skip to Main Content

Dar kartą apie vaikų grobimus

Kristina Sulikienė

Mudu su vyru nebežinome, kur kreiptis, tarsi visos valstybės institucijos

susitarę veikia prieš valstybę, jos žmones ir piliečius.

Apie tai, kad mano brolio Romualdo Apanavičiaus, kuris 2012 m. dingo

be žinios, o man paskelbus 2014 01 10 paiešką, jis staiga tarsi žuvis

išplaukė Romoje, jūroje, be smurto žymių, su visais dokumentais, ir

atpažino jį pakrantės apsauga ir mūsų ambasada, duktė Deimilė Rimantė

bus įvaikinama, buvo žinoma dar pernai, tačiau mums informacija buvo

neteikiama.

Mergaitė yra Prancūzijoje, ji yra Lietuvos pilietė.

Mes su vyru esame išsiuntę ieškinį į Evry teismą 2015 04 01, gauta ten

2015 04 08, tačiau paaiškėjo, jog „nėra gauta“, kaip matome iš

pridedamo Lietuvos ambasados laiško.

Bandysime atlikti nuotoliniu būdu teisinius veiksmus, tačiau tai yra

nelabai įmanoma, o skristi kaip mus ragina, tai gali būti ir spąstai, nes iš

mūsų 3 vyresnių vaikų mūsų šeimoje telikau aš viena.

Mano brolis aktyviai dalyvavo 1990-1991 metais, buvo šaulys, ir vykdė

kažkokias veiklas, jo geriausi draugai yra Audrius Skaistys ir Mindaugas

Balčiauskas, mano sesuo paslaptingai nužudyta, nes atseit, kažką

būdama vaikas galėjo atsiminti.

Byla tamsi buvo, niekas nieko netyrė, nužudyta mūsų bute, buvo

perpjauta gerklė, ir imituotas „iššokimas“ per langą, nors visi langai

buvo užkalti.

Brolio „mirtis“ irgi yra iš fantastikos sferos, grynai matosi, jog veikia

spectarnybos ir mafija.

Kai valstybėje valstybės įstaigos pradeda veikti prieš valstybę, turi

įsikišti Valstybės saugumo departamentas.

Įvaikinimo tarnyba turėdavo visą informaciją, jos niekam neteikdavo.

URM turėjo informaciją apie teismo posėdį nuo 2015 09 15, ir nors aš

nuo birželio prašiau Lietuvos ambasados pagalbos, parašiau užklausimą,

man nebuvo teikiamas atsakymas.

2015 09 23 lankiausi pas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

viceministrą Šešelgį, bendravau su Vaikų skyriaus spoecialiste

Šidlauskiene, nebuvo jie gavę jokios informacijos, o šalia esanti

Valstybinės vaiko teisių apsagos ir įvaikinimo tarnyba viską žinojo, ir

niekam nieko nesaakė, visą laiką vaidinama, jog „rašome užklausimus, ir

mums niekas nieko neatsako“, nors tai yra absoliutus melas, nes aš iš

Prancūzijos socialinių tarnybų visada gavau atsakymus, kai kreipiausi,

po to, kai Lietuvos institucijos atsisakė dirbti, ir vaidindavo, jog niekas

su jais nesikalba.

Vis tik Prancūzija yra EU šalis, ir labai įžūlu yra vaidinti, jog EU šalis

nesikalba, ir neteikia informacijos.

Kad neteikia jokios informacijos, sakydavo ir Lietuvos ambasada

Prancūzijoje, todėl dabar labai keista: jeigu jiems niekas neteikė jokios

informacijos, kodėl staiga suteikė? Logikos šitame visame mele nėra, o

valstybės institucijos naudojamos ne pagal paskirtį.

2015 09 23 vakar kreipiausi dėl tarptautinės dukterėčios Deimilės

Rimantės Apanavičiūtės g. 2011 12 07 ir kurios paskutinė gyvenamoji

vieta buvo Žirmūnuose, paieškos 1 -ajame Vilniaus policijos

komisariate.

Va tada jau Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo  

ministerijos atsirašė, jog štai sužinota, jog posėdis spalio 5 d. 15 val.

kuriame kaip matote mes dalyvauti negalime, nes niekas nieko apie mus

nežino, nors Įvaikinimo taryba dievagojasi, jog rašė užklausimus: tarsi

užklausimo žanras būtų dokumentų pateikimo būdas.

Išsigąsta tik policijos, kuri gali būti pradėjo parengiamuosius veiksmus.

Mano mama Virginija Apanavičienė, nors jai ir 65 metai, bet ji irgi yra

kreipusis dėl globos kaip ir aš su vyru – dėl įvaikinimo, tačiau nei vienas

dokumentas nebuvo išsiųstas į Evry tribunal de Grand Instance teismą,

esantį Rue des Mazieres 9, Evry CEDEX, France.

Pasiteisinimas dažniausiai buvo, jog Lietuvos tarnybos esą nieko nežino

apie mergaitę, antras pasiteisinimas, jog nežino jos statuso. Esą kai

sužinos, tada išsiųs – bet po pirmadienio, po statuso suteikimo jau viskas

yra per vėlu, o mes Lietuvos tarnybų dėka, nesame laikomi savo

dukterėčios giminėmis.

Mes aišku bandysime padaryti savo žingsnius, bet Jus prašome kaip

VSD, išsiaiškinti;

kodėl tarkime globėjų kursų vadovės Inga Kupetytė- Bunevičienė ir

Daiva Matulevičiūtė valdė per daug informacijos, bet neturėjo asmens

duomenų tvarkymo sutikimo ir pažymėjimo? Turiu galvoje tai, ar VšĮ

“Psichologinės paramos ir konsultavimo centras” nėra kokio nors Kauno

VSD filialas, nes jos elgėsi kaip saugumietės, bet ne kaip socialinės

darbuotojos?

Jos taip pat vykdė tik saugumiečiams būdingas schemas, jog norint

sudoroti žmogų, reikia jį apšmeižti – jos teigia, jog kreipėsi dėl mūsų su

vyru į policiją, nors tokio fakto niekas nepatvirtino, ir 10 mėnesių jos

nerašo išvados, todėl niekas esą ir negali išsiųsti mūsų dokumentų.

Jos taip pat motyvavo savo raštuose apie mano tariamą blogą, puslapį,

prieš kurį buvo vykdomi Kauno VSD ir Kauno kriminalistų „pogromai“,

kai buvo išnešta pusė namų, ir iki šiol negrąžinta. Prašome išsiaiškinti,

kodėl vaikų teisių apsaugos specialistai gali būti benadradarbiauja su

saugumu? Ar saugumas vykdo vaikų prekybą, prisidengdamas savo

galimybėmis prieiti prie duomenų?

Kodėl gi Įvaikinimo tarnyba staiga pradėjo 2015 09 24 dirbti,

apsilankius 2015 09 23 Žirmūnų policijoje: gal būtų galima patikrinti,

kas dar priėjo prieš ROIK sistemos, pamatė pareiškimą, ir kas pranešė į

Įvaikinimo tarnybą?

Kalbu ne tik apie galimai VSD veiklą, naudojant plačias galimybes

prieiti prie duomenų, bet ir apie korupciją, kas yra sunkus nusikaltimas,

o šiuo atveju tai yra žmonių prekybos organizavimas, naudojantis

valstybės institucijomis.

Vaikų teisių tarnyba turi požymių veikos, kad veikia kaip VSD filialas,

tačiau to būti negali, nes VSD neužsiima vaikų grobimu ir prekyba

žmonėmis, ne tokios yra VSD funkcijos, todėl tokie darbuotojai, kurie

šiais dalykais, naudodamiesi tarnybine padėtimi, prieidami prie tarkime

sekimo – nes aš garantuoju, jog iki šiol esu sekama, nes policijos vidinės

bazės neturi mano naujų duomenų, o vis naudoja mano seną pavardę, ir

seną adresą, kas yra VSD sekimo duomenys, kai mano visos sąskaitos

kontroliuojamos, ten blokuojami pinigai, neretai po 5 dienas, nors

gyvenime negirdėjau, kad valstybinis universitetas galėtų būti

traktuojamas kaip teroristinė organizacija.

Taigi, būtina išsiaiškinti, kas VSD sistemoje yra „kurmis“ ir kas naudoja

savo ryšius ir priemones antiteroristinei, antivalstybinei veiklai tirti

žmonių prekybos linijos organizavimo darbams. Nes tai yra akivaizdu,

jog informacija pradėta teikti tik išsigandus tarptautinės paieškos, ir man

apsilankius teisėsaugos įstaigoje, kur neatmestina, ir sąžiningi pareigūnai

galėjo pradėti organizuoti tyrimą, kaip kad sąžininga pareigūnė 2014 01

10 pradėjo paieškos bylą, nepaisydama pasipylusių skambučių, tuo pačiu

metu, kai ji jau žiūrėjo po duomenų bazes.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nesugebėjo

bendradarbiauti su policija, ir bandė iš pat pradžių vaidinti tą savo

schemą, jog niekas jai neteikia informscijos, tada susirašinėtoja ir

imituotoja dirbo Dainora Bernackienė, vėliau ji padarė karjerą, tai paskui

kai vaiko buvimo vieta net apytikriai buvo žinoma, susirašinėjo

įvairiausios imituotojos, visą laiką rašydavo, jog nieko nežinoma apie

vaiką, o mano gaunamų raštų nelaikė tikrais, nors man rašė Prancūzijos

Essone regiono generalinis konsulas, ir teikė tikrą informaciją.

Gali būti, jog mano konsultanto Stanislovo Tomo žinomumas

Prancūzijoje lėmė, mes iki šiol taip galvojame, tačiau šio konsultanto

elgesys irgi pasikeitė, jis pradėjo ne tik nepadėti, bet kenkti, o apie tai,

kad reikia arba gyvai, arba per advokatą įteikti dokumentus, nesugebėjo

paaiškinti, melavo, jog niekur neprisiskambino, bet supratau, jog teismas

jam, ne advokatui, suteikė visą informaciją, ir nurodė patarti man

atsiimti ieškinį, ko aš aišku nepadariau, nes Lietuvoje ieškinio

atsiėmimas reiškia bylos pabaigą.

Prašome pagal kompetenciją tirti VSD veikimo prieš valstybę veiksmus

įvairiose institucijose, negelbstint vaiko ir naudojant Valstybinės vaiko

teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, VšĮ Psichologinės paramos ir

konsultavimo centro, Kauno rajono, Vilniaus miesto vaiko teisių

apsaugos vietas visiškai ne tam, kam yra skiriami etatai. Prašome STT

tirti korupcinį susivienijimą, ir išsiaiškinti, kiek yra gauta pinigų už

vargšę Deimilę Rimantę Apanavičiūtę, kaip ir kada jie buvo paskirstyti

tarp nusikalstamos schemos dalyvių. Ar VŠį Psichologinės paramos ir

pagalbos centro Kaune gauti iš Norvegijos 4 mln. eurų yra

nusikalstamos grandinės pinigai, kas juos per Norvegiją persiuntė, kaip

veikia lietuvių vaikų paskirstymo schema po pasaulį, kaip skirstomi

vaikai iš Prancūzijos.

Prašome taip išsiaiškinti, kas yra „užsirezervavęs“ mūsų šeimos vaiką, ir

kur yra įmokėti pinigai – nes gali būti, jog jie įmokėti labai oficialiai, ir

atvirai, kaip kad skelbiama kainynuose?

Kas išlošė iš šio sandorio?

Ką apie mažametės pardavimo sandorį žino Romualdo Apanavičiaus

kurso draugė kultūros atašė Vida Pabarškaitė –  Gražienė, kuri telefonu

atsakė, jog „gal vaikas jau įvaikintas, todėl jūs negaunate informacijos“,

nors buvo liepos mėnuo ir vaikas taip išeina „neturėjo statuso“ netgi, nes

statusas įvaikinimui bus skelbiamas spalio 5 dieną, 15 valandą?

Kiek diplomatinis korpusas, naudodamasis ryšiais, dalyvauja vaikų

pardavimo schemose, ir kodėl staiga buvo atleistas ministras patarėjas

Algimantas Misevičius: gal dėl to, jog jis norėjo padėti, ir visą laiką darė

daug daugiau negu diplomatas, bet elgėsi dar ir kaip  žmogus?

Teisėsaugos institucijų prašome iškelti badžiamąją bylą dėl mažamečio

vaiko pardavimo, žmonių prekybos, ir piktnaudžiavimo tarnyba, ir

surasti visus kaltuosius asmenis: nuo vaikų teisių skyrių, globos kursų

vadovių, iki diplomatinio korpuso, nes tai svarbu užkardyti kelią kitų

vaikų pardavinėjimui, nes šitie faktai jau yra žinomi, jog ambasados

renka informaciją, ir ją teikia būtent tos šalies, kur tėvams atsitikusi

bėda, institucijoms, bet nevykdo diplomatinio protokolo ir nepadeda

Lietuvos piliečiams.

URM konsulinio departamento specialistė Kasparavičienė 2015 09 24

kategoriškai atsisakė man suteikti informaciją, dėl ko yra byla,

motyvuodama, jog „ambasados negali kištis į tų valstybių reikalus“ –

tarsi vaikas – Lietuvos pilietis yra tos valstybės reikalas, ir „tai yra

mažamečio asmens duomenų apsauga, jūs esate ne giminė“. Telefono

įrašą juk galima pasiklausyti, kokias nesąmones man kalbėjo ši

specialistė, kuri informaciją gavo 2015 09 15, tačiau nesiteikė niekam

pranešti.

Mano telefonas 8650 62159, visus įrodymus, jog tai yra vaiko

pardavimas, o ne institucijų teisėta veikla turiu, esu siuntusi ir Seimo

nariams, po ko staigiai atsistatydino Odeta Tarvydienė, kaip ji įžūliai

meluodavo, gaudavusi iš p. Misevičiaus, ar Audrey Durauld – Essone

Conseul general,- informaciją.

Jie veikė kaip informacijos blokatoriai, ir vaikų prekybos biznio

schemos paskirstytojai, nes akivaizdu yra ir tai, jog aukštesnės ir juos

kontroliuojanti institucija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nieko

nežino apie pašonėje vykdomą antivalstybinę ir galimai organizuoto

nusikalstamumo veiklą.

Iš kitos pusės, o gal irgi yra vaidinama, jog niekas nežinoma, nes čia

labai reikia apsimesti, kai visoje Europoje vykdoma panaši schema,

vaikai dingsta iš šeimų, negrąžinami, o ta Įvaikinimo tarnyba, teko

matyti, ką siunčia: raštus, kad vaikui tikrai geriau svečioje šalyje, nes

Lietuvoje baisus skurdas, ir kad „kuo dar galime padėti, ką suteikti?“

Tai nusikalstama veika, ir ji turi būti užkardoma, kol nepradėti

pardavinėti jūsų vaikai: nes mūsų šeima garbinga, mano tėvas

profesorius, mama politikė, docentė, mes esame intelektualai, tačiau

mūsų šeimos atžalą tarptautiniame vaikų prekybos turguje spalio 5 dieną

15 valandą ruošiamasi pardavinėti, bet taip įžūliai, o vykti ten bijome,

kad nedingtume be žinios, nes dingo be žinios jau abudu Deimilės tėvai.

Back To Top