skip to Main Content

2017-07-12 d. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijos Seime pranešimas

„Zigmui Vaišvilai uždrausta viskas – net gydytis“

 

 

Š.m. birželio 29 d. prie KGB rūmų Vilniuje pagerbtos Zigmo Vaišvilos įmonės UAB „FF Lizingas“ turto iššluotuvės, kurias, medikams siekiant išgelbėti Zigmo Vaišvilos gyvybę po 2016 m. birželio 29 d. patirtų sunkių  traumų, už nepadoriai mažas kainas įvykdė bankroto administratorius UAB „Admivita“ ir kreditorių komitetas. Įmonės nekilnojamasis turtas iššvaistytas padarius įmonei apie 3,5 mln. eurų nuostolį. 

Vilniaus ekonominė policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pateiktas skundas Vilniaus apygardos prokuratūrai. Ekonominei policijai 10 arų gyvenamosios paskirties sklypo Palangoje pardavimas už 1333 eurus, t.y. apie 40 kartų mažesnę nei Nekilnojamojo turto registro nustatytą rinkos kainą, yra tik civiliniai santykiai.

 

Z. Vaišvila Kauno apygardos teismui pateikė prašymą skubiai atstatydinti šį bankroto administratorių ir nušalinti kreditorių komitetą. Ir netruko sulaukti keršto.

 

Š.m. birželio 26 d. Z. Vaišvila iš Vilniaus apygardos teismo gavo UAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriaus ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš jo 2,4 mln. eurų. Be jokių įrodymų bankroto administratorius ieškinyje parašė, kad Z. Vaišvila neperdavė jam UAB „FF Lizingas“ trumpalaikio turto, kurio vertė 2,4 mln. eurų. 

 

Klausimas visiems – kaip Z. Vaišvila bankroto administratoriui gali perduoti turtą, kurį bankroto administratorius ne tik pėrėmė, bet jau ir pardavė už minėtas nepadoriai mažas kainas?

Mat didžioji dalis nekilnojamojo turto įmonės balanse pagal apskaitos standartų reikalavimus apskaityta kaip trumpalaikis turtas, skirtas perpardavimui, t.y. pačios įmonės nenaudotas. Tai – tie patys nelaimingi trys žemės sklypai Palangoje, istorinis „Birutės“ restoranas su žemės sklypu Vytauto gatvėje Palangoje, pramoniniai vandens tinklai ir šiltnamių kompleksas su administraciniu pastatu ir žemės sklypu Mažeikiuose, pastogė Mažvydo alėjoje Klaipėdoje, 4,36 ha žemės sklypas ir apie 14000 kv.m sandėlių ir gamybinio administracinio nebaigtos statybos ploto pastatai Vilniaus pl. 8 Klaipėdoje, garažas Šiauliuose. 

Kitas įmonės nekilnojamasis turtas – ilgalaikis.

Bankroto administratorius UAB „Admivita“ „nepastebėjo“, kaip perėmė ir net jau pardavė tokius „smulkius“ nekilnojamojo turto vienetus. Matyt, tikrai mažai lėšų gavo už šio turto „pardavimus“…

Kitas įmonės trumpalaikis turtas – gamyklos įrengimai ir gamybos atsargos, buvusios Mažeikiuose. Šis turtas pavogtas dar 2014 m., o jo vagystę pagal Z. Vaišvilos pareiškimą tiria prokuratūra. Vagystėje, pagal liudytojų, kurių apklausti nenorėjo Mažeikių prokurorai, paaiškinimus, galimai dalyvavo ir bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ atstovai.

Vėl klausimas visiems – patarkite, kaip galima perduoti turtą, kurį nežinomi asmenys pavogė?

 

UAB „Admivita“ įsijautė į visagalio teisėjo vaidmenį – jos prašymu prieš Z. Vaišvilą Vilniuje 2016 m. pradėta baudžiamoji byla dėl to, kad jis bankroto administratoriui neperdavė šio 2,4 mln. eurų vertės turto! Šioje baudžiamojoje byloje tikriausiai jau pateiktas toks pat ieškinys dėl 2,4 mln. eurų priteisimo iš nusikaltėlio Zigmo Vaišvilos. Dabar Vilniaus apygardos teismui civiline tvarka pateiktas toks ieškinys. 

2,4 + 2,4 + 0,63 (0,63 mln. eurų gauta už parduotą trumpalaikį nekilnojamąjį turtą) = 5,43 mln. eurų. Su polėkiu blefuoja UAB „Admivita“! 

Beje, prisikvietė Z. Vaišvila šį bankroto administratorių turto perėmimui tik po to, kai kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą, kad UAB „Admivita“ neatvyksta periminėti UAB „FF Lizingas“ turto.

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rosita Patackienė, priėmusi nagrinėti šį UAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriaus ieškinį dėl 2,4 mln. eurų priteisimo, nustatė Z. Vaišvilai 3 dienų terminą nuo ieškinio gavimo, t.y nuo birželio 26 d., atsiliepimui pateikti dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis terminas Z. Vaišvilai baigėsi birželio 29 d. Tačiau teisėja R. Patackienė nusprendė nebelaukti, kol Z. Vaišvila pateiks teismui atsiliepimą – jau birželio 26 d. priėmė nutartį, kuria galimam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti pagal šį ieškinį pritaikė 2,4 mln. eurų dydžio laikinąsias apsaugos priemones. 

 

Birželio 27 d. antstolis Donatas Kisielius šią teismo nutartį priėmė vykdymui, nustatė 2,4 mln. eurų dydžio areštą Z. Vaišvilos turtui ir lėšoms, tačiau „pamiršo“ leisti Z. Vaišvilai gauti mėnesinį 380 eurų MMA, kurį valstybė pragyvenimui leidžia gauti bet kokiu atveju. 

Pernai tik iš ligoninės po trijų operacijų namo grįžęs Z. Vaišvila antstolio Armino Naujokaičio, vykdžiusio 2016-05-31 Vilniaus apygardos teismo teisėjos Vilijos Mikuckienės priimtą nutartį dėl 0,63 mln. eurų dydžio laikinųjų apsaugos priemonių, mėnesiais prašė leisti gauti MMA. 

 

 

Kiek laiko šį klausimą spręs antstolis D. Kisielius?

 

 

 

Antstolis D. Kisielius žengė dar toliau – birželio 28 d. patvarkymu uždraudė Z. Vaišvilai prisiimti bet kokius reikalavimus savo atžvilgiu. Paprastai pasakius, Zigmas nebegali niekam nieko nei už ką įsipareigoti. Kaip Vytauto Kernagio dainoje „Niekų dainelė“ (https://www.youtube.com/watch?v=Tf284U2SvLc).

 

Formaliai žiūrint, Zigmui uždrausta ne tik skolintis, bet ir prisiimti įsipareigojimus dėl jo gydymui skirtų medicininių paslaugų, vaistų pirkimo ir betko kito. Dėl šio reikalavimo pažeidimų antstolis D. Kisielius Z. Vaišvilai pagrąsino baudžiamąja atsakomybe.

 

Šias teismo ir antstolio D. Kisieliaus dovanas Z. Vaišvila gavo po patirtų sunkių traumų teismuose jam talkinančios dukros Vaivos vestuvių išvakarėse – liepos 5 dieną.

 

Z. Vaišvila supažindina antstolį D. Kisielių su jau įvykdytais šio antstolio nurodymų pažeidimais – š.m. liepos 4 d. Z. Vaišvila prisiėmė 4,57 eurų įsipareigojimą ir šią sumą sumokėjo poliklinikai už sprando tomografinę nuotrauką, prisiėmė 29 eurų įsipareigojimą ir liepos 6 d. sumokėjo už pyragėlius dukros vestuvėms. Prisiėmė ir įsipareigojimą pagal jam išrašytus vaistų receptus. P. antstoli, ar galima pirkti šiuos vaistus? 

Z. Vaišvila kviečia antstolį D. Kisielių dėl šių ir kitų Z. Vaišvilos jau įvykdytų pažeidimų kreiptis į prokuratūrą dėl jo baudžiamosios atsakomybės. Sakysite, kad Zigmas parodijuoja. O antstolis D. Kisielius, priėmęs tokį patvarkymą, parodijuoja ar tyčiojasi?

 

Šiuo antstolio D. Kisieliaus reikalavimu iš Z. Vaišvilos atimta ir teisė sudaryti sutartis su advokatais – tai taip pat įsipareigojimų prisiėmimas. Atimta ir teisė kreiptis į teismą dėl dokumentų kopijų gavimo – tai taip pat įsipareigojimas sumokėti teismui už šią paslaugą. Atimta ir teisė kreiptis į antstolį dėl Z. Vaišvilai priteistos skolos išieškojimo – tuo būtų įsipareigojama antstoliui sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas.

 

Kiek dar tęsis šis absurdo spektaklis, vadinamas teisingumo vykdymu ir viešojo intereso gynimu UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje, kurios iškėlimą taip pat nulėmė Vilniaus apygardos teismo šiai įmonei pritaikytos 7 mln. Lt dydžio laikinosios apsaugos priemonės pagal žinomai melagingus finansų ministerijos atstovų paaiškinimus dėl neegzistavusios UAB „FF Lizingas“ skolos finansų ministerijai? 

Pasirodo, kai kam leista meluoti teismui, kiek širdis geidžia, ir atsakyti dėl melo ir pasekmių nereikia.

 

Negana to, š.m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. bebaigiančio kadenciją Seimo priimtas įstatymas dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimų. Ženkliai padidintas žyminis mokestis dėl kreipimosi į teismą, neliko bylos dalyvių teisės be advokato dalyvauti civilinėse bylose apeliacinės instancijos teisme. 

Suprantamas advokatų lobizmo siekis ir noras pasinaudoti senojo Seimo paskutiniosiomis veiklos dienomis. Tik advokato paslaugos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis, kitų asmenų – ne. Asmuo be teisinio išsilavinimo nebegali atstovauti teisme kito asmens. Tad Z. Vaišvilos dukra Vaiva ir žmona Regina, turinčios jo įgaliojimą, nebegalės susipažinti su bylomis, gauti teismo sprendimus.

 

Advokatų lobizmas negali prieštarauti Konstitucijai. Šiais įstatymo pakeitimais faktiškai iš Konstitucijoje numatytų trijų pakopų teismų iš mūsų piliečių jau atimta ne tik kasacinė instancija (bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme), bet ir apeliacinė instancija. Neskundei pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka – automatiškai netenki teisės kreiptis į teismą kasacine tvarka. Neturi lėšų – neturi ir advokato. Neturi advokato – pakaks pirmosios instancijos teismo ginčui išspręsti.

 

Taisyklė paprasta: Neturi pinigų – teisme automatiškai pralaimėsi.

 

Signataras Zigmas Vaišvila dėl šių advokatiško lobizmo pasekmių atšaukimo skubos tvarka kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį

 

Dėl vieno 2016 m. lapkričio 8 d. Civilinio proceso kodekso straipsnio pakeitimo Z. Vaišvila į Seimą nesikreips – iš įstatymo išbraukta nuostata, kad dėl ligos nebūtina atidėti civilinės bylos nagrinėjimo. Štai kodėl Z. Vaišvilos oponentai spaudė teismus nagrinėti bylas gydomam Z. Vaišvilai nedalyvaujant iki š.m. liepos 1 d. 

Tikėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. Norkus, atsakinėjęs Z. Vaišvilai ir R. Vaišvilienei dėl teismų praktikos nebuvimo šiuo klausimu, žinojo, kad nuo š.m. liepos 1 d. teismai nebeturės pagrindo neatidėti civilinės bylos nagrinėjimo dėl Z. Vaišvilos ligos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas net specialų raštą teismams dėl to parašė – spręskite patys, kol kas įstatymas neįpareigoja teismo dėl ligos atidėti civilinės bylos nagrinėjimą. 

Z. Vaišvilos nuomone, tai yra atviras aukščiausio teismų pareigūno kišimasis į bylų, kurių dalyvis yra Z. Vaišvila, nagrinėjimą.

 

Lietuvos Respublikos Seimо Pirmininkui 

p. Viktorui Pranckiečiui

Zigmas Vaišvila        2017-07-12 Vilnius

Lizdeikos g. 29, Vilnius

DĖL ĮSTATYMO PRIĖMIMO SKUBOS TVARKA

Prašau Jus skubos tvarka inicijuoti dalies praėjusios kadencijos pabaigoje Seimo 2016-11-08 d. priimtu LR Civilinio proceso kodeso pakeitimo įstatymu Nr.XII-2751 pakeistų dalies Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimą / papildymą pripažinimą netekusiais galios:

CPK 56 straipsnio (dėl atstovavimo teisme) pakeitimus;

CPK 80 straipsnio (dėl žyminio mokesčio padidinimo) pakeitimus;

CPK 306 straipsnio papildymą 3-ia dalimi (dėl dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme tik atstovaujamam advokato).

Po šių CPK pakeitimų teisme asmuo gali būti atstovaujamas tik asmens su aukštuoju teisiniu išsilavinimu, atliekant net paprasčiausias atstovavimo funkcijas – susipažinimą su bylos medžiaga, procesinių dokumentų gavimą teisme ir pan. 

CPK 306 straipsnio papildymas 3-ia dalimi iš bylos dalyvių atėmė teisę dalyvauti apeliacinės instancijos teisme be advokato. Tai yra ne tik nepasvertas ir paskubom įtvirtintas atvirai lobistinis advokatams įstatymo pakeitimas, bet ir šiurkštus asmens konstitucinės teisės pačiam dalyvauti apeliacinės instancijos teisme faktinis atėmimas. Tai faktiškai atėmė iš asmenų galimybę ginti savo teises teisme, nes dauguma Lietuvos žmonių neturi finansinių galimybių samdyti advokatus jų atstovavimui teisme. Be to, ne visais atvejais tai ir būtina. Asmuo pats turi turėti teisę apsispręsti, ar jam reikalinga advokato pagalba teisme. Šios apsisprendimo teisės negali įtakoti jo finansinė padėtis ir faktiškai priverstinis advokatų teikiamų paslaugų primetimas bylų dalyviams.

Po šių CPK pakeitimų teisingumo vykdymas Lietuvos teismuose faktiškai vyks ne trijų pakopų teismuose, bet tik pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka neskųstas, įstatymas neleidžia bylos dalyviui teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Neturint finansinių galimybių samdyti advokatą, po CPK 306 straipsnio papildymo 3-ia dalimi faktiškai Lietuvoje lieka tik vienos pakopos teismai. 

Pateikiu Jums ir savo padėtį patvirtinančius mano spaudos konferencijų pranešimus, kurie iliustruoja, kaip dėl sudėtingos sveikatos būklės ir dėl oponentų veiksmų atsidūrus sunkioje finansinėje padėtyje, po aukščiau minėtų CPK pakeitimų teisingumo nustatinėjimas teismuose tampa tik formalumu. Sėkmę teismuose lems tik lėšų advokatui samdyti turėjimas ar neturėjimas. Ženklūs žyminio mokesčio padidinimai dar labiau apsunkins asmenų teisę kreiptis į teismą. Tai nėra tik Zigmo Vaišvilos problema, bet ir daugelio Lietuvos piliečių problema.

Tuo pačiu noriu atkreipti Jūsų dėmesį į išskirtinai įdingu tapusį rašytinio proceso naudojimą jau ne tik civilinėse, bet ir baudžiamosiose bylose. Šiuo procesiniu „išradimu“ teisingumas nustatinėjamas be esminės bylos dalyvio teisės būti teismo išklausytam, tokiu būdu tik didinamas visuomenės nepasitikėjimas teismais ir valstybės vardu jų priimamamis sprendimais.  

 Priedai – 2017-06-29 ir 2017-07-12 Z. Vaišvilos spaudos konferencijų pranešimai

     

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras    Zigmas Vaišvila

 

 

Facebook komentarai
Back To Top