skip to Main Content

 

Daiva Guobienė : „Dalia Grybauskaitė prarado prokuratūros kontrolę – tik  todėl  ir suimti  9 korupcija įtariamų teisėjų“

Aurimas Drižius

Tai, kad generalinė prokuratūra išdrįso suimti devynis aukščiausiojo rango teisėjų,  kurie bujojo neliečiami visus dešimt Dalios Grybauskaitės  valdymo metų, reiškia tik viena – ši teisėsaugos institucija išsprūdo iš prezidentės rankų.

Taip mano teisininkė Daiva Guobienė. Ji mano, kad visa ši teisėsaugos operacija  nebūtų įmanoma, jeigu generalinė prokuratūra aklai vykdytų prezidentės valią. Juk D.Grybauskaitė, neseniai atsiėmusi medalį „UŽ nuopelnus teismų sistemai“, negalėtų savo kadencijos pabaigoje leisti net suabejoti, kad visa jos globojama ir nuolat „skaidrinam“ teismų sistema yra visiškai supuvusi ir korumpuota.

 

„Prisiminkime, ką dar 2016 m. kalbėjo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, – sakė D.Guobienė, – jis jau tada sakė, kad jam nesuprantama, kodėl Aukščiausias teismas vienus skundus priima, o kitus atmeta be jokių paaiškinimų.  Todėl ir sakau – Aukščiausias teismas yra didžiausias skaudulys teisėsaugos sistemoje, kadangi jis sprendžia klausimą dėl Kasacinio skundo priėmimo ar nepriėmimo. Kai matai, kad vieną skundą, parašytą teisės studento, Aukščiausias teismas priima, o kito, kuris surašytas kompetentingai, argumentuotai ir su problematika, formuojančia teismų praktika, tačiau jo nepriima be jokių paaiškinimų. Apie tai mes Seime nuolat kalbėjome, kad daroma kažkokia nesąmonė. Jau tada sklandė kalbos, kad Aukščiausias teismas yra nustatęs tarifus net ne už bylos išnagrinėjimą, o už skundo priėmimą. Ir Aukščiausiojo teismo pirmininkas Norkus dabar apsimeta, kad jis nieko negirdėjo ir nematė apie šią problematiką. Juk tai visiškai aišku – Aukščiausiojo teismo teisė pačiam spręsti, priimti ar nepriimti skundus nagrinėjimui yra Klondaikas, perykla korupcijai jau pirminėje stadijoje“.

D.Guobinė mano, kad visa ši generalinės prokuratūros operacija suimant korupcija įtariamus teisėjus padaryta labai tvarkingai. „Žinoma, iš karto kyla klausimas, kam šioje vietoje reikia prisegti medalį už šią kovą prieš korupciją – ar Daliai Grybauskaitei, ar „valstiečiams“, – klausė ji, – taip, prezidentė panaikino minėtų sulaikytų teisėjų teisinę neliečiamybę, tačiau kitaip būti ir negalėjo. Juk jeigu ji nebūtų panaikinusi jų neliečiamybės, tai informacija apie teisėjų korupcija būtų nutekėjusi ir tada „valstiečiai“ Seime keltų prezidentės atsakomybės klausimą. Todėl manau, kad „valstiečiai“ padarė viską, ką reikėjo – palaukė, kol baigsis rudens Seimo sesija, ir tada klausimą dėl teisėjų neliečiamybės panaikinimo pateikė D.Grybayskaitei. O prezidentė buvo pastatyta į tokią poziciją, kad ji negalėjo neatimti tos teisėjų neliečiamybės.  Juk ji galėjo atsisakyti panaikinti įtariamų korupcija teisėjų neliečiamybę, tačiau tada šis klausimas iškiltų Seime, ir kaip prezidentė atrodytų tokiame kontekste?“.

 

D.Guobienė nesureikšmina to fakto, kad tiek STT šefas, tiek ir gen. Prokuroras Pašilis visaip pabrėžia, kad jie netiria D.Grybauskaitės paskirtų teisėjų, o įtaria tik senus vilkus. „O koks skirtumas, kas juos paskyrė, – sakė ji, – faktas tas, kad jie klestėto užsiimdami tokia veikla per abi Dalios Grybauskaitės kadencijas. Man tik dabar kyla kitas klausimas – kas bus su tais teisėjais, kurie sankcionavo visus šiuos teisėjų pasiklausymus ir sulaikymus? Atkreipk dėmesį, kad vakar per teismo pirmininkų Norkaus, Valantino ir Braždienės spaudos konferenciją atrodė, kad jie buvo šoke.  Jie visi trys sėdėjo pajuodę, nes jie suprato, kad generalinė prokuratūra, suimdama jų kolegas, ir teismų pirmininkų neinformuodama apie šią operaciją, savo veiksmais parodė, kad jais nepasitiki.  Nes nei Valantinas, nei Norkus nebuvo informuoti, kas rengiamasi daryti šiuos teismuose., ir jie abu iš karto suprato prokuratūros požiūrį į juos“.

Ar tai reiškia, kad tiek Norkaus, tiek Valantino karjera jau pasibaigusi? „Tie teisėjai, kurie sankcionavo savo kolegų pasiklausymą, lieka be apsaugos, nes jie ta padarė ir informacijos nenutekino, – sakė D.Guobienė,  – tačiau dabar jie dabar lieka be apsaugos prieš savo viršininkus (tą patį Valantiną ir Norkų – aut. Pastaba), kurie tikrai žiūrės į juos nelabai maloniai. Aš žinau tą teismų virtuvę. Nesvarbu, kad aukščiausio rango teisėjų pasiklausymą galėjo sankcionuoti kokio nors Jurbarko ar Tauragės apdylinės teismo teisėjas – taip spec. tarnybos daro, nes tada lengviau susekti, jeigu informacija nuteka.  Jeigu tokia byla pardavinėjimo tvarka labai ilgą laiką gyvavo tiek Apeliaciniame, tiek ir Aukščiausiame teisme, tai iš karto iškyla tų teismų pirmininkų atsakomybės klausimas. Koks tu teismo vadovas, jeigu po tavo sparnu tiek metų klestėjo savivalė ir korupcija?  Todėl aš manau, kad antras dėsningas žingsnis – tai minėtų teismų pirmininkai po šito skandalo turėtų trauktis. Nekalbu apie L.Braždienė, kuri tik visai neseniai tapo Vilniaus apygardos teismo pirmininke, ar  Kurcevičių, kuris tik ką tapo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininku. Tačiau tie banginiai, sėdėję aukštose pareigose, kaip Valantinas ar Norkus, jų atsakomybė turi būti didžiausia. Ir dar vienas dalykas – jeigu šių žmonių nenuims iš jų postų, tai minėtos teisėjų korupcijos bylos nebus normaliai išnagrinėtos.  Jie pirmiausiai gelbės savo uodegas,  nes reikės gelbėti savo įklimpusius kolegas“.

Paklausta, ar minėta teismų švarinimo operacija yra R.Karbauskio – S.Skvernelio nuopelnas, D.Guobienė atsakė, kad „vienareikšmiškai“.  „valymai vyksta visuose sferose, ir netiesa, kad valymų nevyksta teisėsaugoje, – sakė ji, –  kada S.Skvernelis pasakė, kad kels prokurorams algas? Jau tada buvo akivaizdu, kad rengiamasi tam tikriems žingsniams, ir kad to reikia tam, kad sutvarkyti teisėsaugą.  Jie puikiai „ištraukė“ iš po D.Grybauskaitės vieną jėgos struktūrą  – prokuratūrą, kuri galės garantuoti, kad sistema toliau valytųsi.  Po visų šių algų pakėlimo visa tai ir vyko.  Jie ta teisėsaugos reforma darė jau seniai, tačiau ji tik dabar ėmėsi veiksmų ir iššovė.

 

Facebook komentarai
Back To Top