skip to Main Content

Daiva Guobienė : „R.Boravskio sužalojimai neatitinka kūno kritimo mechanizmo“

Teisininkė daiva Guobienė atsakė į LL klausimus:

Jeigu žmogus, sėdėdamas ant palangės, nugara atsiremia į langą, tas atsidaro, ir žmogus žemyn galva krenta žemyn, kokioje padėtyje būna kūnas ant žemės?

– Labai paprastai galėčiau tau paaiškinti – yra kritimo greitis, kuris paprastai paskaičiuojamas pagal formules. Kūnas krenta žemyn 9,8 metro per sekundę, o R.Boravskis krito iš penkto aukšto, tai kad aukštis siekė apie 10 metų. Tada lengva įsivaizduoti, kad jis krito net mažiau nei sekundę, o jos dalį. Pagal visą praktiką žmogus krisdamas vartosi, tačiau nedaug kartų. Jeigu žmogus kenta , pzv. nuo 12 aukštų, jis gali persiversti du kartus. Šiuo atveju Boravskiui neužteko aukščio verstis ore. Jeigu žmogus sėdi ant palangės, ir daro kūlverstrį atgal, tai jis tik tiek ir spėtų padaryti – arba krenta kojomis aukštyn, ir ore apsivertęs, nukrenta ank kojų statmenai – tokiu atveju lūžtų pėdos kaulai. Arba jis nespėja apsiversti, ir krenta kūno priekiu ant žemės. tokiu atveju pats gali įsivaizduoti, kokie gali būti sužalojimai. Rolandas netikėtai krenta ir atsitrenkia į žemę šonu, ir tai dar būtų įtikinama, jeigu jo galva būtų atsidūrusi prie sienos, o kūnas negulėtų galva į Lvovo gatvę. Nes visais atvejais jo kūnas turėtų gulėti taip – galva, o ne kojomis į pastato pusę. O Rolandas rastas gulintis galva į gatvę, o ne priešingai. Todėl tas kritimo mechanizmas yra neįtikėtinas ir nenatūralus. Todėl jeigu kūnas rastas tokioje padėtyje, kad kūnas išsitiesęs ant žemės kojomis į pastatą, reiškia, kad jis turėjo iškristi tik stovėdamas veidu, o ne nugara į langą. Ir taip kristi „batonėliu“. Tačiau tai neįmanoma – jis gi neatsistojo ant palangės, ir nešoko priekiu žemyn. Kitas momentas – dėl trūkusios diafragmos. Ji trūko dėl tiesaus smūgio, o visi Boravskio kūno sužalojimai yra šone kairėje pusėje.Trečias momentas – kai stovi atsirėmęs ant palangės, ir iškrenti pro langą, tai įmanoma, tačiau tik tada, kai palangė siaura. Tačiau jeigu žmogus sėdi ant tokios plačios palangės, kaip tame pastate, tai žmogaus psichomotorika veikia taip, kad jo rankos bando griebtis atramos, o kojos sulinksta, bandydamos užsikabinti. be abejo, jis rankomis būtų griebęsis už stiklo, ir ant jo turėtų likti delno slydimo pėdsakas. Tuos dalykus turėtų užfiksuoti kriminalistai. Jeigu tie pėdsakai yra, tai gerai, jeigu ne – kita istorija. O jeigu keliama versija, kad jsi sėdėjo ant palangės, pasisuko į gatvę, ir pasilenkęs žiūrėjo žemyn, iškrito, tai vis tiek būtų iškritęs tik tada, jeigu būtų praradęs sąmonę. Nes ko jam teks kristi – vien todėl, kad pažiūrėjo žemyn?

Tam, kad žiūrėtum, kas ant stogelio, reikia smarkiai persisverti per langą – kaip nedidelio ūgio sargas galėjo pamatyti gulintį ant stogelio R.Boravskį – tam reikia smarkiai persisverti per langą? Kitas dalykas, kad jeigu jis pamatė atvirą langą, tai tiesiog mechaniškai tuėjo jį  uždaryti, ir viskas. O kodėl sargas dar sugalvojo persisverti per langą, kad pamatyti apačioje gulintį žmogų?

– Atrodo, kad jis lyg ir žinojo, kad ten guli žmogus. Ir iš karto eina į teatrą paklausti, ar ten ne jūsų žmogus iškirto. Nu ir kas, kad ten vakarėlis – gal ten šiaip koks narkomanas guli? Tačiau sargas jau žino, kad tai žmogus iš teatro. Visa tai atrodo nelabai logiška. Kodėl sargas tuo metu nusprendė apeiti pastatą, pamatyti šviesą lange, užlipti į penktą aukštą, pamatyti atvirą langą, persisverti per jį ir pamatyti kūną? Žmogus nelogiškai elgiasi nebūtinai todėl, kad jis kaltas – gal būt, jis kažką nori nuslėpti. Po to kalbėjomės su tuo teatro direktoriumi Gudaičiu. Jis sakė, kad tame vakarėlyje visus pažinojo, tačiau kai paklausėm, kas ta moteris, kuri sėdėjo R.Boravskiui ant kelių, jis sakė, kad nežino. Kažkokia mergina. O kodėl jie liko dviese ir paskui septinta valanda viena aktorė paskambino direktoriui pranešti, kad Boravskis iškrito. O kam jam skambinti? Kam jam žinoti? Man, žmogui iš kitos srities, visi tie dalykai kelia abejones.

Žmogus strese, jis nebūtinai elgiasi logiškai?

– Gal ir taip, o gal buvo ir kitaip – pvz., atėjo draugas, pamatė Boravskį su mergina, nuėjo parūkyti ir pasiaiškinti vyriškai, trenkė jam į saulės rezginį, ir išmetė kaip „batonėlį“ per langą? Kritimo mechanizmas ir sužalojimo lokalizacija kaip tik ir kelia daugiausiai klausimų.

– O kodėl  R.Boravskis jau beveik savaite komoje, nors tie sužalolimai neva nekelia pavojaus gyvybei?

– Tie sužalojiomai, kurie yra įvardijami, nėra tokie, kurie gali privesti žmogų prie komos. Paprastai komoje žmogus atsidūria dėl sunkios galvos traumos. Kažkas tau smarkiai turi trenkti per galvą, kad atsidūrtum komoje. O boravskuiui ? tai sužalojimai, kurie sukelia didžiulį skausminį šoką. jeigu žinai, kad ji pažadinus iš komos, dėl daugybės sužalojimų jam bus sunku kęsti skausmą. Turime labai primityvius sužalojimus – lūžusi ranka ir dubens kaulas. Tai dalykai, dėl kurių žmonės nepatyria komos. Net tas pats Gudaitis sakė, kad Barovskį bandė žadinti iš komos dar pirmadienį, tačiau to nepavyklo padaryti. Man tai labai keista – sužalojimai ne tie, kad jie sukeltų komą. Kol kas aš nieko neusprantu.

Tikėkimės, kad Boravskis atsibus ir pats viską papasakos?

– Tokia galimybė labai maža, be galo maža. Pvz. kai pasakojo Audrius, tą dieną, kai jam perdūrė plautį, visiškai išsitrynė iš jo gyvenimo. Ne kelios valandos, bet visa diena. O mes žinome, kad Boravskis yra komoje, o ji niekada atminties nepriodeda. Jeigu jis atsibus, ir papasakos, puiku. O jeigu ne? Pasibaisėjusi esu tuo, kad mes neturime nei kriminalistinių priemonių, nei specialistų, kurie iš karto galėtų [pasakyti, kas įvyko, ir specializuotusi tokiose tyrimuose.

Ypač kai pasižiūri kokį seriala, pvz CSI Majamis, supranti, kokiame mes akmens amžiuje gyvename?

– Nėra specialistų, kurie pagal savo patirtį pasakytų, kas įvyko, ir kas  aiškiai matosi, kaip galėjo būti. O pas mus niekas nesispecializuoja, pvz., dėl narkotikų apsinuodjimo – ar tai tikra, ar inscenizuota. Aba dėl autoįvykių, arba dėl iškritimo. Kol kas aš matau tik primityvius tyrėjus, kurie sako, kad jeigu per langą iškrito, tai arba savižudis, arba paslydo. jeigu autoįvykis – tik avarija. Todėl pas mus ir klesti tokie nusikaltimai – galima bet kokį nužudymą pateikti kaip nelaimingą atsitikimą.

 

 R.Boravskio sužalojimai atsirado nuo skirtingų smūgių?

Kol kas pranešama tik tiek, kad iš penkto aukšto iškritusiam aktoriui Rolandui Boravskiui yra lūžę dubens kaulai ir trūkusi diafragma, tačiau galva ir veidas beveik nesužaloti.

Tokie sužalojimai kelia įtarimų vienam teisės medicinos ekspertui, kuris su LL pasidalino savo įžvalgomis. 

Nuotr. krentant ant krūtinės ir trūkus diaframgai, neįmanoma, kad veidas ir galva liktų nesužaloti

 

 „Mane labai nustebino jo sužalojimai, kai yra plyšusi krūtinės diafragma, ir sulaužyti dubens kaulai, – LL sakė jis, – arba jis krito kniūpsčias, tada diafragma gal ir galėjo plyšti, tačiau tada būtų sužalotas ir veidas, o to nėra. Jeigu jis būtų kritęs ant krūtinės, tai nebūtų lūžę dudens kaulai. 

„Krūtinės diafragma tai yra raumuo, kuris jungia saulės rezginį, pilvaplėvę ir kitus visaus organus, – pasakojo ekspertas, – paprasčiau pasakius, treniruoto žmogaus pilvo raumenys, taip vadinamas „six pack“, ir yra diafragmos raumens suformuoti kvadratukai. Todėl turint omenyje, kad R.Boravskio galva beveik nesužalota, o krisdamas ant pilvo ir krūtinės, jis neišvengiamai turėjo susižaloti ir veidą – turi būti lūžusi ir nosis, ir veidas sudaužytas, gali lūžti ir skruostikauliai. Ir tas diafragmos lūžis turi būti nuo labai stipraus smūgio, krentant jau ne iš trečio ar ketvirto aukšto. Nes keista, kad nelūžo, pvz. šonkauliai, tačiau sulūžo raumuo. Kitas dalykas, kad krentant ant krūtinės ir pilvo, žmogui negali lūžti dubens kaulai. Ar galima įsivaizduoti žmogų, sėdintį ant palangės, ir iškritusį pro langą, kad jis kristų ant krūtinės? Sunku tai įsivaizduoti.  Todėl galima kalbėti tik apie tai – ar tai yra prievartinis išmetimas atitinkamu būdu, arba jis tiesiog nušoko žemyn. Nes griūti ant pilvo, ir nesusižaloti veido, krentant iš penkto aukšto, neįmanoma. Kaip neįmanoma ir susilaužyti dubens kaulų, griūnant ant krūtinės. Dubens kaulai lūžta, kai žmogus trenkiasi į žemę šonu. Tačiau tada negali plyšti krūtinės diafragma. Ji gali plyšti nuo stipraus smūgio į krūtinę, tačiau ne nuo kritimo. Todėl labai gali būti, kad R.Boravskis gavo stiprų smūgį į krūtinę, dėl jam plyšo krūtinės diafragma, ir paskui jis buvo išmestas pro langą, ir krito ant šono, todėl lūžo dubens kaulai. Man panašu į tokį scenarijų. Nes dubens kaulų lūžis ir diafragmos plyšimas negali įvykti vienu metu – juos sukelia skirtingi smūgiai, ir skirtinga jų lokalizacija, kryptingumas. Todėl man ir įdomu, kokioje padėtyje sargas pamatė gulintį R.Boravskį ?

 

Klasikinis nužudymo būdas – žmogų, sėdintį ant palangės, griebti už kojų, ir keliant jas aukštyn, išversti jį pro langą – tokiu atveju niekas negalės įrodyti, kad jis ne pats iškrito, o buvo nužudytas. Tokiu atveju, jeigu žmogus nukrenta ant nugaros, jam gali lūžti dudens kaulai, tačiau tokiu atveju nebūtų nukentėjusi krūtinė, ir galva nebūtų sužalota. 

 

 

Audrius Nakas

Su kolega nuvykom į nelaimės vietą, kur vakar iškrito aktorius Rolandas Boravskis. Vienareikšmiškai galima teigti, jog netyčia iškristi per rūkyklos langą nėra galimybių – plati palangė iš vidaus ir išorės. Norint atidaryti užkerpėjusį seną tarybinį langą reikia nemenkų pastangų. Patekti į balkonėlį iš kurio, kaip teigiama žiniakslaidoje, galėjo iškristi – nėra galimybių. Sargas taip pat pasakė, kad į balkonėlį patekti negalima. Įvertinus ne tik šias, bet ir daugiau aplinkybių, kyla įvairių klausimų.

Paskambinau į policiją ir sužinojau, kad dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Deja susisiekti su tyrėju ar jo viršininkais nepavyko, niekas neatsiliepia. Kaip suprantu tik pirmadienį šis įvykis bus priskirtas konkrečiam prokurorui. Ar padaryti kokie nors pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai žinių neturiu. Pridedu kelias nuotraukas. Tiek kol kas naujienų.

Nuotraukuose: 5-o aukšto rūkykla | Iškristi per tokį langą netyčia nėra jokių šansų | Atverti tokį langą reikia nemažai raumenų | Balkonėlis į kurį neįmanoma patekti | Balkonėlis iš lauko pusės (dešiniau trys rūkyklos langai)

 

Aktorius Rolandas Boravskis

 

nuotr. : Rūkomojo langas atsidaro – apačioje stogelis, ant kurio iš penktojo aukšto nukrito aktorius R.Boravskis. Tas stogelis ir išgelbėjo aktoriui gyvybę  – nukritus ant asfalto pasėkmės galėtų būti liūdnesnės 

Kodėl išsilakstė visas teatras, kai sargas jiems pasakė, kad ant stogelio matė gulintį žmogų?

Aurimas Drižius

Šio pastato Konstitucijos pr. 23 šeimininkai LL papasakojo, kad teatro aktoriai dažnai važiuodavo liiftu į penktą aukštą parūkyti – ten yra rūkomasis. Į lauką neidavo, nes šalta. Rūkomojo langas taip pat nesunkiai atsidaro – tereikia atsukti rankenėles. Tačiau palangė yra gana aukštai – ir nedidelio ūkio Rolandui Boravskui reikėtų ant jos tyčia lipti, kad sugebėtų nugarmėti žemyn. Kitas dalykas, kad tas pats stogelis, ant kurio nukrito aktorius, yra minkštas ir smaluotas, ir tai, matyt, jam ir išgelbėjo gyvybę – jeigu nebūtų jo stogelio, aktorius būtų trenkęsis į asfaltą. 

Dar vienas dalykas – jeigu teatre po premjeros vyko vakarėlis, ir aktorius paryčiui sumanė parūkyti, ar jis galėjo būti vienas? Dažniau parūkyti einama keliese, tuo labiau, kad į rūkomąjį važiuojama liftu. Dar vienas klausimas – ant stogelio gulintį žmogų pamatė pastato sargas, kuris užvažiavo liftu į penktą aukštą pamatęs, kad jame dega šviesa. Tada sargas nuėjo į teatrą, ir pasakė, kad ant stogelio guli žmogus ir kad jie eitų žiūrėti, kas nutiko. Tada vakarėlio dalyviai išsilakstė, matyt, kad niekas nenorėjo būti liudininku. 

 

Facebook komentarai
Back To Top