skip to Main Content

„Dėdulė“ pridengs: politinė korupcija arba Lietuvos valstybės verslo interesai

 

Aleksandr LIPOVEC 

Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas kaltinamas 15 tūkstančių vertės „prekyba politiniu poveikiu“, o buvęs „Lietuvos liberalų sąjūdžio“ lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas paėmęs 100 tūkstančių eurų kyšį. Ką apie visa tai mano Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė?

Prezidentė Grybauskaitė nesismulkina ir atvirai, prisidengusi valstybės interesais, reklamuoja didžiules korporacijas, tokias kaip „IKEA“ ir „Samsung“; jos šalininkai — konservatoriai savo valdžios laikotarpiu pageidavo bendradarbiauti su „Williams International“ ir „Hitachi“

 

Kova su korupcija „Grybauskaitės epochos“ metu

Per visus Grybauskaitės valdymo metus Lietuvą krečia dideli korupciniai skandalai, kuriuose kaltinami visų šalies politinių partijų veikėjai, visų, išskyrus vieną— Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų partiją, kurios ideologiniu lyderiu jau daug metu yra Grybauskaitės dvasinis globėjas — Vytautas Landsbergis.

 

Vienas iš pirmųjų į „kovą su korupcija“ pateko buvęs Vilniaus vicemeras, socialdemokratas Romas Adomavičius, jį specialiosios pajėgos pagavo paėmusį beveik 12 tūkstančių eurų (40 tūkstančių litų) kyšį. Tai vyko dar 2012 metais. Nuosprendis — trys metai laisvės atėmimo. Aukščiausias Teismas atmetė kasacinį skundą. Dabar byla bus nagrinėjama Strasbūro Teisme, kuris anksčiau jau įpareigojo Lietuvą grąžinti nušalintam nuo valdžios prezidentui Rolandui Paksui teisę dalyvauti rinkimuose.

Vietoj to, kad R. Paksui grąžintų šią teisę, jis buvo apkaltintas „prekyba politiniu poveikiu“.

„Kaltinimo esmė — šie asmenys (Rolandas Paksas ir „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas — Sputnik) už kyšius susitarė paveikti valstybės tarnautojus, kad jie priimtų atitinkamus sprendimus. Nenorėčiau daryti išvadų, manau, kad į visus klausimus, ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsakymus pateiks teismas“, — po posėdžio sakė prokuroras Gedgaudas Norkūnas.

Dabar viskas priklauso nuo teismo teisėjų kolegijos, kuri turėtų paskelbti šios bylos verdiktą.

Rolandas Paksas — krislas konservatorių akyje

Verta priminti, kad Rolandas Paksas į aukščiausios valdžios ešelonus pateko pagal konservatorių mandatą. 1997 metais su konservatorių sąrašu jis tampa Vilniaus miesto Tarybos nariu ir sostinės meru. O 1999 metų gegužę konservatoriai sodina R.Paksą į ministro pirmininko kėdę. Ir čia tarp jų prabėgo juoda katė.

Eidamas ministro pirmininko pareigas, Rolandas Paksas atsisakė palaikyti didžiausią Lietuvos ekonomikos istorijoje, konservatorių palaimintą, sandorį — „Mažeikių naftos“ pardavimą Amerikos kompanijai „Williams International“. Partija neįvertino tokio R.Pakso savavališkumo ir jam buvo pasiūlyta pačiam išeiti.

Palikdamas konservatorius, R.Paksas garsiai trenkė durimis ir įsteigė savo partiją — Lietuvos liberalų sąjungą, su kuria 2003 metais ir tapo Lietuvos prezidentu. Tačiau pagrindinėje šalies kėdėje Paksas išsėdėjo neilgai — truputį daugiau nei metus. Apkalta dėl „grėsmės valstybės saugumui“ ir „Konstitucijos pažeidimo“ visiems laikams atėmė iš jo teisę tapti ne tik Lietuvos prezidentu, bet netgi Seimo nariu. Galima parašyti daug detektyvų ir nufilmuoti serialus apie tą prezidento apkaltą.

Europos Žmogaus teisių Teismas nusprendė, kad tokia bausmė yra pernelyg didelė ir įpareigojo Lietuvą atšaukti „vardan Pakso“ priimtus įstatymus. Teismas įpareigojo, tačiau kas gi jo klausysis?

Visiškai tamsios paslaptys

Kaip žinia, „Mažeikių naftą“,  jau be R. Pakso, 1999 metais konservatoriai pardavė arba tiksliau padovanojo amerikiečiams už „ačiū“. O vėliau dar ir Lietuvos biudžeto lėšomis padengė koncerno nuostolius, kurie siekė beveik 1 milijardą litų (300 milijonų eurų). Šis sandoris tapo Lietuvos naujausių laikų didžiausia machinacija. Atsakyti už ją nesugebėjo nei vienas  iš konservatorių,  tuo metu vadovavusių Lietuvos Vyriausybei ir Seimo valdančiajai koalicijai. Kam ir kiek buvo naudingas šis „amžiaus sandoris“ — tamsi paslaptis.

Antras milžiniškas projektas, iš kurio, manoma, pasipelnė konservatoriai, yra „Visagino AE“. Šiam projektui buvo sukurta valstybinė įmonė, kurioje dirbo daug darbuotojų, gaunančių didžiulius atlyginimus. Bendrovė veikia iki šiol, nepaisant to, kad pagrindinis investorius ir techninis rangovas — Japonijos įmonė „Hitachi“ po ilgų derybų su Lietuvos energetikais, atsisakė atnaujinti šį „objektą“. Statybos buvo užšaldytos, bet kompanija neuždaryta. Ką daro „Visagino AE“ darbuotojai ir už ką gauna pinigus — dar viena tamsi paslaptis.

Yra ir dar viena istorija apie konservatorių nesąžiningumą. Apie „Snoro“ banką, ji taip pat įvyko tuo metu, kai valdžioje buvo konservatoriai (2008-2012 metais). 2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos bankas sustabdė banko  „Snoras“  veiklą. „Snoro“ pagrindiniu akcininkais buvo rusas Vladimiras Antonovas (67,28%) ir Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas (25,01%). Dalios Grybauskaitės manymu, „iš esmės tai Rusijos bankas“, o tai reiškia — didžiulė grėsmė Lietuvos valstybės saugumui.

„Snoro“ bankrutavimo istorijoje yra daug skandalingų faktų. Už kiekvieną galima būtų iškelti baudžiamąją bylą arba pradėti apkaltos procedūrą. Pavyzdžiui, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus, Gediminas Degutis, vedinas nepaaiškinamos verslininko nuojautos, likus maždaug valandai iki bankroto paskelbimo, pervedė visus savo pinigus iš „Snoro“ sąskaitos (beveik 190 milijonų eurų). Paliko tik apie 100 tūkstančių eurų, sumą, kurią kompensuoja valstybė. Pati Irena Degutienė nuoširdžiai nustebusi paskelbė, kad apie „įtarimus“ sužinojo iš žiniasklaidos. Taip reikalas ir baigėsi. 

O bankas buvo visiškai sutriuškintas. Kur dingo pinigai? Dabar pagal Antonovo ir Baranausko ieškinį tai aiškinasi Londono teismas. Ir jeigu, neduok Dieve, Anglijos teisininkai išsiaiškins, kad „Snoro“ bankrutavimas yra ne toks jau ir švarus, tai nuostolius akcininkams teks mokėti iš Lietuvos iždo, o tai reiškia — iš paprastų mokesčių mokėtojų kišenių, kurie neturi nieko bendro su „politine korupcija“. 

Prekyba prezidento veidu Lietuvos naudai

Kapitalistiniame pasaulyje įžymybių pajams daugiausiai sudaro reklaminiai kontraktai. Pavyzdžiui, pasaulio sportininkai reklamuoja ne tik sporto prekes, bet ir kvepalus, aprangą, automobilius ir buitinę techniką. O štai politikams, kurie užbaigė savo karjerą, pinigus atneša paskaitų skaitymas ir didelių korporacijų interesų palaikymas.

Po metų Dalia Grybauskaitė išeis ilsėtis. Kol kas visai neaiškios yra jos karjeros perspektyvos Europos Sąjungos institucijose. Vien rusofobijos neužtenka. O štai Lietuvos finansų ministerijos ir visos ES vadovavimo patirtis galėtų praversti kokioje nors tarptautinėje kompanijoje, pavyzdžiui, IKEA arba Samsung.

Ar veltui Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė 2013 metais asmeniškai perpjovė rąstą Vilniaus IKEA atidarymo ceremonijoje? Tada Grybauskaitė pareiškė: „Šis tinklas rodo, kaip galima daryti skaidrų, socialiai atsakingą ir žmones gerbiantį verslą“. Kas tai, jei ne geriausia privačios Švedijos įmonės reklama? O šiandien Švedijos koncernas valdo apie 15 tūkstančių hektarų Lietuvos miškų, kurie gali greitu metu pavirsti IKEA baldais.

O apsilankius Olimpiadoje Pietų Korėjoje Dalia Grybauskaitė visų pirma apsilankė „Samsung“ buveinėje. Ji pakvietė korėjiečius aktyviai dirbti Lietuvoje bei pačią įmonę labai gyrė. Gal tai, kad Prezidentūros tinklalapyje pasirodė ryškios „Samsung“ buveinės nuotraukos, bus įskaityta, kai paskelbs konkursą į Samsung skyriaus Lietuvoje generalinio direktoriaus pareigas?..

„Samsung“ yra antra didžiausia technologijų įmonė pasaulyje, turinti daugiau nei 300 tūkstančių darbuotojų 79 pasaulio šalyse. Be to, kompanija yra įkūrusi 34 mokslinių tyrimų centrus, į kuriuos vien 2016 metais investuota 13 milijardų JAV dolerių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

Šaltinis: https://sputniknews.lt/columnists/20180213/5134709/politine-korupcija-arba-lietuvos-valstybes-verslo-interesai.html

————————————————————————————————————

 

 

FOTO komentarai

 

1.

DEDULE_GRYBAS

Lietuvos prezidento tinklalapyje paviešintos nuotraukos, skirtos Nepriklausomybės akto originalo ekspozicijos atidarymui, dar kartą parodė lietuviams, kad pagrindinis prezidentės Dalios GRYBAUSKAITĖS Mokytojas ir stabas ne rinkėjas, o „nepaprastas pensininkas“ Vytautas LANDSBERGIS.  

2.PAX_EP-3Strasbūro Teismas įpareigojo Lietuvą grąžinti nušalintam nuo valdžios prezidentui Rolandui PAKSUI teisę dalyvauti rinkimuose. Vietoj to, kad grąžintų šią teisę, Europos Parlamento narys R. Paksas buvo apkaltintas „prekyba politiniu poveikiu“.

3.

GRYBAS_SAMSUNG

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė kompaniją „Samsung“ investuoti į Lietuvą, praneša Prezidentės spaudos tarnyba. D.Grybauskaitė susitiko su kompanijos viceprezidentu Won-kyong Kimu ir padalinio Baltijos šalims vadovu Byung Hee Choi vizito į Pietų Korėją metu. Susitikime buvo aptartos investicijų galimybės Lietuvoje kuriant mokslinių tyrimų ir inžinerijos centrus, gamybos padalinius. 

4.

GYLYS_FB

Buvęs užsienio reikalų ministras Povilas GYLYS kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybę su prašymu „pasakyti tiesą“ apie Vytauto Landsbergio darbą KGB: „Na ką gi, ponia Burauskaite, negalintį apsiginti kardinolą Sladkevičių Jūs demaskavot. Vadinasi atėjo laikas pasakyti tiesą ir apie Dėdulę (V.Landsbergio slapyvardis — Sputnik). Jeigu ėmėtės švarinti Lietuvą, švarinkit toliau“, — savo Facebook paskyroje parašė P.Gylys.

 

Facebook komentarai
Back To Top