skip to Main Content

LIETUVOS   RESPUBLIKOS   GENERALINĖS   PROKURATŪROS   GENERALINIAM   PROKURORUI   DIDŽIAI   GERBIAMAM   E V A L D U I   P A Š I L I U I

 

Zenonas Lapinskas a/k 35205151278

Gyv.Jūrininkų pr. 10 – 78, Klaipėda

Tel. 8 662 33770

 

S K U N D A S

2016 m. balandis 26 d.

Klaipėda

Dėl  Klaipėdos m. antstolio Aleksandro Selezniovo galimai nusikaltamos veiklos ištyrimo.

 

       Per firmą „Cenzas“,  įkeitęs apie 9 ha žemės, esančios Klaipėdos m. prieigose, iš dviejų kreditorių pasiskolinau 100 000.00 Lt. (30 000 ir 70 000). Kas mėnesį mokėjau po 1500 Lt. Įkeitimo metu, padariau įkeistos žemės kadastrinius matavimus. Kadangi žemė buvo asfaltuotoje sankryžoje,  sumažėjus sklypui buvo suformuotas netoliese 0,38 ha sklypas. 

     Pardavėme draugės butą, grąžinau 30 000 Lt Jokių problemų. Deja kreditorė Ona Bruenker, turinti stažą pinigų skolinimu, atsiimti skolą delsė, neva vis tiek neturinti kam skolinti, neturinti laiko atvykti į Klaipėdą ir t.t. Nors važiavau pas ją netgi į Šilutę. Sužinojęs į kokią sukčių kompaniją pakliuvęs,  dar nepradėjus antstoliui išieškojimo, 2010 03 18 raštu kreipiausi į jį, kad nepradėtų jokių išieškojimo veiksmų. Tik tada gavau jos sąskaitos numerį ir pervedžiau 70 000 Lt. Aišku baisiausiai apsiputojo antstolis, kodėl nepervedžiau į jo depozitinę sąskaitą. Nors skolą grąžinau, atsidūriau teisme, prisiteisė nelemtus suklastotus nuošimčius, kuriuos kas mėnesį  mokėjau per banką. Papildomai, kreditorė O.Bruenker  gavo dar virš 4 000 Lt. Nors kas mėnesį pervedinėjau po 200 Lt, sumos nemažėjo, o tik augo. Kreditorei paprašius, antstolis A.Selezniovas įkeistą žemę įvertino 110 000 Lt. po savaitės, pakartotino kreditorės O.Bruenker prašymo, nes skola 70 000 Lt gražinta, žemę perkainavo 43 000 Lt. Per savaitę nuo 110 000.00 Lt žemė nuvertėjo iki 43 000.00 Lt. Nors įkeitimo metu jos vertė buvo apie 500 000.00 Lt – 400 000.00 Lt.

      Atėjo diena, kai tą žemę atidavė kreditorei. Už darbą antstolis A.Selezniovas atsiseikėjo sau 7 000 Lt, nors nei vieno potvarkio nenukreipė dėl išieškojimo. Visi jo potvarkiai buvo nukreipti tik žemės atėmimui ir perdavimo kreditorei.

     Čia noriu gerbiamą generalinį prokurorą atkreipti dėmesį. Antstolis A.Selezniovas, atimdamas žemę, nei kartą nenukreipė išieškojimo į jokią mano banko sąskaitą, ten pinigų buvo, dėl kokių tai nuošimčių galėjo paimti atidalintą 0.38 ha, būtų užtekę su kaupu, deja šiai galimai organizuotai nusikaltėlių grupei ( „Cenzas“ – notaras – atstolis – teismas ) buvo reikalinga tik prestižinėje vietoje esanti virš 8 ha žemė.

     Esant išvardintoms aplinkybėms, manau, kad priimdami sprendimus dėl žemės, pirmiausia buvo pažeisti Lietuvos CK 1.5 straipsnio nuostatų – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo, Lietuvos Konstitucijoje numatytos tvarkos dėl nuosavybės neliečiamumo.  Toliau manau galima kalbėti apie Lietuvos BK straipsnius.

     Be to manau buvo padaryti grubūs ir Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjos  V. Olcvikienės (Jakštienės) procesiniai pažeidimai, o būtent: buvome senai pažįstami – prašant nenusišalino,  nereagavo į prašymus nagrinėti bylas žodine tvarka. Visiems aišku, kad ikeičiant daiktą, galima gauti tik 50 procentų jo vertės paskolą. Reiškia jau žemė kainavo 220 000.00 Lt. Tokiu atveju, ar šis teismas iš vis galėjo nagrinėti šią civ.bylą Nr.2-202-642/2013. 

       Didžiai gerbiamas Lietuvos generalini prokurore, nuširdžiai prašau ištirti galimai šią nusikalstamą antstolio A.Selezniovo veiklą ir priimti atatinkamą sprendimą, nes likome be dukrai skirto  buto ir be senelių žemės. Ką paaiškinti trims vaikams (vienas jau emigravo) ir anūkams.

     Tiriant prašau išreikalauti iš antstolio A.Selezniovo vykdomąją bylą Nr.0010/10/01858. 

      Kadangi, lyg šiol, šioje neva teisinėje valstybėje teisybės neradau, prisiėjo apie tai rašyti Laisvame laikraštyje. Labai atsiprašau, bet keletą publikacijų pridėsiu.

 

 

Su gilia ir nuoširdžia pagarba                                                          Zenonas Lapinskas (Volkovas)    

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS PROKURATŪROS KLAIPĖDOS APYLINKĖS PROKURATŪRA (KLAIPĖDA-1)

SUTINKU

(pareigų pavadinimas)

(parašas)

(vardas ir pavardė)

NUTARIMAS ATSISAKYTI PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ

Data

2016-05-16

Surašymo vieta

Klaipėda

Tyrimo medžiagos Nr.

M-2-04-00248-16

 

Nutarimą priėmė

Prokurorė Kristina Blinstrubienė

nustatė:

Skundą, pareiškimą, pranešimą pateikęs asmuo

Zenonas Lapinskas

 

Nustatytos aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas 2016-05-09 Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas, iš Generalinės prokuratūros persiųstas nagrinėti, 2016-04-26 Zenono Lapinsko (Volkovo) skundas dėl Klaipėdos m. antstolio Aleksandro Selezniovo galimai nusikalstamos veikos (reg. prokuratūroje Nr. 4AP-1456). Pareiškėjas nurodė, jog per firmą „Cenzas“ įkeitęs apie 9 ha žemės, iš dviejų kreditorių pasiskolino 100 000.00 Lt (30 000 Lt ir 70 000 Lt). Kiekvieną mėnesį mokėjo po 1500 Lt. Įkeitimo metu padarė įkeistos žemės kadastrinius matavimus. Kadangi žemė buvo asfaltuotoje sankryžoje, sumažėjus sklypui netoliese buvo suformuotas 0,38 ha sklypas. Kai pardavė draugės butą grąžino 30 000 Lt. Deja kreditorė Ona Bruenker delsė atsiimti skolą. Tuomet važiavo pas ją į Šilutę. Sužinojęs į kokią sukčių kompaniją pakliuvo, dar net nepradėjus antstoliui išieškojimo, 2010-03-18 raštu kreipėsi į jį, kad nepradėtų jokių išieškojimo veiksmų. Tik tada gavo jos sąskaitos numerį ir pervedė 70 000 Lt. Antstolis buvo nepatenkintas, kad pervedė ne į jo depozitinę sąskaitą. Nors skolą grąžino, atsidūrė teisme. Iš jo buvo priteisti suklastoti nuošimčiai, kuriuos mokėjo kiekvieną mėnesį per banką. Papildomai kreditorė O. Bruenker gavo dar virš 4000 Lt. Nors kas mėnesį mokėjo po 200 Lt, suma nemažėjo, o augo. Kreditorei paprašius antstolis A. Selezniovas įkeistą žemę įvertino 110 000 Lt. Po savaitės, po pakartotinio kreditorės O. Bruenker prašymo (nes skola 70 000 Lt grąžinta) žemę perkainavo 43 000 Lt. Per savaitę nuo 110 000.00 Lt žemė nuvertėjo iki 43 000.00 Lt. Nors įkeitimo metu jos vertė buvo apie 500 000.00 Lt – 400 000.00 Lt. Atėjo diena kai tą žemę atidavė kreditorei O. Bruenker. Už darbą antstolis A. Selezniovas atsiseikėjo sau 7000 Lt, nors nei vieno potvarkio nenukreipė dėl išieškojimo. Visi jo potvarkiai buvo nukreipti tik žemės atėmimui ir perdavimui kreditorei. Antstolis A. Sekezniovas atimdamas žemę nei karto nenukreipė išieškojimo į jokią pareiškėjo banko sąskaitą, kai sąskaitoje pinigų buvo. Dėl menkų nuošimčių galėjo paimti atidalintą 0,38 ha, kurio būtų užtekę su kaupu. Deja, šiai galimai organizuotai nusikaltėlių grupei („Cenzas“-notaras- antstolis-teismas) buvo reikalinga tik prestižinėje vietoje esanti virš 8 ha žemės sklypas.___________________________________________________________


Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes pareiškėjas mano, kad priimant sprendimus dėl žemės sklypo, pirmiausia buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatų – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuosavybės neliečiamumo teisė. Toliau, mano, galima kalbėti apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, buvo padaryti grubūs ir Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjos V. Olcvikienės (Jakštienės) procesiniai pažeidimai, o būtent: buvo seniai pažįstami – prašant nenusišalino, nereagavo į prašymus nagrinėti bylą žodine tvarka. Todėl prašoma ištirti galimai šią nusikalstamą antstolio A. Selezniovo veiklą ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

Atsisakytina pradėti ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo prielaidas – tikėtinos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvimas ir aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas nebuvimas. Tai reiškia, kad tik esant šioms dviem sąlygoms gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Aplinkybės dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. Šio straipsnio 1 d. 1 p. įtvirtinta viena iš tokių aplinkybių – t.y., baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokių požymių nebuvimas reiškia, kad visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį kaip apie nusikalstamą veiką buvo pateikta informacija arba tokio įvykio, kuris nors ir pasireiškė priešinga teisei veika, tačiau jo negalima laikyti nusikalstama veika (pavyzdžiui, padarytas administracinis teisės pažeidimas, drausminis nusižengimas ir pan.), arba buvo įvykis, atsitikęs be niekieno kaltės. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant manoma, jog bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus skundo turinį darytina pagrįsta išvada, jog nėra jokių objektyvių duomenų ar tikėtinos informacijos, kad antstolis Aleksandras Selezniovas padarė nusikalstamą veiką, kurios pagrindu būtų galimą pradėti skundžiamo asmens baudžiamąjį persekiojimą.

Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Būtent, įstatymų leidėjas, siekdamas apginti žmogaus teises, įvairiuose teisės aktuose yra sukūręs teisių gynimo būdų tam, kad tik išnaudojus visus ginčų sprendimo mechanizmus ir nepavykus teises apginti, būtų naudojamas prievartinis, valstybinis teisių gynimo mechanizmas. Kaip tik toks teisių gynimo būdas, kuomet ginčas kyla antstolio vykdomo išieškojimo procese yra reglamentuotas tiek Civilinio proceso kodekse, tiek ir kituose antstolių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Kaip matyti skundžiami antstolio veiksmai bei sprendimai yra tiesiogiai susiję su vykdytu išieškojimu, paremti teisės normomis. Tad pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio procesiniais veiksmais, ar atsisakymais procesinius veiksmus atlikti turi teisę dėl antstolio veiksmų paduoti skundą LR CPK 510 str. nustatyta tvarka (toliau tekste vadinama LR CPK). Už antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė (Antstolių įstatymo 13 str.). Taigi, pareiškėjas turi eilę būdų, kaip apginti, jo manymu, pažeistus interesus.

Manydamas, jog antstolis netinkamai atliko savo darbą, viršijo jam suteiktus įgaliojimus šio antstolio veiksmus turi teisę skųsti aukščiau minėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Vienok ir pats pareiškėjas deklaruoja, jog priimant sprendimus dėl žemės sklypo buvo pažeistos Civilinio kodekso normos, Konstitucijos nuostatos, o be kita ko „galima kalbėti ir apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius“. Tačiau apie antstolio veiksmus kaip nusikalstamus, pareiškėjas skunde užsiminė tik deklaratyviai, savo teiginių nepagrįsdamas jokiais objektyviais duomenimis.

Pažymėtina, jog prokuroras nėra kompetentingas revizuoti skunde minimą teisėjos V. Olcvikienės sprendimą, kuomet pastaroji nenusišalino bei netenkino pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Vien tai, kad teismo sprendimas priimtas ne toks, kokio galbūt tikėjosi pareiškėjas, savaime neduoda pagrindo išvadai, jog jį priėmusi teisėja elgėsi nusikalstamai. Teisėjų sprendimų, teisminių procedūrų pagrįstumo kontrolė išimtinai yra aukštesnės instancijos teismo kompetencijoje. Prokuroras negali savarankiškai vertinti teisminio proceso. Todėl pažymėtina, kad visi prašymai, skundai, susiję su teisme nagrinėta byla, nesant jokių objektyvių duomenų ar tikėtinos informacijos apie nusikalstamą veiką, gali būti pateikiami tik teismui.

Tad apibendrinant aptartus argumentus, įvertinus skundo turinį konstatuotina, jog nėra net mažiausiai tikėtinos informacijos, kad antstolis veikė nusikalstamai, todėl darytina pagrįsta išvada, jog Zenono Lapinsko nurodytos aplinkybės nelaikytinos nusikalstamais veiksmais, už kuriuos antstolis Aleksandras Selezniovas galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai ikiteisminis tyrimas nepradėtinas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str., 3 str. 1 d. 1 p. straipsniais, nutaria atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.______________________________ _______________ ____

Veika, dėl kurios atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą

LR BK 228 str.

Nustatytas

administracinis teisės pažeidimas ar kituose teisės aktuose numatytas nusižengimas

 

Nustatyto

administracinio ar kito teisės pažeidimo medžiagą nutarta perduoti

 

Kiti sprendimai, susiję su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą

 

Nutarimo nuorašą nutarta išsiųsti

Zenonui Lapinskui.

 

Vadovaujantis BPK 168 straipsnio 4 dalimi, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui._____________________________________________________               

Nutarimą priėmė________ Prokurorė___________________________________ Kristina Blinstrubienė

Nuorašas tikras

£(pJajratūros prokurore

 

blinstrubienė

 

 

Facebook komentarai
Back To Top