. Vadinamajame „atliekų tvarkymo“ centre sėdi „specialistai“ rinkliavoms, vyr. specialistė rinkliavų administravimui ir rinkliavų administravimo padalinio vadovas. Šitie rinkliavų „specialistai“ netgi nežino, ką reiškia žodis „rinkliava“. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 660: “(1) 1. pinigų, javų ar kt. rinkimas: rinkliava paminklui statyti. Piniginė rinkliava. 2. ekon. Mokestis už įstaigų patarnavimus, paslaugas: valstybinių  pajamų rūšis (įvairūs išskaitymai, mokesčiai už patarnavimus ir pan.)“. Respektabilus teisinių terminų žodynas „Black‘s Law Dictionary“, St. Paul., Minn. West Publishing Co., 1990, p. 1128: “Pay,v. To compensate for goods, services or labor.“ Abiejuose skirtinguose pasaulio kraštuose išleistuose „Žodynuose“ aiškiai suformuluota ir įtvirtinta samprata: atsiskaityti, duoti pinigus atlyginant už gaunamą daiktą ar paslaugą, atliktą darbą, trumpai tariant, už patarnavimus, paslaugas, darbą. Konkrečiai mums jokių patarnavimų ir paslaugų  RATC ir VASA neteikia. Paminklų nestato, javų ar dar ko nors taip pat nepjauna ir nekulia. Užsiima tik pinigų rinkimu, renka įžūliai ir skrupulingai, vadovaudamasi plėšikiškomis cosa nostra mafijos nuostatomis, o ne visuotinai pripažintu teisėtu principu „payment by results“ (PBR, apmokėjimas pagal atlikto darbo apimtį). VASA nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija. LR Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis  atlygį už komunalines paslaugas, tame tarpe ir šiukšlių išvežimą, įvardija kaip mokesčius, o ne rinkliavas. Kodėl reikalaujama mokėti rinkliavas? Manyčiau, todėl, kad nereikėtų sudaryti sutarčių. RATC ir VASA puikiausiai supranta, kad be sutarties jie neturi man jokių įsipareigojimų, tačiau apsimeta nesuprantantis, kad be sutarties aš taip pat neturiu jai jokių įsipareigojimų. Nederėtų stebėtis, kad artimiausiu metu galima tikėtis rinkliavų už blusas ir utėles, Saulės šviesą ir orą, Mėnesieną, šalto ir karšto vandens netiekimą. Juk valdininkija jau paaiškino, kad rinkliava – nesusijusi su konkrečios paslaugos suteikimu. Beje, kalbininkai skatina vietoj tarptautinių žodžių vartoti lietuviškus. Galima padėkoti valdininkijai, nes ji tarptautiniam žodžiui „reketas“ rado lietuvišką atitikmenį – „rinkliava“. Manyčiau, Lietuvos administracinių teismų sistemos nuopelnas tas, kad nekreipdami dėmesio į šių teismų nepriklausomumo ir prestižo klausimus, jie toleruoja visos Lietuvos „šiukšlynų mafijos“ cinišką ir nusikalstamą administracinių teismų, tame tarpe ir LVAT sprendimų ir nutarčių legislatyvinę, inter alia – kriminalinę omisiją („criminal omission“ – nusikalstamas neveikimas, nedarymas to, ko reikalauja įstatymas), e.g.: Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo“. RATC ir VASA ir rajonų savivaldybės iki šiol neįvykdė šio sprendimo. Tačiau teismo sprendimą ką tik gavęs dirbtinai sukurtas atsakovas, nedelsiant pavymui gauna iš antstolių teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio konkrečios sumos išieškojimo išieškotojo naudai ir vykdymo išlaidas už antstolių paslaugas, kurios neretai sudaro daugiau kaip tariamos skolos suma, e.g.:  LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 556-334/2014; Nr. eA-1953-756/2020.

Deja,  valdininkai piktybiškai vengia cituoti ir vykdyti mūsų minėtą Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą, juolab LVAT  2013 m. sausio 22 d. sprendimą byloje  Nr. A143-689/2013  ir 2013 m. balandžio 12 d. Nr. A-575-1199-13, nes būtent šitie sprendimai inter alia konkrečiai susiję su Alytaus regiono savivaldybių ir RATC neteisėta veikla. 

  1. Esant nurodytoms aplinkybėms, „Šiukšlynų mafijai“ nėra jokio pagrindo de jure et de facto teigti, kad žmonės pažeidė „Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8  punkto reikalavimus bei Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį. Todėl skaičiuoti „oro mokesčius“ už tariamas šiukšlių teikimo paslaugas, kai pastarosiomis jų sistemingai reketuojamas pilietis nesinaudojo, Pareiškėjai, vadovaudamiesi sveiko proto ir teisingumo kriterijais neturi jokios teisės.
  2. Dar kartą pabrėžiame, jog Pareiškėjų minėtos “paslaugos” net negali būti suteiktos, kadangi nėra šiukšlių. Todėl, niekuo nepateisintini Pareiškėjų neproporcingi ir neteisėti reikalavimai mokėti už nesuteiktas paslaugas. Tokia agresyvi Pareiškėjų RATC ir VASA elgsena pažeidžia žmonių teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, LR viešojo administravimo įstatyme, kituose galiojančiuose įstatymuose, o taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje. Todėl, esant tokiai situacijai, ne kartą prašėme Pareiškėjus gera valia nutraukti neteisėtus ir neproporcingus reikalavimus mokėti vietinę rinkliavą už neteikiamas ir pažeidžiančias proporcingumo principą atliekų tvarkymo paslaugas.

Atitinkamai žemiau vertindami VASA reikalavimus mums dėl mokėjimo už nesuteiktas paslaugas, savo ruožtu reikalaujame, kad  teisingumas neturi būti selektyvus: teismo sprendimai visi privalo būti vykdomi, o ne pasirinktinai. Gal aukštesnės instancijos Teismas (LVAT) pateiktų žmonėms atsakymą į klausimą: kodėl Lietuvoje iki šiol apie 17 000 neįvykdytų teismo sprendimų ir nutarčių? Kam, kodėl ir už kiek suteikta teisė nevykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių? Mes iš dalies galime atsakyti į klausimą „kam?“: tai visi Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrai ir kelios dešimtys rajonų savivaldybių tarybų, tame tarpe Vilniaus, Alytaus, Varėnos, Prienų, Birštono,  etc. Klausimas „kodėl ir už kiek?“ peržengia mūsų kompetencijos ribas. Esant tokiai padėčiai, norėtume išgirsti sveiko proto, sąžiningumo ir teisingumo  kriterijais pagrįstą LVAT sprendimą, „kodėl ir už kiek ?“ demonstratyviai nevykdoma Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. neskundžiama nutartis administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo“, kada pagaliau „ratcistai“ ir „vasistai“ baigs neteisėtą Lietuvos žmonių prievartavimą ?

iii)  Mūsų nuomonė šiuo klausimu tokia: Tokio tyčiojimosi ir žmonių niekinimo, kokį girdime ir patiriame šiandieną Lietuvoje, iš Ministrės Pirmininkės ir Gerovės valstybės ministrų, net sovietai nepraktikavo sovietinėje Lietuvoje.  Pradedant savivaldoje klestinčia diktatūra ir vietos valdininkų vykdomais žmonių persekiojimais, baigiant absurdiškais antivalstybiniais vykdomosios ir įstatymus leidžiančiosios valdžios veiksmais, visas kompetencijos ribas peržengiančiu teisiniu nihilizmu. Tai Jūs, teisėjai, užsimerkiate ir apsimetate nematantys, kad perverzinių vertybių diktatas įsitvirtina Lietuvos teisėje. Tai Jūs tokiais būdais vykdote nacijos naikinimo politiką, tuštindami kaimus ir miestelius, iškreipdami atliekų tvarkymo sistemą ir ugdydami nesąžiningą pasipelnymo ir viršpelnių gavimo situaciją valstybėje. Tai Jūs paskelbiate tūkstančius sprendimų prieš žmones už “šiukšlynų mafiją” popierinėse sprendimų ataskaitose savo vyresnybei ir ramūs užmiegate, nes Jūsų pateikiami sprendimai neturi nieko bendra su realybe. Lietuvos teismai privalo kuo greičiau baigti į beprasmiškas kovas įveltų žmonių ir įmonių (bendrovių) tąsymus teismuose su iš tikrųjų ir realiai paslaugų neteikiančiais regionų atliekų tvarkytojais, pridengiančiais savo verslą “teise pasinaudoti” arba kokia nors tariama “legislatyvine omisija”. Mes esame pateikę pakankamai įrodymų apie agresyvią ir neteisėtą VASA ir kitų RATC veiklą Lietuvoje,  Nederėtų to ignoruoti, nes   vien tik dėl neteisėtos ir nebaudžiamos “šiukšlynų mafijos” veiklos gali nesuvaldomai išaugti žmonių nepakantumas Lietuvoje su visomis iš to išsirutuliosiančiomis pasekmėmis. Šis procesas vyksta ir intensyvėja. Todėl galų gale turi būti surinkti pagrįsti ir teisėti įrodymai, patvirtinantys minėtųjų kaltininkų kaltę, padarius jiems įkaltintas nusikalstamas veikas dėl nusikalstamo bendrininkavimo su RATC ir VASA. 

Lietuvos Respublikos regionų savivaldybių RATC ir  VASA tarnautojai, rašydami tikrovės neatitinkančius bei prieštaraujančius įstatymams raštus (įspėjimus, pranešimų reikalavimus, raginimus geranoriškai sumokėti, “mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą”), nesuteikdami paslaugų arba pateikdami Kauno, Vilniaus ir kitų regionų gyventojams tyčia apgaulingas įvairiais būdais padidintas sąskaitas, faktiškai bendrininkaudami padėjo ir iki šiol padeda RATC ir VASA daryti nusikalstamas veikas piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi arba viršydami įgaliojimus, neatlikdami tarnybos pareigų, klastodami dokumentus, sukčiaudami itin stambiu mastu, sistemingai ir tyčia nevykdydami galiojančių įstatymų ir Teismo sprendimo bei nutarčių. 

Esant tokiai padėčiai, vadovaudamiesi aukščiau išdėstytu ir kreipdamiesi į Gerovės valstybės Prezidentą bei Ministrę Pirmininkę, Teisingumo ministrę, Aplinkos ministrą, reikalaujame baigti ydingą situaciją Lietuvoje ir padaryti galą nepagrįstiems šiukšlių mokesčiams. Įpareigoti Pareiškėjus RATC ir VASA sudaryti sutartis su gyventojais dėl  mokėjimo pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį konkrečioje gyvenamojoje vietoje. Kreiptis į prokuratūrą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą teisėjams, RATC ir VASA darbuotojams bei savivaldybių tarnautojams, nurodytais mūsų rašte (II ir III) punktuose pagrindais.

Pagarbiai,

Prezidentas  Arnoldas Taujanskas

Laisvės kovų dalyvis, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius

Kaunas,

2021 m. kovo 7 d.

 

                                                                            

 

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));