skip to Main Content
O GAL NE TIK BAIMĖ?
Kai tave sistema įsuka į išgyvenimo ratą – „darbas-namai, namai-darbas“, vieną rytą tu prabundi kitame pasaulyje: tau tavo vaikas apie tavo gyvenimo praeities laikotarpį pasakoja kažkokias fantastines siaubo istorijas (gaudė gatvėse, išveždavo iš namų, be teismo žudė, dingdavo žmones ir t.t. iki pat Nepriklausomybės paskelbimo (????!), sutuoktinis ieško mažiau žalos darančių skiepų, o kaimynas gėdina už valdžios kritiką, nes, pasak jo, tik tos valdžios dėka Lukašenka dar neokupavo Lietuvos.
Tu – jau ne tu, ir namai, ir šeima tarsi ne tavo….
Tarsi vienu metu tavo išpuosėlėtą daržą nušniojo invaziniai kurkliai, o pats seniausias ir riebiausias, išlindęs iš savo urvo, pareiškė: „Mes tau dar per švelnūs!“
Na, NE!!!
Čiumpi vaiką, veži prie KGB rūmų ir rodai lenteles (neveltui siekiama jas nukabinti), kuriose pažymėti žuvusieji nuo saugumo darbuotojų rankų. Bedi pirštu į datas (seniausia, rodos, datuota 1950 m.) ir sakai: „Taip, tai buvo baisūs laikai, kai šimtus tūkstančių žmonių sunaikino istorinių išgamų šutvė“.
„O kas buvo poto?“
„Poto buvo politinių kalinių reabilitacija, jų grįžimas namo. Mes gyvenome. Kaip milijonai kitų žmonių. Kaip aš. Ir to, ką tu pasakoji, mano gyvenimo laikotarpiu nebuvo.“
Sutuoktinį įspėji, kad (kaip bebūtų gaila), jei jo pasirinkimas atneš žalos jo sveikatai, finansiškai ir psichologiškai sužlugdys šeimą, pasekmes to jis privalės prisiimti sau visomis prasmėmis. „O kaip — varge ir nelaimėje?““«Būtent, nepalik šeimos nelaimės metu — nepabėk į iliuzinę tikrovę skiepo pagalba!“
Kaimynui atkerti, kad susitvarkysime kaip nors ir su Lukašenka, ir su Putinu, bet kurkliai mano daržo nešnios…..
Tada žiū už tvoros, o čia………………………………..
Nenoriu daugiau matyti postų su pavirkavimais: „Ach, kodėl jie tokie? Jie nemyli savo tautos?“
TAIP, TAIP – jie TOKIE, jie NEMYLI, jie net niekina žodį „TAUTA“.
Kas toliau?
Aš, būdama iš mažapimpių reptiloidų populiacijos, irgi jūsų nemylėčiau.
O kam? Kas gali mylėti tą, kuris man gal tik slieko vertės bėra?
Jungiatės į visokius ale nepriklausomus darinius, bendruomenes, siekiate išmokti išgyvenimo būdus?
ALIO! JŪS IŠPROTĖJOTE???
Savo namuose irgi taip elgiatės?
Kurkliams užleidžiate daržą, o patys sulendate į šuns voljerą?
O gal visokiems invaziniams praėjūnams paguldote žmoną į lovą, leidžiate tvirkinti dukrą, o sūnui liepiate jiems patarnauti, pats pasislėpdamas palėpėje?
JŪS UŽMIRŠOTE, KAS BUVOTE IR KUO ESATE.
JŪS – ŠEIMININKAI.
TAI IR ELKITĖS, KAIP ŠEIMININKAI, O NE VERGAI!
Politiniai dariniai – tai gerai! Bet dejavu….
Visa tai jau buvo – 2012, 2016 metais….
Gražiausios iniciatyvos buvo sužlugdytos per kvailumą, ambicingumą ar nesusivokimą.
Visada sakiau, kad referendume balsuojančių skaičiaus sumažinimas – svarbiausias svertas dalyvauti valstybės valdyme. Bet… a.a. Šliužas išsireikalavo žemės pardavimo užsieniečiams klausimą spręsti pirmumo tvarka. Taip klausimas dėl referendumo paskendo ginčuose dėl žemės ir negarbingai nugęso.
Dar kartą mums buvo suteikta galimybė susimažinti balsuojančių referendume skaičių atėjusių į valdžią valstiečių, bet… niekas net nepalaikė tokią iniciatyvą.
Tiesą sakant, valstiečiai – unikalus politinys reiškinys per visą Nepriklausomybės istoriją.
Jie – vieninteliai, kurie siūlė dvigubos pilietybės klausimą išsispręsti, rengė referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo, o kur bandymai sukurti nacionalinį banką bei steigti valstybines vaistines, taip suvaldant monopolistinį bankininkų ir farmacininkų apetitą…
Daugelis mano pažįstamų net negirdėjo apie tokias vasltiečių iniciatyvas, bet labai smagiai klykė – „Nenoriu mento Prezidentu“! „Trašų karalius!“ „Gandragalviai!“
Ir dabar ne ką geriau — politiniai dariniai, vadovaujami kunigaikštukų (atsiprašau, kad taip įvardijau, bet, juk puikiai suprantame, kad kiekvienas kunigaikštukas jau jaučiasi karaliumi, ir tik jo kunigaikštytės tvarka yra vienintelė teisinga), kratosi tai Orlausko, tai Vaido Žemaičio, tai…
Neišmokę konservatorių vienybės principų (kaip jie kovėsi dėl Pavilionio!), bet ir praradę uoslę atpažinti savą nuo priešo, jie niekada nesugebės susivienyti! Visų kurklių džiaugsmui….
Prieš devynerius metus jau buvo aišku, kad mes esame visi skirtingi, bet kažkokiame viename taške, vieno tikslo siekime galime ir turime susivienyti!
Kai tas tikslas bus pasiektas, tada jau aiškinsimės tuos savo išskirtinumus ir neatitikimus.
Bet dabar viskas tik vardan vieno tikslo!
Nepavyko…
Ar pavyks dabar nugalėti BAIMĘ ir pažaboti SUSIREIŠKINIMĄ bei AMBICIJAS? Ar buvo išmoktos PAMOKOS?
P.S. Kol nevėlu, parodykite vaikams lenteles ant buvusio KGB rūmų sienų.
Papasakokite savo gyvenimo istorijas.
Tikras.
Be pagražinimų.
Nes neliks jūsų, ir nebus kam…
Kol nevėlu…
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));