skip to Main Content

Dar kartą apie „Antikorupcinės koalicijos“ lyderį Naglį Puteikį

Kaip buvo privatizuojamas „Klaipėdos restauratorius“

Valstybės kontrolė kaltina Naglį Puteikį, „Klaipėda“, 200 m. birželio 13 d.

Gegužės 24 d. Valstybės kontrolė po daugkartinių patikrinimų ir painių AB „Klaipėdos restauratorius“ privatizavimo peripetijų nustatė, kad dabartinis „Klaipėdos laivų remontas“ generalinis direktorius N.Puteikis dar 1997 m. neatliko savo tiesioginių pareigų ir nesiėmė veiksmų, nurodytų Valstybės kontrolės, kad padidintų valstybei priklausančių akcijų vertę. Tais metas N.Puteikis buvo Kultūros vertybinių apsaugos departamento direktorius, vėliau tapo kultūros viceministru.

Šioje akcinėje bendrovėje pirminis privatizavimas vyko dar 1993 metų rudenį. Įvyko taip, kad valstybės turtas buvo perpirktas daugiau nei 100 proc., tad Valstybinė privatizavimo komisija tokių rezultatų netvirtino. Privatizavimo užduotyje buvo nurodoma, kad leidžiamas privatizavimo laipsnis – 51 proc., bendrovės įstatinis kapitalas buvo 317.8 tūkst. Lt. 1994 m. vasario mėnesį Privatizavimo komisija patvirtino tokius “Klaipėdos restauratoriaus” privatizavimo rezultatus: visas įstatinis kapitalas 317.8 tūkst. Lt, valstybės kapitalas – 154,94 tūkst. Lt (48,86 proc.), privatus kapitalas – 162,14 tūkst. Lt (51,14 proc.).

Tų pačių metų birželio mėnesį, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Vyriausybės nutarimų nuostato-mis, “Klaipėdos restauratoriaus” turtas buvo indeksuotas ir tada jo vertė buvo 2 mln. 809 tūkst. 150 Lt. Praėjus keleriems metams ir pradėjus analizuoti bendrovės privatizavimo peripetijas, tokius rezultatus patvirtino Valstybės kontrolės Klaipėdos skyriaus ataskaita Nr. 270-173 (1998 01 10).

Kaip galima suprasti iš Valstybės kontrolės pažymos, pateiktos šių metų gegužės mėnesį, 1994 m. “Klaipėdos restauratoriuje” vyko procesai, kuriuos neabejotinai galima vertinti kaip įstatymų pažeidimus. 1994 m. vasario 10 d. vykęs akcininkų susirinkimas neteisėtai konvertavo 14 210 privilegijuotų 62 050 Lt nominalios vertės akcijų j paprastąsias vardines akcijas, o tų pačių metų kovo 25 d. akcininkai nusprendė padidinti bendrovės įstatinį 163,0 tūkst. Lt iš pelno rezervo fondo, tačiau valstybei nebuvo skirta 79 655 Lt nominalios vertės akcijų.

Valstybės kontrolieriai nustatė, kad 1994 m. “Klaipėdos restauratorius” padidino įstatinį kapitalą iš perkainojimo rezervo ir perdavė iš bendrovės balanso į Klaipėdos šiluminių tinklų bei Klaipėdos vandens tiekimo įmonės balansą 167 630-Lt vertės turtą, valstybei turėjo priklausyti 1 287 060 Lt nominalios vertės akcijų (45,82 proc.), o privačių akcijų savininkams – 1 522 090 Lt (54,18 proc.) akcijų. Tačiau įmonių rejestre 1995 m. kovo 31 d. įregistruotas bendrovės įstatinis kapitalas buvo 2 800 150 Lt, kuriame 2 015 400 Lt (71,7 proc.) akcijų priklausė privatiems asmenims ir 793 750 Lt (28,3 proc.) – valstybei. Tai reiškia, kad valstybei priklausančių akcijų vertė buvo sumažinta 493 310 Lt.

Patikrinimai ir “žaidimai”

Bemaž pusė milijono litų valstybės turtas – lyg ir menki juokai. Žiūrėk, žmogelį už pavogtą degtinės butelį už grotų įkiša, o čia… Tad Valstybės kontrolė vykusių patikrinimų metu nustatė šiuos pažeidimus ir Klaipėdos skyriaus viršininko V. Rinkevičiaus sprendimu Nr. 38 1997 m. birželio 9 d. tuometinis Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius N. Puteikis (KVAD patikėjimo teise valdė valstybei priklausančias akcijas) buvo įpareigotas sušaukti visuotinį AB “Klaipėdos restauratorius” akcininkų susirinkimą ir pateikti svarstyti klausimą dėl valstybei priklausančių akcijų vertės padidinimo. Šį sprendimą įvykdė neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas rugpjūčio 21 d., ir savivaldybės Rejestro skyrius įregistravo įstatų pakeitimus su sumažintu bendrovės įstatiniu kapitalu iki 317 080 Lt. Nors sunku suprasti, kaip tai galėjo vykti, tačiau 1997 m. rugpjūčio 21 d. įvyko net trys neeiliniai akcininkų susirinkimai, kurių metu buvo panaikinti ankstesni nutarimai dėl įstatinio kapitalo didinimo (mažinimo), tuo pačiu buvo anuliuoti ir pažeidimai, padaryti 1994 metais. Tad atrodė, kad teisingumas at-kurtas, valstybės interesai apginti, sumažintas įstatinis kapitalas įmonių rejestre buvo įregistruotas tų metų rugsėjo 30 d.

Tačiau… Tačiau praėjo tik keletas savaičių ir 1997- ųjų spalio 23 d. vėl neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas nutarimas didinti “Klaipėdos restauratoriaus” įstatinį akcinį kapitalą papildomais įnašais 401 795 Lt suma. Kaip teigia liudytojai, šiame susirinkime dalyvavo KVAD direktorė D. Varnaitė ir kultūros viceministras N. Puteikis. D. Varnaitė oficialiai atstovavo valstybei priklausančioms akcijoms, o N. Puteikis lyg ir jai “vadovavo”. Kaip teigiama Valstybės kontrolės pažymoje, D. Varnaitė balsavo “už”, kad valstybei priklausančios akcijos bendrovės įstatinio kapitalo sudėtyje sumažėtų iki 19,4 proc. Kadangi tai sudarė jau mažiau kaip trečdalį viso akcijų paketo vertės, valstybė neteko realios įtakos bendrovės valdyme.

Balsavimai be įgaliojimą?

Valstybės kontrolės pa-žymoje nurodoma, kad kultūros viceministrui N. Puteikiui tiesiogiai pavaldi buvusi KVAD direktorė D. Varnaitė spalio 23 d. “Klaipėdos restauratoriaus” visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo neturėdama kolegialios institucijos sprendimo. Tokią tvarką numatė Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 801, patvirtinęs atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse tvarką, o D. Varnaitė ir rugpjūčio 21 d., ir spalio 23 d. bendrovės akcininkų susirinkimuose dalyvavo pati save paskyrusi atstovavimo misijai. Kadangi KVAD nuo 1997 m. rugpjūčio 13 d. tapo Kultūros ministerijos padaliniu, direktorei reikėjo turėti ministerijos sprendimus. Tad Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas J. V Jacevičius konstatavo, kad “D. Varnaitė, atstovavusi valstybei AB “Klaipėdos restauratorius” akcininkų susirinkime ir balsavusi už įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais (nedidinant valstybei priklausančių akcijų dalies), viršijo savo kompetenciją, nes balsuoti už įstatinio kapitalo didinimą ji galėjo tik esant Vyriausybės ar kolegialaus organo sprendimui dėl balsavimo už įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais. Tokio sprendimo nebuvo, dėl to valstybei priklausančių akcijų dalis bendrovės jstatiniame kapitale sumažėjo iki 19 proc. 

“Košė” dar neišsrėbta

Perskaičius tokias Valstybės kontrolės išvadas peršasi nuomonė, kad KVAD vadovaujant N. Puteikiui ir vėliau jam būnant kultūros viceministru su AB “Klaipėdos restauratorius” privatizavimu buvo elgiamasi gana laisvai. Atrodytų, kad galiojantys įstatymai visiems ūkio subjektams buvo apibrėžę vienodas veikimo sąlygas, tad keista, kodėl taip ilgai “Restauratoriuje” tęsėsi aukščiau aprašyta painiava. Tai galima vertinti dvejopai: arba N. Puteikis ir D. Varnaitė nežinojo ką daro (tada galima abejoti jų kaip administratorių kompetencija), arba jie žinojo, ką daro. O tada galima abejoti jau visai kitomis jų savybėmis.

Baigiant galima atkreipti dėmesį į tai, kad apie pa-žeidimus, AB “Klaipėdos restauratorius” didinant įstatinį kapitalą, Valstybės kontrolė informavo Vyriausybę dar 1998 m. sausio 18 d. raštu Nr. 120-05- 196. Matyt, per dvejus me-tus niekas nepasikeitė, nes Valstybės kontrolė, pakartotinai išanalizavusi minėtų tikrinimų dokumentus ir išvadas, mato galimybę pakartotinai kreiptis į Lietu-vos Vyriausybę su siūlymu patikslinti, kaip akcinėse bendrovėse turi būti atstovaujama valstybei, kaip apie šiose bendrovėse priimtus sprendimus, priklausančius Vyriausybės kompetencijai, turi būti informuojama Vyriausybė. Lygiai taip pat turi būti įvertinti ir dabartinės KVAD direktorės Varnaitės veiksmai.

„Klaipėda“

 

Facebook komentarai
Back To Top