skip to Main Content

Ar Edikui Mankevičiui kurpiama baudžiamoji byla netaps „kliurka“?

 

Zenonas Volkovas

 

      Manau LL skaitytojai dar pamena 2017 m. liepos 1 d. LL Nr.25 numeryje publikaciją „Kaip vištgaudžiai Anglijoje milijonieriais tapo“. Buvo minimas „Lietuvos rytas“ kuris pranešė, kad šiuolaikiniais vergais Didžiojoje Britanijoje tapę šeši lietuviai prisiteisė iš išnaudotojų britų milijoną eurų, o už grotų atsidūrė juos skriaudęs tautietis. Klaipėdos rajono gyventojas 53 metų Edikas Mankevičius įtariamas prekyba žmonėmis, išnaudojimu darbu ir neteisėtu didelio kiekio šaudmenų laikymu. Manoma, kad dėl jo kaltės Didžiojoje Britanijoje šių dienų vergais buvo tapę keletas Lietuvos gyventojų, dirbusių vištų gaudytojais.

      Kaip žinia Jungtinėje Karalystėje spaudoje mirga advokatų skelbimų, kad suteikiamos teisinės paslaugos, galinčių padėti nuo darbdavių kenčiantiems emigrantams. Atlygis imamas tik išlošus t.y. laimėjus bylą. Pas mus, kai kurie advokatai ima pinigus ir apsiima atstovauti net prošvaisčių neturinčiose bylose.

      Edikas Mankevičius dar 1996 metais iš ašarų pakalnės Lietuvos, būdamas Jungtinėje Karalystėje pasiprašė prieglobsčio. Pastoviai vietos advokatų buvo „melžiamas“ ir buvo žadamas politinis prieglobstis. Deja sulaukė ir 2004 m. kai Lietuva įstojo į ES. Nors buvo baigęs ŽŪ technikumą, vėliau ŽŪ akademiją ir igijęs veterinaro gydytojo specialybę, JK dirbo įvairiausius darbus. Kadangi nuo vaikystės labai mylėjo šunis, pradėjo šunininkystės verslą. Šunys veisliniai rotveileriai, turintys JK paklausą. Kadangi Londone buvo ižsinuomojęs nemažą namą, su įmone „DJ HOUGTON“ sudarė subnuomos sutartį. Edikas firmoje nedirbo. Kadangi šioje firmoje dirbo lietuviai, tai firmos prašymu juos ir apgyvendindavo. Dabar visur skalambijama, kad Edikas pjūdė juos šunimis, jie gyveno nepakenčiamose sąlygose ir t.t. Žodžiu vergavo. Buvo be galo išnaudojami. Deja matytos nuotraukos liudija ką kitką. Be to atkreiptinas dėmesys, kad lietuvaičiai, taip vadinamoje vergovėje dirbo 2008 – 2012 metais. Jeigu iš tikro buvo taip išnaudojami, kodėl po atostogų Lietuvoje, vėl savo noru grįždavo į minimą vergovę?

     Iširus Ediko šeimai Londone, 2011 m. grįžęs į Lietuvą pastarasis pasistatė namelį, pradėjo ūkininkauti. Kaip žinia, įvairios STT, FNTT pastoviai ieško prakutusių lietuvaičių. Čia dar prisidėjo ir kaltinimai Edikui dėl Londone neva prisidėjusiam prie tėvynainių, vergijos. Buvo legaliai įsigijęs ne vieną šaunamąjį ginklą bei jiems šovinių. Prasidėjus persekiojimams Edikas ginklus pridavė į ginklų fondą, šoviniai liko. Atvykus policijos pareigūnams, atrakinęs seifą juos pridavė, už ką dabar gręsia ilgi kalėjimo metai. Be to rado pas ūkininką Ediką ir neįdarbintų įvairaus plauko bėdžių. Apie panašius rašo ir Klaipėdos spauda, kai kurie net įsitaisę teismo kaimynystėje po medžiais. Nelegaliai dirbantys pas Ediką įvardijami kaip vergai, nors per išeigines norinčius nuveža ir parveža pas artimuosius. Štai Ediko baudžiamojoje byloje įvardintas nukentėjusiuoju Darius J. parodymų ištrauka, kuriais grindžiamas Edikui kaltinimas: „ Kažkur 2015 m. jo kaime gyveno tokie du „bomžai“, nes jie po šiukšlynus knaisiojasi, Arūnas su savo sugyventine, kurios vardą pamiršo. Apie tuos bomžus nieko daugiau nežino, nes jie tame kaime jau nebegyvena. Žino, kad pačiame Skuode kažkur valkiojasi. Pasikalbėjęs su jais sužinojo, kad jie dirba pas kažkokį ūkininką (Ediką Mankevičių-Z.V.). Jie sakė, kad pas šį yra labai gerai, kad yra kur gyventi, duoda pavalgyti, taip pat nuperka ir cigarečių, alaus, ir dar algos duoda, bet kiek tų pinigų moka nepasakė.“  Visų parodymu neaprašysiu. Kur buvo apgyvendintas Darius J. Buvo kambariukai, dušas, tualetas, virtuvėlė. Tame kambarėlyje buvo lova, stalas, televizorius, spinta, patalynė. Jokių blakių, utėlių ar panašiai nebuvo, tik reikėjo susitvarkyti. Be savo atsivežtų rūbų Edikas davė daugiau. Kadangi bedaliai buvo rūkantys ir pageriantys, tai „išnaudotojas“ Edikas prižadėdavo ir duodavo į mėnesį po 20 pokelių cigarečių ir po bambalį alaus, negalintiems be alaus, duodavo ir daugiau, bet jau išskaičiuodavo iš atlygio t.y 100 eurų. Liudytojas Darius J. Teigia, kad kartais Edikas apšaukdavo dėl blogo ar visiškai neatlikto darbo, tačiau nesipravardžiuodavo. Pas jį išdirbo apie 10 mėn. Kadangi Darius J. neturėjo tinkamų dokumentų, Edikas nuvežė į Gargždų policijos komisariatą ir Darius užsisakė naują. Edikas sumokėjo virš 8 eurų. Po to jį parvežė į namus. Daugiau pas Ediką dirbti nebevažiavo, asmens dokumento lyg šiol Darius neatsiėmė. Darius taip pat papasakojo, kad pas Ediką yra dirbę apie 10-15 žmonių, kurie kartais neišdirbdavo nei mėnesio.  Dirbęs „bomžas“ Arūnas su sugyventine apsivogė. 

      Štai liudytojo Arūno parodymų ištraukos, lyg šiol nežinančio ar yra kur registruotas: Edikas aprūpindavo higienos reikmenimis, parveždavo maisto. Tokiomis sąlygomis buvo patenkintas. Edikas buvo geras, paprastas žmogus. Nei mušė, nei ujo, nei pravardžiuodavo. Maisto užtekdavo. Ant lapelio užrašydavo kokių maisto produktų reikėdavo ir Edikas parveždavo. Kartą per mėnesį Arūnas kelioms dienoms išvažiuodavo aplankyti sesers. Edikas tam neprieštaraudavo, nelaikė uždaręs savo ūkyje. Edikas kiekvieno mėnesio pradžioje sumokėdavo algą-400 eurų, jis tuos pinigus išleisdavo išvažiavęs į Plungę. Kaip tegė Arūnas, pas Ediką dirbti patiko, nieko šis nevertė daryti, buvo apgyvendintas, pavalgydintas ir dar algą gavo. Jam pas Ediką tikrai buvo gerai, be to Edikas su jais – darbininkais gerai elgėsi. Edikas buvo davęs leidimą ūkyje užsiaugint norimą gyvulį ir sau, tarkim kiaulę ar karvę, tačiau norinčių neatsirado. Besidarbuojant jį sulaikė policija.

      Geru žodžiu Ediką Mankevičių paminėjo ir kitas liudytojas-„vergas“ Vidmantas U. „Edikas pačioje pradžioje pasakė, kad negalima vartoti alkoholinių gėrimų. Tik jeigu ant lapelio užrašydavo, tai kaip ir maisto parveždavo. Šis ūkininkas geras darbdavys, visi pas jį valgė ir gyveno gerai.

Viena blogybė, kad Edikas dirbančiųjų oficialiai neįdarbindavo. Ne tik Ediko, bet ir liudytojų teigimu, kas išdirbdavo mėnesį ir netgi mažiau, todėl žmogiškai žiūrint, ar verta tokius forminti ir gaišti laiką.

     Kaltinamasis Edikas Mankevičius buvo sulaikytas 3 mėn., po to pratestas suėmimas dar 3 mėn., po to pratęstas suėmimas dar 2 mėn. Šitame pratęsime, norėjome dalyvauti kartu su Klaipėdos JDJ pirmininku Virginijumi Partauku. Neprasidėjus posėdžiui, Ediko advokatė Maurušaitienė pareiškė, kad teismo posėdis uždaras ir privalome išeiti. Jos žodžius patvirtino atėjusi sekretorė. Tad posėdis buvo slaptas. Dar nepasibaigus 2 mėnesių pratęsimui, Klaipėdos miesto apygardos teismo baudžiamųjų bylų teisėja Regina Bertašienė, Edikui Mankevičiui suėmimą pratęsė dar 3 mėn. Nežinome, kodėl, tačiau šį kartą niekas iš teismo salės nieko nevarė, galimai, kad buvo apstu žurnalistų, ko nematėme pratęsiant terminą 2 mėn. Gal po publikacijos LL.

     Kaip nebūtų keista, Edikui Mankevičiui sukurpta baudžiamoji byla, po paskutinio pratęsimo, skubiai buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui ir pakliuvo pas tą pačią teisėją R.Bertašienę, pratęsusią 3 mėn. areštą.  Tik dabar teisėja nusprendė ir bylą gražino tyrėjams. Matomai trūksta įkalčių. Tad kodėl nepaleidžia Ediko Mankevičiaus?

     Žino ir teisėja R.Bertašienė, kad užtikrinant sklandų ir nenutrūkstamą tiesos aiškinimąsi, baudžiamojo proceso veiksmas areštas, pradžioje yra vienas efektyviausių priemonių, tačiau kai proceso tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, o ypač kai ikiteisminis tyrimas tęsiasi ilgiau, ar nevertėtų atkreipti dėmesį, ar suėmimo pastovus pratęsimas, nepažeis žmogaus teisių. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, vienais atvejais jis yra būtinas baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, kitais – didina riziką pažeisti žmogaus teises. Priminsiu teisėjai R.Bertašienei kažkada sakytus jos pačios žodžius: „Formalūs teiginiai, kad žmogus gali slėptis, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą“.

      Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų reikšmė mažėja. Netgi EŽTT nurodo, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suimtas, tuo atidžiau turi būti tikrinami ir analizuojami konkretūs faktai, įrodantys butinybę tokį asmenį laikyti suimtą.

     Juk ir Lietuvos teismai taip pat formuoja praktiką, kad ilgalaikis žmogaus kalinimas, galimas tik išimtinais atvejais, kai įvertinus įtariamojo asmenybės bruožus, inkriminuojamą nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nėra galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Pakankamai ilgas Ediko Mankevičiaus suėmimo termino tęsimas leidžia daryti prielaidą, kad iš anksto yra nusistatoma dėl E.Monkevičiaus kaltumo ir jo nubaudimo. Tokiu atveju yra paminamas ne tik nekaltumo prezumcijos principas, bet ir keliamos abejonės dėl teismo nešališkumo.

       Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Yra ir kitos švelnesnės priemonės, kurias kartais skikria teismai. Kaip antai, namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigose. Be to dar yra ir kita griežta kardomoji priemonė –  intensyvioji priežiūra, kuriai būdingas itin griežtos sąlygos t.y. įpareigojimas nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, jei tai nesusiėję su apklausa ar su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Pažeidus šias sąlygas, teismas gali jam skirti suėmimą. E.Monkevičius papildomai sutinka ir su papildomu piniginiu užstatu. Apie pasislėpimą neturi nei minčių. Deja.

      Suėmimo termino pratęsimuose dalyvauja ir Ediko Monkevičiaus, brangia vadinama advokatė V.Maurušaitienė, tik labai keista, kad teismo posėdžio metu, dėl tolimesnio E.Monkevičiaus sulaikymo pratęsimo, neišgirdome jokio jos žodžio, galimai todėl, kad jos žodžiai labai brangūs ir svarūs. Sovietmečiu tokią galią turėjo a/a advokatas Antanas Stankevičius. Jo pasakyti keli žodžiai,  teisėjams buvo šventi.                     

 

Facebook komentarai
Back To Top