skip to Main Content

Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos

2016-01-12 d. 9 val. Spaudos konferencija Seime 

APIBENDRINTOS BIOGRAFIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ – RUSIJOS VALSTYBĖS PASLAPTIS

 

1991 m. sausio 8 d. Lietuvos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis rusiškai kreipėsi į susirinkusią įniršusią minią, tikindamas, kad susitarsime visi. Tuomet supratome, ką reiškia siekti taikos, kaip elgtis su provokatoriais. Ir kolaboranto sąvoką supratome. Okupacinės kariuomenės tankai ir apie 100000 kariškių buvo čia pat, Lietuvoje. Ieškoti jų ir kviestis nereikėjo. 

Kas ir kodėl taip greitai pasikeitė, kad eksambasadorius Ž. Pavilionis, sėdėdamas „už balos“, mums skelbia, kad rusų tankai prie pat Vilniaus ir tuojau bus čia, o LRT eteryje rimtai apie tai diskutuojama? Ir negėda. Vis noriu šaunuolės diktorės Eglės Bučelytės paklausti, kaip ji jaučiasi šiandieną. Eglė ir tuometinė Lietuvos TV ir radijo vadovybė, rizikuodami gyvybe, tą Sausio 13-osios naktį laikėsi, kiek galėjo, kad apgintų mūsų visų teisę į Tiesos žinojimą. 

Šiandien LRT bastionas laikosi iš paskutiniųjų, kad apgintų Melą. Melą, skleidžiamą visiems mums. Tuomet šį reiškinį vadinome „Kaspervizija“. Šiandieninei „Kaspervizijai“ vadovauja ir Melą skleidžia buvę Sąjūdžio žurnalistai. Kodėl? Pulkininkas E. Kasperavičius, sėkmingai pabėgo. Ir Sausio 13-osios byla nepadės įvykdyti teisingumą jo atžvilgiu. Sausio 13-osios byla net nepersekioja „Kaspervizijos“ vadovo G. Steigvilos. „Neužmirštuolių fėjos“ laikais Sausio 13-osios byloje naikinami kolaborantams pareikšti įtarimai, byla nutraukta net devyniuose epizoduose – visų pirma, dėl TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos užėmimo ir naudojimo perversmo štabo veiklai. Vis dar Lietuvos valstybės vardu sprendimus priimančio teisėjo Stasio Lemežio nuomonė nagrinėjant nukentėjusiojo Z. Vaišvilos skundą dėl šių nutraukimų verta „Neužmirštuolių fėjos“ valstybinio apdovanojimo: „Šiuo atveju, pareiškėjas (t.y. Zigmas Vaišvila – ZV pastaba) su kitais asmenimis neleido patekti tik metalinius šalmus ir gumines lazdas turintiems kariškiams į spaustuvės patalpas, įspėjus nepasišalino iš spaustuvės, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad jie aktyviai nedalyvavo konflikto veiksmuose.“ Prieš mus beginklius, gynusius paskutinę okupantų neužgrobtą spaustuvę Maironio gatvėje Vilniuje, „.. buvo naudojamos neturinčios atsitiktinai luošinti priemonės – guminės lazdos.“ Supratau, teisėjau, jūsų valią – mes patys, nukentėjusieji, esame kalti, nes gynėmės. Tačiau, ar tai jūsų valia, teisėjau? Jūs tai vadinate Lietuvos valstybės valia? Ar jūs lankėtės bent kartą Antakalnio kapinėse, prie TV bokšto, Konarskio gatvėje, Aukščiausioje Taryboje, Medininkų poste, G. Žagunio žuvimo vietoje?..

Teisėjas į šiuos klausimus vargu, ar atsakys. Į juos, visų pirma, atsakyti privalo V. Landsbergis. Jis neturi teisės neatsakyti, nes nėra jokio protu ir sąžine suvokiamo paaiškinimo, kodėl šiandien jis tapo tokiu aršiu kurstytoju ir Tautos pardavėju, kodėl Lietuvai vadovauti jis pasiūlė Dalią Grybauskaitę. Jis iki šiol neatsakė į mano viešus klausimus jam 2009-05-18 d. „Laisvo laikraščio“ straipsnyje „PERŽENGTOS MORALĖS POLITIKOJE IR ATSAKOMYBĖS RIBOS“ – ir dėl D. Grybauskaitės parinkimo, ir dėl noro pirkti ginklus iš Maskvos ne tiesiogiai valstybei, o per a.a. G. Konopliovo „Lietverslą“. Šiandien tenka grįžti prie šių klausimų. Ne tik dėl to, kad 1989 – 1991 m. kitą barikadų pusę pasirinkusią Dalią Grybauskaitę LRT ir kitoje žiniasklaidoje drįstama lipdyti ne tik prie Baltijos kelio, bet ir prie Sausio 13-osios. Vakar pasiektas rimtas provokatorės D. Grybauskaitės laimėjmas, vertas aukšto Rusijos valstybės apdovanojimo – Lietuva tapo oficialiu Rusijos priešu. Taip nustatyta Rusijos Prezidento pasirašytoje naujoje Rusijos Federacijos saugumo koncepcijoje. Tiems, kuriems to dar maža, siūlau dar kartą perskaityti šiame mano 2009-05-18 d. „Laisvame laikraštyje“ paskelbtame straipsnyje apie mano kuklią patirtį tarptautinėje ginklų prekyboje. Buvusiam JAV Prezidento R. Niksono patarėjui užsienio politikos klausimais D.K. Simes, leidžiančiam žurnalą „The National Interest“, viešai patvirtinus, kad JAV ginklus Ukrainai parduoda per savo satelites Lietuvą ir Lenkiją, siūlau dar kartą pamąstyti ir kiekvienam sau pačiam atsakyti į klausimą, kodėl JAV ginklus Ukrainai parduoda ne tiesiogiai, o per „gigantę“ Lietuvą? Galų gale, jei parduodame ginklus Ukrainai, tai kodėl ne savo produkciją, o perparduodame JAV produkciją? Kokia šiuo atveju privati tarpininkė pasodinta tarp JAV ir Lietuvos, tarp Lietuvos ir Ukrainos? G. Konoliovas jau a.a., bet šios idėjas tai nemarios… O Lietuva – įkaitė. Įkaitė, bet kurią dieną galinti tapti dar vienu Donecko aerouostu.

2009 m. buvęs aukštas Rusijos Prezidento V. Putino administracijos pareigūnas Modestas Kolerovas atvirai sakė komplimentus D. Grybauskaitei, mokydamas, kaip elgtis: „… Grybauskaitei prireiks dar daugiau narsos, kad ji būtų ne vien „karaliaujančia“, tačiau nevaldančia prezidente-ekonomiste, bet ir (labai ilgam laikui) faktiškai vienintele legitimia ir tęstine Lietuvos valdžia“. M. Kolerovas nepaaiškino, kur išnyks kitos valdžios šakos, tik perspėjo būsimąją prezidentę, kad jai nederėtų kartoti „savižudiško visiškai vegetarinių santykių su rusais kelio, kuris privedė prezidentą Rolandą Paksą prie purvinos apkaltos“. Pasak M. Kolerovo, Lietuvą valdo „partinė – šnipų oligarchija“. Po dešimt metų trukusio „nacionalistų valstybininkų“ valdymo vienintelė Lietuvos išeitis – sveikas konservatyvizmas, laisvas nuo „amerikiečių demagogijos“. Jei bus einama šiuo keliu, M. Kolerovas piešė šviesią Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių perspektyvą. Labai pranašiškas spėjimas apie būsimą D. Grybauskaitės vadovavimą Lietuvai. 

Prieš 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimus kreipiausi į VRK ir Liustracijos komisiją dėl dviejų kandidačių galimo bendradarbiavimo su užsienio spectarnybomis. Tačiau Liustracijos komisijos pirmininkas įkyriai siūlė aiškintis tik K. D. Prunskienės, bet ne D. Grybauskaitės klausimą. Ir kaskart vis daugiau dokumentų apie K. D. Prunskienę klojo ant stalo. Ir tokių, kurių KGB padalinyje Vilniuje 1991 metais mes neperiminėjome, nes tokie dokumentai po 1989 m. balandyje įvykusio minios įsiveržimo į Tbilisio KGB rūmus, iš Vilniaus nedelsiant buvo išvežti. Vytautai Landsbergi, iš kur šie dokumentai, kurie nebuvo patikėti Baliui Gajauskui jo žygyje teisme prieš K. D. Prunskienę?

Kodėl D. Grybauskaitė, prieš gaudama 2013 m. gegužės 9 dieną Karolio Didžiojo apdovanojimą ir po to Džordžtauno universiteto Garbės daktaro titulą, perrašė savo, t.y. viešai skelbtą Prezidentės biografiją, nurodydama, kad JAV ji buvo ne 1991 m., o 1992 m.? Todėl, kad tai yra esminis klausimas – kur ji buvo 1991 m., kada mes gynėme Lietuvos Nepriklausomybę? Matant, kad artėjant Sausio 13-osios 25-mečiui žiniasklaida bando sudaryti Lietuvos žmonėms įspūdį, jog būsima Lietuvos Prezidentė lemtingais 1991 metų mėnesiais buvo Lietuvoje, o ne buvo išsiųsta į Jungtines Amerikos Valstijas, teko raštu Prezidentės D. Grybauskaitės paklausti šiuos klausimus:

1. Prašau paneigti ar patvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio buvusio patarėjo užsienio klausimais Ramūno Bogdano viešai paskelbtą informaciją, kad 1992 metais Jūs talkinote ruošiant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio užsienio vizitus. Tuo atveju, jei tai buvo, prašau nurodyti, kurių V. Landsbergio užsienio vizitų ruošime ir kuriose delegacijose Jūs dalyvavote.

2. Prašau paaiškinti, kodėl 2013 m. balandžio mėnesį Jūs pakeitėte savo oficialią biografiją ir nurodėte, kad į Jungtines Amerikos Valstijas Jus išsiuntė ne 1991 metais, o 1992 metais? Kas Jus ir kokiu pagrindu išsiuntė į JAV 1991 metais? 

3. Prašau paaiškinti, iki kurio 1991 m. mėnesio Jūs dirbote Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerijos Lietuvos ekonomikos institute, nes savo oficialioje biografijoje Jūs to nenurodote.

4. Kas su Jumis 1991 m. buvo išsiųsti į vadovaujančių dabuotojų kursus JAV Džordžtauno universitete iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, nuo kurio iki kurio 1991 m. mėnesio Jūs buvote šiuose kursuose, kada grįžote į Lietuvą? Prašau Jus viešai paskelbti šių kursų baigimą patvirtinantį dokumentą. 

5. Prašau pateikti informaciją apie Jūsų darbą TSRS ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijose 1991 metais – nuo kada iki kada, kokiose pareigose Jūs dirbote, taip pat paaiškinti, kodėl ir kieno nurodymu ar iniciatyva 1991 metais Jūs bandėte įsidarbinti Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV? Tuo atveju, jei Jums nepatogu atsakyti į šiuos klausimus ar neatsimenate, prašau suteikti sutikimą dėl šios informacijos gavimo man kreiptis į TSRS teisių ir pareigų perėmėją Rusijos Federaciją.

6. Prašau paaiškinti, kieno iniciatyva ir kas Jus įdarbino Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparate po 1991 m. rugpjūčio mėnesio pučo Maskvoje?

Atsakymus paprašiau pateikti iki Sausio 13-osios minėjimo iškilmių, kas labai padėtų oriai ir deramai paminėti šią atmintiną valstybės dieną. Atsakymo nesulaukiau. Po to, kai p. D. Grybauskaitę nuo nepatogių klausimų apgynė Lietuvos administraciniai teismai, išaiškinę, kad mūsų Prezidentė turi teisę neatsakyti į mūsų klausimus, teko tenkintis Prezidento kanceliarijos atsakymais, iš kurių sužinojome, kad tai yra „apibendrinta“ mūsų Prezidentės biografija. Tačiau po to, kai 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimų anketoje kandidatė D. Grybauskaitė įrašė priešingus duomenis apie tai, kurią barikadų pusę ji pasirinko 1989 m. gruodyje po LKP atsiskyrimo nuo TSKP, net lyginant su jos pačios 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimų anketoje įrašytais duomenimis, supratau, kad šią melagę sugauti už rankos reikia kaip nors kitaip. Nelietuviškai. Lietuviškai nepadeda.

Ir atsakymą turiu. Ne ponios Dalios Grybauskaitės, o oficialų Rusijos atsakymą. Ne iš archyvų.

 

Oficialiai kreipiausi į Rusijos valdžią. Kaip Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataras. Suprantama, kad nesitikėjau atsakymo į klausimą, ar Dalia Grybauskaitė bendradarbiavo su TSRS spec. tarnybomis, ar bendradarbiauja dabar su Rusijos spec. tarnybomis? 

Todėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir ambasados Lietuvoje kukliai paprašiau pateikti informaciją apie ponios Dalios Grybauskaitės darbą TSRS ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijose 1991 metais – nuo kada iki kada ir kokiose pareigose ji dirbo? Ne 1996 – 1999 m., apie ką rašoma mūsų Prezidentės biografijoje (tik nerašoma, kodėl Lietuvos Vyriausybė buvo gavusi nurodymą, kad D. Grybauskaitė per 24 val. išvyktų iš JAV), bet būtent 1991 m., kada ji, „aktyvi visuomeninkė“, atvyko į Lietuvos ambasadą JAV, paaiškino, kad mokosi Džordžtauno universiteto vadovaujančių darbuotojų kursuose, ir pasiprašė įdarbinama. Neįdarbino, nes sužinojo apie darbą TSRS ambasadoje JAV. 

Vis tik gavau atsakymą – Rusijos URM ir ambasados Lietuvoje vardu atsakė RF ambasadorius Lietuvoje ponas Aleksandras Udalcovas. Klausimą išnagrinėjo atidžiai, ir be abejo atsisakė pateikti prašomą iformaciją. Tačiau svarbiausia yra ne tai, kad atsisakė. Svarbiausia yra tai, dėl ko atsisakė:

1. Pagal RF federalinio įstatymo „Dėl asmens duomenų“ 7 straipsnį duomenys apie asmenį negali būti atskleisti be šio asmens sutikimo.

2.  RF federalinio įstatymo „Dėl Rusijos Federacijos piliečių kreipimųsi nagrinėjimo“ 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, jei atsakymo iš esmės negalima pateikti, neatskleidus duomenų, sudarančių paslaptį, kurią saugo federalinis įstatymas, pareiškėjui pranešama, kad negalima atsakyti iš esmės į jo klausimą dėl negalėjimo atskleisti nurodytus duomenis.

RF ambasadoriaus atsakymo pabaigoje vienareikšmiškai ir ne abstrakčiai, o konkrečiai nurodyta, kad mano prašoma pateikti informacija yra apie asmeninius ponios Dalios Grybauskaitės duomenis, dėl kurių kreiptis gali tik pati ponia Dalia Grybauskaitė. 

Teisės kalba, tai reiškia patvirtinimą, kad ponia Dalia Grybauskaitė yra Rusijos valstybės ginamas subjektas – tiek dėl jos asmens duomenų, tiek dėl Rusijos valstybės paslapčių.

Taigi, noriu pasakyti tik viena – vertindami Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės biografijos kaitaliojimą ir klastojimą, veiksmus, pasiūlymus, blaškymąsi, žodžio nesilaikymą, provokacijas, impulsyvius veiksmus ir visa kita, atsiminkite tai, kad informacija apie Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę yra Rusijos valstybės paslaptis, kurios mums neatskleis nei Rusijos valstybė, nei ponia Dalia Grybauskaitė. Ir mastykime. Mastymas dar niekam nepakenkė.

Su Pergalės švente! 

 

Facebook komentarai
Back To Top