skip to Main Content

Dėl iškraipytos ir tiesos neatitinkančios informacijos apie Jolantos Sadauskienės pokalbį su BPC operatore

Bendrasis pagalbos centras (BPC) apgailestauja, kad praėjusį savaitgalį visuomenės informavimo priemonėse buvo išplatinta iškraipyta ir tiesos neatitinkanti istorija, kuria savo Facebook socialinėje paskyroje vėlų šeštadienio vakarą pasidalijo modelių agentūros „Modilina“ savininkė Jolanta Sadauskienė.

Praeitą savaitę modelių agentūros savininkė sukėlė skandalą, savo socialinio tinklo paskyroje papasakojusi, kaip ją neva Ievos Strazdauskaites pavyzdžiu bandė kažkas sekti ir pagrobti.

 „Nors pokalbis su bendrojo pagalbos numerio darbuotoja baigėsi gerai ir ji įvykdė tai, ko prašiau tik man pakėlus toną, bet visgi nėra malonu po paskutinių šalį sukrėtusių įvykių prašyti operatorės „pakabėti ant linijos“, kol aš saugiai pervažiuosiu mišką ir girdėti tekstą, kad užimu liniją, ir kodėl man įtartinas tas automobilis su 3 tamsiaplaukiais, judantis miško kelio viduriu 10 km/h greičiu. Gal visgi ne visos situacijos duoda tiek laiko, kad pašnekovas spėtų supasakoti, kad tas pats automobilis važiavo iš paskos man važiuojant į žiemojančią sodybą. Maža to, dar apsuko ratą aplinkui ir po to išlindo man prieš nosį, lyg laukdamas grįžtant ir važiavo mažai važinėjamu keliu, akivaizdžiai provokuodamas, kad aplenkčiau mano mašinai per siauru kelio ruoželiu arba sustočiau? Reiškia, kad tokioje situacijoje dar reikia man išklausyti, kad skambutis yra apmokamas ne mano, o biudžeto? Per tą laiką galėjo įvykti nebeatstatomų dalykų. Gal visgi reikia rimtesnio paruošimo šių tarnybų darbuotojams?“, – savo paskyroje rašė J.Sadauskienė.

Tačiau BPC atstovė Vilma Juozevičiūtė LL pasakojo, kad viskas buvo kiek kitaip – esą išklausius pokalbio įrašą paaiškėjo, kad ta J.Sadauskienės aprašyta mašina jos net nesekė, o važiavo prieš ją miško keliuko, o modelių agentūros savininkė negalėjo jos aplenkti, nes keliukas buvo per siauras. 

„Paprastai jeigu mums skambina žmonės ir prašo pagalbos, tai duomenys po skambučio perduodami policijai, – sakė V.Juozevičiūtė, – šiuo atveju skambinusi moteris mums nepateikė jokių įrodymų, kad prieš ją važiavusi mašina ją sekė arba kažką nori padaryti – ši mašina tiesiog lėtai važiavo ir jos nebuvo galima aplenkti. Išvažiavus į plentą, I.Sadauskienė aplenkė minėtą automobilį ir nuvažiavo. Nebuvo jokių požymių, kad ta mašina bandytų kąžką blokuoti ar sekti. Suprantu, kad po tokių rezonansinių įvykių kiekvieno žmogaus budrumas yra padidėjęs“.

 

Visuomenės informavimo priemonės, pažeisdamos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą, įpareigojantį žurnalistus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, ir pasiremdamos tik gerb. J. Sadauskienės žodžiais, paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją, kuri žemina BPC dalykinę reputaciją ir nepagrįstai mažina pasitikėjimą tarnyba.

 

BPC vadovybė, siekdama užtikrinti operatyvią ir kokybišką pagalbą žmonėms, kurie kreipiasi skubios pagalbos telefonu 112, ir reaguodama į išplatintą informaciją, surado duomenų bazėje gerb. J. Sadauskienės pokalbio su BPC operatore įrašą. Minėto pokalbio metu operatorė pareigas atliko tinkamai, su skambinančia moterimi bendravo kantriai, mandagiai ir neprieštaraudama palaikė pokalbį, kurio metu tikslinosi skambinančiosios buvimo vietą, važiavimo kryptį, informaciją apie įtarimus sukėlusį automobilį ir kitas aplinkybes. Gerb. J. Sadauskienė pokalbio metu taip pat elgėsi korektiškai, nekėlė balso tono ir nereiškė jokio, net mažiausio, nepasitenkinimo BPC operatorės darbo kokybe. Todėl labai keista ir nesuprantama Facebook socialinėje paskyroje paviešinta jos abejonė dėl tinkamo BPC darbuotojų pasirengimo. Nebent gerb. J. Sadauskienė pokalbio su BPC operatore metu buvo tiek susijaudinusi, kad praėjus keturioms valandoms po pokalbio nebeprisiminė nei jo turinio, nei tono, kuriuo buvo bendraujama. Tačiau tai ne bėda – BPC turi pokalbio garso įrašą, kuris jai prašant ar su jos sutikimu galėtų būti paviešintas žiniasklaidos priemonėse.

 Beje, minėtas pokalbis galėtų būti paviešintas tik su pačios J.Sadauskienės leidimu – jeigu ji sutiktų, šis įrašas būtų paviešintas, ir tada visi įsitikintų, ar buvo koks nors pavojus minėtai modelių agentūros savininkei.

BPC siekia, kad dirbti BPC operatoriais priimami asmenys būtų atsparūs stresui, turėtų konfliktų sprendimo įgūdžių ir būtų pakankamai motyvuoti dirbti nuolatinės įtampos kupiną darbą. Absoliuti dauguma arba 80 procentų BPC operatorių yra statutiniai valstybės tarnautojai – vidaus tarnybos sistemos pareigūnai. Kai kurie jų yra sukaupę solidų 20 ar net 25 metų tarnybos stažą. Darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją, jiems kasmet rengiami mokymai ir individualios konsultacijos, tame tarpe sudėtingų situacijų valdymo telefonu, raidos, bendravimo ir kritinių (krizinių) situacijų psichologijos. Jie yra pakankamai pasirengę ir kompetentingi įvertinti įvairias situacijas, nustatyti galimas rizikas ar pavojus ir parinkti tinkamus reagavimo būdus.

 

BPC taip pat nori priminti, kad skambinti numeriu 112 reikia tik tada, kai staiga iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir kai pagalbos tarnybos turi nedelsdamos atvykti į nelaimės vietą. Piktavališki skambučiai ir netikslingai užimtos telefono linijos trukdo prisiskambinti tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikalinga skubi pagalba.

P.s.  Prielaida: Jolanta Sadauskienė turi dėl ko bijoti?

Kristina Sulikienė

Pamenu, spaudoje buvo pasirodę pranešimai, jog Jolanta Sadauskienė ir mano dingusio be žinios brolio Romualdo Apanavičiaus klasiokė Renata Mikailionė, besisukdamos modelių versle, vertėsi ir kitokia praktika.

Sunku buvo patikėti, kad galėjo vykti ir merginų prekyba turčiams į turtingas šalis.

Tačiau Jolantos Sadauskienės baimė, pamačius tamsius vyrukus ir lėtai važiuojantį automobilį primena tas trumpai spaudoje buvusias kalbas, kad tiek Jolantos Sadauskienės, tiek Renatos Mikailionybės modelių versle gali būti ir žmonių prekybos pėdsakas.

Juk apie tai byloja ir baudžiamoji byla dėl nepilnamečių prekybos į arabų kraštus: viena iš dabartinių pupyčių buvo pardavinėjama (jai tada tebuvo 14 metų), dabar – nukentėjusioji merginų pardavimo byloje.

Jeigu Jolanta Sadauskienė bijo – ji turi dėl ko bijoti, o jos nerišlus skambutis BBC tą tik išduoda.

Geriau iš karto prisipažinti dėl vykusio „modelių verslo“: kas iš tikrųjų buvo vykdoma ir kokie viso to mastai?

Nes, susidaro įspūdis, yra išsijudinusi prekybos žmonėmis grandis, ir visi tos grandinės dalyviai pradėjo bijoti: kai kurie iki neįtikėtino masto paranojų.

 

Facebook komentarai
Back To Top