skip to Main Content
Daiva Guobienė  : TEMA – veržiame diržus!
TEMA – veržiame diržus!
Premjerė I.Šimonytė paminėjo, kad galimai reikės susiveržti diržus („kabučių“ nerašysiu – išsireiškimas pakankamai realus).
Ir aš su ja sutinku! Reikia, tai reikia. Jei tėvynė ekonominiame pavojuje, gelbėti ją – visų mūsų pareiga. Kaip ir po sausio 13-osios dienos!
Bet visi – tai visi!
Ir pradėkime nuo Statistikos departamento – tegu pateikia duomenis, kiek yra visokių agentūrų, VšĮ prie ministerijų, fondų ir kitokių darinių prikurta. Tada pagal sąrašą jas likviduojame – ne laikas giminių, draugų ir šeimos narių išlaikymo prabangai!
INVEGA – naikinam! Kam verslininkui, prašančiam kredito iš banko, valstybinio lygio tarpininkas už papildomą jam „atsegamą“ (OFICIALIAI!!!) procentą nuo gautos kredito sumos.
VĮ TURTO BANKAS – kam jis??? Negi valstybinis turtas iš varžytinių parduodamas kitokia tvarka ar remiantis kitokiais įstatymais, negu bet koks kitas turtas, parduodamas antstolių?
Kam tokiai mažytei valstybei tripakopė teismų sistema – negi apylinkės teisėjas, nagrinėjantis civilines bylas dėl ieškinio 39 999 Eur sumai, nesugebės išnagrinėti bylos, kurioje reiškiamas ieškinys 40 000 Eur sumai?
Ir dar (kas turi būti žinoma ekonomikos ase tituluojamai Šimonaitytei) – mažinkime mokesčius! Mums dar „žaliems“ teisės studentams ekonomikos kursuose (mes ir tokius studijavome, kaip ir buhalterinę apskaitą, logiką, ekspertinę teisę ir kitus labai lavinančius dalykus, dažnai nepriklausomai nuo pasirinktos specializacijos) „kalė“ į galvas – sumažinus mokesčius, valstybės biudžetas pildosi gausiau ir greičiau, mažinamos „šešėlinės“ ekonomikos galimybės.
Bet mūsų realybėje viskas vyksta atvirkščiai – mokesčiai didinami ir bausmės už jų slėpimą didinamos. Tai yra, iškraipomas „meduolio ir vėzdo“ principas – „meduolių“ jau beveik neliko, bet „vėzdu“ taškomasi iš peties.
Istoriją galima perrašyti, bet jos principai ir vystymosi eiga apie save primins tiek greitai, kiek grubiai ji bus falsifikuojama.
Vienas iš man labiausiai intriguojančių jos „lūžio“ momento – kai „apačios“ nenori, o „viršūnės“ negali.
Ir tas momentas artėja, priklausomai nuo „vėzdo“ savivalės masto.
Kartais ir ištiestas meduolis (jau pavėluotai) situacijos negelbsti.
P.S. Taigi, tema apie diržus.
Diržų būna įvairių. Kai kurie iš jų nesiveržia.
Savo liaudį, savo šalį REIKIA MYLĖTI.
(Mintis paimta iš pokalbių su Abchazijos kariu Devizu Gogohija).
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));